- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-959-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04297-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“
- Atsakovas
- M. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ ieškinį atsakovui M. E. dėl įpareigojimo perduoti turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą savo lėšomis perduoti ieškovei automobilį „Porsche 911 Carrera“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės S. S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje, vykdomoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas turi automobilį, pakankamai lėšų atlyginti žalą ieškovei, tuo atveju, jei automobilis yra sugadintas, yra pagrindas taikyti konservacinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
Šalies argumentai
2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą perduoti jai automobilį „Porsche 911 Carrera“, tai yra siekia perimti atsakovo žinioje esantį ieškovei priklausantį turtą. Vis dėlto prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė prašo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00347. Teismas nustatė, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/20/00347, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020 dėl 27 187,90 EUR skolos išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) atsakovui (išieškotojui). Taigi nėra aišku, kaip, ieškovės manymu, vykdomosios bylos Nr. 0184/20/00347, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovės, sustabdymas užtikrins ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei automobilį įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „VBG-4“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir jų nustatymo sąlygas, šias sąlygas susiedamas išimtinai su byloje galbūt palankaus sprendimo įvykdymu, nevertindamas konkrečių šios bylos aplinkybių, laikinųjų apsaugos priemonių tikslų bei šalių interesų pusiausvyros klausimų, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos.
3.2. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad tokia situacija, kai atsakovas priverstine tvarka išieško skolą, nors pats nevykdo priešpriešinės savo prievolės grąžinti automobilį, kuris atsakovui ir buvo perduotas būtent tuo tikslu, kad iš jo galėtų pasidengti skolą, yra nesąžininga, neekonomiška ir neužtikrina šalių interesų pusiausvyros principo. Pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užkirs ir nuostolių ieškovei atsiradimo galimybę, kadangi jų netaikius apeliantė vietoje to, kad galėtų padengti skolą iš automobilio vertės, neturėdama laisvų lėšų, privalės skolintis, dėl to sumažės apeliantės verslo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, formaliai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir jų nustatymo sąlygas, šias sąlygas susiedamas išimtinai su byloje galbūt palankaus sprendimo įvykdymu.
6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolės S. S. žinioje esančios vykdomosios bylos, vykdomos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020, sustabdymo.
7. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
8. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
9. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti netinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes bei formaliai vertindamas proceso teisės normas.
10. Pirmiausia sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė jų taikymo būtinumo, nenurodė, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins apeliantės interesus vykdant galbūt palankų sprendimą apeliantei. Kaip matyti, apeliantė pareikštu ieškiniu iš esmės reikalauja įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį Porsche 911 Carrera, tačiau prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalauja stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (nutarties 6 punktas), kurioje atliekamas išieškojimas iš apeliantei priklausančio turto atsakovo naudai. Tokias faktines aplinkybes patvirtina pačios apeliantės pateikti įrodymai – antstolės S. S. 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinis patvarkymas Nr. S1e-13004, patvarkymas Nr. S1e-13008.
11. Antra, tai, kad apeliantė turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017). Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019). Nagrinėjamu atveju įvertinus tiek apeliantės pateikto ieškinio argumentus, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus matyti, kad apeliantė iš esmės nepagrindė galimo atsakovo nesąžiningumo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas turi apeliantės turtą – automobilį Porsche 911 Carrera – be teisėto pagrindo, tai yra apeliantės pareikšto ieškinio pagrindas, tačiau tokių galimų aplinkybių fakto nustatymo klausimas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
12. Trečia, apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrins apeliantės interesus, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė turės skolintis pinigines lėšas atsiskaityti su atsakovu, dėl to sumažės verslo galimybės. Su šiais apeliantės argumentais teismas nesutinka. Pirmiausia apeliantė nepateikė visiškai jokių duomenų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, antra – teismas patikrinęs viešai skelbiamus duomenis nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „VG-4“ yra veikianti įmonė, kurios 2018 metų pardavimo pajamos sudarė iki 100 000 EUR (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kita vertus, pabrėžtina, kad apeliantė iš esmės neįrodinėja, kad egzistuoja reali apeliantei galbūt palankaus sprendimo neįvykdymo rizika, tai yra neteikia jokių rašytinių duomenų, jog atsakovas turimą turtą siekia parduoti ir (ar) nuslėpti, dėl ko teismo sprendimas gali pasunkėti ir (ar) pasidaryti nebeįmanomas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 5–12 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ir atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
15. Esant nustatytoms nutarties 5–13 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista ir atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.