Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-31 · Civilinė byla Nr. B2-694-368/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-31Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-31
Bylos Nr.
B2-694-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00145-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
„Aiba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-694-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00145-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Aiba“ direktoriaus I. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei „Aiba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Aiba“ direktoriaus I. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei „Aiba“, ir jame ieškovas prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Aiba“. Nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytos restruktūrizavimo taikymo sąlygos. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės finansinių sunkumų pobūdis gali paneigti įmonės restruktūrizavimo galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).

Atsižvelgdamas į tai, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, jog ĮRĮ nurodytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009), ir įvertindamas ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo ir veiklos atkūrimo tikslus, teismas laiko būtinu, be kita ko, įvertinti įmonės finansinę būklę.

Pažymėtina, kad pagal 2016-04-30 balansą bendrovės turto vertė, palyginus su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo nuo 686 539 Eur iki 653 600 Eur, o ilgalaikio turto vertė sumažėjo beveik dvigubai – nuo 81 680 Eur iki 42 505 Eur (61 b. l.). Net 398 198 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (61, 64 b. l.), ir įvertinant tai, kad praėjusiais finansiniais metais debitorių įsiskolinimų suma buvo panaši, darytina išvada, jog įmonės galimybės atgauti skolas yra ribotos, ir atsižvelgiant į didelį skolų pradelsimą – praktiškai neįgyvendinamos.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nors ieškovas plano metmenyse nurodė, kad pagrindinės įmonės skolininko UAB „Litcon“ įsiskolinimai siekia 203 239,69 Eur, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonės ieškiniu reikalauja iš šio skolininko priteisti tik 145 717,66 Eur sumą, t. y. žymiai mažesnę sumą, nei deklaruojamas įsiskolinimas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4430-656/2016). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-683-357/2016 ieškovei UAB „Strektė“ iš atsakovės UAB „Aiba“ buvo priteista 94 636,50 skola, 8,05 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, 1394 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šis sprendimas įsitesėjo. Akivaizdu, kad įmonė neturės greitai likvidaus turto net šiai skolai padengti.

Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5013-291/2016 ieškovei UAB „Sodbeta“ iš atsakovės UAB „Aiba“ priteista 29 270,44 Eur skola, 8350,20 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir 520,57 Eur bylinėjimosi išlaidos. LITEKO duomenimis, įmonei yra pareikšta ir daugiau turtinio pobūdžio reikalavimų.

Pagal 2016-04-30 bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės pelnas finansiniais metais buvo nežymus ir siekė 830 Eur, o praėjusiais finansiniais metais – 2383 Eur (62 b. l.), t. y. įmonė iš esmės neturi lėšų vykdyti savo prievoles kreditoriams, nors pradelstų įsipareigojimų suma šiuo metu siekia 266 686,49 Eur (64 b. l.). Įmonės kilnojamojo turto balansinė vertė sudaro 34 421,97 Eur (7–8 b. l.), ir teismas sprendžia, jog šio turto likvidacinė vertė būtų dar mažesnė. Teismas įvertindamas tai, kad didžiausią įmonės turto dalį sudaro debitorių skolos, atsargos ir kilnojamasis turtas ir atsižvelgdamas į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą, sprendžia, kad įmonė turi bankrutuojančios įmonės požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Aiba“ yra faktiškai (realiai) nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas atmeta UAB „Aiba“ 2015-05-30 prašymą nustatyti įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų disponavimo dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, LR civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Aiba“.

Šios nutarties kopijas išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius