- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-204-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- B. Š., R. Š.
- Ieškovas
- T. Z.
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Nt mozaika“, G. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. Š. ir R. Š. (apeliantai) atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. Z. patikslintą ieškinį atsakovams B. Š. ir R. Š., tretieji asmenys mažoji bendrija „Nt mozaika“, G. K. dėl neteisėtos statybos ir pažeistų teisių gynimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų? planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui B. Š., juo prašė įpareigoti atsakovą B. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kauno r., atliktus neteisėtos statybos padarinius ir atitraukti pavėsinę (toliau – ginčo objektas) ar išardyti pavėsinės dalį taip, kad būtų išlaikytas teisės aktuose nustatytas privalomas minimalus atstumas nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno r. Įpusėjus bylos nagrinėjimui ieškovas atsakovu įtraukė ir R. Š., kuris trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas taip pat tik po paruošiamųjų dokumentų gavimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas B. Š. pateikė byloje paruošiamuosius dokumentus (atsiliepimą, tripliką), kuriuose su ieškiniu nesutiko, nesutikimą grindė motyvais, kad jis nėra ginčo objekto statytoju, todėl nėra tinkamas atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 25 d. gautas ieškovo ieškinio atsisakymas, kuriame, be kito ko, nurodoma, kad ieškinio atsisakymo priežastis – po 2024 m. spalio 24 d. pareiškimo dėl atsakovo R. Š. procesinės padėties pakeitimo ir ieškinio dalyko patikslinimo atsakovai geruoju patenkino ieškinio reikalavimus – pašalino pavėsinę nuo ieškovo sklypo ribos atstumu, kuriam nereikia gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Kauno apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 25 d. vykusio posėdžio metu atsakovų atstovės nesutiko su prašymo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atstovės nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo būdu ne teisme tvarka, ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nuo pradžių ieškinys pareikštas ne tam atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi priimtas ieškovo T. Z. atsisakymas nuo ieškinio, pareikšto atsakovams B. Š. ir R. Š., tretieji asmenys mažoji bendrija „NT mozaika“, G. K. dėl neteisėtos statybos ir pažeistų teisių gynimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų? planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas nutarė civilinę bylą Nr. e2-1207-962/2024 nutraukti; priteisti ieškovui T. Z. lygiomis dalimis iš atsakovų B. Š. ir R. Š. 4 419,80 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devyniolikos eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. Š. ir R. Š. valstybei 55,51 Eur (penkiasdešimt penkių eurų ir 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 27,75 Eur iš kiekvieno atsakovo; grąžinti ieškovui T. Z. 82,50 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 50 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 17 d. ir (mokėjimo užduoties kodas ZN77059). Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas nenustatė, kad ieškovo reikalavimų pagal ieškinį atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į tai, ieškovo ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.
5.2. Teismas nustatė, kad MB „Nt mozaika“ vadovė yra atsakovo B. Š. (statytojas) sutuoktinė. Taip pat nustatė, kad ieškovas teikė pretenzijas dėl ginčo objekto tretiesiems asmenims, tačiau atsakymų iš šių asmenų gauta nebuvo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas iš pradžių turėjo pagrįstą manymą dėl tinkamo pasirinkto atsakovo byloje.
5.3. Teismas pažymėjo, kad tik iš tripliko paaiškėjus, kad atsakovas B. Š. gyvena tėvo R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., ieškovo atstovas pateikė prašymą įtraukti šį asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį. Atsakovas tik 2024 m. gegužės 9 d. posėdžio metu nurodė, kad ginčo objekto statytojas yra jo tėvas R. Š..
5.4. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo gautas tą pačią posėdžio dieną, tačiau likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio pradžios, todėl atsakovių atstovės turėjo laiko susipažinti su prašymu ir pateikti pozicija raštu nekartojant atsiliepimuose nurodytų argumentų ir nevykstant į teismo posėdį, taip didindamos savo atstovaujamųjų bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas B. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo B. Š. ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo T. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo B. Š.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apelianto B. Š. teigimu, iš jo priteista ½ visų ieškovo bylinėjimosi išlaidų, nors atsakovas B. Š. yra netinkamas atsakovas byloje ir teismas yra išaiškinęs ieškovui dėl netinkamo atsakovo byloje pasekmių. Kitaip tariant, teismas pats buvo nustatęs, kad ieškovo reikalavimai atsakovui B. Š. buvo nepagrįsti. Ieškovui nebuvo svarbu, kas yra pavėsinės savininkas, dėl to sužinojimo momentas neturi jokios teisinės reikšmės.
6.2. Apeliantas B. Š. pažymi, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, kartu pateikė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto registro išrašą. Ši aplinkybė lemia, kad ieškovą atstovaujantys advokatai, dar prieš teikdami ieškinį, turėjo galimybę įsitikinti, kas yra tiek žemės sklypo, tiek registruotų statinių savininkas aptartu adresu.
6.3. Apeliantas neslėpė aplinkybės, kad jis nėra pavėsinės savininkas, nekeitė savo pozicijos, kas lemia, kad ieškovui nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo aišku, kad atsakovas B. Š. nelaiko savęs pavėsinės savininku.
6.4. Apeliantė B. Š. atstovė ieškovo pareiškimą EPP sistemoje pamatė (buvo patalpinta) tik likus iki posėdžio apytiksliai 2 valandoms. Atsakovo B. Š. bylinėjimosi išlaidos (pasirengimas posėdžiui) buvo patirtos dar 2024 m. lapkričio 22 d. Apelianto nuomone, ieškovui neteikiant pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir neįspėjant atsakovo B. Š. atstovės, natūralu, kad atstovė turi ruoštis teismo posėdžiui, tam patiriamos bylinėjimosi išlaidos.
6.5. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) atsakymą (kuriuo remiasi savo ieškinyje akcentuodamas atsakovą B. Š. kaip statytoją), gavo dar 2023 m. birželio 23 d. Tačiau ieškovas, gavęs Inspekcijos atsakymą, neteikė nei vienos pretenzijos atsakovui B. Š. dėl pavėsinės atstumo neišlaikymo, nepateikė jokio reikalavimo patraukti pavėsinę iki reikalingo atstumo.
7. Atskiruoju skundu apeliantas R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo T. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. Š.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas atsakovui R. Š. priteisė pusę visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors atsakovas R. Š. į bylą atsakovu įtrauktas tik 2024 m. spalio 24 d. Jokių reikalavimų atsakovui R. Š. iki 2024 d. spalio 24 d. ieškovas nereiškė ir nepalaikė.
7.2. Atsakovo R. Š. įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas R. Š. turėjo pareigą pasidomėti byla ir taikiu ginčo sprendimu nuo teismo šaukimo gavimo dienos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus ieškovas su skundu nesutinka, prašo jų netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
8.1. Nors atsakovas B. Š. nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, nors teismas, išaiškinęs ieškovui CPK 45 straipsnį nustatė, kad ieškovo reikalavimai atsakovui B. Š. buvo nepagrįsti, su tokia atsakovo B. Š. interpretacija nėra pagrindo sutikti.
8.2. Atsakovo B. Š. atskirajame skunde nurodoma, kad jis neturėjo teisės būti statytoju Statybos įstatymo prasme, neatitiko statytojo kriterijų, ir jį galima būtų prilyginti rangovui ar statybos valdytojui, tačiau ieškovas nesutinka su tokiu vertinimu, nes šiuo atveju atliktos neteisėtos statybos kontekste tokie atsakovo B. Š. pasvarstymai neturi jokios reikšmės.
8.3. Atsakovas B. Š. atskirajame skunde vis kartoja, kad ieškovo tikslas nėra pavėsinės patraukimas, o mėginimas „pasibylinėti“, „pakerštauti“ ir „nubausti“ atsakovą B. Š. (skundo 9, 45, 47, 50 punktai), tačiau tokie atsakovo B. Š. teiginiai ne tik, kad niekuo nepagrįsti, bet ir nepagarbūs bei įžeidūs ieškovo atžvilgiu.
8.4. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo B. Š. nuomone, ieškovas, gavęs Inspekcijos atsakymą, dar turėjo jam pateikti pretenziją ar reikalavimą dėl pavėsinės reikalingo atstumo neišlaikymo. Tokie atsakovo B. Š. teiginiai neturi jokios reikšmės, yra neracionalūs ir nelogiški.
8.5. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas B. Š. neturėjo įvardyti pavėsinės statytojo, nes jis tik ginasi nuo pareikštų kaltinimų, neprivalo padėti ieškovui tinkamai pasirengti procesui ir jo niekas neįpareigojo pateikti šiuos duomenis. Tokia atskirajame skunde išdėstyta atsakovo B. Š. pozicija yra suprantama, kaip gynybinė, tačiau ji nėra suderinama su pamatiniais civilinio proceso principais ir tinkamu šalies procesiniu elgesiu.
8.6. Atsakovo B. Š. teigimu, ieškovas nesiekė bendradarbiauti nei su juo, nei su atsakovu R. Š., tačiau tokie atskirajame skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis (jos dalis), kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12.1. Ieškovui T. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno r., kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ieškovo sklypas) ir jame esantis gyvenamasis namas.
12.2. Ieškovo sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir gretimas sklypas), minėto žemės sklypo 313/631 dalys priklauso trečiajam asmeniui MB „Nt mozaika“, 318/631 dalys priklauso trečiajam asmeniui G. K. (asmeninė nuosavybė).
Žemesnės instancijos teismas
12.3. 2021 m. vasarą gretimame žemės sklype šalia ieškovo sklypo ribos prasidėjo pavėsinės statyba.
12.4. Ieškovas 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl neteisėtos statybos patikrinimo ir administracinės atsakomybės taikymo.
12.6. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. išsiuntė gretimo sklypo savininkams – trečiajam asmeniui MB „Nt mozaika“ ir trečiajam asmeniui G. K. pretenziją, kurioje be kitko nurodoma, kad „prieš įrengiant pavėsinę arčiau kaip 3 metrai nuo (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, turėjo būti gautas jo sutikimas“, „tokio sutikimo gauti į (Ieškovą) nebuvo pasikreipta“ ir prašoma per 15 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pašalinti gretimame sklype pavėsinę, įrengtą arčiau kaip 3 metrai nuo ieškovo sklypo ribos, bei padengti ieškovo teisines, išlaidas, patirtas surašant pretenziją, nurodytą sumą pervedant į ieškovo sąskaitą. Pretenzijoje taip pat buvo prašoma, neturint galimybės įvykdyti pareikšto reikalavimo nustatytu terminu, susisiekti su ieškovu ar jo atstovu. Pretenzijos gretimo sklypo bendraturčiams buvo įteiktos 2023 m. rugsėjo 8 d., tačiau nei vienas iš jų nesureagavo, nesusisiekė ir jokių veiksmų nesiėmė.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau - ir teismas), įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, kad šalys naudojosi joms įstatymo numatytomis teisėmis ir pareigomis, t. y. ieškovas pateikė ieškinį, gindamas savo pažeistas teises ir pagrįstai atsakovu nurodė B. Š.. Teismo vertinimu, atsakovas B. Š., nesutikdamas su ieškiniu tik nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo objekto statytojas yra jo tėvas, nors šios aplinkybės jam buvo žinomos viso ginčo metu. Bylos faktinių aplinkybių visuma teismui leido spręsti, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, skirtingai nei atsakovų. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl abiejų atsakovų kaltės.
14. Apelianto (atsakovo) B. Š. atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovo ir atsakovo B. Š. išlaidos procese susidarė dėl ieškovo pasirinkimo reikšti reikalavimą ir jį palaikyti netinkamam atsakovui, dėl to teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį (jos dalį).
15. Apelianto (atsakovo) R. Š. atskirajame skunde nurodoma, kad jo įsitikinimu teismas priimdamas nutartį, turėjo įsitikinti, kurios ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su atsakovu R. Š., koks jų susidarymo laikotarpis ir pagrindas, o ne priteisti tiesiog pusę visų patirtų išlaidų. Apeliantas pažymėjo, kad teismas turi pareigą patikrinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Priteisdamas pusę visų ieškovo patirtų išlaidų, teismas netinkamai pritaikė CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas.
16. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 94 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktas).
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas).
19. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovui atsisakius ieškinio, civilinė byla pagal šio ieškovo ieškinį buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nors vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1. punktu tokios pavėsinės statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau jos statybai buvo būtinas ieškovo sutikimas. Tokio ieškovo sutikimo gauta nebuvo.
22. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nekilo ginčo dėl to, kad gretimame sklype pastatyta pavėsinė neatitiko teisės aktų reikalavimų – nesilaikyta 3 m atstumo nuo gretimo iki ieškovui priklausančio žemės sklypo.
23. Kaip žinoma, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovą B. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gretiname žemės sklype atliktus neteisėtos statybos padarinius ir atitraukti pavėsinę (toliau – ir ginčo objektas), ar išardyti pavėsinės dalį taip, kad būtų išlaikytas teisės aktuose nustatytas privalomas minimalus atstumas nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo.
24. Tai reiškia, kad ieškovas teisėtai bei pagrįstai pasirinko savo teisių gynybos būdą, siekdamas apsaugoti savo pažeistus interesus (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ieškovas išnaudojo ir ikiteismines gynybos priemones – ieškovas pirmiausia kreipėsi į pavėsinę stačiusį asmenį atsakovą B. Š., kreipėsi į Inspekciją dėl pavėsinės statybos teisėtumo, be to, gretimo žemės sklypo, kuriame pastatyta pavėsinė, savininkams tretiesiems asmenims išsiuntė pretenziją dėl statybos.
25. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimas dėl (ne)tinkamai pasirinkto atsakovo, pažymi tai, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, iš NT registro duomenų (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad žemės sklypo, kuriame statoma pavėsinė, savininkai yra MB „Nt mozaika“ ir G. K.. Iš viešoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad MB „Nt mozaika“ direktore yra D. Š., kaip žinoma, ji yra apelianto B. Š. sutuoktinė. Kadangi ieškovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. išsiuntė gretimo sklypo savininkams MB „Nt mozaika“ ir G. K. pretenziją, kadangi pretenzijos gretimo sklypo bendraturčiams buvo įteiktos 2023 m. rugsėjo 8 d., tačiau nei vienas iš jų nesureagavo, ieškovas nežinojo gretimo sklypo naudojimosi tvarkos turinio, ieškovas pagrįstai iš pradžių ieškinyje atsakovu pasirinko B. Š.. Kaip teisinai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodytos aplinkybės bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakovu B. Š. bendravo dėl ginčo objekto neteisėtos statybos, jos patraukimo nuo ieškovo žemės sklypo ribos, šių aplinkybių neneigė ir pats B. Š., pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktas, kuriame atsakovas B. Š. įvardija save kaip ginčo objekto statytoją) preliminariai šią aplinkybę pagrindė.
26. Dera pažymėti, kad atsakovas B. Š. pateiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nesutiko su ieškiniu, kaip pagrindinį argumentą nurodydamas, kad ne jis yra statytojas Statybos įstatymo prasme, bei, kad yra netinkamas atsakovas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas B. Š., gindamasis nuo ieškinio, atsiliepime nenurodė, kad ginčo objekto statytojas yra jo tėvas, nurodė tik tai, kad „ieškovas klaidingai atsakovą traktuoja kaip statytoją (užsakovą), kadangi jis toks nėra SĮ prasme. Atsakovas fiziškai statė / prisidėjo prie Pavėsinės statybos.“. <...> „Iš į Bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas neidentifikavo Pavėsinės statytojo, kadangi tik jo nesant (ar neidentifikavus) atitinkami reikalavimai, kurie reiškiami ieškiniu galėjo būti pateikti Žemės sklypo savininkui (šiuo atveju savininkams).“ (atsiliepimo 18, 19 punktai). Ir tik atsakovo 2024 m. vasario 21 d. triplike buvo nurodyta, kad atsakovas B. Š. gyvena gretimame žemės sklype esančio tėvui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., dalyje ir naudojasi prie minėto buto esančia pietine žemės sklypo dalimi pagal pateikiamą planą. Jo manymu, tai neįrodo, kad atsakovas B. Š. yra Pavėsinės statytojas (užsakovas) (tripliko 15 punktas). Triplike pažymėta, kad atsakovas B. Š. nėra Pavėsinės statytojas (užsakovas), todėl jis negali būti įpareigotinas pašalinti statybos padarinius (tripliko 25 punktas). Taigi triplike buvo duota suprasti, kad tikrasis statytojas yra kita asmuo – R. Š.. Atskirai pažymėtina, kad tripilike pateiktame išraše (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini) yra matoma, kad R. Š. priklauso name esantis butas, tačiau pavėsinės savininkas (pavėsinė nėra nekilnojamasis objektas) nėra nurodytas.
27. Svarbu tai, kad po triplike gautos informacijos ieškovo atstovas pateikė prašymą įtraukti R. Š. į bylą trečiuoju asmeniu.
28. Pažymėtina, jog atsakovui B. Š. 2024 m. gegužės 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įvardijus atsakovą R. Š. pavėsinės savininku, atsakovo R. Š. dalyvavimas šios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu ieškovo prašymu. Po atsakovo R. Š. paaiškinimų 2024 m. rugsėjo 9 d. vykusiame teismo posėdyje nurodžius, kad jis save laiko ginčo pavėsinės savininku, visiškai pagrįstas ir civilinio proceso principus atitinkantis teismo veiksmas – CPK 45 straipsnio išaiškinimas ieškovui ir siūlymas patikslinti reikalavimus. Atsižvelgdamas į atsakovo R. Š. duotus paaiškinimus bei teismo siūlymą, ieškovas patikslino bylos šalis ir pateikė pareiškimą dėl trečiojo asmens R. Š. procesinės padėties pakeitimo į atsakovą bei dalyko patikslinimo. Pritartina ieškovui, jog ta aplinkybė, kad teismas ieškovui išaiškino CPK 45 straipsnio turinį, visiškai nereiškia, kad jis nustatė, jog atsakovas B. Š. yra netinkamas atsakovas.
29. Atskirajame skunde atsakovas B. Š. teigia, kad bylinėjimosi išlaidos procese susidarė dėl ieškovo pasirinkimo reikšti reikalavimą ir jį palaikyti netinkamam atsakovui. Tačiau kaip teisingai nurodo ieškovas, bylinėjimosi išlaidų visiškai nebūtų susidarę, jei B. Š., bendraudamas su ieškovu, būtų buvęs sąžiningas, iš pradžių nebūtų savęs vadinęs pavėsinės savininku, nebūtų žadėjęs atlikti to, ko net neketino padaryti, ir jei jau laikė, kad jo tėvas yra pavėsinės savininkas, būtų apie tai informavęs ieškovą, ar savo tėvą apie poreikį pavėsinę patraukti. Atsakovas B. Š. nebuvo nebendradarbiavo tiek, kad išvengtų šio ginčo.
30. Nors skunde teigiama, kad atsakovas B. Š. neturėjo teisės būti statytoju Statybos įstatymo prasme, neatitiko statytojo kriterijų, ir jį galima būtų prilyginti rangovui ar statybos valdytojui, tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti. Šiuo aspektu svarbu tai, jog atsakovas B. Š. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su pavėsinės savininku (tėvu) ir yra tiesiogiai susijęs su dabartine žemės sklypo dalies savininke MB „Nt mozaika“, nes yra šios įmonės bendraturtis ir jai vadovauja atsakovo B. Š. sutuoktinė. Taigi atsakovas B. Š. objektyviai turėjo / turi galimybę gauti žemės sklypo dalies savininko sutikimą ar sudaryti kitą susitarimą dėl pavėsinės statybos (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovo B. Š. argumentai, kad dėl to, kad atsakovas B. Š. negalėjo būti statytoju ir dėl to jis nėra tinkamas atsakovas byloje.
31. Apelianto B. Š. atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovas, gavęs Inspekcijos atsakymą, dar turėjo jam pateikti pretenziją ar reikalavimą dėl pavėsinės reikalingo atstumo neišlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po to, kai ieškovas prašė patraukti pavėsinę, o atsakovas B. Š. žadėjo tą padaryti bei po to, kai Inspekcija atliko patikrinimą bei nustatė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius atstumus, iniciatyvos privalėjo imtis pavėsinės statytojas, o ne ieškovas, kad dar kartą patvirtintų jau kompetentingų institucijų nurodomą faktą – statybą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokių perteklinių reikalavimų, kaip papildomų pretenzijų teikimas, taikymas yra visiškai nepagrįstas.
32. Apelianto B. Š. atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovas B. Š. atsiliepime neturėjo įvardyti pavėsinės statytojo, nes jis tik ginasi nuo pareikštų kaltinimų, neprivalo padėti ieškovui tinkamai pasirengti procesui ir jo niekas neįpareigojo pateikti šiuos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas B. Š., teigdamas, jog nėra pavėsinės statytojas ir savininkas, privalėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus jau su 2024 m. sausio 17 d. atsiliepimu į ieškinį, nes būtent tokia yra bylos šalies pareiga (CPK 42 straipsnis). Ieškovas teisus, jog dėl to, kad atsakovas B. Š. savo tėvo, statytojo, atsiliepime iškart neįvardijo, tokiu būdu apsunkino ir vilkino bylos nagrinėjimą bei didino bylinėjimosi išlaidas. Toks atsakovo B. Š. elgesys nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu.
33. Dėl nurodomų argumentų, ištyrus bylos aplinkybes, apelianto B. Š. atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu. Jo lūkestis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidus bendradarbiavimo, proceso šalies pareigas, iniciatyvos vengimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, žinant apie tai, negali būti įgyvendinamas.
34. Apelianto (atsakovo) R. Š. atskirajame skunde nurodoma, jog R. Š. neturi būti atsakingas už ieškovo išlaidas, patirtas iki R. Š. įtraukimo į bylą. Jo nuomone, teismas turėjo įsitikinti, kurios ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su atsakovu R. Š..
35. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas apelianto R. Š. skundą atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pavėsinė, kurios statytoju save laiko atsakovas R. Š., buvo pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų (neišlaikant atstumo ir neturint gretimo sklypo savininko sutikimo). Kaip žinoma, atsakovas R. Š. visiškai patenkino ieškinio reikalavimus ir nuardė dalį pavėsinės taip, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus, dėl to ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų.
36. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nurodomas ištirtas aplinkybes pažymi, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas R. Š. pripažino ieškinį, jis pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Atitinkamai, atsakovas R. Š., būdamas neteisus ir būdamas ieškovo teisių pažeidėju, neturi teisinio pagrindo tikėtis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas ne tik su civilinio proceso nuostatomis, bet ir pamatiniais teisingumo ir sąžiningumo principais.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir šalių procesinį elgesį, pagrįstai pritaikė priežasties teoriją bei nustatė, kad ginčo atveju būtent atsakovo B. Š. ir R. Š., savo valia įvykdžiusių ieškinio reikalavimus, procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl pagrįstai ieškovo patirtas išlaidas priteisė iš atsakovų.
38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
41. Apeliantų skundų netenkinus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
42. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
44. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 895,16 Eur.
45. Dera pažymėti, kad ieškovo atstovas teikė atsiliepimą į du atskiruosius skundus. Nors jie iš dalies susiję, tačiau negalima juos aiškinti identiškais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kompleksiškai vertinant ieškovo atstovo paslaugų apimtį, sudėtingumą, 1270,50 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl ieškovui iš apeliantų priteistina po lygiai, iš viso 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po lygiai (635,25 Eur), iš viso 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.