Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui – viešosios įstaigos “Klaipėdos butai” dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė, prašo tenkinti. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimą reiškia remdamsis Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalimi. Ieškovo gyvenimą kartu su A. B. patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai, liudytojų O. B. ir G. T. parodymai. Ieškovas neturėjo kitos gyvenamos vietos. Nuo pat nuomos sutarties sudarymo ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Ieškovas vedė bendrą ūkį ilgiau kaip vienerius metus. Ieškovas 2023-04-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute gyveno nuo 2015 m. pabaigos, pirko baldus, vonią tvarkė, ją padėjo įrengti draugas. Iš pradžių kartu gyveno ir mama, vėliau gyveno tik su tėvu. Tėvukas buvo sunkus ligonis, nevaikščiojo, reikėjo prižiūrėti, pampersus pakeisti, maudyti. Tėvo pajamos buvo 360 Eur per mėnesį. Po tėvo mirties, (viešosios įstaigos) „Klaipėdos butai“ darbuotojas liepė išsikraustyti, užsuko vandenį, paėmė raktus. Daiktai, dokumentai liko bute. Mokesčių sąskaitos išrašomos buvo tėvo vardu, bet apmokėdavo ieškovas, apmokėdavo įvairiai, bet dažniausiai terminaluose. Kai gavo leidimą pradėjo vonios remonto darbus, vien vonia kainavo 120 Eur, padėjo draugas G. T.. Maistą darbo dienomis dienos metu gamindavo mama, o vakarais ir savaitgaliais pats (ieškovas) gamindavo. Su mama nunešė prašymą, kad leistų deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau Savivaldybėje nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu.

Atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko. 2023-04-20 gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra A. B. sūnus. 2015-07-01 tarp A. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos butai, sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 2575-2784, pagal kurią A. B. išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), trejiems metams. Minėtoje sutartyje nuomininko šeimos narių nenurodyta. 2018-06-19 tarp A. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 3665-2784, pagal kurią neterminuotai A. B. išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje kaip nuomininko šeimos narė nurodyta O. B.. A. B. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo (duomenys neskelbtini). O. B. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) O. B. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). 2022-12-21 raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrius informavo, kad atsisako deklaruoti S. B. gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame, A. B. išnuomotame, bute adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. B. mirė. 2023-01-18 surašytas VšĮ „Klaipėdos butai“ aktas, kuriame nurodyta, kad butas, esantis Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), tuščias nuo (duomenys neskelbtini), būsto patalpų ir įrangos techninė būklė bloga, bute likę baldai, buitiniai daiktai.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pripažinimo pagrindinio nuomininko A. B. šeimos nariu.

Dėl pripažinimo pagrindinio nuomininko šeimos nariu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. CK 6.602 straipsnis numato, kad nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (1 dalis); pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (2 dalis); artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (4 dalis); tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka (5 dalis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.

Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. <...> Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau.

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamąją vietą, kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis ieškovas nėra deklaravęs gyvenamos vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau gyvenamos vietos deklaravimas tam tikru adresu nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis asmens faktinę gyvenamąją vietą. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje, o ne deklaruotas gyvenamosios vietos aspektas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016, 24 punktas). Dėl to Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas 4 straipsnio 13 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022-12-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateiktas A. B. vardu prašymas, kuriuo prašoma deklaruoti S. B. Savivaldybės išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2022-12-21 raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrius informavo, kad atsisako deklaruoti S. B. gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame, A. B. išnuomotame, bute adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nurodyta, kad sūnaus (S. B.) gyvenamosios vietos deklaravimo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute klausimas galėtų būti nagrinėjamas A. B. pateikus teismo sprendimą apie sūnaus pripažinimą šeimos nariu.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2015 m. pabaigos, tėvas buvo sunkus ligonis, jį prižiūrėjo, rūpinosi juo, apmokėdavo sąskaitas, pirko daiktus, vakarais ir savaitgaliais gamindavo maistą, remontavo vonios patalpas. Bute kartu gyveno ir motina O. B., tačiau pastaraisiais metais ieškovas su tėvu gyveno vienas. Ieškovas nurodo, kad mirus tėvui VšĮ “Klaipėdos butai” darbuotojas pareikalavo išsikraustyti iš buto, paėmė raktus, buvo užsuktas vanduo, bute yra likę dalis ieškovo daiktų. Aplinkybes, kad minėtame bute ieškovas gyveno patvirtino liudytojai O. B. bei G. T.. Liudytoja apklausta O. B. paaiškino, kad gavus su vyru būstą, kartu atėjo ir sūnus gyventi; sūnus visada padėjo tėvui, maudė, maitino, jį prižiūrėjo, pirko daiktus, vonią sutvarkė, iki paskutinės dienos sūnus buvo su tėvu; po mirties liepė išsikraustyti, šiuo metu ieškovas būna pas ją, ieškovas neturi kur gyventi, bute liko vyro ir sūnaus (ieškovo) daiktai. Liudytojas G. T. paaiškino, kad ieškovą gerai pažįsta, dažnai į svečius užeidavo, ieškovas gyveno kartu su tėvu, bent jau paskutinius 6 - 7 metus, jam padėdavo, paskutiniais metais ieškovas viską tvarkė, kartu įrenginėjo vonią bute, negirdėjo, kad ieškovas būtų turėjęs kitą gyvenamąją vietą. Iš 2017-05-30 VšĮ „Klaipėdos butai“ rašto matyti, kad A. B. duotas leidimas įrengti vonią vietoj esančios dušo kabinos. Iš ieškovo pateiktų atsiskaitymo su paslaugų tiekėjais duomenų nustatyta, kad buvo mokama už ginčo butui tiektą elektros energiją ir kitas paslaugas. Tiek ieškovas, tiek liudytoja O. B. nurodo, kad ieškovas prisidėdavo prie buto išlaikymo, sąskaitas nueidavo apmokėti ieškovas. Netikėti ieškovo ir liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Iš byloje pateikto AB Swedbank rašto matyti, kad ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). 2017 m. AB Swedbank sąskaitos išraše ieškovo S. B. adresas taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini). 2022-11-22 Laikinojoje darbo sutartyje ieškovo gyvenamoji vieta vėl gi nurodyta (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai patvirtina, kad būtent šią gyvenamąją vietą ieškovas laikė pagrindiniu savo interesų centru. Nors liudytoju apklaustas A. N. (A. N.), kuris dirbo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemsargiu (prižiūrėtoju), teigė, kad ieškovas bute kartu su tėvu negyveno, tik dažnai ateidavo, tačiau kaip pats liudytojas paaiškino, jo darbas paprastai prasidėdavo 8 val. ir baigdavosi apie 12-13 val., be to, pas A. B. bute buvo paskutinį kartą prieš 5 - 7 metus, o darbą kiemsargiu apskritai baigė 2020-2021 m. (tiksliai liudytojas nepamena), todėl tikėtina, jog tikslios informacijos apie faktinę ieškovo gyvenamąją vietą pastarasis galėjo ir nežinoti. Byloje ginčo, jog ieškovo motina O. B. nebegyveno kartu su A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo. Tiek ieškovas, tiek kaip liudytoja apklausta O. B. paaiškino, kad pastaruoju laiku iki A. B. mirties pas A. B. O. B. ateidavo tik dieną. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. neterminuotai buvo nustatytas neįgalumas bei didelis specialių poreikių lygis. Taigi, A. B. savarankiškai namų ūkio tvarkyti neturėjo galimybių. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad specialių poreikių turintis asmuo, kurio judėjimas ribotas, gyventų vienas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015 ir kt. ). Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovo, jo atstovės trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovas daugiau nei metus laiko iki A. B. mirties gyveno su A. B. bute adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį, t.y. bendrai mokėjo mokesčius už butą, tvarkė butą (remontavo vonios patalpą), prižiūrėjo neįgalų tėvą, juo rūpinosi. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas atitinka CK 6.588 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. ieškovas yra pagrindinio būsto nuomininko A. B. sūnus, iki pagrindinio nuomininko mirties daugiau kaip metus gyveno kartu su juo ir vedė bendrą ūkį. Taigi, egzistuoja visos sąlygos ieškovą pripažinti pagrindinio nuomininko šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovą A. B., mirusio, šeimos nariu (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo gyvenamosios patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.

Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir 2018-06-19 Socialinio būsto nuomos sutartyje, kurios 6 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas. Būstas (butas, esantis(duomenys neskelbtini)) A. B. buvo išnuomotas neterminuotai (1 punktas). Minėtos sutarties 15 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti keičiama ir nuomininkui išnuomojamas kitas socialinis būstas, jeigu nuomininkas įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą pagal Įstatymo (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai tampa neįgalūs ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas. Nuomininkas dėl sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybes vykdomąją instituciją ir pateikia prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą (16 punktas). 2018-06-19 Socialinio būsto nuomos sutarties 18 punkte išvardinti atvejai, kuomet sutartis yra nutraukiama, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai.

Remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir paminėtam teisiniam reglamentavimui, pripažinus ieškovą pagrindinio nuomininko A. B. šeimos nariu, spręstinas klausimas ne dėl naujos sutarties sudarymo, o dėl esamos sutarties pakeitimo, todėl ieškovas po pagrindinio nuomininko mirties turėtų kreiptis į atsakovę dėl sutarties keitimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netenkintinas ieškovo reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovas 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis 345 Eur. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie patirtas 140 Eur išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas.

Visumoje vertinant patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų (dėl pripažinimo šeimos nariu tenkintas, o dėl įpareigojimo sudaryti sutartį – atmestas).

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas. Iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 107 Eur žyminio mokesčio valstybei (už vieną neturtinį reikalavimą, taikant 143,20 indeksą, galiojusį ieškinio pateikimo metu), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir 172,50 Eur už patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Priteisti iš ieškovo S. B. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui viešajai įstaigai “Klaipėdos butai”.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 107 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 172,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.