- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-93-197/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Laima Garnelienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Egidijus Bičkauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto pasisavinimą suremontavus jo automobilį „R. M. S.“) – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 102,80 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto pasisavinimą suremontavus jo automobilį „S. O.“) – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 d. ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, bei už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinus apėmimo būdu, po to subendrintos bausmes iš dalies sudėtos, ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.
Nustatyta, kad paskirtą baudą R. K. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 68² straipsniu, R. K. atimta teisė 2 (dvejus) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo užimti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas.
Priteista iš R. K. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei 1 152,69 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt du Eur ir 69 ct) jo padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir pagal 2011 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-72 patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 8.5. punktą būdamas įpareigotu savivaldybės nustatyta tvarka administruoti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už rajono savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kad niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, viršijančius jo įgaliojimus; 20 straipsnio 1 dalies 14 punktą, draudžiantį tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės vidaus tvarka ar kiti teisės aktai nenumato kitaip, o taip pat Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533) 4 straipsnio 6 dalį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, veikdamas su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. L., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, piktnaudžiaudamas tarnyba, siekdamas asmeninės turtinės naudos, duodamas jai neteisėtus nurodymus, kurstė ją panaudoti žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kuriuose įrašytos žinomai melagingos žinios apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 503,94 Eur (1 740 Lt) bei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 648,75 Eur (2 240 Lt), ir padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, turtą – 1 152,69 Eur (3 980 Lt). Dėl šių neteisėtų, savanaudiškų R. K. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, nes jis eidamas aukštas pareigas, savo tyčiniais veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino savivaldybės prestižą visuomenės akyse, o būtent:
1.1. jis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi žodžiu A. L. nurodė suorganizuoti jo asmeninio automobilio „R.M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise bei šio automobilio remonto išlaidų apmokėjimą savivaldybės lėšomis, sukurstė ją apskaitos dokumentuose nepagrįstai įrašius jo asmeninio automobilio „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas šiuos dokumentus panaudoti; po to, laikinai einančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas A. V., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitoje – faktūroje LAS Nr. 1284 ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte savo parašu patvirtinus juose įrašytas žinomai melagingas žinias, t. y. juose vietoje jo asmeninio automobilio „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto ir jo darbų vertės nurodžius, kad buvo remontuojamas savivaldybei priklausantis automobilis „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo remonto darbų vertė sudarė 503,94 Eur (1 740 Lt), o E. L., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2014 m. balandžio 18 d., apie 14 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nugabenus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. sąskaitą – faktūrą ir aktą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę ir perdavus juos A. L., ši laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d., apie 14 val., iki 2014 m. balandžio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, savivaldybėje šiuos žinomai suklastotus sąskaitą – faktūrą ir aktą panaudojo juos pateikdama savivaldybės bendrajam, o šis – savivaldybės apskaitos skyriui; po to, savivaldybės apskaitos skyriui parengus šios sąskaitos – faktūros LAS Nr. 1284 mokėjimą Nr. 02333, ir A. L. savo darbo vietoje savivaldybės patalpose kompiuteriu internetinėje banko aplinkoje tą pačią dieną šį mokėjimą patvirtinus, jis – R. K., padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą – 503,94 Eur (1 740 Lt);
1.2. jis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, A. L. žodžiu nurodė suorganizuoti jo asmeninio automobilio „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise bei remonto išlaidų apmokėjimą savivaldybės lėšomis, sukurstė į apskaitos dokumentus įrašyti melagingas žinias, juose nepagrįstai įrašant jo asmeninio automobilio „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas bei juos panaudoti; po ko laikinai einančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas A. V. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), parašais patvirtinus suklastotus 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija LAS Nr. 1296 ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios, t. y. prie savivaldybei priklausančio automobilio „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų dalies 147,70 Eur (509,99 Lt) nepagrįstai pridėjus R. K. asmeninio automobilio „S. O.“ remonto išlaidas už 648,75 Eur (2 240 Lt), o E. L., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), minėtus suklastotus sąskaitą ir aktą laikius ir panaudojus – perdavus juos R. K., šis 2014 m. gegužės 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, šiuos žinomai suklastotus dokumentus nugabeno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę ir ten juos panaudojo, t. y. perdavė A. L., po ko ši 2014 m. gegužės 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, savivaldybėje juos panaudojo pateikdama savivaldybės bendrajam skyriui, o šis – apskaitos skyriui; po to, savivaldybės apskaitos skyriui, per du kartus parengus šios sąskaitos mokėjimus, t. y. 2014 m gegužės 28 d. bankinį mokėjimą Nr. 02431 333,06 Eur (1 149,99 Lt) sumai ir 2014 m. liepos 8 d. bankinį mokėjimą Nr. 02694 463,39 Eur (1 600 Lt) sumai, šiuos mokėjimus jis pats savo darbo vietoje patvirtino kompiuteriu internetinėje banko aplinkoje; taip R. K., padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį svetimą savivaldybės turtą – 648,75 Eur (2 240 Lt).
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.Apeliantas pripažįsta, jog jam priklausantys automobiliai „R. M. S.“ ir „S. O.“ buvo pristatomi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą, kuris buvo jo pavaduotojos A. L. „šeimyninio“ verslo dalimi, bet nesutinka su nuosprendyje konstatuotu faktu, jog kurstė pastarąją piktnaudžiauti, neigia žinojęs, kad automobilių remonto išlaidos buvo apmokamos savivaldybės sąskaita, nurodant, jog buvo remontuojami savivaldybei priklausantys automobiliai, jeigu toks neteisėtas mokėjimas, apie kurį jam nebuvo nieko žinoma, buvo tikrovėje.Nuteistojo manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, ignoravo akivaizdžius prieštaravimus, pripažino kai kuriuos duomenis įrodymais, nors jų gavimas pažeidžia įstatymo nustatyto leidžiamumo ribas, ir dėl to padarė neteisingas išvadas, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus iš esmės, todėl nuosprendis turi būti panaikintas. Teismo išvada dėl jo automobilio „R. M. S.“ remonto išlaidų sutapatinimo su savivaldybei priklaususio automobilio „Š. O.“ remonto išlaidomis neatitinka tikrovės ir neparemta įrodymais. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepasisekė objektyviai ir bent tikėtinai nustatyti, kas konkrečiai buvo remontuojama jam priklausiusiame automobilyje, o dėl to neįmanoma daryti išvados dėl remonto kainos. Tuo pačiu nebuvo atribota šio automobilio ar savivaldybei priklausiusio automobilio „Š. O.“ remontų kainos. Ji buvo nustatyta, anot liudytojo M. K. parodymų, tik remiantis autoserviso direktoriaus A. V. parodymais. Sąskaitą Nr. 1284, kurią kaip artimiausią tiriamai situacijai atrinko patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dėl remonto išlaidų apmokėjimo išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso buhalterė M. M. ir jai vienintelei, pasak liudytojo A. V., buvo žinoma, vadovaujantis kokiais kriterijais ir proporcijomis ši sąskaita buvo išrašyta. M. M. yra mirusi ir todėl nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas nebandė vertinti ir liudytojos A. L., susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suinteresuotos bendrovės finansine sėkme, parodymų objektyvumo. Jos parodymų dėl apeliantui priklaususio automobilio remonto kainos sužinojimo aplinkybių nepatvirtina liudytojas E. L.. Taigi, anot apelianto, objektyviai nėra nustatyta tiksli ar bent minimali suma, už kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise buvo suremontuotas jo automobilis, nėra įrodyta, jog sąskaitoje Nr. 1284, išrašytoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai yra paslėpta ir jam priklausiusio automobilio remonto kaina.Nuteistojo manymu taip pat neįrodyta, kad už jam priklausiusio automobilio „S. O.“ remontą buvo sumokėta (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšomis, nes neatribota jo ir savivaldybei priklausiusio automobilio „VW C.“, jei pastarasis apskritai buvo remontuojamas, remontų pobūdis ir kainos. Liudytojo A. V. parodymai dėl automobilio „S. O.“ remonto yra prieštaringi. Sąskaita LAS Nr. 1296, kurioje galimai „paslėpta“ jam priklausiusio automobilio remonto kaina, buvo atrinkta ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaip labiausiai atitinkanti tyrimo rezultatus. Buhalterė M. M., išrašiusi sąskaitą, yra mirusi ir nėra apklausta. Teismo išvada, jog apeliantui priklausęs automobilis „S. O.“ buvo remontuotas betarpiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise ir kainavo 440 Lt, o taip pat, jog ši suma buvo apmokėta iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės sąskaitos tėra objektyviais įrodymais neparemta prielaida. Nuteistasis neginčija, jog 1 800 Lt, kurie už automobilio „S. O.“ variklio remontą buvo sumokėti R. P.. Šią sumą per tarpininką perdavė E. L., gavęs pinigus iš mirusios buhalterės M. M., išėmusios šią sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tačiau šio įvykio aplinkybės apskritai liko netirtos ir neišsiaiškinta, kokią buhalterinę išraišką turėjo M. M. išgrynintos lėšos, ar už jas neturėjo atsiskaityti E. L., kuriam jos buvo perduotos. Šių aplinkybių išsiaiškinimas galėtų keisti teisinę aptariamo epizodo kvalifikaciją. Dėl abiejų automobilių remonto liko neįvertinti savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto V. P., be kurio atitinkamo sankcionavimo negalėjo būti apmokamos jokios savivaldybės sąskaitos, parodymai. Jis nepatvirtino A. L. parodymų apie jam, pasak pastarosios, žinomas aplinkybes dėl apelianto asmeninių automobilių remonto kainos „paslėpimo“, įrašant remonto sumas į sąskaitas dėl savivaldybės automobilių „Š. O.“ ir „VW C.“ remonto išlaidų. Byloje taip pat nenustatytos pasekmės, t. y. kokia materialinė žala buvo padaryta savivaldybei. Padaryta žala buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo pareigūno pažyma-tarnybiniu pranešimu. Šis dokumentas yra tik pareigūno asmeniniai išmąstymai, jo paties, kaip vieno iš proceso dalyvių sukurtas įrodymas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų ir juo negali būti grindžiama kaltė. Apeliantas nurodo, kad nesant objektyviai nustatyto žalos dydžio jo veika dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo negali būti pripažinta nusikalstama. Neįrodžius pagrindinio ir esminio kaltinimo jis negali būti pripažintas kaltu ir dėl dokumentų klastojimo, juo labiau, kad pagrindinis iš jų – asmeninis „suklastotos“ sąskaitos LAS Nr. 1296 pristatymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę pagrįstas įrodymais – 2014 m. gegužės 9 d. telefoninių pokalbių įrašais betarpiškai nepatikrintais teisminio nagrinėjimo metu.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. BPK 255 straipsnis nustato ir apriboja nagrinėjimo teisme ribas. Jame nurodyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Apelianto manymu apygardos teismas šį reikalavimą, padidindamas padarytos žalos dydį, pažeidė, tuo pačiu suvaržydamas jo teisę į gynybą. Jau vien dėl to nuosprendis yra naikintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia versti duoti parodymus prieš save. Apygardos teisme buvo apklausti liudytojais A. L., E. L., A. V., pasak tyrimo institucijų padėję apeliantui pasisavinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą. Be to, R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju ir galutinis jo teisinis statusas, santykis su galima nusikalstama veika nėra išspręstas. A. L., E. L., A. V. atžvilgiu yra priimti sprendimai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą. Jie nėra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės reabilituojančiais pagrindais. Duodami parodymus apie savo veikas, jie kalba apie nusikalstamą veiką, kurioje jie patys dalyvavo, taigi duoda parodymus prieš save. Pirmosios instancijos teisme jie buvo prisaikdinti, grasinant numatyta atsakomybe už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus. Tai vertintina kaip vertimas duoti parodymus, o tai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Duomenys gauti apklausiant A. L., E. L., A. V., R. L. yra gauti neteisėtai, prieštarauja įstatymu nustatytai tvarkai, pažeidžia BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl negali būti pripažinti įrodymais ir panaudojami nuosprendyje. Skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas niekiniais minėtų liudytojų parodymais, todėl turi būti panaikintas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo
Nuteistasis teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 20, 80, 255 straipsnių reikalavimai, tačiau teisėjų kolegija su šiais jo apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Šie, apelianto manymu, padaryti pažeidimai iš esmės yra grindžiami tuo, kad jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, atskirų liudytojų parodymų pripažinimu įrodymais jų leistinumo prasme, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudytojo ypatumus. Apelianto manymu pažeidžiant šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais A. L., E. L., A. V., R. L..
8.1.1. Ikiteisminio tyrimo R. L., vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi, buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 89-91, 94-97, 98-100, 102-103). Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas tada, kai pareigūnai neturi pakankamai duomenų, kad jų pakaktų pareikšti įtarimus asmeniui dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai dažniausiai atsitinka pačios bylos ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai tyrimą bei procesą organizuojantys ir kuruojantys pareigūnai nespėja surinkti ir detaliau nagrinėti turimus duomenis, tačiau tam tikrų duomenų yra, rodančių, jog žmogus padarė vieną ar kitą nusikaltimą, bet duomenų yra mažai arba jie nėra svarūs. Specialusis liudytojas visų pirma turi sutikti duoti parodymus, nes viena iš jam įstatymo garantuojamų teisių yra atsisakyti duoti parodymus esant teisėtam pagrindui. Be to, priešingai nei paprastam liudytojui, specialiam liudytojui negalima taikyti BPK 83 straipsnio 2 bei 4 dalių, numatančias atsakomybę už neatvykimą be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisakančiam ar vengiančiam duoti parodymus, taip pat už melagingų parodymų davimą. Šių apklausų metu R. L. nebuvo įspėtas, kaip to ir reikalauja įstatymas, dėl atsakomybės numatytos BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Taip pat jis neprašė pripažinti jį įtariamuoju. Įtarimas jam nebuvo pareikštas ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-8 patvirtintų „Rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ patvirtinimo (2011 m. rugsėjo 4 d. redakcija) 17 punkto 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas asmenį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, apklausti kaip liudytoją bendra tvarka, prieš tokią apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokiam asmeniui ir jo įgaliotajam atstovui raštu praneša, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų pripažinti šį asmenį įtariamuoju ir jis bus apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka. Pagal šio punkto 3 dalį nustačius, kad byloje nėra pagrindo asmenį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, apklausti kaip liudytoją bendra tvarka (jis nežino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių), taip pat nėra pagrindo jį pripažinti įtariamuoju, jeigu tyrimas tęsiamas, apie tai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas raštu praneša tokiam asmeniui ir jo įgaliotajam atstovui. Duomenų, kad R. L. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, kad jam buvo pranešta, jog nėra pagrindo pripažinti jį įtariamuoju, nenustatyta. Tačiau vadovautis vien tik generalinio prokuroro patvirtintomis minėtomis rekomendacijomis negalima, nes jos nėra privalomos visiems proceso dalyviams, todėl būtina atsižvelgti į BPK normomis reglamentuotą proceso tvarką šiuo konkrečiu klausimu. BPK nenumatyta norma įpareigojanti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną pranešti asmeniui, kuris proceso metu buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį apie tai, kad jam nesuteikiamas įtariamojo statusas. Tokiu būdu preziumuojama, jog tokio asmens statusas yra liudytojo, todėl jam taikomos bendrosios liudytojo apklausos taisyklės, kadangi teisminio nagrinėjimo metu BPK nenumato specialaus liudytojo statuso, toks asmuo apklausiamas bendra tvarka ir jam taikomos bendrosios liudytojo teisės ir pareigos (asmuo prisaikdinamas, pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės melagingų parodymų davimo atveju). Tokiu būdu, nepareiškus jam jokio įtarimo, R. L. procesinė padėtis liko liudytojas ir, apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, pastarasis, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų, buvo įspėtas dėl atsakomybės numatytos BPK 83 straipsnyje. Tuo pačiu jo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo pripažinti įrodymais ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas taip pat mano, kad liudytojų A. L., E. L., A. V. parodymai turi būti pripažinti niekiniais ir jais negalima grįsti jo kaltės. Jų atžvilgiu yra priimti sprendimai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teisme jie buvo prisaikdinti, grasinant numatyta atsakomybe už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus. Tai vertintina kaip vertimas duoti parodymus, o tai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš tiesų minėtiems liudytojams ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai. A. L. buvo įtariama padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (t. 6, b. l. 44-46). Ji buvo apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant be kitų įtariamųjų ir tuo metu įtariamajam R. K. (t. 6, b. l. 55-59). 2016 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu, kurį 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (564,9 Eur) piniginę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. 6, b. l. 62-70). E. L. buvo įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (t. 5, b. l. 154-155). Jis kaip ir tuo metu įtariamoji A. L., dalyvaujant ir įtariamajam R. K., buvo apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 5, b. l. 163-165). 2016 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu, kurį 2016 m. lapkričio 9 d. rezoliucija per Integruoto baudžiamojo proceso sistemą (toliau – IBPS) patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, E. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 5, b. l. 176-182). Analogiškai pasielgta ir A. V. atžvilgiu. Jis taip pat buvo įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (t. 5, b. l. 91-92) ir 2016 m. spalio 20 d., dalyvaujant įtariamajam R. K. ir jo gynėjui advokatui E. Bičkauskui, buvo apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 5, b. l. 101-105). 2016 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu, kurį 2016 m. lapkričio 9 d. rezoliucija per IBPS patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 5, b. l. 114-116). Taigi, jau ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam R. K. buvo garantuotos visos jo teisės. Jis vienas arba su savo gynėju dalyvavo minėtų asmenų apklausų įtariamaisiais pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, turėjo galimybę užduoti jiems klausimus, aiškintis dėl visų jų parodymų teisingumo. Pirmosios instancijos teisme A. L., E. L., A. V., kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, buvo apklausti pagal bendrąsias liudytojų apklausos taisykles, prisaikdinant ir įspėjant juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar vengimą duoti parodymus. Šiuo atveju BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai nėra pažeidžiami, nes tokio asmens veika teisminės institucijos teisiškai jau yra įvertinta. Tai ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-211-489/2016, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017). LAT yra pažymėjęs, kad pagal BK VI skyriaus nuostatas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo apie kitų asmenų veiksmus ir kitas svarbias bylai aplinkybes gali būti apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymais, nes jie atitiko BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus. Nuteistasis R. K. taip pat teigia, jog buvo pažeisti BPK 255 straipsnio reikalavimai, nes teismas padidindamas padarytos žalos dydį, apie tai jo neįspėjo ir tuo pačiu suvaržė jo teisę į gynybą. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad R. K. pasisavindamas turtą savo nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padarė 981,79 Eur turtinę žalą (330,15 Eur+654,64 Eur). Apygardos teismas nustatė, kad ši žala sudaro 1 152,69 Eur (503,94 Eur+648,75 Eur), t. y. 170,9 Eur didesnė nė nurodyta kaltinamajame akte. Teismas iš tiesų R. K. apie tai, jog jo veiksmais buvo padaryta didesnė turtinė žala, neįspėjo ir nuosprendyje nurodė, kad „nors ši suma yra didesnė, nei ji kaltinamajam buvo inkriminuota kaltinamajame akte, tačiau visi bylos įrodymai, kurių pagrindu ši suma buvo padidinta, proceso dalyviams buvo žinomi, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas dėl aukščiau išvardintų bylos įrodymų ne kartą pateikė savo poziciją, todėl didesnės kaltinamojo pasisavinto turto sumos nustatymas jo teisinės padėties nesunkina“. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada nesutinka, nes nuo turto pasisavinimu padarytos turtinės žalos dydžio gali priklausyti ir nusikalstamos veikos kvalifikacija, ir priteistinos žalos atlyginimo dydis. Apygardos teismas apie tokį kaltinimo keitimą turėjo įspėti R. K.. Šiuo konkrečiu atveju tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu, nes sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis supranta už ką yra nuteistas, kokį žalos dydį nustatė teismas. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu pilnoje apimtyje. Be to, apeliacinės instancijos teisme jis buvo įspėtas, jog gali likti ir pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis. Jam buvo suteikta galimybė (paskelbta pertrauka) pasiruošti gynybai dėl galimo žalos dydžio ir apie tai jis apeliacinės instancijos teisme davė parodymus. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2002 m. vasario 21 d. sprendime byloje Sipavičius prieš Lietuvą yra nurodęs, kad „proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą. <...> Baudžiamosios teisės sferoje išsamios, detalios informacijos apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Šiuo požiūriu reikia pastebėti, kad 6 straipsnio 3 dalies a punktas nenustato jokių formalių reikalavimų būdui, kuriuo kaltinamasis turi būti informuojamas apie jam pateikiamų kaltinimų pobūdį ir pagrindą. Teismas taip pat primena, kad 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję ir kad teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasiruošti gynybai“. R. K. tiek paduodant apeliacinį skundą, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo teisę ginčyti ir ginčijo visus jo apkaltinamojo nuosprendžio teisės ir faktų aspektus. Taigi, jam pilnai buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai baudžiamojo proceso visumos aspektu.BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apygardos teismo pripažintos įrodytomis R. K. nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Dėl nusikalstamų veikų
Panevėžio apygardos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad R. K. pagal savo tarnybines pareigas turėdamas apibrėžtus įgalinimus savivaldybės turto atžvilgiu, tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasisavino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą, kitus asmenis kurstė klastoti dokumentus ir pats suklastotus dokumentus gabeno bei juos panaudojo. Tai darydamas jis neabejotinai numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei bei valstybei ir tokios žalos norėjo.Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-7-2-895/2017). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnyba iš esmės pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos veiklos principai, tvarka, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas Nuteistasis R. K. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir pagal 2011 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-72 patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 8.5. punktą buvo įpareigotas savivaldybės nustatyta tvarka administruoti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už rajono savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą (t. 2, b. l. 138-139). Taigi, jis buvo šio nusikaltimo subjektu, nes jam pavestos pareigos ir atliekamos funkcijos atitinka BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodytus specialiuosius subjekto požymius. Dėl to ginčo šioje baudžiamojoje byloje nėra. Apeliantas tik nesutinka, kad jis davė kokius nors neteisėtus nurodymus jam pavaldžiai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai A. L., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, panaudoti žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kuriuose įrašytos žinomai melagingos žinios apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 503,94 Eur (1 740 Lt) bei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „V. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 648,75 Eur (2 240 Lt), ir padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, turtą – 1 152,69 Eur (3 980 Lt).Nuteistasis R. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis niekada nevertė A. L. daryti kažką neteisėto. 2014 m. pradžioje būtent ji, pamačiusi techniškai netvarkingą jo asmeninį automobilį „R. S.“, pasiūlė patikrinti bei sutvarkyti automobilį jų šeimos valdomame UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise. Ši įmonė taip pat remontuodavo ir savivaldybės automobilius, nes buvo laimėjusi viešąjį konkursą šią paslaugą atlikti. Jo automobilis buvo nuvarytas į servisą, tačiau kokie gedimai jam buvo nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos, bendrai remonto eiga jis nesidomėjo, nes A. L. liepė jam nesukti dėl to galvos. Tuo metu jam trūko pinigų, todėl sutarė, kad už automobilio remontą atsiskaitys vėliau. Dėl atsiskaitymo jis daugiausia bendravo su R. L.. Kiek tiksliai kainavo jo automobilio remontas, jis nežino, bet suma buvo apie 1 700 Lt, kuri jam pasirodė labai didelė. Jis nesiaiškino, kodėl tokia suma gavosi ir iš ko ji susidėjo. Kadangi tuo metu jo ir L. santykiai buvo geri, jis tuomet negalvojo susimokėti už remontą ir su servisu neatsiskaitė. L. dėl to neprieštaravo, jam jokių pretenzijų nereiškė. A. L. savivaldybėje kuravo bendrąjį skyrių, kuris buvo atsakingas už savivaldybės automobilių remontą. Jis negalėjo tiksliai įvardinti, kiek iš savivaldybės lėšų buvo sumokėta už jo automobilio „R. S.“ remontą, iš viso tada nesuvokė, kad jo automobilio remonto lėšos buvo išdalintos savivaldybės automobiliams. Jis tik pasirašė pavedimus pagal pateiktas sąskaitas, kurių per dieną būdavo ne viena dešimtis. Dėl automobilio „S. O.“ variklio gedimu ir kitų problemų jis vėl kreipėsi į R. L. prašydamas suremontuoti ir šį automobilį. R. L. pasakė, kad servisas neturi tokių variklių specialisto, pasiūlė automobilį pažiūrėti (duomenys neskelbtini), kur turėjo pažįstamą meistrą. Kiek pamena, su R. ar E. L. derino, kad automobilis būtų pristatytas į (duomenys neskelbtini), tačiau pats tiesiogiai tame nedalyvavo. Remonto metu jis buvo užsukęs pas meistrą (duomenys neskelbtini), klausė apie remonto eigą, tačiau pats nelabai domėjosi tikslesnėmis remonto aplinkybėmis, nes šių reikalų neišmano. Po kelių savaičių automobilis jam buvo grąžintas jau sutvarkytas. Tuo metu jis neturėjo pinigų padengti remonto išlaidas, bet pamena, jog su R. L. buvo sutarta apie 2 000 Lt suma už automobilio remontą. Manė, kad R. L. atsiskaitys su meistru (duomenys neskelbtini), o jis jam po to pinigus grąžins. Jam su L. neatsiskaičius, po kiek laiko šio automobilio variklis vėl sugedo. Šio automobilio variklis buvo keičiamas pas meistrus Kaune, su jais atsiskaitė R. L., kuriam jis ten pat davė pinigus. Jis nežinojo, kad ir už šio automobilio remontą buvo atsiskaityta savivaldybės lėšomis. Po to, gal po 4 – 5 mėnesių, kai sugedo „S. O.“, iš R. L. jis įsigijo automobilį „M.“, už kurį jam grynais sumokėjo apie 8 000 Lt. Perkant „M.“ R. L. jam jokių pretenzijų neturėjo, už jo automobilių remontus jokių pinigų nereikalavo, todėl jis manė, kad L. jis nėra skolingas. Apeliantas, kaip ir pažymėjo apygardos teismas nuosprendyje, dėl atsiskaitymo už jo nuosavų automobilių remontą, iškėlė kelias versijas. Pasak jo, įsigytas automobilis „M.“ buvo ne naujas, manė, kad pirkdamas jį jis R. L. permokėjo ir buvo įsitikinęs, jog į 8 000 Lt sumą sumokėtą R. L., įėjo ir jo automobilio „R. S.“ remonto išlaidos. Vėliau R. K. teigė, kad į šią sumą įėjo jo abiejų asmeninių automobilių remonto išlaidos, tačiau jis negalėjo pasakyti, kiek realiai tada kainavo jo įsigytas automobilis „M.“, atskaičius remonto išlaidas. Pagaliau, anot nuteistojo, už abiejų jo asmeninių automobilių remontą jis galutinai su R. L. atsiskaitė Kaune, kur buvo keičiamas jo automobilio „S. O.“ variklis, kuomet jis sumokėjo pinigus R. L.. Kokią tiksliai sumą jis sumokėjo tada R. L., jis nepamena, galėjo būti apie 4 000 Lt. Variklis galėjo kainuoti 2 000 Lt, o likusius 2 000 Lt jis tuomet sumokėjo už prieš tai buvusį automobilio remontą. Tyrimo metu jam buvo pateiktos dvi sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos už savivaldybės automobilių remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis teigė nežinąs, kodėl būtent šios sąskaitos yra siejamos su jo nuosavų automobilių remonto išlaidų apmokėjimu. Galėjo būti, kad tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo remontuojamas jo „R. S.“, ten pat buvo remontuojami ir savivaldybės automobiliai. Apeliacinės instancijos teisme duodamas parodymus jis negalėjo nurodyti, kiek jo manymu galėjo kainuoti jam priklausančių automobilių remontas, tačiau sutiko, kad automobilio „R. S.“ remonto išlaidos galėjo siekti 1 740 Lt, t. y. tą sumą, kuri ir nurodyta apygardos teismo nuosprendyje.Nuteistojo parodymai, jo keliamos versijos paneigiami liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais.Liudytoja A. L. parodė, kad ji nuo 2014 m. sausio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Tuo metu R. K., kaip savivaldybės administracijos direktorius, jai tiesiogiai vadovavo. Jis jai ir pasisakė, kad jo asmeninis automobilis „R. S.“ yra techniškai netvarkingas, paprašė jį pažiūrėti, gal suremontuoti. Ji sutiko, pasakė, kad automobilį gali suremontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, davė jam telefono numerį kontaktams dėl remonto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo jos vyro R. L. mama. Ši įmonė yra jų šeimos verslas, R. K. tai žinojo, todėl į ją ir kreipėsi. Po to R. K. paskambino ar tai Egidijui, ar R. L. ir susitarė dėl remonto. Po kiek laiko E. L. jai pasakė, kad R. K. automobilis jau suremontuotas, įvardijo apie 1 700 Lt remonto išlaidų sumą. Ji pasakė apie tai R. K., kuris, sužinojęs remonto sumą, pyktelėjo, pasakė, kad šiuo metu jis pinigų neturi, ir nurodė jai sutvarkyti taip, kad remonto išlaidos būtų nurašytos padengiant jas iš savivaldybės automobilių remontui skirtų lėšų, t. y. kaip už savivaldybės automobilio „Š. O.“ remontą. Kadangi nurodymas buvo griežtas, išsigando, paskambino E. L. ir jam papasakojo apie pokalbį su R. K.. E. L. pasakė, kad viską suprato. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą, kurią jai į savivaldybę atvežė E. L.. Kiek pamena, sąskaita buvo viena, o kas buvo toje sąskaitoje nurodyta, kokie remonto darbai atlikti R. K. automobilyje, ji nematė ir to nežino. Ji negalėjo nurodyti, kokia buvo tiksli automobilio remonto darbų kaina, tačiau ji galėjo būti apie 1 700 Lt, t. y. tokia, kokią ji telefonu pasakė R. K.. Gautą sąskaitą ji nunešė R. K., kuris liepė jai nueiti į savivaldybės bendrąjį skyrių ir tą sąskaitą atiduoti (duomenys neskelbtini) rajono administracijos vyr. specialistui V. P., kuris tiesiogiai rūpinosi savivaldybės automobilių remontu. Tokios sąskaitos su V. P. viza patekdavo į apskaitos skyrių, kur buvo rengiami dokumentai apmokėjimui. Kiek jai žinoma, ši sąskaita buvo apmokėta banko pavedimu. Pavedimus patvirtindavo pats R. K., o jam nesant – ji. Šiuo atveju R. K. lyg tai atostogavo, todėl, kiek pamena, apmokėjimui pavedimą padarė ji drauge su kitais pavedimais. Apie kito R. K. automobilio „S. O.“ remonto aplinkybes ir atsiskaitymą už jį, ji žino tik tiek, kad ir šio automobilio remontas buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik jau po remonto R. K. atvežė sąskaitą, padavė ją jai į rankas ir liepė nunešti į bendrąjį skyrių, kad sutvarkytų apmokėjimą kaip ir su jo automobiliu „R. S.“. Ji sąskaitą perdavė V. P.. Kas buvo sąskaitoje, ji nežino. Kiek pamena, ji buvo išrašyta lyg tai savivaldybės automobiliui „V. C.“. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2016 m. kovo mėnesį R. K. prašė jos pakeisti parodymus, to paties jis prašė ir R. L.. Buvo daromas spaudimas ir, kadangi ji nesutiko, 2016 m. balandžio 1 d. buvo atleista iš darbo. Tokiu būdu, liudytojos A. L. parodymais nustatyta, kad nuteistasis R. K. jai nurodė sutvarkyti taip, kad jo asmeninio automobilio „R. S.“ remonto išlaidos būtų nurašytos padengiant jas iš savivaldybės automobilių remontui skirtų lėšų, t. y. kaip už savivaldybės automobilio „Š. O.“ remontą, ką ji ir padarė. O dėl kito R. K. asmeninio automobilio „S. O.“ remonto, pastarasis pats atvežė sąskaitą, padavė ją jai į rankas ir liepė nunešti į bendrąjį skyrių, kad sutvarkytų apmokėjimą kaip ir su jo automobiliu „R. S.“. Liudytojas E. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, kuriame buvo remontuojami (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantys automobiliai, galimai 2014 m. pradžioje A. L. prašymu buvo remontuojamas ir R. K. asmeninis automobilius „R. S.“. R. K. automobilį pats atvarė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą. Automobilį remontavo šaltkalvis D. S.. Kai automobilis buvo sutvarkytas, jis paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. M. išrašytą R. K. automobilio remonto sąskaitą, kurioje buvo nurodytas kažkuris savivaldybės automobilis. Sumos ir tikslių remonto darbų nurodytų sąskaitoje jis nepamena. Sąskaitą nuvežė į savivaldybę ir atidavė A. L.. Nepamena, ar su R. K. kalbėjosi apie atsiskaitymą už jo automobilio remontą, tačiau automobilį iš serviso pasiėmė pats R. K., todėl galėjo būti toks pokalbis, kad visas remonto išlaidas derinti su V. P.. Kad šioje sąskaitoje fiksuotos R. K. automobilio remonto išlaidos, suprato iš to, jog ją reikėjo nuvežti į savivaldybę, apie tai jam galimai sakė ir buhalterė M. M.. Autoservise detales užsakinėjo direktorius A. V.. Jis nežino, ar su pačiu R. K. buvo derinama jo automobilio remonto darbų apimtis. Jam nėra žinoma, ar pats R. K. atsiskaitė už savo automobilio remontą. Tais pačiais metais R. K. į servisą atvarė ir automobilį „S. O.“ ir paprašė jį paremontuoti. Kadangi buvo rimtas variklio defektas, kurio jie negalėjo sutvarkyti, jis susisiekė su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu R. P., kuris apsiėmė pažiūrėti automobilį. R. P. automobilį sutvarkė, pasakė, kad remontas kainavo virš 1 000 Lt, tikslios sumos jis nepamena. Jis paskambino buhalterei M. M., nurodė jai remonto sumą. Ji atvažiavo prie „Cento“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), bankomate nuėmė nuo sąskaitos pinigus ir atidavė jam. Nuo kieno sąskaitos buvo nuimti pinigai, jis nematė. Iš M. M. gautus pinigus jis perdavė savivaldybės vairuotojui A. G., kuris važiavo paimti „S. O.“ į (duomenys neskelbtini) ir turėjo pinigus atiduoti R. P.. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita vėlgi ant savivaldybės automobilio – arba „Š.“, arba „C.“. Kokiai tiksliai sumai sąskaita buvo išrašyta, jis nežino, sąskaitą išrašė M. M.. Kas jai nurodė, kokius remonto darbus įrašyti į tą sąskaitą, nežino. Po to R. K. atvažiavo ir pasiėmė sąskaitą už „S.“ remontą. Kaip toliau buvo atsiskaityta, jis nežino. Kiek pamena, R. K. jam telefonu pats pasakė, kad savivaldybė apmokės sąskaitą. R. K. buvo vienintelis jam žinomas savivaldybės darbuotojas, kurio automobilių remontas buvo apmokėtas iš savivaldybės lėšų. Šio liudytojo parodymai patvirtina ir liudytojos A. L. parodymus bei vieni kitus papildo.
14.3. Analogiškai pasakytina ir apie liudytojo A. V., dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, parodymus. Iš jų seka, kad servise buvo remontuojami nuosavi R. K. automobiliai „R. S.“ ir „S. O.“. Jo tvirtinimu sąskaitoje faktūroje Nr. 1284, išrašytoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nurodytos 942,15 Lt, 239,67 Lt ir 53,72 Lt sumos įrašytos nepagrįstai, nes tokie darbai savivaldybei priklausiusiam automobiliui „Š. O.“ nebuvo atlikti. Tai galėjo būti R. K. automobilio „R. S.“ remonto išlaidos. Jis patvirtino, kad šiam buvo remontuojamas tiltas, pakaba, gal dar stabdžiai bei šarnyrai. Už automobilio „R. S.“ remontą R. K. jam neatsiskaitė. Sąskaitoje faktūroje Nr. 1296, kur nurodytas automobilio „V. C.“ turbinos remontas, yra jo parašas. Šis savivaldybės automobilis taip pat galėjo būti remontuojamas, bet turbina jam nebuvo keičiama ar tvarkoma. Sąskaitoje nurodyta 2749,99 Lt suma turėtų būti sumažinta 500 – 600 Lt, nes tuo pačiu metu servise buvo remontuojamas ir savivaldybės automobilis „V. C.“. Jis neprisiminė, kokie tiksliai agregatai buvo keičiami R. K. automobiliui „S. O.“.
14.8. Nuteistojo kaltės nepaneigia ir liudytojų S. R. ir A. G., kuriems buvo prisikirti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės automobiliai „VW C.“ bei „Š. O.“. Jie patvirtino, kad šie automobiliai gesdavo, juos remontuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo nurodyti nei kada jie buvo remontuojami, nei kad už jų remontą buvo atsiskaityta jie nežinojo. Tuo labiau, kad apie R. K. automobilių remonto aplinkybes jie nieko nežino. Liudytojas A. G. tik papildomai nurodė, jog R. K. prašymu jo nuosavą automobilį „S. O.“ nuvarė į (duomenys neskelbtini) ir paliko meistrui. Liudytojas D. S. parodė, kad remontavo R. K. automobilius „S. O.“ ir „R. S.“, tačiau jis nenustatinėjo remonto vertės. Abiem jiems buvo dideli pakabos gedimai, tačiau tiksliai kokios detalės buvo šiuose automobiliuose pakeistos, jis neprisimena. Liudytojas R. P. parodė, kad 2014 m. dirbo individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje remontavo mašinas. Remontavo sugedusio automobilio „S.“ variklį. Po remonto E. L. pasakė, kad pinigus už remontą jam atveš kitas žmogus. Jis atvažiavo su automobiliu „A.“ ar „Š.“, perdavė jam už remontą apie 1 800 Lt. Po to, kai „S.“ buvo suremontuotas, E. L. jam minėjo, jog už remontą pinigų dabar nėra, kad kelias dienas reikia palaukti, kad lyg tai kažkas juos turi pervesti. Sąskaitos už remontą jis niekam nerašė, su juo buvo atsiskaityta grynais pinigais. Liudytojos A. Š. ir A. B. tik paaiškino tvarką, pagal kurią jos apmokėdavo gautas sąskaitas. Tai patvirtinama ir 2016 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 02333 2014 m. balandžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitai faktūrai Nr. 1284 apmokėti parengė A. Š.. Jį patvirtino finansininkė A. B. ir nuteistojo R. K. pavaduotoja A. L.. 2014 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 02431 2014 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitai faktūrai Nr. 1296 dalinai apmokėti parengė A. Š., o jį patvirtino A. B. ir R. K.. Galutiniam atsiskaitymui 2014 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 02694 parengė A. Š., o jį patvirtino A. B. ir R. K. (t. 2, b. l. 40-41).
14.9. Nuteistojo kaltė, piktnaudžiavus tarnyba, kursčius A. L. klastoti dokumentus bei pačiam suklastotus dokumentus panaudojus ir to pasėkoje pasisavinus (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, patvirtinama ir kriminalinės žvalgybos metu atliktais veiksmais.
14.9.1. Iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių, kurie išsamiai aptarti nuosprendyje, seka, kad 2014 m. balandžio 4 d., 12.17 val., A. L. telefonu R. K. informavo, kad jo automobilio „R. S.“ remonto kaina yra apie 1 700 Lt. Tą pačią dieną, 17.55 val., pokalbio su žmona S. K. metu R. K. jai taip pat pats pasakė, kad šio jo automobilio remontas kainavo 1 800 Lt. 2014 m. balandžio 17 d., 10.58 val., A. L. pokalbio su E. L. metu jo paprašė sąskaitą už remontą išrašyti ant automobilio „Š.“, 1 600 – 1 700 Lt sumai, ir nunešti ją V. P.. Tai sutampa ir su liudytojos A. L., visą laiką nuosekliai pasakojusios, kad būtent apie 1 700 Lt ir kainavo R. K. šio automobilio remontas, parodymais. Pastarasis taip pat neneigė iš A. L. žinojęs, jog šio jo automobilio remonto darbų vertė buvo apie 1 700 Lt. 2014 m. gegužės 2 d., 11.54 val., A. L. paskambinusi E. L. jam pasako, kad R. K. atvarys remontui automobilį „S.“, kurį reikia sutvarkyti ir pravaryti techninę apžiūrą. Ji taip pat nurodė, kad E. L. viską paruoštų, o jie apmokės. Po to tą pačią dieną, 11.55 val., A. L. paskambino R. K. ir paprašė jo paimti iš serviso, kuriame tvarkomas jo automobilis, išankstinę sąskaitą, nes jie negali be jos daryti pirkimo ir apmokėti valdiškos mašinos. R. K. patvirtino viską supratęs (t. 3, b. l. 151-154).
14.9.2. Iš kriminalinės žvalgybos metu 2014 m. gegužės 8 d., 19.21 val., užfiksuoto pokalbio matyti, R. L. brolio E. L. paprašė prie 1 800 Lt sumos už „S. O.“ remontą papildomai nurodyti servise šiam automobiliui atliktų darbų vertę, o E. L. patvirtino, kad šiam automobiliui buvo tvarkytos granatos, galiniai stabilizatoriai, pakeistas žibintas, lemputės. Šie remonto darbai kartu su detalėmis kainavo 440 Lt su PVM. Iš 2016 m. sausio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. L. ir E. L. tarpusavio pokalbių metu 2014 m. balandžio 23 – 25 d. kalbasi apie automobilio „S.“ remonto aplinkybes: šis automobilis į servisą atvarytas 2014 m. balandžio 22 d., jis labai netvarkingas, galimos problemos su varikliu, remontuoti jį pats R. K. ketina nuvaryti pas E. L. nurodytą meistrą (duomenys neskelbtini) R. P., kad pats R. K. su meistru jau susiskambino ir šis jo laukia su automobiliu. E. L. po to papasakojo broliui, kad „S.“ į (duomenys neskelbtini) nuvarė vairuotojas A. (A. G.), kuris grįžęs pasakė, kad R. P. patvirtino, jog automobilis turi didelių gedimų, kad reikės daug pinigų jį sutvarkyti. 2014 m. gegužės 4 d., 19.36 val., įvykusio pokalbio metu E. ir R. L. tariasi, kad iš R. P. grąžintam automobiliui „S.“ ketina sutvarkyti pakabą ir parengti ją techninei apžiūrai. 2014 m. gegužės 6 d., 17.30 val., E. L. pasakė broliui, kad „S.“ tvarkė granatas, lempas visas. 2014 m. gegužės 6 d. E. L. praneša R. L., kad jam skambino R. P., paprašė pinigų už „S.“ remontą, abu tariasi, kad savivaldybės atsiskaitymai dažniausiai vėluoja. 2014 m. gegužės 8 d., 11.20 val., R. L. paskambinęs M. M. iš jos sužinojo, kad savivaldybė dar neapmokėjo prieš tai buvusių 1 700 Lt skolos. R. L. M. M. pasakė, kad automobilį „S.“ suremontavo (duomenys neskelbtini) ir dabar meistrui reikia nuvežti 1 800 Lt, paprašė, kad tai tik pinigai „įkris“ į sąskaitą, jam paskambintų, o jis viską sutvarkys suderins. 2014 m. gegužės 8 d., 13.46 val., pokalbio tarp R. L. ir M. M. metu ši pasakė, kad su A. (A. V.) jie nežino, kokiam automobiliui reikia išrašyti sąskaitą. R. L. pažadėjo patikslinti tai vėliau (t. 3, b. l. 155-172). Iš 2014 m. gegužės 8 d., 19.21 val., pokalbio metu R. L. brolio E. L. paprašo prie 1 800 Lt sumos už „S.“ remontą papildomai nurodyti servise atliktų darbų vertę. E. L. patvirtina, kad šiam automobiliui buvo tvarkytos granatos, galiniai stabilizatoriai, pakeistas žibintas, lemputės. Šie remonto darbai kartu su detalėm kainavo 440 Lt su PVM. 2014 m. gegužės 12 d., 10.33 val., pokalbio metu E. L. paprašė brolio R. L. užsukti į savivaldybę, nes jam skambinėja „šitas“, kaip galima suprasti R. K.. E. L. reikia susitikti su M. M., kuri jam perduos pinigus, kuriuos A. (A. V.) ar kas kitas nuveš į (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitys su R. P.. E. L. informuoja brolį, kad „viskas“ paduota A. L.. Iš L. pokalbio 2014 m. gegužės 13 d., 8.44 val., matyti, kad E. L. pinigus perdavė A. (A. G.), kuris 2014 m. gegužės 13 d. ryte pinigus išvežė į (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 185-193). 2016 m. sausio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad po to, kai 2014 m. balandžio 4 d., 14.10 val., E. L. paskambino R. K. ir pranešė, kad šis gali pasiimti savo automobilį, tą pačią dieną, 17.55 val., R. K. paskambino jo žmona S. K. ir šis jai pasakė, kad automobilio remontas kainavo 1 800 Lt. 2014 m. balandžio 22 d., 18.01 val., R. K. paskambino E. L., kuris informavo pastarąjį, kad apžiūrėjo jo „S.“, kad šis automobilis nevertas remonto. 2014 m. balandžio 23 d., 17.28 val., pokalbio metu E. L. pranešė R. K., kad „S.“ remontas gali kainuoti 2 500 – 3 000 Lt, jų meistrai nemoka remontuoti variklio gedimo, duos kontaktą meistro (duomenys neskelbtini). R. K. pasakė, kad vis tiek nori remontuoti šį automobilį. 2014 m. balandžio 30 d., 14.26 val., R. P. telefonu informavo R. K., kad jis gali pasiimti savo automobilį, jo variklio remonto kaina 1 800 Lt. Pokalbio 2014 m. gegužės 6 d. metu E. L. pranešė R. K., kad jo „S.“ važiuoklė sutvarkyta, gali pravaryti techninę apžiūrą. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) kopija patvirtina, kad R. K. automobiliui „S. O.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2014 m. gegužės 8 d. (t. 4, b. l. 137-138). 2014 m. gegužės 9 d., 7.37 val., įvykusio pokalbio metu E. L. paprašė R. K. užsukti į servisą ir pasiimti „viską“, o šis pažadėjo užvažiuoti. 2014 m. gegužės 9 d., 17.07 val., E. L. R. K. paklausė, ar jis dar nesutvarkė? R. K. pasakė, kad dar ne, kad jis viską atidavė A. (A. L.), viskas bus sutvarkyta tik pirmadienį, nes yra išvykęs „vienas reikalingas“, t. y. pagal pokalbio turinį galima spręsti, jog tai V. P. (t. 4, b. l. 1-26).
14.9.3. 2016 m. sausio 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2014 m rugsėjo 17 d., 17.47 val., R. K. paskambinęs savo žmonai S. K. ją informuoja, kad R. L. už 8 000 Lt pasiūlė jam įsigyti automobilį „M.“, kuri stovi (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini). Jos pardavimo kaina 9 300 Lt, kaip jam R. L. parduotų ją pigiau, leistų pasibandyti, pinigus už automobilį atiduoti vėliau (t. 3, b. l. 178-181).
14.9.4. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išklotinių, pateiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės buvo pervesta 1 869,99 Lt ir 1 740 Lt (konkrečiai apmokant PVM sąskaitą – faktūrą LAS Nr. 1284). Tą pačią dieną 3 000 Lt suma vidiniu pavedimu tarp sąskaitų buvo pervesta į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2014 m. gegužės 11 d. to paties banko bankomate 2 000 Lt buvo išgryninti (t. 7, b. l. 75-76).
14.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M. galėtų paaiškinti sąskaitų faktūrų LAS Nr. 1284 ir LAS Nr. 1296, prie jų esančių atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų surašymo bei 2 000 Lt „išgryninimo“ aplinkybes. Iš tiesų pagal bylos duomenis minėtas sąskaitas faktūras išrašė bei pinigus paėmė bankomate būtent M. M., kuri yra mirusi ir dėl to nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teisėjų kolegijos nuomone visas minėtas aplinkybes patvirtina jau pirma aptarti kiti bylos įrodymai: liudytojų A. L., E. L. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys.
15. Taigi, byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintais įrodymais, pilnai įrodytos faktinės aplinkybės, kad apelianto R. K. nuosavi automobiliai „R. M. S.“ ir „S. O.“ buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise. Automobilis „R. M. S.“ jame buvo sutvarkytas ir grąžintas R. K., o dalį automobilio „S. O.“ remonto darbų atliko R. P., likusią dalį – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įrodyta ir tai, kad nei už vieno savo automobilio remontą pats nuteistasis R. K. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. P. nesumokėjo, o abiejų nuteistajam priklausančių automobilių remonto išlaidos buvo padengtos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšomis. Nuteistojo R. K. parodymus apie tai, kad jis už savo nuosavų automobilių remontą neva tai atsiskaitė su R. L., visiškai paneigia jau minėti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys bei A. L. parodymai. Netikėti nuosekliais ir vienus kitais papildančiais E. L., A. L. ir R. L. parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, R. K. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme negalėjo tiksliai nurodyti nei kiek jam kainavo tiek vieno, tiek kito jo automobilio remontas, nei kokios detalės buvo pakeistos, kokie darbai atlikti, nei kiek gi tada iš viso kainavo jo iš R. L. įsigytas automobilis „M.“. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. beveik visiškai nesidomėjo savo automobilių remontu, kas savo ruožtu jau leidžia spręsti, jog jis turėjo konkretų išankstinį tikslą – nuosavų automobilių remonto išlaidas padengti apmokant jas iš savivaldybės lėšų. Tokiu būdu, R. K., būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, atsakingu už tinkamą savivaldybės ūkinės – finansinės veiklos organizavimą, žinodamas finansinių dokumentų judėjimo savivaldybėje tvarką ir procesus, suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastoti dokumentai yra parengti padengti jo nuosavo automobilio remonto išlaidas, būtent to jis A. L. ir prašė.
16. Vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
16.1. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal LAT suformuotą teismų praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).
16.2. Apygardos teismas labai išsamiai aptarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu turtinės žalos dydis buvo nustatytas vien tik STT Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialisto M. K. paskaičiavimais. Iš tiesų byloje yra šio specialisto tarnybinis pranešimas dėl žalos dydžio (t. 2, b. l. 153). Jame nurodyta, kad suklastojus dokumentus – 2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LAS Nr. 1284, 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LAS Nr. 1296 ir juos panaudojus piktnaudžiaujant tarnyba, pasisavinus svetimą turtą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padaryta 981,79 Eur (3 389,92 Lt) materialinė žala. Šis paskaičiavimas nėra vien tik specialisto M. K. asmeninė nuomonė, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, bet jis atliktas išanalizavus surinktus duomenis. Minėtas specialistas buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, kur paaiškino, kokių įrodymų pagrindu jis nustatė žalos dydį. Liudytojas M. K. parodė, kad apklausus įtariamuoju A. V. apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės automobilių „VW C.“ ir „Š. O.“ remonto darbus, šis parodė, kad automobilio „Š. O.“ atliktų remonto darbų vertė galėjo būti apie 600 Lt. Atsižvelgdamas į tai ir turėdamas visą sumą – 1 740 Lt, jis atėmė 600 Lt ir taip gavo savivaldybei padarytą žalą, t. y. 1 140 Lt sumą, kurią savivaldybė sumokėjo už R. K. automobilio „R. S.“ remontą. A. V. taip pat parodė, kad automobilio „VW C.“ remonto darbų sąskaita galėjo būti apie 500 Lt, todėl ši suma buvo atimta iš sąskaitoje faktūroje nurodytų 2 700 Lt, ir gavo 2 200 Lt žalą savivaldybei, t. y. sumą, kurią savivaldybė sumokėjo už R. K. automobilio „S. O.“ remontą. Konkrečios sąskaitos faktūros, kuriose galimai atsispindėjo savivaldybei padaryta žala buvo nustatytos pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis – užfiksuotus pokalbius, kuriuose buvo minimos konkrečios pinigų sumos. Poėmio metu išėmus tas sąskaitas faktūras, pagal labiausiai atitikusius požymius jis atrinko 2 sąskaitas, kurias pateikė liudytojams V. P., kuris vieną sąskaitą dėl „Š. O.“ prisiminė, ir A. V., kuris prisiminė abi sąskaitas. Atsiskaitymo su R. P. aplinkybes jis nustatinėjo pagal kriminalinės žvalgybos duomenis, vairuotojo ir E. L. parodymus, banko išklotines. Pagal juos buvo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo nuimta apie 2 000 Lt, kurie vėliau buvo perduoti R. P.. Pinigai nuimti bankomate (duomenys neskelbtini), kartu su M. M. buvo E. L.. Buvo nuimta 2 000 Lt, iš kurių 1 800 Lt buvo nuvežti R. P..
16.3. Apygardos teismas nustatė kitą padarytos turtinės žalos dydį, t. y. didesnį nė buvo nurodyta kaltinamajame akte. Teisėjų kolegija su šia apygardos teismo išvada dėl turtinės žalos, padarytos piktnaudžiavimo tarnyba ir suklastotų dokumentų panaudojimo pasėkoje pasisavinus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą, dydžio sutinka. Kaltinime pagal BK 183 straipsnio 1 dalį R. K. nurodyta, kad jis, padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą – 981,79 Eur (3 389,92 Lt). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus bylos įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. asmeninio automobilio „R. M. S.“ remontas UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį buvo sumokėta iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšų, kainavo 1 740 Lt (503, 94 Eur). Būtent tokia suma nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje LAS Nr. 1284, apie tokią sumą ir vienintelę sąskaitą padengti šio automobilio remonto darbų vertę kalbėjo liudytojai A. L., E. L. ir A. V., apie maždaug tokią sumą, t. y. apie 1700 Lt, A. L. su R. K. ir E. L. kalbėjo telefonu iš karto po atliktų remonto darbų. Be to, ir A. V. pirminiuose savo parodymuose nurodė, kad būtent šioje PVM sąskaitoje ir buvo nurodyta tikroji automobilio remonto darbų vertė. Apygardos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad R. K., padedant A. L., pasisavino 503,94 Eur (1 740 Lt) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšų. Kito nuteistojo automobilio „S. O.“ remontas savivaldybei kainavo 2 240 Lt (648,75 Eur). Ši suma įrodyta liudytojo R. P. parodymais, kuriuos patvirtino E. L. ir R. L., bei kriminalinės žvalgybos užfiksuotais duomenimis. Būtent tokią sumą ir pasisavino R. K., padedant A. L.. Taigi, iš viso apelianto neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei buvo padaryta 1 152,69 Eur (3 980 Lt) turtinė žala, kas ir konstatuota apygardos teismo nuosprendyje.
16.4. Nuteistasis R. K. jau minėtais veiksmais neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos turto atžvilgiu, pasisavino jau minėta pinigų sumą, apmokant už jam asmeniškai suteiktas paslaugas. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
16.5. R. K. piktnaudžiaujant tarnyba buvo padaryta ir didelė neturtinė žala. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015).
16.6. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, pripažindamas, kad nuteistasis padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, tai pagrindė, nurodydamas tokios išvados argumentus. Nuosprendyje konstatuota, kad R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais su tarnybos interesais veiksmais diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino šios savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Tai labai reikšminga, svarbi ir aukšta pareigybė savivaldos institucijoje. Pagal savo pareigas jis buvo įpareigotas nustatyta tvarka administruoti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už rajono savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą. Jis buvo tiesiogiai atsakingas, kad savivaldybės turtas būtų naudojamas tik savivaldybės reikmėms, pagal tiesioginę paskirtį. Bet, jis ne tik kad pats elgėsi nusikalstamai, tačiau pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo normas, vertė neteisėtus veiksmus atlikti savo pavaduotoją A. L., savivaldybės darbuotoją V. P., pats ne tik neužtikrino, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų naudojamasi savivaldybės nuosavybe, bet ir pasisavino savivaldybės turtą tenkindamas savo asmeninius interesus ir gaudamas turtinę naudą – išvengdamas mokėjimų už jo asmeninių automobilių remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl R. K. nusikalstamų, savanaudiško pobūdžio veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė ne tik (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, nes buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vardas, sumenkintas savivaldybės prestižas visuomenės akyse, bet ir valstybė, nes buvo parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai. Pažymėtina ir tai, kad R. K. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė dalyvavimu darant nusikalstamą veiką ir kartu sudarant sąlygas kitiems asmenims, net gi juos kurstant, daryti nusikalstamas veikas. Darydamas nusikalstamas veikas, R. K. akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, todėl jo veikos atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nuteistojo veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu ar administraciniu nusižengimu.
17. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Baudžiamasis įstatymas saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Jei dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams ar jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas, panaudojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
17.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo suklastota 2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita – faktūra LAS Nr. 1284 bei tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktas, o taip pat 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita – faktūra LAS Nr. 1296 bei tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktas, į juos įrašant tikrovę neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančių automobilių remontą, remonto darbų kainas. Šių tikrovę neatitinkančių duomenų pagrindu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos lėšomis buvo apmokėta už nuteistojo asmeninių automobilių remontą. Šie veiksmai sudarė prielaidas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius – pareigą apmokėti už tariamai atliktus savivaldybei priklausančių automobilių remonto darbus ir tuo pačiu žalos atsiradimą. Tokie apelianto veiksmai laikomi pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu, o ne formaliais pažeidimais.
17.2. R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl A. L. sukurstymo suklastoti tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – 2014 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą LAS Nr. 1284 bei tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktą ir juos panaudoti, ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl A. L. sukurstymo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą LAS Nr. 1296 bei tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktą, juos panaudoti bei šių suklastotų apskaitos dokumentų gabenimo ir panaudojimo, kaltu taip pat neprisipažino. Šias aplinkybes jis ginčija ir apeliaciniu skundu. Jis teigia, kad A. L. jokių nurodymų klastoti dokumentus nedavė, iki ikiteisminio tyrimo pradžios iš viso nesuprato, kad jo nuosavų automobilių remonto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai bus apmokėti savivaldybės lėšomis kaip savivaldybės automobilių remontas. Mokėjimo pavedimus jis per elektroninę bankininkystę galėjo apmokėti, nes kiekvieną dieną jų mokėdavo daug. Tokie nuteistojo aiškinimai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Liudytoja A. L. parodė, jog R. K., po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta preliminari jo asmeninio automobilio „R. M. S.“ remonto darbų vertė – apie 1 700 Lt, įsakmiu tonu nurodė jai suorganizuoti šio automobilio remonto darbų apmokėjimą savivaldybės lėšomis, parodant jas kaip savivaldybės transporto priemonių remonto išlaidas. A. L. toliau paprašė tuo užsiimti E. L.. Tuo labiau. kad R. K. neneigė, kad tuo metu jis neturėjo pinigų, manė, kad su L. atsiskaitys vėliau, tačiau, kaip ir aptarta pirmiau, taip ir neatsiskaitė. A. L. parodymus pilnai patvirtino ir E. bei R. L., kurie parodė, jog iš A. L. jie suprato, jog R. K. automobilius reikia suremontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų remonto išlaidas padengti suklastojus bendrovės apskaitos dokumentus, kad buvo remontuojami savivaldybės automobiliai, šiuos dokumentus pateikti savivaldybei ir gauti remonto išlaidų apmokėjimą savivaldybės lėšomis. Tuo tikslu buvo suklastoti aukščiau nurodyti apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir remonto darbų perdavimo – priėmimo aktai), juose įrašant melagingus duomenis, šie dokumentai pateikti savivaldybei ir vėliau apmokėti savivaldybės lėšomis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. V., o taip pat ir kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų metu pirmiau aptarti gauti duomenys. Nuteistasis buvo betarpiškai atsakingas už tinkamą ir teisingą savivaldybės lėšų panaudojimą, pats per elektroninę bankininkystę apmokėdavo savivaldybės Apskaitos skyriaus parengtus mokėjimus, tame tarpe – ir mokėjimus už savivaldybės transporto remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš A. ir E. L. parodymų, kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, R. K. žinojo tvarką, kad remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti suderinti su V. P. ir be jo ar jį pavaduojančio asmens vizos Apskaitos skyriuje jie nebus įtraukti į mokėjimų ruošinius, todėl pats arba per A. L. derino šiuos klausimus su V. P.. Liudytojas E. L. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad suklastotus dokumentus dėl kaltinamojo automobilio „S. O.“ remonto išlaidų pats R. K. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvežė į savivaldybę. Tokiu būdu, aukščiau paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dėl automobilio „R. M. S.“ remonto jis sukurstė A. L. suklastoti tikrus dokumentus ir juos vėliau panaudoti. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Dėl automobilio „S. O.“ remonto išlaidų padengimo jis ne tik sukurstė A. L. dokumentus suklastoti ir juos panaudoti, bet ir pats suklastotus dokumentus gabeno ir panaudojo paimdamas juos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuveždamas juos į savivaldybės administraciją. Ši jo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį.
18. R. K. visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis pagal savo tarnybines pareigas turėdamas apibrėžtus įgalinimus savivaldybės turto atžvilgiu, tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, pasisavino savivaldybės turtą siekdamas turtinės naudos, kitus asmenis kurstė klastoti dokumentus ir pats suklastotus dokumentus gabeno bei juos panaudojo. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei bei valstybei, ir tokios žalos norėjo.
Dėl bausmės ir civilinio ieškinio
19. Skiriant bausmę R. K. atsižvelgta į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54, 55, 61 straipsniuose. Apygardos teismas nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apeliantas padarė 6 nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra sunkūs nusikaltimai, kitos veikos – nesunkūs nusikaltimai. Visos veikos tyčinės, baigtos. Nuteistojo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padaryta turtinė žala, o taip pat jai ir valstybei – didelė neturtinė žala. Teismas taip pat įvertino, kad R. K. anksčiau neteistas, turi šeimą, vaikų, iki šiol dirba, darbovietėje apibūdinamas gerai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į veikų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalį (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), apygardos teismas jam už padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, o jos dydį nustatė mažesnį nė šios bausmės vidurkis. Bausmės, R. K. paskirtos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, teisingai subendrintos apėmimo būdu, o po to teisingai iš dalies sudėtos (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas).
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. K. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas savo tiesiogines pareigas, t. y. dirbdamas valstybės tarnyboje, piktnaudžiaudamas tarnyba, pagrįstai jam paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės užimti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens pareigas (BK 68² straipsnis).
21. Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė, gindama viešąjį interesą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos interesais, buvo pareiškusi 982 Eur civilinį ieškinį. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad R. K. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai buvo padaryta 1 152,69 Eur turtinė žala, todėl pagrįstai būtent šią sumą priteisė iš R. K..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.