Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-11 · Administracinė byla Nr. I-3414-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
I-3414-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00198-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
M.K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3414-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-5) nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2015 metų iki 2019 metų sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas tenkantis asmeniui kameroje. Skundžiasi bloga sienų ir lubų būkle, nes danga krisdavo ant miegamos vietos, asmeninių daiktų. Teigia, jog buvo netvarkinga elektros instaliacija, techniškai netvarkingas kietasis inventorius, išduotas minkštasis miego inventorius antisanitarinės būklės. Pažymi, jog nepakako nei dirbtinio, nei natūralaus apšvietimo, ir tai pakenkė jo regėjimui. Nurodo, jog naktinis apšvietimas ir mechaninės vėdinimo sistemos garsas trukdė miegoti, nuolat trūko miego. Argumentuoja, jog sanitarinis mazgo plotas buvo per mažas, sumontuota praustuvė su kranu, metalinė spintelė, unitazas techniškai netvarkingi, surūdiję. Pabrėžia, jog nebuvo suteikta erdvė rūbams skalbtis ir juos išdžiovinti. Skundžiasi bloga pasivaikščiojimo kiemelių būkle, nurodydamas, jog sienos atsilupusios, uždengtos grotomis. Taip pat nurodo, jog nebuvo iškvietimo mygtuko, dušo kabinose nebuvo persirengimo sąlygų, nebuvo kur pasidėti rūbų, tekdavo rūbus ir rankšluosčius laikyti ant šlapių ir purvinų grindų. Dėl tokių sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovė, Kauno TI), atsiliepime į skundą (b.l. 10-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog pareiškėjas bausmę atliko nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Argumentuoja, jog pareiškėjo teiginiai, kad kamerose lubų danga atsilupusi, netvarkinga elektros instaliacija yra nepagrįsti, deklaratyvūs. Paaiškina, jog kameros aprūpinamos kietuoju inventoriumi pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punktą. Pažymi, jog teisės aktai nenumato tardymo izoliatoriaus įrengtuose dušuose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus, pareigūnai, vadovaudamiesi atitinkamais tvarkos aprašais užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore ir nusiprausti duše. Akcentuoja, jog kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos skalbinių džiovinimo virvės, yra nustatyta skalbinių surinkimo ir skalbimo tvarka, todėl prašo atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog nebuvo užtikrinta teisė skalbtis rūbus ir juos džiovinti. Mano, jog pareiškėjo teiginiai apie netinkamai įrengtus dušus yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti. Paaiškina, jog dušų patalpos yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, persirengimo kambariai yra atskirti nuo dušo patalpos, asmenų privatumas yra užtikrinamas. Argumentuoja, jog Kauno TI laikosi Higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamo dirbtinės apšvietos dydžio. Paaiškina, jog naktinis kamerų apšvietimas yra skirtas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, kuris yra reglamentuojamas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu. Teigia, jog kameros yra vėdinamos mechaniniu būdu arba per atidaromus langus. Akcentuoja, jog pareiškėjas pats skunde nenurodė kokias pasekmes jam sukėlė jo teigimu per garsiai veikianti mechaninė ventiliacija. Nurodo, jog sanitariniai mazgai yra aptverti 2,1 m. metaline sienele, plotas – 1,5 kv.m., galimybių visiškai atskirti sanitarinius mazgus nuo likusios kameros dalies, nėra galimybių, kadangi būtini patalpų rekonstrukcijos darbai. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus, jog nėra pagrindo skundui atmesti, prašo pripažinti asmens teisių pažeidimo faktą, skundą dalyje dėl neturtinės palos atlyginimo pinigais – atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė orumo pažeminimu, sukrėtimu, neigiamais išgyvenimais, emocine depresija.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Kauno TI kameros tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, higienos normų pažeidimų: netinkamos ventiliacijos, šviesos, elektros instaliacijos, netvarkingų lubų, netinkamo kietojo inventoriaus, netinkamos minkštojo inventoriaus būklės, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, galimybės skalbtis ir džiovinti rūbus neužtikrinimo, iškvietimo mygtukų neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose ir dušo patalpose, galimybės persirengti dušo patalpose neužtikrinimo.

Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI, bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nustatantis minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą tardymo izoliatoriuje, galiojęs ginčo laikotarpiu. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas, redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš byloje pateiktos Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus pažymos apie pareiškėjo laikymo sąlygas (b.l. 150-151), Kauno TI Ūkio skyriaus pažymos (b.l. 130-132) bei duomenų iš kamerų kortelių (b.l. 135-137) nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas kamerose Nr. 206 (plotas 15,49 kv.m.), 203 (plotas 15,96 kv.m.), 208 (plotas 17,11 kv.m.), 237 (plotas 14,16 kv.m.), 214 (plotas 14,91 kv.m.), 154 (plotas 12,81 kv.m.), 207 (plotas 16,08 kv.m.), 223 (plotas 22,56 kv.m.), 234 (plotas 14,21 kv.m.), 167 (plotas 14,15). Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta kamerų numeriai, kuriose atitinkamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotas, asmenų kameroje skaičius (patikrinimo metu 8 ir 20 val.), plotas, tenkantis vienam asmeniui (8 ir 20 val.), sanitarinio mazgo plotas kameroje, matyti, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti plotas. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl ploto apskaičiavimo, tik nurodė, jog kamerose buvo laikoma apie 4 žmones, nenurodydamas nei kameros numerio, nei konkrečių datų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teikiamų duomenų teisingumu. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, jog vienam asmeniui plotas ginčo laikotarpiu svyravo nuo 4,27 kv.m. iki 22,56 kv.m., todėl pareiškėjui buvo užtikrintas Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas, ir šioje dalyje nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 straipsnis).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje M. prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės aktų pažeidimai dėl ploto normos neužtikrinimo, todėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių plotas neturi būti atimamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų higienos normų laikymosi, teigdamas, jog buvo netinkama apšvieta, netinkama ventiliacija, elektros instaliacija, lubų ir sienų danga netvarkinga, atsilupę dažai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. bei aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kuri be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

HN 134:2015 14 punktas nustato, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal minėtos higienos normos 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralios apšvietos higienos norma nereglamentuoja.

Iš atsakovės atstovės pateiktų patikrinimo aktų, kuriuos atliko Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Aplinkos ministerijos Kauno departamentas, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų protokolų (b.l. 24-116), matyti, jog buvo tikrinamos kitos kameros, nei buvo laikomas pareiškėjas, arba nors ir kamerų numeriai sutampa (Nr. 203, 237, 214, 154, 207, 234), skiriasi laikotarpiai, kada atliktas patikrinimas, ir laikomas pareiškėjas. Taigi objektyvių duomenų, ar dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos 14 punkto reikalavimus ginčo kamerose byloje nėra pateikta, tačiau vertinant tai, kad ir daugumoje kamerų patikrinimų metų nebuvo rasti pažeidimai dėl dirbtinės apšvietos, jei rasti, nedelsiant pašalinti, teismas neturi pagrindo spręsti, jog visu ginčo laikotarpiu atsakovė pareiškėjui neužtikrino Higienos normos 14 punkto reikalavimų laikymosi. Taip pat teismas vertina, jog pareiškėjas pats neteikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas sukeltas teisines pasekmes – pablogėjusį matymą. Nustatyta, jog pareiškėjas nerašė prašymų/skundų dėl minėtų aplinkybių ir jo pablogėjusios sveikatos būklės (b.l. 144, 149).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nurodė, kad įrengti pilnai arba iš dalies atidaromi langai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 17, 134), sudaryta galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas per atveriamus langus (b. l. 134). Pareiškėjas neneigia, jog buvo sudaryta galimybė patalpas išvėdinti, tačiau jo vertinimu, mechaninė ventiliacija veikė per garsiai, todėl jis negalėjo išsimiegoti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas mechaninė ventiliacijos sistema galėjo veikti per garsiai (byloje pateiktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti pažeidimai dėl ekvivalentinio garso slėgio kameroje Nr. 332, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas). Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo laikotarpiu kamerų ventiliacijos veikimą pareiškėjo kalinimo joje metu, kadangi kaip ji nurodė toks patikrinimas nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl garsiai veikiančios ventiliacijos patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamai veikiančios ventiliacijos pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Pareiškėjo teiginiai, jog elektros instaliacija buvo netinkama, kamerų lubų ir sienų danga atsilupusi nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiškėjas nenurodo nei kokiu laikotarpiu, nei kurioje kameroje galėjo būti netvarkinga elektros instaliacija, taip pat kurioje kameroje ir kada galėjo būti atsilupę sienų ar lubų dažai. Iš pateiktų minėtų patikrinimo aktų taip pat nenustatyta, jog patikrinimų metų būtų rasti pažeidimai dėl elektros instaliacijos, netinkamų sienų ar lubų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas tardymo izoliatoriuje, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl elektros instaliacijos, sienų, lubų netinkamos būklės, ventiliacijos, apšvietos skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai, pvz. netinkama elektros instaliacija. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų įrengiant naktinį apšvietimą, dėl kurio jis naktimis negalėjo užmigti, nuolat trūko miego.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14 .3 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punktas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūrą apibrėžia kaip visumą organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Taigi, akivaizdu, jog naktinis apšvietimas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo šioje dalyje konstatuoti neteisėto atsakovės veikimo.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl techniškai netvarkingo kietojo inventoriaus, nurodydamas, jog lovos, spintelės buvo techniškai netvarkingos, neremontuojamos.

Remiantis 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktu, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba irk t. Pareiškėjas neneigia, jog jis buvo aprūpintas kietuoju inventoriumi, tačiau jo vertinimu lovos, spintelės būklė buvo netinkama. Pareiškėjo teiginius paneigia atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 20, 128, 129) bei aukščiau minėti patikrinimo aktai, kuriuose nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų dėl netinkamo aprūpinimo kietuoju inventoriumi. Kaip ir minėta aukščiau, pareiškus reikalavimą atlyginti žalą, būtina detalizuoti kalinimo sąlygas, nurodyti kokias pasekmes sukelia padaryti pažeidimai, t.y. pareiškėjas skunde nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė jo vertinimu netinkama kietojo inventoriaus būklė, todėl šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas atsakovės atstovui nesudarius galimybių išsidžiovinti rūbų, taip pat dėl netinkamos minkštojo inventoriaus būklės.

Iš skundo motyvų matyti, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo išduotas minkštasis inventorius, tačiau skundžiasi netinkama jo būkle, teigdamas, jog patalynė, pagalvė, čiužinys ir užklotas buvo antisanitarinės būklės. Vertintina tai, kad pareiškėjas pats skunde nenurodė kada jam buvo išduota patalynė netinkamos būklės, neteikė įrodymų patvirtinančių jo teiginius (pvz. kartu laikomų asmenų paaiškinimų, prašymų liudytojais apklausti kartu su juo laikomus asmenis ir pan.), todėl šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjo teiginiams dėl galimybės išsidžiovinti rūbus nesudarymo paneigti atsakovės atstovas pateikė fotonuotrauką (b.l. 18), iš kurios matyti, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengtos skalbinių džiovinimo virvės, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašą (b.l. 123-124), iš kurio matyti, jog į savaitę kartą asmenys pateikę nustatyta tvarka prašymus turi teisę pasinaudoti skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis. Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją su tokiu prašymu ir jam ši paslauga buvo nesuteikta. Apie tai, kad sudarytos sąlygos nuteistiesiems (suimtiesiems) skalbti rūbus patvirtina ir visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b.l. 61-62). Dėl nurodytų priežasčių neįrodyta, jog šioje apimtyje yra neteisėti atsakovės veiksmai.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog kamerų sanitarinis mazgas buvo per mažas, jame įrengti įrenginiai techniškai netvarkingi, dušo patalpoje neįrengta vieta pasidėti rūbams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena (2,10 m. – pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l. 17-19), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiškėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo įrenginiai – unitazas, kriauklė, praustuvai tinkamos būklės, todėl atmetami pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrenginių būklės.

Atsakovės atstovo duomenimis dušų patalpos įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, dušuose įrengtos betoninės pertvaros, persirengimo kambariai įrengti atskirti nuo dušų patalpos. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė fotonuotraukas (b.l. 21-23), iš kurių matyti, jog persirengimo patalpoje yra suoliukas, ant kurio galima pasidėti rūbus, rankšluosčius, bei Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašą (b.l. 118-119). Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas tokia teise negalėjo pasinaudoti, bet to skunde jis tokių aplinkybių nenurodo. Taigi šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo, dušo netinkamo įrengimo.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamos būklės, iškvietimo mygtukų neįrengimo tiek pasivaikščiojimo kiemeliuose, tiek dušinėje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Minėtų taisyklių 22 punktas nustato, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną 1 val. būti gryname ore. Pažymėtina, jog teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja, byloje nėra duomenų, kad vienu metu į lauką būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai būtų įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad kiemeliuose buvo sudarytos sąlygos judėti. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo bloga, išskyrus paties pareiškėjo subjektyvų vertinimą. Taip pat pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes jam galėjo sukelti pasivaikščiojimo kiemeliuose nusilupę sienų dažai ar betoninės grindys. Dėl minėtų priežasčių nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Teisės aktai nenumato, jog iškvietimo mygtukai turi būti įrengiami dušinėje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose. Kita vertus, pagal LVAT praktiką, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl iškvietimo mygtuko dušinėje ar pasivaikščiojimo kiemelyje, t. y., kad buvo būtinybė jais naudotis, tačiau jų nebuvo ar jie veikė netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo argumentai apie žalą, atsiradusią dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo dušinėje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė