Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti į bylą – įgaliojimą atstovauti apeliantą ginče su atsakove.

10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog apelianto pateiktas įrodymas – apelianto ir jo atstovės sudarytas įgaliojimas – aktualus teisingam ginčo išsprendimui, nes juo apeliantas grindžia savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų ištaisymo, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia šį įrodymą prie bylos.

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų.

13. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 111, 115, 138 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai: ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

15. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2023 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovą nutartyje nustatytu terminu pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus: i) pateikti įrodymus, jog ieškovas pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka; ii) pateikti teismui įgaliojimą, suteikiantį teisę R. K. atstovauti ieškovą byloje; iii) patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes prašoma priteisti 2 310 Eur, tačiau detalizuojama tik 1 610 Eur dydžio suma. Ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame pridėjo DGK 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą. Skundžiama 2023 m. spalio 12 d. nutartimi teismas, nustatęs, kad nepašalinti visi nustatyti ieškinio trūkumai, t. y. nepateiktas tinkamas įgaliojimas bei nepatikslintas ieškinio dalykas ir pagrindas, ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu iš esmės nurodydamas, jog i) tinkamas įgaliojimas nebuvo pateiktas per klaidą, todėl teikiamas su atskiruoju skundu; ii) ieškinio dalyko ir pagrindo trūkumai gali būti pašalinti parengiamojo posėdžio metu.

17. Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes.

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti atsakovės laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. atliktas išskaitas neteisėtomis ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 2 310 Eur (neto) sumą. Ieškovas nurodė, jog per nurodytą laikotarpį atsakovė iš darbo užmokesčio išskaitė: 560 Eur už kurą; 400 Eur už negrąžintą važtaraštį CMR; 500 Eur už kelių eismo įvykį; Vokietijoje; 150 už CMR, viso 2 310 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodyti skaičiavimai detalizuoja 1 610 Eur sumą iš nurodytos 2 310 Eur, tačiau tai nelaikytina esminiu trūkumu, dėl ko ieškinys negalėtų būti priimtas. Iš ieškinio turinio galima nustatyti konkrečias aplinkybes ir argumentus, kuriais ieškovas grindžia savo poziciją dėl atsakovės atliktų išskaitymų. Pažymėtina, kad išsiaiškinti ieškovo reikalavimų esmę ir pobūdį galima apklausiant ieškovą parengiamojo teismo posėdžio metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei teismas laiko, jog minėtas reikalavimas nėra pakankamai aiškus, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu. Tokia išvada atitinka ir CPK 413 straipsnio 2 dalį, pagal kurią priemonės ieškinio trūkumams pašalinti gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Be to, teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7–8 straipsniai, 225 straipsnis, 230 straipsnis).

19. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir suformuluoti, reikalavimų dalyko esmė, reikalavimų pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikri netikslumai gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad imperatyvių kliūčių ieškovo reikalavimų priėmimui nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovo reikalavimo dalykas yra tiek neaiškus ar nepagrįstas, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti bylos.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo įpareigojęs ieškovą pateikti teismui įgaliojimą, suteikiantį teisę R. K. atstovauti ieškovą nagrinėjamoje byloje. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog kartu su ieškiniu buvo pateiktas įgaliojimas, suteikiantis teisę R. K. atstovauti ieškovą byloje su UAB „Bleiras Logistics“, o ne su atsakove UAB „Transorloja“. Tinkamo įgaliojimo ieškovas, pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu, nepateikė. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis ieškinio trūkumas nėra pašalintas. Vis dėlto, įgaliojimas, suteikiantis teisę R. K. atstovauti ieškovą, buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principų tinkamą įgyvendinimą, laikytina, jog ieškovas pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškinio trūkumą.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovei, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.