- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1-238-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42740-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- T. K.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
kaltinamajam M. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1981-03-05 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki suėmimo niekur nedirbo, neregistruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2001-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2002-03-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), skirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2002-09-18 teismo nutartimi, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2001-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2003-01-31 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą bausmė sumažinta ¼; 2003-09-01 teismo nutartimi paleistas lygtinai;
3) 2006-08-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006-11-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto; bausmę atliko 2007-02-20;
4) 2008-05-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 6 MGL (780 Lt) bauda;
5) 2010-04-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi bausmė subendrinta su bausme, skirta 2008-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais ir 6 MGL (780 Lt) bauda; 2011-06-28 teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; arešto bausmė atlikta 2011-10-14;
6) 2012-10-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais;
7) 2014-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su bausme, skirta 2012-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;
8) 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su bausme, skirta 2014-01-14 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;
9) 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, skirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda;
10) 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis ši bausmė subnedrinta su bausme, skirta 2014-02-19 nuosprendžiu ir 2014-04-07 teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda;
11) 2014-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirtas 40 parų areštas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 2 punktu, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su bausme, skirta 2014-09-17 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, 4 mėnesiams, 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda; 2015-03-20 teismo nutartimi 2012-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi šią bausmę subendrino su bausme, skirta 2014-01-14 nuosprendžiu, skirta 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią bausmę subendrino su bausme, skirta 2014-02-19 nuosprendžiu, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2014-09-17 nuosprendžiu nustatytą galutinę bausmę - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 15 dienų bei 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda – paliko nepakeistą; nuo 2014-10-29 nuosprendžiu skirtos 30 parų arešto bausmės atleistas; 2016-05-10 teismo nutartimi skirta 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda buvo pakeista 45 parų areštu; arešto bausmę atliko 2016-08-12;
12) 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, skirtas 30 parų areštas; duomenų apie šios bausmės atlikimą nėra;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, laikotarpiu nuo 2016-08-24 23.00 val. iki 2016-08-25 3.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. (V.) K. metu, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dešinės smilkininės skilties sumušimu, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, V. K. 2016-09-11 VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė V. K..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, nes nenorėjo nužudyti žmogaus. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, buvo rugpjūčio pabaiga, galimai 24 diena, nes tuo metu buvo kitose laidotuvėse. Jis susipyko su Vaclovu, šis nuėjo namo, o jie trise: jis, A. A., V. K., taip pat pakeliui sutiktas I. T., nuėjo pas V. K. į svečius. Naktinėje parduotuvėje jis su I. T. nupirko alkoholio. Pas V. K. namuose jie bendravo, gėrė degtinę. Jis pats išgėrė gal 300 gr., jie turėjo 2 butelius po 0,5 l. Po valandos A. A. išėjo, jie liko trise. Jis sėdėjo ant kėdės su ratukais, klausė muzikos. Ji buvo garsi, visi perjunginėjo, nekonfliktavo dėl to, tik kaimynai išjunginėjo elektrą. Kažkokiu metu priėjo V. K. ir apkabino jį (kaltinamąjį) per sprandą, gal norėjo kažką pasakyti į ausį, apkabinęs patraukė, gal paslydo ir jie abu nuvirto vienu metu. Jis neišlaikė pusiausviros ir nukrito su kėde ant V. K. nugaros. Jis (kaltinamasis) norėjo stotis, V. K. jo nepaleido ir kaip ir juokais jie pradėjo vartytis. Jis norėjo užlaužti V. K. ranką, bet šis nenurimo ir gulėdamas kumščiu jam trenkė į veidą. Smūgis buvo skausmingas, su tikslu, gal norėjo kažką parodyti. Viskas vyko be jokių žodžių, kelias sekundes. Tada jis (kaltinamasis) trenkė jam atgal dešine ranka į kairį žandikaulį. Tai darė dėl savisaugos, gynėsi, nes V. K. pradėjo rimtai. V. K. tuo metu truputį pasikėlęs sėdėjo ant grindų. Kai jis (kaltinamasis) jam trenkė, V. K. buvo po juo, jis buvo viršuje, klūpojo ant kelių. Jis sudavė, nuo smūgių V. K. galva į grindis neatsitrenkė, šis pasuko galvą į šoną. Smūgis negalėjo būti stiprus, nes jo (kaltinamojo) ranka sužalota, siūtos sausgyslės. Jis sudavė 2-3 smūgius toje pačioje pozicijoje. Nei nuo vieno smūgio V. K. galva neatsitrenkė į grindis. Šis priešinosi, mosikavo rankomis. Iš visų smūgių jis (kaltinamasis) pataikė vieną kartą į galvą, o kitus kartus – į rankas. Nuo smūgio pasirodė kraujas ir pradėjo tinti žandikaulis, jau po kiek laiko toje vietoje matėsi mėlynė. Iki smūgių pas jį ant veido sužalojimų nebuvo. Jis pagalvojo, kad gal sulaužė. Kraujas bėgo iš lūpos, iš nosies. Tą vakarą nematė, kad V. K. su galva būtų atsitrenkęs į kokį nors paviršių, bet jiems krentant taip galėjo nutikti. Pamatęs kraują jis padavė V. K. ranką, padėjo atsistoti. Paklausė, ar viskas normaliai. V. K. atsakė, kad normaliai, tik lūpą skauda. Jis pasiūlė iškviesti greitąją, bet V. K. atsisakė. Jis nuėjo į vonią apsiprausti, atnešė V. K. šlapią rankšluostį apsivalyti veidą. Visa tai vyko apie 24.00 – 0.30 val. Daugiau K. niekas smūgių nesudavė. Jie sėdėjo toliau ir bendravo, o po kiek laiko jie išėjo. Jis su I. T. nuėjo į parduotuvę, o po valandos ar 40 min. grįždami jie vėl užėjo pas V.. Apie valandą dar pasėdėjo, bendravo. V. K. atrodė taip pat, kaip atrodė jiems išeinant, sakė, kad pats kaltas, jie vienas kito nesuprato. V. su I. T. dar buvo susikibę dėl merginos, bet susimušti nespėjo, nes jis juos išskyrė. Po 2 dienų jis sutiko I. T. ir I. J., jie buvo balkone, pakvietė jį užeiti. I. T. jam tada pasakė, kad su J. buvo kitą dieną pas V. K. ir dar „dadėjo“. Jis (kaltinamasis) suprato, kad I. T. jį sumušė, tačiau į tai neatkreipė dėmesio. Liudytoja V. patvirtino, kad pas V. K. buvo žmogus. Po konflikto jis matydavo V. K. beveik kasdien, jie susitaikė, bendravo ir šis neturėjo jokių priekaištų. V. jam nepasakojo, kad kažkas kitas jį mušė, bet jis suprato, kad su I. T. mušėsi. V. K. yra labai uždaras žmogus, nepasipasakoja. Pirmą kartą po konflikto V. K. jis pamatė praėjus 2-3 dienom. Matėsi ant žandikaulio mėlynės, žandikaulis buvo ištinęs, bet patinimas jau buvo mažesnis. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Alkoholis jo (kaltinamojo) veiksmams neturėjo įtakos. Apsvaigęs jis nebuvo, tik pavargęs. Su I. T. jie nėra susipykę, pastaruoju metu nebendrauja, nes šis išvyko gyventi kitur.
Nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 15-18 dienų gulėjo ligoninėje, tikslių datų kada - nepamena. Jos anūkas V. K. buvo pas ją atėjęs vieną kartą, kada tiksliai ji taip pat nepamena. Jo veidas buvo sumuštas, viena veido pusė buvo mėlyna, o kita buvo sutinusi. Sumušimai buvo švieži, jai išvažiuojant į ligoninę to nebuvo. Anūkas apie sumušimą nieko jai nesakė, nenorėjo jaudinti, sakė, kad viskas bus gerai, viskas praeis. Ji klausė už ką ir kas mušė, į ką jis atsakė, kad niekas. Kai paklausė, ar už reikalą, ar už pinigus, šis pasakė, kad ir už tai, ir už tai. Kada buvo sumuštas jis nesakė. V. K. buvo uždaro būdo. Po ligoninės ji grįžo namo. V. K. visą laiką blogai jautėsi. Jo veidas buvo mėlynai – raudonas. Nežino, ar šie sumušimai buvo švieži. V. K. visą laiką gulėjo, tris dienas niekur nėjo, blogai valgė, tik gėrė skysčius. Ji bei jos pažįstama siūlėsi kviesti greitąją, bet jis atsisakė, todėl nekvietė. Nepaaiškino, kodėl nereikia kviesti greitosios. Vieną naktį apie 4 val. ji išgirdo švokščiantį garsą. Tada iškvietė greitąją ir jį išvežė. Buvo pas jį reanimacijoje, bet jis buvo visą laiką be sąmonės. Ji klausė draugų, už ką ir kuris taip padarė, bet jai niekas nieko nepasakė. Ji tik numano, kas tai padarė, bet nėra įrodymų. Jie ten buvo trise: anūkas su dviem draugais, o su kuriais – ji nežino. Jai grįžus visas butas buvo nutaškytas krauju, sulaužyta taburetė. Kraujo buvo ant lovos apkloto, paklodės. Kažkas viską tvarkė iki jai grįžtant. Anūkas ligoninėje minėjo, kad tvarkys butą. Jai būnant ligoninėje V. K. skambino kasdien, tačiau nieko nepasakojo apie sumušimus. Ji gyveno dviese su anūku, motina jį metė, kai jam buvo 13 metų. Jo tėvas yra miręs. Nuo tada ji jį auklėjo. Anūkas jai padėdavo buityje, jie nesipykdavo, o dabar neturi nieko, kas jai padėtų. Bute anūkas su draugais išgerdavo alaus, jis degtinės negėrė, niekada nebūdavo jokių skandalų. Su kuo jis gerdavo ji nežino, nes nesikišdavo. Yra mačiusi kaltinamąjį jų bute. Kokie buvo jo santykiai su anūku ji nežino. Anūką laidoti padėjo jo draugai. Prašo priteisti 20 000 € neturtinės žalos atlyginimo, kad galėtų toliau gyventi. Artimųjų Lietuvoje ji neturi. Anūkas buvo jai maitintojas ir padėjėjas. Jis dirbo, kartais neoficialiai, duodavo jai pinigų butui, maistui, nes jos pensija maža, ją išleidžia vaistams. V. K. ji gedi iki šiol.
Balsu perskaičius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-93), nukentėjusioji juos patvirtino, nurodė tuo metu geriau atsiminusi įvykius. Papildomai paaiškino, kad anūkas telefonu jai sakė, kad buvo sumuštas, bet dienos ji nepamena. Laidotuvėmis, net paminklu pasirūpino V. K. vaikystės draugai. Kaltinamojo artimieji prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo. Konfliktų tarp V. K. ir kaltinamojo ji nėra mačiusi.
Liudytojas I. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2016-08-24 (duomenys neskelbtini) susitiko su M. (kaltinamuoju), A. A. ir A., kuris žuvo. Vėliau liudytojas patikslino, kad jo nurodytas Artūras yra V. K.. Susitikimo datą pamena, nes liudytojas tą dieną užsiregistravo darbo biržoje. Jie bendravo. V. pasiūlė eiti pas jį, nes nėra namuose močiutės. Jie nusipirko alkoholio ir nuėjo. Gėrė keturiese – jis, kaltinamasis, V. K. ir A. A.. Po to pastarasis išėjo namo, o jie liko. V. K. garsiai klausėsi muzikos. Kaimynai vis išjungdavo elektrą, o V. vėl įjungdavo. Jis pirmas pradėjo kabinėtis prie M. S.. Veiksmai buvo tarsi juokais. V. griebė M. už galvos, o M. pagriebė jį ir parvertė ant grindų, jie nukrito. M. buvo ant jo, o V. jam sudavė. M. S. gynėsi ir sudavė jam atgal. Mušė į veidą. Kadangi nėra kilimo, girdėjosi stiprūs garsai ir jau buvo ne juokais. M. smūgiavo apie 3-4 kartus, tiksliai nepamena, kumščiu į kairę veido pusę. Smūgiuojant girdėjosi stiprus garsas nuo grindų, o galva nuo smūgio atsitrenkdavo į grindis. Kaltinamasis suduodamas smūgius sėdėjo ant V.. Smūgiai buvo vidutinio stiprumo. Liudytojas galvojo, kad jie juokauja, bet kai pamatė, kad V. nesusitvarko, atitraukė nuo jo M.. Kai juos išskyrė, jie atsistojo. Visa tai vyko apie 1 val. nakties. V. sėdėdamas ant grindų pats atsiprašinėjo, jam tekėjo kraujas. Liudytojas išvalė grindis, o V. K. liepė nueiti nusiprausti. Šis sakė, kad viskas gerai. Daugiau smurtinių veiksmų nebuvo. Iki šių veiksmų V. K. veidas nebuvo sumuštas, o po smūgių momentaliai ištino žandas, bėgo kraujas, paraudonavo akis. Kraujas bėgo iš nosies, todėl liudytojas skuduru išvalė grindis, daugiau kraujo nesimatė. Jie visi iš pradžių išgėrė pusę (vėliau liudytojas patikslino, kad pusantro) butelio degtinės keturiese. Kaltinamasis atėjo blaivus. Po to liudytojas su M. S. nuėjo į naktinę parduotuvę, kur nusipirko du butelius degtinės. V. K. paskambinęs prašė užeiti. Jie užėjo, atsinešė butelius. V. K. buvo persirengęs, nusiprausęs, jau miegojo. Kraujo nesimatė. Atsikėlęs nesuprato, kas sumušė, jie jam papasakojo, paaiškino kas įvyko. Jis supyko, norėjo eiti į lauką muštis, bet nusiramino, jie išgėrė ir liudytojas su M. išėjo namo apie 3 val. nakties. Nuėjo pas M., išgėrė, pamiegojo ir išsiskirstė. Apie muštynes po to nekalbėjo. Po įvykio V. liudytojas nematė. Po kurio laiko sužinojo, kad V. mirė dėl galvos traumos. Laidotuvėse nebuvo. Po įvykio, kažkurią dieną matė iš tolo K. einantį su akiniais. Ikiteisminio tyrimu metu sakė tiesą.
Balsu perskaičius liudytojo I. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 115-116), liudytojas nurodė, kad jam atrodė, jog smūgiai buvo stiprūs, nes galva trankėsi į grindis. Tuo metu niekas daugiau V. K. atžvilgiu smurto nevartojo. Jis (I. T.) jo atžvilgiu nesmurtavo, jie nesipyko. Po sumušimų nebuvo kalbos dėl medikų pagalbos. Jis nežinojo, ar V. K. blogai, jie tiesiog susimušė. Visas smurtas buvo dėl muzikos, be to V. K. pirmas griebė M. S. už galvos. Su V. K. liudytojas nebuvo likęs vienas. Kambaryje buvo dvi lovos, vienoje po užklotu buvo patalynė, ant jos sėdėjo V. ir M.. Ant taburetės sėdėjo A.. V. griebė M. už galvos ir pats pradėjo konfliktą. Iš karto liudytojui pasirodė, kad juokais, o vėliau - jau rimčiau. Po konflikto M. nebuvo kruvinas. Po šių įvykių su V. K. liudytojas nebuvo susitikęs. Vėliau patikslino, kad dienos nepamena, galėjo būti kitą dieną po įvykių, jis sėdėjo kartu su I. (J.), gėrė. Po to jie užėjo pas V. K., tačiau liudytojas šio vizito nepamena, apie jį žino tik iš Igorio žodžių. Nepamena, ar po konflikto buvo susitikęs su kaltinamuoju. Nežino, kas sulaužė taburetę, nematė, kad kas nors darytų kokius nors veiksmus su ja. Įvykio dieną pas V. K. jie atėjo apie 22.00 val., kaimynų jis nematė, tačiau buvo išjunginėjama elektra. 2016-09-01 jis buvo nuvykęs į darbo biržą, kaip nurodyta atmintinėje, tačiau tiksliai pamena, kad nagrinėjami įvykiai vyko 2016-08-24.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios dienos nepamena, buvo rugpjūčio pabaiga, gal ketvirtadienis, jis buvo prie Maksimos. Ten sutiko M. S., I. T. ir V. K.. Pradėjo lyti lietus ir V. K. pasiūlė ateiti į svečius. Pas jį jie gėrė, liudytojas Maksimoje nupirko alaus. Nepamena, ar buvo kitų gėrimų. Negali pasakyti, ar M. S. ką nors gėrė. Pas V. K. jis pabuvo iki 22.30 – 23.00 val. ir išėjo. Jam kitą dieną reikėjo anksti keltis į darbą, todėl išėjau anksčiau namo. Nedirba tik sekmadieniais. Kartais reikia dirbti ir šeštadieniais. Bute jie bendravo, nuotaikos buvo geros, konfliktų nebuvo. Gana garsiai grojo muzika, bet nepasitenkinimų nebuvo. Nepamena, ar buvo atėję kaimynai. Kaip kas sėdėjo kambaryje jis nepamena. Pas V. K. jis nematė jokių sužalojimų. Kitą dieną jis sužinojo apie muštynes. Su V. K. susitiko kitą dieną, ant kairės veido pusės buvo mėlynė po akimi. Jo klausė, kas atsitiko, šis atsakė, kad „pasikalbėjo“ su M., kad nieko tokio, viskas tvarkoje. Liudytojas pažįsta V. K. močiutę. Ji tuo metu buvo ligoninėje. Su V. K. gal kitą dieną po įvykio jis važiavo į ligoninę jos aplankyti. Mėlynė jau matėsi, kad praeina, kitų sužalojimų, kuriuos matė, jau nebuvo. V. K. ir M. S. santykiai buvo geri, kaip draugų. Liudytojas V. K. pažinojo apie 5-6 metus, kartais pas jį užeidavo. Jis gyveno su močiute, jų santykiai buvo geri.
Balsu perskaičius liudytojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 133-134), šis nurodė, kad juos patvirtina. Su M. S. detaliau apie tos dienos įvykius nekalbėjo. V. K. skundėsi, kad jau kelias dienas skauda galvą, liudytojas ir kiti draugai siūlė kreiptis pas gydytoją, nes jau kažkas negerai. Tai buvo gal savaitė po įvykio. Po įvykio kitą dieną ar po kelių dienų jis yra matęs V. K. su M. S., jis bendravo normaliai.
Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažinojo apie 15 metų, draugauja su jo močiute. Gyvena už kelių namų nuo jos. Apie įvykius ji nieko nežino. Prieš V. K. mirtį ji su juo vyko pas močiutę į ligoninę. Ši ligoninėje buvo savaitę iki tragedijos. Liudytoja matė ant V. K. veido mėlynę, paklausė, kas atsitiko, šis atsakė, kad susimušė. Nepamena datos, kada matė jį sužalotą. Ji dirba turguje. V. K. atėjo pas ją, prašė nuvežti pas močiutę. Kadangi jis buvo su draugu (byloje jis yra liudytojas) ir abu buvo girti, gėrė alų, tad ji pyko ir atsisakė. Vakare nutarė jį nuvežti. Jie nuvyko į ligoninę pas močiutę, jis ją apkabino, prašė atleisti, pakalbėjo ir jie grįžo. Į ligoninę važiavo ketvirtadienį, galėjo būti rugsėjo 1 d. Mėlynė jau buvo pageltusi, ji buvo ant veido, tačiau ant kurios veido pusės ji nepamena. V. K. gyveno su močiute, kuri jį augino nuo 14 metų, nes motina jį metė. Iš pradžių jie gyveno gerai, tačiau vėliau V. K. tapo nervuotas, jie pykosi. Šiuo metu T. K. neturi kas ja rūpintųsi, ji nieko nenori matyti, nenori valgyti, viskam apatiška, gyvena tik iš pensijos. V. K. paskutiniu metu nedirbo, tačiau anksčiau dirbo Anglijoje, po to Lietuvoje uždarbiaudavo statybose. Palaidoti padėjo jo draugai.
Liudytojas Ž. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažįsta 10 metų, jis yra jo draugas, važinėjo pas jį į ligoninę. Matė jį sumuštą. Tai galėjo būti apie rugsėjo 3 d., nes jo dukra yra gimusi rugpjūčio 31 d., o maždaug po 3 dienų jis matė V. K.. Jis buvo sumuštas, su didžiausia mėlynė po akimi, matėsi, kad mėlynė jau po kurio laiko, nes gelsvėjo. V. K. jam sakė, kad su kažkuo susimušė, kad be reikalo, kad be konflikto, o detaliau nepasakojo. Sakė, kad sumušė namuose per vakarėlį, kad kažko nepasidalino, kad viskas normaliai. Kiek suprato, V. K. arba neprisiminė, arba nenorėjo sakyti. Paskui liudytojas su pažįstamu vyko aplankyti jo močiutės, V. kartu nevažiavo. Buvo sekmadienis, į ligoninę pas močiutę važiavo po poros dienų, kai matė V.. Kai buvo susitikę, šis sakė, kad močiutė ligoninėje. Po ligoninės jis dar užvažiavo pas jį pakalbėti, gal reikia padėti užsikoduoti, bet V. K. nebendravo ir po to jis jo daugiau nematė. Kai matė jį antrą kartą, šis buvo su draugais. Kaltinamojo tarp jų nebuvo. V. K. atrodė geriau, nebuvo ištinęs, apie sumušimus jie nekalbėjo. Pastaruosius porą metų jis su V. K. bendravo mažai, nes turi šeimą. V. K. visą laiką gyveno su močiute, jų santykiai buvo labai geri. Jo močiutė jam sakė, kad šis turi problemų su alkoholiu. Po V. mirties jam teko bendrauti su močiute, jai sunku, nes liko viena, artimųjų daugiau neturi. Laidotuves organizavo jis (Ž. R.) su draugais.
Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. K. pažinojo, matė jį paskutinį kartą porą dienų prieš išvežant į ligoninę. Jį matydavo kasdien, nes šalia gyvena. Matė prieš mirtį sumušimus veide. Datos, kada pastebėjo sumušimus, jis nepamena. Tai galėjo būti rugpjūčio 29-31 dienomis, gal rugsėjo 1 d. Pamena, kad nebuvo darbe, buvo išeiginė, jis su dukra ėjo į kiemą, buvo apie 10 val. Tada pamatė V. ir sužinojo, kad susimušė. Sutiko M. S., priėjo A. ir po to atėjo V. su akiniais. Jis buvo patinęs, po akimi mėlynė, kitų sužalojimų nebuvo. Matėsi, kad sumušimai švieži pagal spalvą, patinimą. V. sakė, kad blogai prisimena kas įvyko. M. papasakojo, kad vakare išgėrė ir susimušė, priežasties nesakė. V. sakė, kad viskas gerai ir jokių pretenzijų neturi. Jie susitikdavo kasdien, niekas niekam pretenzijų neturėjo. Pas V. naujų sužalojimų nematė. Iš jų pokalbio suprato, kad susimušė iš vakaro. V. M. neturėjo pretenzijų. V. K. močiutė pergyvena dėl anūko netekties. Pas ją užeina V. draugai, jai padeda. Ji turbūt giminių daugiau neturi. V. K. su M. S. pažįstami nemažai metų. S. nebuvo K. laidotuvėse, nes gulėjo ligoninėje. Jis labai pergyveno dėl K. mirties, nes nenorėjo žudyti, taip susiklostė aplinkybės. Su S. liudytojas bendravo praėjus savaitei po laidotuvių, šis gailėjosi, kad taip įvyko. Buvo gandai, kad kažkas sumušė K., bet kas taip sakė jis negali pasakyti. Jis yra dirbęs kartu su S.. Dirbdavo statybose darbo dienomis, kartais ir šeštadieniais, bet jis pasakojo apie nedarbo dieną, nes su dukra buvo kieme. Prieš V. sumušimą Naujojoje Vilnioje buvo dviejų nužudytų žmonių laidotuvės, jos buvo rugpjūčio 31 d.
Liudytojas I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo V. K.. Matė jį sumuštą rugpjūčio pabaigoje, tikslios dienos negali pasakyti, kai ėjo į parduotuvę. Veidas buvo ištinęs, mėlynė po akimi vienoje veido pusėje. Kai paklausė jo, kas atsitiko, V. atsakė, kad nėra skirtumo, jo problema ir nesakė, kas atsitiko. Vėliau dar matydavo jį, o po to sužinojo, kad šis ligoninėje. Naujų sužalojimų pas jį neatsirado. M. S. liudytojas pažįsta. Girdėjo, kad buvo įvykis, o kas ten vyko jis nežino. Pas V. K. jis su I. T. nebuvo. Su I. T. buvo susitikęs, tačiau negali pasakyti kada. Pas liudytoją ateidavo į svečius M. S. ir I. T., bet po V. K. sumušimo nebuvo atėję. Jis pažįsta V. K. močiutę, padeda jai, kai paprašo. Šis įvykis ją labai paveikė. Nežino, kas ja rūpinasi, atvažiuoja kažkokia moteris. V. ir močiutės santykiai buvo normalūs.
Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. yra jos kaimynė, gyvena po ja. V. K. gyveno su močiute. Įvykių datos ji nepamena. Buvo rugpjūčio pabaiga, nes jos dukra turėjo grįžti į Meksiką. Galėjo būti rugpjūčio 30 d. Tiksliai žino, kad tai buvo penktadienis, nes kitą dieną turėjo reikalų. Vakare V. K. garsiai leido muziką, balsų ar bruzdesių nebuvo. Ji palaukė, o kadangi sirgo jos anūkas, tai apie 21.00 val. nuėjo ir jam pasakė, kad sumažintų garsą. V. K. atidarė duris, kitų žmonių nesimatė. Sužinojo, kad močiutė ligoninėje. V. K. atsakė, kad darys balių. Jis nebuvo sumuštas. Liudytoja užmigo, o 5 val. ryte, kai pabudo, muzika dar grojo, todėl iškvietė policiją. Apie 10 val. ji jau matė V. K. sumuštą. Matėsi po akimi mėlynė. Nepamena, kurioje veido pusėje matėsi patinimas. Jis buvo neblaivus, kraujo žymių nematė, nepamena, ką jis jai sakė. Po įvykio matydavo V. vaikščiojantį su akiniais. Porą dienų dar grojo muzika, o vėliau jį matė blaivų. Naujų sumušimų nepastebėjo. Kai buvo užėjusi pas jį ryte apie 10 val. ryto, matė pas jį kažkokį vyrą, jo apibūdinti negali. Tą naktį V. pas ją nebuvo užėjęs, o ar jis ėjo pas kitus kaimynus, ji nežino. Viena kaimynė sakė, kad jis vaikščiojo. Močiutė mylėjo anūką ir jis ją. V. buvo geras vaikinas, nepiktas. Po jo mirties su močiute liudytoja nebendrauja.
Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad T. K. yra jos kaimynė. Įvykių datų ji nepamena. T. K. buvo ligoninėje. Ji paskambino liudytojai, kad ši nueitų į butą, nes negali prisiskambinti anūkui. Liudytoja nuėjo, tačiau ten nieko nebuvo. Vėliau apie 16 val. ji vėl nuėjo, V. K. atidarė duris. Ji pasakė, kad skambino senelė, kad jai paskambintų. Šis atsakė, kad vėliau paskambins. Liudytoja buvo užėjusi į vidų, matė sėdintį vyrą, kuris žiūrėjo televizorių. Bute ant grindų matėsi kraujas. Ji paklausė, kas atsitiko, į ką V. K. atsakė, kad sutvarkys iki grįš senelė. Jis kitą dieną ruošėsi važiuoti pas ją į ligoninę. Senelė vėliau paskambino, sakė, kad buvo anūkas, ant veido matėsi mėlynės. Tą dieną, kai jis nuvažiavo pas senelę, 4 val. nakties V. skambino į jos duris, suprato pagal balsą, kad čia jis, prašė leisti paskambinti, bet ji jo neįleidau, nes buvo vėlu ir pasakė, kad ateitų rytoj. Po kelių dienų matė kaip V. K. išnešė. Jo senelė atvažiavo gal po 3 dienų, kai liudytoja matė jį sumuštą. Kai buvo nuėjusi pas V., ant veido matė mėlynes, jis buvo sumuštas, o ant grindų kraujas jau buvo nešviežias, sudžiūvęs. Daugiau nieko nematė. Bute buvęs vyras sėdėjo nusisukęs ir žiūrėjo televizorių. Jo apibūdinti negali, nes šis neatsisuko. Nematė, ar pas V. K. kas nors ateidavo. Kaltinamojo nėra mačiusi. Šią šeimą pažįsta nuo 1986 m., bendravo su senele. Kartais nueidavo pas ją. Anūkas gyveno su ja, nes nebuvo motinos, elgėsi gerai. Po anūko mirties nukentėjusiajai sunku, vis verkia. Ji pati prisižiūri. Anūkas jai padėdavo, nueidavo į parduotuvę.
2016-09-08 įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje – apžiūros protokole nurodyta, kad tai yra vieno kambario butas, daugiabučio namo ketvirtame aukšte. Įėjimo į laiptinę durys atidaromos surinkus kodą. Ketvirtame namo aukšte, per vidurį matome buto Nr. 26 duris. Durys ir spynos užraktas nepažeisti. Patekus į butą, patenkama į prieškambarį, tiesiai yra įėjimas į svetainę. Šiame kambaryje palei dešiniąją sieną yra sofa-lova, ant kurios užtiesta patalynė, t. y. ant viršaus užtiestas dėkliukas, po kuriuo yra neapvilkta antklodė, ant kurios matosi sausos, rausvos spalvos dėmės. Ant grindų palei lovą yra patiestas kailinis kilimas, ant kuriuo matosi sudžiūvusios rausvos dėmės, panašios į kraujo. Po kairę nuo įėjimo į kambarį durų yra lova, ant kurios guli mobiliojo ryšio telefonas „Huaway“. Kambario viduryje yra stalas. Tolesniame kairiame kambario kampe yra medinė kėdė, kurios viršutinė dalis atidalinta nuo apatinės konstrukcijos dalies. Kambarys sutvarkytas. Apžiūrint butą, savininkė atnešė iš virtuvės tris plastikinius butelius: 1 l. tūrio „Kalnapilio“ alaus, 0,5 l. talpos skardinę „Steininger“ alaus butelis, 1,5 l. talpos “Birutė“ mineralinio butelį. Buto prieškambaryje, nuo įėjimo durų po dešinę pusę, kampe stovi komoda, ant kurios yra peleninė, joje 9 cigarečių nuorūkos, jos paimamos tyrimui. Buto vonios kambaryje, kuris yra nuo įėjimo į butą durų po kairę pusę, ant kėdės padėta patalynė, ant kurios yra rausvos dėmės, galimai kraujo, ir rankšluostis su galimais kraujo pėdsakais. Iš įvykio vietos tyrimui paimti: sulaužyta taburetė, pagalvės užvalkalas, nuoplova nuo kilimo, telefonas Huawey,9 nuorūkos, skardinė nuo alaus, du plastikiniai buteliai nuo alaus ir mineralinio vandens (t. 1, b. l. 16-25)
Specialisto išvadoje Nr. S 40/2017(01) nurodoma, kad ant sulaužytos taburetės, pagalvės užvalkalo, nuoplovoje nuo kilimo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant cigarečių nuorūkų (6, 8, 11, l2, 14 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profilių su 99,9999999999999996% tikimybe; ant cigarečių nuorūkų (9, 10, 13 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos (7 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. K., M. S. DNR profiliais (t. 1, b. l. 31-48).
Specialisto išvadoje Nr. S 128/2017(01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos (SI Nr. S 40/17(01) 7 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 99,9999999999999998 % tikimybe (t. 1, b. l. 51).
Specialisto išvadoje Nr. M 1187/2016 (01) nurodoma, kad V. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dešinės smilkininės skilties sumušimu. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 20l6/206S3 duomenimis, V. K. mirė 2016-09-11 12:00 val. V. K. lavone nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio suspaudusiu galvos smegenis, dešinės smilkininės skilties sumušimo židiniu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi prieš patenkant į VšĮ RVUL 2016-09-08. Sužalojimai, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, suspaudusio galvos smegenis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (išvados 3.1 punktas). Taškinės durtinės žaizdelės (injekcinės žymės) dešinėje poraktikaulinėje srityje, kairiame alkūnės linkyje, padarytos aštriu duriančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina, injekcine adata, krūtinės ląstos poodinės kraujosruvos padarytos krūtinės ląstą spaudžiant iš priekio kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina, rankomis, neužilgo iki mirties, mirimo ir artimuoju pomirtiniu laikotarpiu, atliekant gaivinimo veiksmus, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami (t. 1, b. l. 65-71).
2017-01-18 specialistės V. B. paaiškinimų protokole nurodoma, kad jos surašytoje VTMT Vilniaus skyriuje specialisto išvadoje Nr. M1187/2016(01) 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose labiausiai būdingi smūgio sudavimui. Nustatytas galvos sumušimas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek paviršiumi. Nustatyti sužalojimai, išvardinti šiame punkte, yra padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-08-24 dieną. Į tai nurodo medicininiai dokumentai, makromorfologinis sužalojimų vaizdas lavono tyrimo metu ir histologinis tyrimas. Po 3.1 punkte nurodytų sužalojimų asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus kol kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu nesuspaudė galvos smegenų (t. 1, b. l. 71-73).
2017-04-28 specialistės V. B. paaiškinimų protokole nurodoma, kad sužalojimai, nustatyti V. K. lavono tyrimo metu, išvardinti specialisto išvadoje Nr. M1187/2016(01), galėjo būti padaryti vienu metu. Kadangi nustatyti sužalojimai seni, pasisakyti kiek tiksliai vienas po kito jie padaryti, nėra galimybės. V. K., po padarytų jam sužalojimų, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (vaikščioti visą dieną, vartoti alkoholį ir pan.) iki tol, kol kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu suspaudė galvos smegenys ir nukentėjusysis prarado sąmonę. Nustatyti sužalojimai, išvardinti 3.1 punkte, yra padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties, daugiausiai 3 savaitės iki patekimo į ligoninę (2016-09-08), nes ligoninėje V. K. nustatyta hematoma buvo poūmė. Klausimas: Ar nustatyti su žalojimai, galėjo atsirasti liudytojo I. T. apklausos metu nurodytu būdu, t. y. įtariamajam numetus nukentėjusįjį nuo lovos ant grindų ir šiam nukritus ant nugaros, po ko įtariamajam atsisėdus V. K. ant pilvo bei suduodant smūgius kumščiu į veidą, nuo kurių nukentėjusiajam atšokdavo galva nuo grindų? Atsakymas: Nustatyti sužalojimai, galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose labiausiai būdingi smūgio sudavimui. Nustatytas galvos sumušimas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu arba suduodant stiprų smūgį į veidą, nuo kuriuo galva dėl didelio pagreičio trenkėsi į kietą paviršių atšokdama. O visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek paviršiumi (t. 1, b. l. 74-75).
Specialistė V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra medicinos ekspertė, turi 16 metų stažą. Byloje atliko tyrimą ir patvirtina jo išvadas. Papildomai paaiškino, kad po smūgio gavimo mėlynė pagelsta per 3-7 dienas. Mėlynės pageltimas priklauso nuo lokalizacijos ir žmogaus kūno savybių. Veide mėlynės keičiasi greičiau. Jos išlieka nuo savaitės iki 3, priklausomai nuo mėlynės dydžio. Yra daug tokių atvejų, kai po galvos dangalu išsiliejus kraujui, žmogus vaikšto dar pakankamai ilgai, o vėliau praranda sąmonę ir miršta. Iki neprikraujuoja, kad spaustų smegenų centrus, tol žmogus gali vaikščioti, jam gali skaudėti galvą, pykinti. Žmogus gali vaikščioti į parduotuvę ar kur kitur. Šiuo atveju sumušimas buvo mirties priežastis. Priklauso nuo kraujavimo kiekio, o šiuo atveju sumušimai buvo mirtini. Buvo komplikacijos. V. K. buvo operuotas. Kadangi jis vaikščiojo su tuo kraujavimu, tai galėjo pasunkinti jo būklę, tačiau ji negali pasakyti, kad jei jis būtų kreipęsis į medikus anksčiau, kad jis nebūtų miręs. 2 cm kraujavimas yra labai didelis ir jis yra mirtinas. Tai diagnozuota po 2 savaičių. Kraujavimas kaupėsi palaipsniui. Alkoholis ir narkotikai sunkina būklę, bet nuspėti negalima. Nesvarbu, kokia ranka buvo suduotas smūgis. Labiausiai tikėtina, kad smūgiai padaryti nelabai ilgu laikotarpiu vienas po kito - nuo vienos ar dviejų dienų skirtumu. Jei V. K. būtų išgyvenęs, būtų buvęs konstatuotas sunkus kūno sužalojimas.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, tarp kurių M. S. nuotrauka pažymėta Nr. 2, liudytoja T. K. parodė, kad iš jai pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų ji atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 2. Tai yra asmuo, vardu M., kuris lankėsi pas jos anūką V. K.. Atpažįsta iš akių, bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 95-97).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas I. T. savo duotus parodymus patvirtino vietoje. Jis parodė kur visi sėdėjo, kaip įtariamasis M. S. nuvertė V. K. ant grindų bei atsisėdęs šiam ant pilvo sudavinėjo smūgius į veidą (t. 1, b. l. 118-124).
Iš I. T. vardu išduotos darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad I. T. registracijos darbo biržoje data yra 2016-08-24 (t. 1, b. l. 117).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, tarp kurių M. S. nuotrauka pažymėta Nr. 1, liudytojas I. T. parodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1. Asmens vardas – M., pravardė - „M.“. Apie jį davė parodymus. Jį atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 126-128).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. S. patvirtino savo duotus parodymus. Parodė, kad jis sėdėjo prie stalo ant kėdės, V. sėdėjo ant sofos lovos priešais jį, o Igoris sėdėjo šalia V.. Išgėręs V. K. pradėjo juokais prie jo kabinėtis, t. y. priėjęs jam iš nugaros jį apkabino ir patempė bei jis su kėde krito atbulom ant grindų. Parodo kaip krito ant grindų. Toliau paaiškino, kad nukritęs jis prasikando sau lūpą. Toliau jis su V. K. pradėjo ant grindų vartytis, stumdytis, vienas kitam sudavė smūgius. Pradžioje juokais sudavinėjo vienas kitam smūgius, vėliau rimčiau. Jis mušė per veidą kumščiais. Įtariamasis parodo kaip vartėsi ant grindų. Paaiškino, kad vartydamiesi tai jis, tai V. K. buvo iš viršaus. Toliau įtariamasis parodo kaip sudavė smūgį V. K. į veidą. Jis matė kaip nuo jo suduoto smūgio V. pradėjo bėgti kraujas, praskėlė šiam lūpą. V. K. pasakė gana, jau praskėlė lūpą. Jie atsistojo, jis nuėjo į vonią apsiprausti. Kambaryje garsiai grojo muzika, jis girdėjo, kad kambaryje I. su V. rėkė vienas ant kito. Kai užėjo į kambarį, jie abu sėdėjo ant lovos, kalbėjosi, girdėjo kaip I. sakė V. „ar supratai, ar supratai“. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis parodo kur sėdėjo V. K. ir kaip I. buvo šį apkabinęs (t. 1, b. l. 184-193).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė teismui duomenis, kad nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonentinis numeris atitinka liudytojos L. P. nurodytą jos naudojamą telefono numerį. Pranešimas registruotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. 6.00 val. Teismui pateiktas skambučio garso įrašas perklausytas teisiamojo posėdžio metu, pokalbio turinys išverstas posėdyje dalyvaujančios vertėjos. Paskambinusi pranešėja prašo pagalbos dėl bute aukštu žemiau, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojamos muzikos, mini sergantį anūką (t. 3, b. l. 56, 57).
Žemesnės instancijos teismas
Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos teisinis kvalifikavimas
Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai, o būtent, visų pirma, specialisto išvadoje Nr. Nr. M 1187/2016 (01) fiksuota informacija, taip pat išvadą pateikusios specialistės V. B. paaiškinimai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad V. K. mirė 2016-09-11 VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, dešinės smilkininės skilties sumušimu. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. V. K. lavone buvo nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairio momens srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, suspaudusiu galvos smegenis, dešinės smilkininės skilties sumušimo židiniu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame sėdmenyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais.
2016-09-08 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota informacija, taip pat paties kaltinamojo M. S. parodymai, patikrinti įvykio vietoje, liudytojų I. T. parodymai, patikrinti įvykio vietoje, be to liudytojo A. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu fiksuota informacija taip pat patvirtina, kad 2016 m., neužilgo iki V. K. hospitalizavimo ir mirties (dėl tikslesnės įvykio datos bus pasisakyta vėliau), pas V. K. bute svečiavosi M. S., I. T. ir A. A., buvo geriamas alkoholis. Apie 23.00 val. A. A. išėjus liko V. K., M. S. ir I. T.. Vėliau vykusio bendravimo metu tarp V. K. ir M. S. įvyko incidentas, kurio metu M. S. smurtavo V. K. atžvilgiu suduodamas smūgius. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje surinkti įrodymai nesiskiria, tad teismas laiko jas nustatytomis. Tačiau įrodymai dėl to, kaip prasidėjo smurtinio pobūdžio veiksmai, kiek jų buvo, kokia buvo tolimesnė įvykių eiga, skiriasi, todėl teismas dėl jų pasisakys detaliau.
Liudytojas I. T., tiek du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad tarp V. K. ir M. S. kilo nesutarimas dėl garsiai grojamos muzikos. V. K. pirmas pradėjo kabinėtis prie M. S., griebė šiam už galvos, tai darė juokais, po ko M. S. parvertė šalia ant sofos sėdėjusį V. K. ant žemės. Šiam gulint ant grindų, ant nugaros, o M. S. sėdint ant jo, kaltinamasis sudavė V. K. 3-4 smūgius kumščiu į kairę veido pusę, dėl smūgių didelio stiprumo V. K. galva atšokinėjo nuo grindų, ant kurių kilimo nebuvo. Šie I. T. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, pakankamai kategoriški, duoti įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą bei prisiekus, savo nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino ir įvykio vietoje. Pagrindo netikėti šiuo liudytoju teismas nenustatė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo apklaustas liudytojas A. A., patvirtinęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tokią pačią kaip ir liudytojas I. T. pas V. K. besisvečiavusių asmenų sėdėjimo vietą – V. K. ir M. S. sėdėjo šalia vienas kito ant lovos. Iš specialistės V. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu papildomai duotų paaiškinimų, įvardytų aukščiau, galima spręsti, kad liudytojo I. T. nurodyta įvykių eiga atitinka specialisto išvadoje nurodytus V. K. padarytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, mastą ir pobūdį. Specialistė patvirtino, kad nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose labiausiai būdingos smūgio sudavimui. Nustatytas V. K. galvos sumušimas, labiausiai tikėtina, padarytas griuvimo metu, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek paviršiumi. Pasak specialistės, nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties, neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti 2016-08-24 dieną. Į tai nurodo medicininiai dokumentai, makromorfologinis sužalojimų vaizdas lavono tyrimo metu ir histologinis tyrimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad po nagrinėjamo incidento V. K. mirė praėjus nemažam laiko tarpui, tuo metu galėjo savarankiškai judėti, bendrauti su aplinkiniais, tačiau šie duomenys vertintini kartu su specialistės V. B. paaiškinimais, kad po specialisto išvados Nr. M 1187/2016 (01) 3.1 punkte nurodytų sužalojimų asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu nesuspaudė galvos smegenų. Įvertinęs šių įrodymų grupę teismas sprendžia, kad jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad yra pagrindas juos vertinti kaip patikimus ir jais remiantis konstatuoti nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, atitinkančias kaltinimą, bei konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp M. S. padarytų V. K. kūno sužalojimų, kurių pasėkoje jis mirė, ir minėtų nustatytų M. S. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Tai yra, yra pagrindas konstatuoti, kad būtent M. S. asmeninio konflikto metu smurtavo V. K. atžvilgiu smūgiuodamas kumščiu šiam į galvos sritis, padarydamas nukentėjusiajam kaltinime detaliai nurodytus kūno sužalojimus, kurie komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V. K. 2016-09-11 VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.
Tuo tarpu kaltinamasis M. S. nurodė kiek kitokią įvykio eigą, nei buvo konstatuota, taip pat jis ir gynėjas kėlė abejones dėl priežastinio ryšio buvimo, tai siejant su galimu V. K. sumušimu kitą dieną, taip pat dėl būtinosios ginties buvimo, dėl ko pasisakytina detaliau. Kaltinamasis teisme teigė, kad svečiavimosi metu sėdėjo ant kėdės su ratukais. V. K. priėjęs iš nugaros jį juokais apkabino, gal truktelėjo, po ko jis su kėde virto ant nugaros, ant kartu kritusio V. K.. Jis taip pat teigė, kad V. K. nukritus, šis jo (kaltinamojo) nepaleido, sudavė jam (kaltinamajam) stiprų smūgį į galvą, po ko jis gindamasis sudavė V. K. atgal. Smogė į veidą, tačiau į galvą pataikė tik vieną kartą, kitus kartus pataikė į rankas. Be to, smūgiai nebuvo stiprūs, nes jo ranka sužalota, siūtos sausgyslės. Nuo jo smūgių V. K. galva į grindis nesitrankė. Kaltinamasis taip pat teigė, kad I. T. bei I. J. kitą dieną po incidento buvo pas V. K., kalbėjo apie jo papildomą mušimą. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus pažymėtina, kad tam tikra jų dalis nėra nuosekli – apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 176-177) M. S. nurodė didesnį smūgių, suduotų V. K. į veido sritį, skaičių – 2-3. Tokį smūgių skaičių jis nurodė ir apklausos teisme pradžioje, tačiau vėliau šį skaičių sumažino iki vieno. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis tvirtino, kad jo smūgiai nebuvo stiprūs, vis tik kartu pripažino, kad iš karto po jų sudavimo V. K. pradėjo stipriai tinti veidas, bėgo kraujas iš lūpos, iš nosies, kaltinamasis pats įtarė, kad kažką galimai sulaužė. Tai kelia abejones dėl kaltinamojo deklaruoto smūgių nedidelio stiprumo. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad smūgį sudavė gindamasis, nes V. K., gulėdamas ant grindų, jam stipriai smogė į veidą. Tačiau nei pats M. S., nei kartu buvęs I. T., nei kiti asmenys, matę kaltinamąjį po nagrinėjamų įvykių, nenurodė jokių smūgio kaltinamojo veide pėdsakų, sužalojimų ar panašiai. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl įvykių eigos nesutampa nei su specialisto fiksuotais V. K. padarytais kūno sužalojimais, nei su liudytojų I. T., taip pat ir A. A. parodymais, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus įrodymus. Primintina, kad I. T. patikimai patvirtino, jog M. S. sudavė 3-4 smūgius kumščiu į V. K. veidą, smūgiai buvo stiprūs, nuo jų gulinčio V. K. galva daužėsi į grindis. I. T. taip pat nenurodė ir V. K. suduoto neva stipraus smūgio M. S., prieš šiam pradedant smurtauti. Priešingai, jis teigė, kad iki tol visi veiksmai buvo juokais. I. T. nenurodė ir to, kad iki incidento M. S. sėdėjo ant kėdės su ratukais ir krito su ja ant V. K., šiam apkabinus kaltinamojo galvą ir galimai truktelėjus. Liudytojas tvirtino, kad kaltinamasis sėdėjo šalia V. K. ant sofos, nuo kurios pats ir nuvertė ant žemės nukentėjusįjį. Liudytojas A. A., išėjęs iš V. K. buto neužilgo iki nagrinėjamų įvykių, taip pat nurodė, kad M. S. sėdėjo ant sofos greta V. K., o ne ant kėdės su ratukais, kaip teigė kaltinamasis. Teismo apklausti tiek minėtas liudytojas I. T., tiek liudytojas I. J. nepatvirtino ir M. S. teiginių, kad šie liudytojai buvo nuėję pas V. K. kitą dieną, kur I. T. galimai smurtavo V. K. atžvilgiu. Pažymėtina, kad ir kiti teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad V. K. buvo sumuštas dar kartą, tai yra ne tik M. S.. Tokių aplinkybių pats V. K. nenurodė nei vienam iš asmenų, su kuriais bendravo po nagrinėjamo įvykio. Liudytojui Ž. R. jis nurodė, kad jį sumušė namuose per vakarėlį, kas atitinka aukščiau minėtų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Liudytojas V. T. patvirtino, kad pamatęs sumuštą V. K. klausė jo, kas tai padarė, į ką šis atsakė nieko nekonkretizuodamas, tačiau kartu buvęs M. S. patvirtino, kad sužalojimai padaryti jam (kaltinamajam) sumušus. Iš minėto liudytojo parodymų matyti, kad tokius teiginius girdėjęs V. K. nei liudytojui, nei kaltinamajam to nepaneigė. Liudytoja L. P., mačiusi sumuštą V. K. tiek kitos dienos ryte, tiek kitomis dienomis, taip pat nenurodė, kad pas nukentėjusįjį atsirado naujų sužalojimų. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad tiek liudytoja L. P., tiek ir liudytoja J. V. nurodė mačiusios pas V. K. namuose kažkokį vyrą. Vis tik šie parodymai teismui abejonių dėl nustatytų faktinių aplinkybių nesukėlė. Liudytoja L. P. nurodė asmenį mačiusi kitą dieną po incidento, dėl kurio kvietė policiją, o liudytoja J. V. patvirtino kartu bute mačiusi kraujo pėdsakus, kurie nebuvo švieži, kraujas buvo sudžiūvęs. Tai leidžia spręsti, kad abi liudytojos asmenį matė po nagrinėjamo incidento. Galimybės nustatyti, ar jos matė vieną ir tą patį, ar skirtingus asmenis, taip pat nustatyti jo/jų tapatybę/-es nėra, nes abi liudytojos negalėjo pateikti matyto asmens apibūdinimo, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nei viena minėta liudytoja nenurodė ir absoliučiai jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad jų nurodyto asmens ar asmenų buvimo metu buvo kilęs koks konfliktas su V. K. ar smurtas jo atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apibendrindamas sprendžia, kad tokiais parodymais kaltinamasis M. S. siekia sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių kitam asmeniui, tame tarpe ir pačiam V. K., tokiu būdu švelnindamas savo paties galimą atsakomybę. Minėti jo parodymai nevertintini kaip patikimi, jais teismas nesivadovauja.
Atskirai pasisakytina ir dėl BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, taikymo. Teismų praktikoje nurodoma, kad būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse aprašytas reguliavimas nustato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-313/2012, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-1-788/2015, 2K-13-507/2017). Taigi teismai, spręsdami dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį (kasacinės bylos Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K- 294/2011). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-531-699/2015).
Kaip minėta, kaltinamasis M. S. tvirtino sudavęs V. K. smūgį gindamasis, nes šis prieš tai jam stipriai smogė į veidą. Teismas jau pasisakė dėl to, kad pastarojo kaltinamojo įvardyto smūgio nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Priešingai. Tiek pats M. S., tiek ir betarpiškai įvykio vietoje buvęs liudytojas I. T. teismui patvirtino, kad nors incidentas tarp M. S. ir V. K. iš tiesų prasidėjo V. K. iniciatyva, nes šis pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo, tačiau abu minėti asmenys taip pat patvirtino, jog tai buvo daroma juokais. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad nėra nustatyta, jog M. S. nagrinėjamo įvykio metu būtų patyręs kokius nors sužalojimus. Yra įrodyta, kad V. K. jis smūgiavo sėdėdamas jam ant pilvo, šiam jau gulint ant grindų, ant nugaros. Nukentėjusysis bendrai patyrė 5 trauminius poveikius, smūgiai į galvą buvo tiek stiprūs, kad ji atšokdavo nuo grindų. Tai leidžia spręsti apie puolamąjį, o ne gynybinį tokių veiksmų pobūdį. Tad pagrindo išvadai, kad M. S. tokiu būdu atrėmė pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra.
Teismas atskirai pasisakys ir dėl nagrinėjamų įvykių datos. Pagal M. S. reiškiamą kaltinimą jam inkriminuojami veiksmai buvo įvykdyti nuo 2016-08-24 21.00 val. iki 2016-08-29 00.00 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku. Teismas sprendžia esant pagrindui susiaurinti šį laikotarpį nurodant, kad nustatyti M. S. veiksmai buvo įvykdyti nuo 2016-08-24 23.00 val. iki 2016-08-25 3.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku. Siaurindamas minėtą laikotarpį teismas atsižvelgė į tai, kad proceso metu apklausti asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kada konkrečiai V. K. buvo sumuštas (matė jį sumuštą). To konkrečiai negalėjo nurodyti ir pats kaltinamasis. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad dalis asmenų, tame tarpe ir kaltinamasis, buvo apklausiami praėjus netrumpam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių, kas, teismo vertinimu, neigiamai įtakojo jų galimybę duoti tikslius parodymus. Asmenys bandė atsiminti įvykių datą ją siedami su įvairiais savo pačių asmens gyvenimo ar bendruomenės įvykiais, tad ši jų parodymų dalis dėl savo nepakankamo kategoriškumo, netikslumo negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip patikima, minėti parodymai turi būti gretinami ir vertinami tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos duomenimis.
Visų pirma pažymėtina, kad vienintelis liudytojas I. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė V. K. sumušimo dieną. Jis tvirtino, kad kartu su kitais pas V. K. į svečius atėjo 2016-08-24 apie 22 val. Pagrįsdamas savo parodymus liudytojas nurodė atsimenantis datą, nes tą dieną užsiregistravo darbo biržoje. Tai patvirtina teismui jo pateikta atmintinė, kurioje fiksuota jo registracijos data – 2016-08-24 (t. 1, b. l. 117). Liudytojas taip pat nurodė, kad M. S. smūgiavo V. K. po to, kai išėjo A. A., tai yra po 23.00 val., o po smurto jis (liudytojas) su M. S. iš buto išėjo apie 3.00 val. Šie liudytojo I. T. parodymai gretintini su kitais duomenimis ir, visų pirma, su liudytojos L. P. parodymais bei iš Bendrosios pagalbos centro gauta informacija. Liudytoja teismui nurodė, kad įvykis buvo galimai rugpjūčio 30 d., tai tikrai buvo penktadienis. Anksti ryte, apie 5 val., ji kvietė policiją dėl V. K. bute garsiai grojamos muzikos, nes sirgo jos anūkas, po šio kvietimo apie 10.00 val. buvo užėjusi pas V. K., matė jį sumuštą, tuo tarpu dieną prieš, tai yra išvakarėse, apie 21.00 val., jai atėjus į butą jis dar nebuvo sumuštas, sakė jai, kad rengia vakarėlį. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė teismui duomenis, kad nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 centro informacinėje sistemoje užregistruotas tik vienas pranešimas iš telefono, kurio abonentinis numeris atitinka liudytojos L. P. naudojamą telefono numerį. Pranešimas registruotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. 6.00 val. Iš garso įrašo turinio matyti, kad pranešėja prašo pagalbos dėl bute aukštu žemiau, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojamos muzikos, mini sergantį anūką (t. 3, b. l. 56, 57). Šie objektyvūs duomenys patvirtina liudytojo I. T. nurodytą įvykio datą. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2016-08-25 buvo penktadienis, darbo diena, kas atitinka liudytojos L. P. tvirtą nuorodą, kad įvykis buvo penktadienį, be to tai atitinka ir liudytojo A. A. teiginius, kad jis iš V. K. išėjo anksčiau, nes kitą dieną jam reikėjo į darbą. Kiti apklausti liudytojai nurodė vėlesnes datas, kuomet matė jau sumuštą V. K.. Taigi spręstina, kad nurodyti įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, esminių prieštaravimų nėra, jie patvirtina ir papildo vienas kitą, tad jais remdamasis teismas atitinkamai siaurina inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpį.
Prieš vertindamas byloje surinktus duomenis, sietinus su kaltininko kaltės forma, teismas pažymi, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko kaltės turinį (formą, rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008).
Kaltinamasis M. S. savo parodymais nors ir patvirtino smurtavęs V. K. atžvilgiu, tačiau kategoriškai neigė norėjęs jį nužudyti. Vertindamas šiuos jo teiginius teismas atsižvelgia į tai, kad minėtą tikslą kaltinamasis neigė nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atsižvelgia į liudytojo I. T. parodymus, kad jam atitraukus smurtaujantį M. S. nuo V. K., šis smurtinius veiksmus nutraukė, daugiau smūgių suduota nebuvo, apsitvarkius toliau buvo geriamas alkoholis. Iš surinktų įrodymų taip pat matyti, kad po nagrinėjamo incidento M. S. ne kartą buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, tačiau smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nekartojo, o priešingai – su juo susitaikė. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad iki incidento ar po jo M. S. būtų išsakęs kokius nors grasinimus ar ketinimus nužudyti V. K. ar panašiai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad smurtaudamas M. S. nebuvo pasitelkęs jokių pagalbinių priemonių. Specialisto išvada Nr. M 1187/2016 (01), taip pat kaltinamojo ir liudytojo I. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad smūgiuota buvo tik kumščiu. Šių duomenų visuma neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis turėjo tikslą nužudyti V. K. ir veikė tiesiogine tyčia. Tačiau teismas taip pat vertina ir tai, kad pagal surinktus duomenis M. S. V. K. smūgiavo sąmoningai stipriai, kelis kartus, ir būtent į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kuri nuo smūgių dar ir daužėsi į kilimu nepridengtas grindis. Tad jis, būdamas pakaltinamas, suaugęs, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, negalėjo nesuvokti, jog suduodamas tokius smūgius jis daro veiką, keliančią realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, kad nuo tokių smūgių V. K. gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad baigęs smurtauti kaltinamasis medikų pagalbos nekvietė, nors matė, kad V. K. veidas pradėjo stipriai tinti, bėgo kraujas iš nosies, lūpos, jam pačiam buvo kilęs įtarimas, kad kažkas yra sulaužyta. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad V. K. yra stipriai sužalotas, tačiau jokių veiksmų, kad būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, imtasi nebuvo. Jis buvo abejingas atsirasiančioms pasekmėms, nes toliau buvo tęsiamas išgėrinėjimas, o vėliau sužalotas V. K. paliktas vienas bute be priežiūros. Tai, kad V. K., kuris, kaip nustatyta, pats buvo neblaivus, galimai nenorėjo medikų pagalbos, esminės reikšmės šiuo atveju neturi. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, jog M. S. veikė netiesiogine tyčia, tai yra jis, sąmoningai smurtaudamas V. K. atžvilgiu ir akivaizdžiai suvokdamas pavojingą savo smurtinių veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo įvykdytų smurtinių veiksmų galimi sunkūs padariniai – kūno sužalojimai, tikėtinai ir gyvybės atėmimas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Teismas, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nustatyta M. S. veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos – tyčinis nužudymas – sudėties požymius.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. padarė smurtinę nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, kuria buvo sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Tokia veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Veika baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo kaltinamojo elgesį ir tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visų pirma pažymėtina, kad teismas surinktų įrodymų pagrindu nustatė faktinę aplinkybę, kad kaltinime aprašytos veikos padarymo metu M. S. buvo neblaivus. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kad prieš incidentą jis kartu su V. K., I. T. ir A. A. girtuokliavo, buvo geriamas stiprus alkoholinis gėrimas – degtinė, kaltinamasis patvirtino, kad jo vertinimu jis išgėrė 300 g degtinės. Kad kaltinamasis prieš smurtinius veiksmus gėrė alkoholį patvirtino ir liudytojų I. T. bei A. A. parodymai. Šių asmenų nurodytas vartoto alkoholio kiekis, įvertinus jo stiprumą, yra pakankamas apsvaigimui. Teismas taip pat sprendžia esant pagrindui pripažinti, kad nustatytas neblaivumas įtakojo M. S. veiksmus ir tuo pačiu nusikaltimo padarymą. Nors pats kaltinamasis tai neigė, tačiau teismas šiais jo teiginiais nesivadovauja. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, M. S. buvo diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio (t. 2, b. l. 3, 4, 7). Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-14/2017 be kita ko nurodyta, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis M. S. išgėręs yra konfliktiškas, priekabus; nurodytas jo ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, savikontrolės stoka; frustruojančiose situacijose tikėtinas impulsyvus elgesys, tarpasmeniniuose santykiuose gali būti šiurkštus, priekabus, kritikuojantis. Byloje pateikti duomenys apie jo ankstesnius teistumus, padarytus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 80-131) patvirtina, kad daugumoje atvejų jis pažeidė teisės normų reikalavimus būdavo neblaivus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad minėta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nustatyta.
Teismas taip pat nustatė ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BK redakcija, galiojanti nuo 2015-03-24) numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, M. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir šie teistumai nėra išnykę ar panaikinti (t. 2, b. l. 66-77, 103-131), tad pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o M. S. vertinti kaip recidyvistą yra.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S., išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo, nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, nes nužudyti nenorėjo, ką vėliau konstatavo ir teismas, taip pat nurodė, kad gailisi, tačiau kartu vertino ir kaltinamojo duotų parodymų turinį, kurį aptarė motyvuodamas nustatomas faktines aplinkybes. Kaip minėta, teismas nustatė, kad savo parodymais M. S. siekia sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, perkelti atsakomybę dėl kilusių padarinių kitam asmeniui, tame tarpe ir pačiam V. K., tokiu būdu švelnindamas savo paties galimą atsakomybę. Tad pagrindo išvadai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nėra.
Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. M. S. veiką padarė būdamas 11 kartų teistas už įvairiais nusikalstamas veikas, tačiau didžiojoje daugumoje atvejų už baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius nusikaltimus. 2014-04-07 jis buvo teistas už sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (t. 2, b. l. 66-77, 103-131). Jis taip pat daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 80-102), nagrinėjamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. M. S. iki sulaikymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 78, 79). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su neįgalia motina (t. 3, b. l. 37). Turto, pajamų neturi (t. 2, b. l. 132-144). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jis nesigydė. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis jame negydytas, tačiau 2013-08-27 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą dėl sunkaus girtumo laipsnio. Nuo 2009-07-15 iki 2009-07-17 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, priklausomybė nuo alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-14/2017 nurodyta, kad nėra jokių duomenų, kad M. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų protiškai atsilikęs; kad jam inkriminuojamos veikos padarymo metu jis galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra jokio pagrindo M. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 2, 3, 4, 7).
Be to, šiuo atveju turi būti sprendžiamas ir klausimas, ar yra pagrindas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. S. nusikaltimų recidyvą pripažinti pavojingu, o M. S. – pavojingu recidyvistu. Byloje pateikti aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) M. S. padarė būdamas kelis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (paskutiniai teistumai: 2014-01-14 už nesunkius tyčinius nusikaltimus, 2014-02-19 už nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2014-04-07 už sunkų tyčinį nusikaltimą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti), tai yra naują labai sunkų nusikaltimą jis padarė jau būdamas recidyvistas, kas atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Tačiau iš BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatų spręstina, kad vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teismams paliekama diskrecija priimti tokį sprendimą, kurį jie privalo pagrįsti atsižvelgę į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.
Šiuo atveju teismas įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarinius, duomenis apie M. S. asmenybę, kurie detaliai aprašyti aukščiau. Taip pat teismas atidžiai vertino ir bylos duomenis apie ankstesnius M. S. patraukimus baudžiamojon, administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, daugumoje atvejų jis buvo teisiamas už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus, vieną kartą už sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis teismas nepripažįsta M. S. pavojingu recidyvistu. Tokio prašymo nereiškė ir prokuroras.
Įvertinęs visumą šių skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatant jos trukmę, atitinkančią sankcijos vidurkį, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas 2017-01-23 16.00 val., teismo 2017-01-24, 2017-03-22, 2017-05-22, 2017-08-22 nutartimis jam skirta ir vėliau tęsta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo pradžios terminą skaičiuojant nuo 2017-01-23 (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 25-26, 35-37, 182-183, t. 3, b. l. 73-74). Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę (BK 66 straipsnis).
Be to, byloje nustatyta, kad po šioje byloje nustatytos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) priskiriamos nusikalstamos veikos padarymo M. S. 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam skirtas 30 parų areštas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su bausme, skirta 2017-02-03 teismo baudžiamuoju įsakymu taikant apėmimo būdą, o būtent griežtesne bausme apimant švelnesnę. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta vykdant 2017-02-03 teismo baudžiamąjį įsakymą, jei ji buvo atliekama.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2743,65 € atlyginimo (t. 1, b. l. 83-84). Kaltinamasis M. S. dėl ieškinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad jo vertinimu prašoma suma yra per didelė. Ž. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo. Prašomą sumą pagrindžia pateikti suteiktų paslaugų apskaitos duomenys (t. 1, b. l. 85), tad reikalavimas yra pagrįstas, jis tenkintinas, prašoma suma priteistina iš kaltininko M. S..
Civilinė ieškovė T. K. byloje pareiškė reikalavimą priteisti jai 20 000 € neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad šis jos reikalavimas nėra išdėstytas atskirame dokumente, kas vertintina kaip procesinis trūkumas. Tačiau šiuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad jis suformuluotas raštu ir jos pasirašytas apklausos protokole (t. 1, b. l. 93-94), reikalavimą ji pagrindė duodama parodymus teisme, M. S. nenurodė, kad reiškiami reikalavimai jam nėra aiškūs, tad minėtą trūkumą teismas nevertina kaip esminį, trukdantį iš esmės nagrinėti reiškiamo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinė ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jos išgyvenimai dėl anūko V. K. žūties, kuriuos ji jaučia iki šiol. Ji gyveno su juo dviese nuo šio vaikystės, jį auklėjo. Anūkas jai padėdavo buityje, kai turėdavo galimybę – ir pinigais, jie sutarė gerai. Kitų artimųjų Lietuvoje ji neturi, tad po anūko nužudymo liko visai viena, nėra kas ja pasirūpina.
Kaltinamasis M. S. dėl ieškinio paliko spręsti teismui, nurodė, kad jo vertinimu prašoma suma yra per didelė.
T. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Kaltinamasis M. S. pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – atėmė žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiosios dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos ir priteisiamos beribės kompensacijos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, teismų praktiką, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Paprastai asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti (kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2008).
Nukentėjusioji T. K. dėl kaltinamojo tyčinės veikos neteko vaikaičio. Tačiau pačios T. K., byloje apklaustų liudytojų I. G., Ž. R., J. V. ir kitų parodymais nustatyta, kad T. K. nuo mažens augino ir auklėjo V. K., jie nuolat gyveno kartu, dviese, tad tarp jų susiklostę tarpusavio santykiai buvo itin glaudūs, savo turiniu artimesni motinos ir sūnaus, o ne močiutės ir anūko santykiams. Minėti parodymai taip pat patvirtina, kad T. K. daugiau artimųjų Lietuvoje neturi, tad netekusi vaikaičio ji neteko ir vienintelio artimo asmens, kuris galėjo suteikti jai pagalbą ir globą senatvėje. Iš to spręstina, kad T. K. neabejotinai patyrė ir tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus ne tik dėl smurtinės vaikaičio mirties, bet ir dėl neapibrėžtos savo pačios gyvenimo vienumoje kokybės ateityje. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turimą kokį nors turtą ar pajamas, tačiau kaltinamasis yra darbingas. Įvertinęs visumą paminėtų reikšmingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką, teisingumo, protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai T. K. priteistina 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsniu.
Įvykio vietos, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu buvo paimti ir 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas šie daiktai:
9 nuorūkos, skardinė alaus „Steininger“, plastikinis butelis „Kalnapilio“ alaus, mineralinio vandens butelis „Birutė“, pagalvės užvalkalas, medinė sudužusi taburetė, nuoplova nuo kilimo kambaryje. Prašymų grąžinti ar perduoti kitiems asmenims šiuos daiktus nėra, jie yra menkaverčiai, tad nuosprendžiui įsiteisėjus jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). mobiliojo ryšio telefonas „Huaway“. Šis daiktas turi materialinę vertę, tad nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas T. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Įtariamojo M. S. asmens kratos metu buvo paimti ir minėtu 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas šie daiktai:
vilniečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginė, mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT 19300, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6103, IMEI (duomenys neskelbtini), raktų ryšulys. Šių daiktų sąsajų su nagrinėjama nusikalstama veika nenustatyta, jie turi materialinę vertę, tad nuosprendžiui įsiteisėjus jie grąžintini M. S. arba jo nurodytam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti vienuolikos metų laivės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su bausme, skirta 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu taikant apėmimo būdą, o būtent griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – vienuoliką metų laisvės atėmimo.
Įskaityti į bausmę M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-01-23 išbūtą laiką, taip pat bausmės laiką, atliktą vykdant 2017-02-03 teismo baudžiamąjį įsakymą, jei ši bausmė buvo atliekama.
M. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš M. S. 2743,65 € turtinei žalai atlyginti.
T. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš M. S. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, o būtent:
9 nuorūkas, skardinę alaus „Steininger“, plastikinį butelį „Kalnapilio“ alaus, mineralinio vandens butelį „Birutė“, pagalvės užvalkalą, medinę sudužusią taburetę, nuoplovą nuo kilimo kambaryje nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; mobiliojo ryšio telefoną „Huaway“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. K. Įtariamojo M. S. asmens kratos metu buvo paimti ir minėtu 2017-05-02 nutarimu (t. 1, b. l. 52-53) perduoti saugojimui į šie daiktai:vilniečio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginę, mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT 19300, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6103, IMEI (duomenys neskelbtini), raktų ryšulį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. S. arba jo nurodytam asmeniui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.