Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-595-590/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-26
Bylos Nr.: 2S-595-590/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19618-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vidas Stankevičius
Suinteresuotas asmuo: J. V., Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro
Pareiškėjas: I. V.

Kategorijos

122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
128.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-595-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19618-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.4; 128.19. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. V., Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po senelės R. V. mirties 2010-06-16 ir po senelio H. V. mirties 2013-08-14. Nurodė, jog ji daug metų gyvena ir dirba Anglijoje. Paaiškino, jog nuvykusi aplankyti senelės (pagal tėvo liniją) R. V. kapo, pamatė, jog šalia neseniai yra palaidotas ir senelis H. V.. Pažymėjo, jog jos teta J. V. apie senelio mirtį pareiškėjai nepranešė, paslapčia nuo pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės, priėmė palikimą po senelės ir senelio mirties, nors seneliai po savo mirties turtą žadėjo palikti anūkei, t.y. pareiškėjai I. V.. Nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes po senelės R. V. mirties atsiradusius paveldėjimo reikalus žadėjo tvarkyti pats senelis H. V., kad pareiškėjai nereikėtų grįžti į Lietuvą. Terminą palikimui priimti po senelio H. V. mirties pareiškėja praleido, nes apie senelio mirtį jai nebuvo pranešta. Pažymėjo, jog visus paveldėjimo klausimus po senelės ir senelio mirties tvarkė pareiškėjos teta J. V..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir jame dėstomomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog ji paveldėjo visą turtą po R. V. ir H. V. mirties, nes įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarę, todėl yra vienintelė turto įpėdinė. Nurodė, kad nuo 1981 m. iki tėvų mirties ji gyveno tėvų bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja I. V. po savo senelių mirties nesirūpino palikimu ir neišreiškė jokio noro paveldėti R. V. ir H. V. turto. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo veiksni, išsilavinusi ir privalėjo domėtis palikimo priėmimo klausimu, tačiau liko abejinga. Paaiškino, jog melagingi yra pareiškėjos teiginiai, jog ji nuslėpė senelio H. V. mirtį ir paslapčia priėmė palikimą. Nurodė, jog pareiškėja žinojo apie senelės R. V. mirtį, tačiau į jos laidotuves neatvyko, seneliais visiškai nesirūpino ir jų nelankė. Pažymėjo, jog R. V. ir H. V. rūpinosi tik ji, iš savo asmeninių lėšų surengė jų laidotuves. Nors pareiškėja I. V. ir gyveno užsienyje, tačiau nesidomėjo, kaip sekasi seneliams, neskambino nei tetai J. V., nei jiems.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad J. V. 2010-08-05 kreipėsi dėl palikimo priėmimo po jos motinos R. V. mirties. Pažymėjo, jog J. V. jai nurodė, jog yra kitų įpėdinių, t. y. mirusiosios R. V. vaikaitės, tačiau paaiškino, jog su jomis nebendrauja, tik žino, kad jos gyvena užsienyje. Lygiai taip pat J. V. priėmė palikimą ir po tėvo H. V. mirties. 2014-02-24 notaro biure gautas pareiškėjos atstovės prašymas suteikti informaciją apie tai, ar buvo užvesta paveldėjimo byla po R. V. ir H. V. mirties, ir ar buvo išduoti paveldėjimo liudijimai. Pati pareiškėja į notaro biurą atvykusi nebuvo. Notarė atsiliepime taip pat nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas po R. V. mirties buvo išduotas J. V., o po H. V. mirties paveldėjimo liudijimas išduotas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-29 nutartimi pareiškėjos I. V. pareiškimą tenkino iš dalies: atnaujino pareiškėjai I. V. terminą priimti palikimui, atsiradusiam po senelio H. V. mirties 2013-08-14; kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja I. V. būtų pagrįstai praleidusi įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po senelės R. V. mirties. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio (manymas, kad seneliai dar būdami gyvi sutvarkė visus paveldėjimo reikalus, pasitikėjimas seneliu H. V.) ir priklausė tik nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja, gyvendama ir dirbdama užsienyje, ilgą laiką nesidomėjo senelės gyvenimu, su ja nebendravo, neskambino. Minėtų aplinkybių nepaneigė ir pati pareiškėja. Teismas konstatavo, kad iš esmės jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių po sužinojimo apie senelės palikimą operatyviai kreiptis dėl paveldėjimo nebuvo. Teismas nurodė, kad neveikimas dėl pačios pareiškėjos aplaidumo ir nenoro, neturėtų būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti po senelės R. V. mirties 2010-06-16 atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti po senelio H. V. mirties grindžiamas tuo, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie senelio mirtį, todėl ji neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes artimieji, tarp jų ir teta J. V., kuri priėmė palikimą po abiejų senelių mirties, nepranešė jai apie senelio mirtį, taip pat grindžiamas tuo, kad pareiškėjos išsilavinimas yra vidurinis, todėl dėl žinių stokos ji neišmano palikimo priėmimo procedūrų ir terminų jam priimti. Teismas pareiškėjos nežinojimą apie palikėjo H. V. mirtį bei išsilavinimo ir žinių stoką pripažino svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, todėl šioje dalyje pareiškėjo pareiškimą tenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutartį dalyje dėl termino priimti palikimui, atsiradusiam po H. V. mirties 2014-08-14, atnaujinimo ir šioje dalyje pareiškimą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad I. V. nei gyvendama Lietuvoje, nei vėliau išvykusi į užsienį, nesirūpino ir nesidomėjo ne tik senelės R. V. gyvenimu, bet ir senelio H. V. gyvenimu, nes jei būtų atvirkščiai, t.y. jei pareiškėja iš tikrųjų rūpintųsi H. V., jam skambintų ar su juo bendrautų kitu būdu, tai neabejotinai apie jo mirtį būtų sužinojusi anksčiau nei po 5 mėnesių. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėja nei kartu su savo pareiškimu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad galimybę sužinoti apie senelio H. V. mirtį jai užkirto kokios nors objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo jos valios, pavyzdžiui ilgalaikė liga, neturėjimas galimybės užsienyje susisiekti su Lietuvoje gyvenančiais giminėmis ir pan. Pažymi, jog suinteresuotas asmuo J. V. nesiekė nei nuslėpti savo tėvo H. V. mirties fakto, nei to fakto, kad be jos yra ir kiti potencialūs įpėdiniai, t. y. pareiškėja bei jos sesuo R. V.. Teisme buvo gautas notarės D. J. atsiliepimas, kuriame notarė nurodė, kad J. V., kreipdamasi dėl palikimo tiek po savo motinos R. V., tiek po tėvo H. V. mirties priėmimo, nurodė, kad yra dar įpėdinių, t. y. R. V. ir H. V. 2003-02-27 mirusio sūnaus dukros, pastarųjų asmenų vaikaitės. Taip pat nurodo, kad termino atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens J. V. interesus, nes ji kartu su tėvais jų bute gyveno nuo 1981 m., o tai reiškia, kad nuo to laiko jie vedė bendrą ūkį, todėl visas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas kaip J. V. tėvų R. V. ir H. V. nuosavybė, buvo įgytas ir J. V. pastangomis. Tuo tarpu nei pati pareiškėja, nei jos sesuo niekaip neprisidėjo prie šio turto sukūrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja I. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja išvyko dirbti į užsienį 2009 m. Iki to laiko gyvendama Lietuvoje su seneliais bendravo ir seneliai žadėjo jai testamentu palikti turtą. Paveldėjimo teisės normos nenumato, kad jeigu asmuo gyvena užsienyje ir neturi galimybės bendrauti taip dažnai, kaip gyvendamas Vilniuje su savo artimaisiais, tai jis praranda teisę į palikimą. Pažymi, jog apeliantė elgėsi nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu nuslėpdama senelės ir senelio mirtį. Šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – notarės atsiliepimas ir liudytojos parodymai. Notarė 2014-06-30 atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodo, kad apeliantė J. V., tvarkydama paveldėjimo klausimus, notarei paaiškino, kad po mamos mirties, po tėvo mirties yra įpėdinės anūkės, kurios gyvena užsienyje, ryšio nepalaiko. Apeliantė tiek notarei, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek dabar skunde nurodo duomenis neatitinkančius tikrovės. Nors pareiškėja gyvena užsienyje, tačiau jos sesuo Renata gyvena Lietuvoje, Varėnos rajone, Panaros kaime, kuriame apeliantė ne vieną kartą yra buvusi, žino tikslų adresą, telefoną, žino, kad sesuo palaiko ryšį per skaipo programą su pareiškėja. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytoja R. V.. Šios svarbios faktinės aplinkybės nuslėpimas nuo notarės ir teismo parodo, kad apeliantė sąmoningai nuslėpė senelių mirtį nuo pareiškėjos, dėl ko ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J. atsiliepimo į suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. V. yra R. V. ir H. V. vaikaitė (b. l. 6-7). R. V. mirė 2010-06-16, H. V. – 2013-08-14 (b. l. 9-10). Pareiškėjos senelių paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas B. V. mirė 2003-02-17 (b. l. 8). Po tėvo B. V. mirties R. V. ir H. V. turto paveldėtojomis liko jo dukros: pareiškėja I. V. ir R. V.. Įpėdinės po senelių R. V. ir H. V. mirties turėjo teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau to nepadarė. Iš byloje esančio notarės D. J. rašto ir atsiliepimo į pareiškimą matyti, jog palikimą po R. V. ir H. V. mirties priėmė pareiškėjos teta J. V. (b. l. 5, 11, 31-32). Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti po senelės R. V. mirties 2010-06-16 ir po senelio H. V. mirties 2013-08-14, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-29 nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies – atnaujino pareiškėjai I. V. terminą priimti palikimui, atsiradusiam po senelio H. V. mirties 2013-08-14, o kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Suinteresuotas asmuo J. V., nesutikdama su minėta 2014-09-29 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai I. V. apie senelio H. V. mirtį artimieji, tame tarpe ir pareiškėjos teta J. V., neparnešė, o apie tai pareiškėja sužinojo tik 2014 m. sausio mėnesį (t. y. tuo metu, kai jau buvo praleistas terminas palikimui priimti), atvykusi aplankyti senelės R. V. kapo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nežinojimas apie palikėjo H. V. mirtį bei išsilavinimo ir žinių apie palikimo priėmimo tvarką stoka pripažintini svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors įstatymas ir nenumato apeliantei J. V. prievolės informuoti pareiškėją apie palikimą ar jo priėmimo tvarką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civiliniai santykiai turi būti tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nors ir žinojo, kad yra dar dvi potencialios įpėdinės, t. y. H. V. 2003-02-27 mirusio sūnaus dukros I. V. ir R. V., tačiau nedėjo jokių pastangų, kad jos būtų informuotos apie senelio H. V. mirtį. Pažymėtina, jog R. V. 2014-09-11 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo, jog suinteresuotam asmeniui J. V. yra žinomas tiek jos telefono numeris, tiek ir gyvenamosios vietos adresas. J. V. šių aplinkybių nepaneigė. Taigi, nors apeliantei ir nebuvo žinomi pačios pareiškėjos I. V. kontaktiniai duomenys, tačiau ji žinojo jos sesers R. V. kontaktinius duomenis ir turėjo visas galimybes informuoti pareiškėją I. V. apie senelio H. V. mirtį, šią žinią perduodant per jos seserį R. V.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, jos veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys pareiškėjos teises.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantė J. V., nesutikdama, jog pareiškėjai būtų pratęstas terminas palikimui priimti, nesutikimą iš esmės grindžia, tuo, kad pareiškėja su seneliu H. V. nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo jo sveikata. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėja dėl gyvenimo kitoje šalyje su seneliu H. V. nebendravo, neįtakoja ir nepanaikina jos teisės į palikimą. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju pareiškėja yra mirusio pirmos eilės įpėdinio B. V. dukra, todėl ji turi teisę paveldėti pagal įstatymą tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 str.).

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. V. taip pat nurodo, kad termino atnaujinimas pažeis jos interesus, nes ji kartu su tėvais jų bute gyveno nuo 1981 m., o tai reiškia, kad nuo to laiko jie vedė bendrą ūkį, todėl visas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas kaip J. V. tėvų R. V. ir H. V. nuosavybė, buvo įgytas ir J. V. pastangomis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog apeliantė gyveno jos tėvų bute ir su jais vedė bendrą ūkį, neatima iš pareiškėjos teisės paveldėti jai priklausančią turto dalį. Šiuo atveju kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens, t. y. apeliantės J. V., teisėtus interesus nėra, šių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis apeliatės J. V. teises.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-29 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius