Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-980-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2S-980-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18338-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
A. J., R. J.
Suinteresuotas asmuo
M. G., E. G., S. J., B. G., Nordea Bank AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-980-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18338-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – M. G., E. G., S. J., B. G., Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (procesinių teisių perėmėjas Luminor Bank AB).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S1-14487, kuriuo yra paskirta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas), pakartotinė ekspertizė; 2) įpareigoti antstolę tęsti vykdymo proceso veiksmus ir nurodyti skolininkų pasiūlytiems pirkėjams sąskaitą, į kurią turi būti sumokėta antstolės nurodyta turto kaina; 3) skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) nustačius, kad tam tikri antstolės ar jos padėjėjų veiksmai neatitinka antstoliams taikomų etikos reikalavimų, priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl antstolės ir (ar) jos padėjėjų drausminės atsakomybės taikymo. Nurodė, kad antstolė ginčijamame patvarkyme sąmoningai nutylėjo aplinkybes, kad iki išieškotojo pavėluotų prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės antstolė yra priėmusi 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymą, kuriuo pritarė skolininkų ir įkaito davėjų prašymui ginčo turtą parduoti skolininkų pasiūlytiems pirkėjams. Antstolė taip pat nutylėjo faktą, kad abu skolininkų pasiūlyti pirkėjai, susipažinę su antstolės 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymu, pateikė antstolei prašymą nurodyti, iki kada jie turi sumokėti 340 000 Eur turto vertę į antstolės depozitinę sąskaitą. Paaiškino, kad antstolė ginčijamame patvarkyme išieškotojo prieštaravimus dėl turto vertės vertino kaip skundą dėl antstolės veiksmų tam, kad nereikėtų spręsti išieškotojui nepatogaus termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo klausimo ir galima būtų apeiti kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016) dėl to, kad tokio termino antstolis atnaujinti negali. Nurodė, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, netinkamai taikė bendrąją (CPK 510 str.) ir specialiąją (CPK 681 str. 3 d.) normas, neatskyrė jų pagal taikymo subjektus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą patvarkymą. Nurodė, kad antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, nepaisė abiejų vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo principo, bendradarbiavo tik su viena proceso šalimi.

2. Antstolė V. M. 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia šaliai naudotis CPK 510 straipsnyje numatyta galimybe teikti skundą. Skunde suformuluotas aiškus reikalavimas antstolei bei motyvuotai nurodyta, kodėl vykdymo procese UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatyta įkeisto turto rinkos vertė kelia abejonių bei kaip per maža kaina pažeistų išieškotojo interesus. Pabrėžė, kad 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymas nėra antstolės pritarimas dėl turto pardavimo skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, šiuo patvarkymu nebuvo nuspręsta parduoti turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, savaime nesukeliantis šalims jokių teisinių pasekmių. Nurodė, kad tai, ar kaina vykdymo procese nustatyta tinkamai, ar ji nėra nustatyta per maža, ir gali padėti išsiaiškinti pakartotinės ekspertizės, kurią jau atliktų teismo ekspertas, išvados. Pažymėjo, kad ne tik išieškotojui, bet ir patiems skolininkams kilo abejonių, ar nustatyta turto vertė nėra per maža.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys M. G., E. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Sutiko, kad pasibaigus prieštaravimų dėl turto vertės pateikimo terminui, antstolė, tenkinusi skolininkų prašymą parduoti turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, negali grįžti prie turto įvertinimo stadijos. Nurodė, kad negali būti tokia situacija, kai galioja 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymas dėl turto pardavimo skolininkų pasiūlytiems pirkėjams už pirmojo vertintojo nustatytą kainą ir tuo pačiu priimamas patvarkymas antrą kartą vertinti turtą.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (procesinių teisių perėmėjas Luminor Bank AB), pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) skolininkų skundą atmesti, o antstolės patvarkymus palikti galioti nepakeistus; 2) tuo atveju, jei teismas laikytų, jog išieškotojas praleido terminą prieštaravimams pateikti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) priteisti iš skolininkų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. kovo 21 d. patvarkymu antstolė nutarė įkainoti banko naudai turtą pagal UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės išvadą 340 000 Eur rinkos vertei. Paaiškino, kad skolininkai pateikė 2017 m. kovo 28 d. prieštaravimus dėl eksperto nustatytos rinkos vertės. Bankas visiškai sutiko su skolininkų argumentais ir pakartotinės ekspertizės skyrimu. Tačiau skolininkai atsisakė savo prieštaravimų ir pasiūlė pirkėją, kuris pirktų turtą už pačių skolininkų ginčytą kaip per mažą rinkos vertę. Nurodė, kad skolininkai nesąžiningai siekia perleisti turtą už labai mažą kainą, tokiu būdu siekdami padengti bankui kuo mažesnę skolos dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų. Priteisė iš pareiškėjų po 205 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

6. Teismas pažymėjo, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Tokio dokumento vykdomojoje byloje nebuvo priimta. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymas nėra antstolės pritarimas dėl turto pardavimo skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, šiuo patvarkymu nebuvo nuspręsta parduoti turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams. Pažymėjo, kad vien tik 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymo priėmimas neribojo antstolės teisės priimti antstolės skundžiamo 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymo, kuriuo yra paskirta žemės sklypo pakartotinė ekspertizė. O byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymo, kuriuo paskirta žemės sklypo pakartotinė ekspertizė, pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

7. Nurodė, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese dėl eksperto nustatytos turto vertės abejonių kilo tiek pareiškėjams (skolininkams), tiek išieškotojui, antstolės 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo ji skyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto – žemės sklypo – rinkos vertei nustatyti teismas laikė pagrįstu ir teisėtu.

8. Teismas atsižvelgiant į pareiškėjų ir suinteresuoto asmens Nordea Bank AB priešingus interesus iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisė 410 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) suinteresuoto asmens Nordea Bank AB naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. J. ir R. J. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti visiškai. Nusprendus, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas atims iš ginčo šalių teisę į apeliaciją, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10. Nurodo, kad skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, antstolė ir išieškotojas neturėtų galimybės pakreipti argumentų jiems naudinga linkme. Teigia, kad bankas 2017 m. balandžio 4 d. skundą pakoregavo dėl to, kad skolininkai, pateikdami savo nuomonę dėl banko pateikto skundo, nurodė visą eilę argumentų, kodėl bankui negali būti atnaujinti terminai prieštaravimams dėl turto vertės pateikti. Tuomet buvo pašalintas prašymas (reikalavimas) atnaujinti terminą, o dokumentas traktuotas kaip skundas, kurį galima pateikti per 20 dienų, o ne kaip prieštaravimai dėl turto vertės, kuriuos būtina pateikti per 3 dienas. Skolininkų nuomone, būtent tai, kad teismas jų skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kad šalys neturėjo galimybės užduoti papildomų klausimų tiek ekspertams, atlikusiems pirmąjį vertinimą, tiek išieškotojo atstovams, kad neturėjo galimybės pabrėžti ir paaiškinti tam tikrų aplinkybių svarbą vykstančiame procese, sutrukdė teismui teisingai nustatyti, o vėliau ir įvertinti ginčo aplinkybes. Nurodo, kad antstolė nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo.

11. Paaiškina, kad teismo nurodyta CPK 681 straipsnio nuostata taikytina įkainojant turtą pirmą kartą (tuo metu, kai vertinimą atliko UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas), tačiau ji netaikytina sprendžiant pakartotinės ekspertizės klausimus, nes pakartotinė ekspertizė skiriama laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies. Nurodo, kad išieškotojas per 3 darbo dienas prieštaravimų dėl turto vertės nepateikė, praėjus dviem savaitėms po 2017 m. kovo 21 d. patvarkymo su turto verte gavimo, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (nors vertę nustatinėja ekspertas, o ne antstolė), iš pradžių reikalavo atnaujinti praleistą trijų dienų terminą, vėliau, susipažinus su skolininkų pateikta nuomone, termino atnaujinti neprašė, procesinį dokumentą laikė skundu ir taikė CPK 510 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pateisino tą situaciją, kuomet antstolė, norėdama pateisinti banko pavėluotą prieštaravimų pateikimą, pripažino savo neva neteisėtus veiksmus.

12. Nurodė, kad tik nustačius pirmosios ekspertizės neteisėtumą, gali būti keliamas klausimas dėl pakartotinės. Teismai visiškai nepasisakė dėl pirmosios ekspertizės teisėtumo ir ją atlikusių specialistų atsakomybės. Teigia, kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas atlikta ekspertizė ir nustatyta kaina visiškai atitiko banko valią.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymu nebuvo nuspręsta dėl turto pardavimo skolininkų pasiūlytiems pirkėjams. Nurodo, kad 2017 m. balandžio 4 d. patvarkyme antstolė nurodo pasiūlytus pirkėjus (jų vardus ir pavardes), nurodo teisines pasekmes, jeigu jie sumokės turto kainą, nurodo pasekmes, jeigu neįmokės turto kainos, nurodo depozitinės sąskaitos numerį.

14. Skolininkai atkreipia dėmesį, kad skundu ginčijo neteistus antstolės, kuri turi specialiuosius įgalinimus vykdymo procese, veiksmus. Nurodo, kad banko interesas neturėtų ir negalėtų būti priešingas. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo skolininko ir banko skirtingus interesus ir nepagrįstai priteisė iš skolininkų banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (procesinių teisių perėmėjas Luminor Bank AB) atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog išieškotojas praleido terminą prieštaravimams pateikti, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

16. Nurodo, kad skolininkai pateikė 2017 m. kovo 28 d. prieštaravimus dėl eksperto nustatytos rinkos vertės teigdami, kad rinkos vertė yra nustatyta akivaizdžiai per maža. Teigia, kad bankas visiškai sutiko su skolininku argumentais ir sutiko su tuo, kad būtu skirta pakartotinė ekspertizė. Nurodo, kad skolininkai staiga ir be jokių motyvų kardinaliai pakeitė savo poziciją ir atsisakė savo prieštaravimų bei pasiūlė pirkėją, kuris pirktų turtą už pačių skolininkų ginčytą kaip per mažą rinkos vertę. Kadangi skolininkai atsisakė savo skundo, bankas antstolei nurodė, kad nesutinka su UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatyta 340 000 Eur rinkos verte ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas atliktas vertinimas yra nepagrįstas pagrindžia vien tik VĮ Registrų centras nurodoma vertė – 1 115 000 Eur. Pažymi, kad skolininkai, ginčydami eksperto rinkos vertę, pateikė 2016 m. kovo 7 d. UAB „Inreal“ vertinimą, kuriame turtas įkainotas 933 000 Eur rinkos verte. Nurodo, kad bankas neginčijo eksperto kandidatūros, tačiau tai savaime nereiškia, kad bankas negali ginčyti eksperto nustatytos rinkos vertės, kaip tai nustato CPK 681-682 straipsniai, jeigu mato, kad turto rinkos vertė nustatyta akivaizdžiai per maža ir dėl to bankas neatgaus visos skolos.

17. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą pakeisti suinteresuotą asmenį Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių į Luminor Bank AB. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytos verslo perleidimo sutarties pagrindu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, perleido verslą AB DNB bankui, o AB DNB bankas buvo pervadintas į Luminor Bank AB.

Atsiliepimas

18. Antstolė V. M. atsiliepimu prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Pažymėjo, kad antstolė vykdymo procese laikėsi visų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atlikdama vykdymo veiksmus, ėmėsi visų priemonių bendradarbiauti tiek su išieškotoju, tiek ir su skolininkais bei atitinkamai reagavo į teikiamus skundus, nušalinimus, nuomones, bei vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, vykdymo proceso tikslais sprendė dėl jų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).

21. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens prašymo bei jo priedų, 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytos verslo perleidimo sutarties pagrindu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, perleido verslą AB DNB bankui, o AB DNB bankas pervadintas į Luminor Bank AB. Taigi vadovaujantis CPK 48 straipsnio nuostatomis, suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas, suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, keistinas jo procesinių teisių perėmėju – Luminor Bank AB.

22. Apeliantai pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nors apeliantai nurodo, kad būtina kviesti antstolę, kurios veiksmai skiriant pakartotinę ekspertizę skundžiami, banko darbuotojus, pirmąją ekspertizę atlikusius ekspertus, kad jie pateiktų savo argumentus dėl pateiktos išvados, tačiau nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės apeliantų skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde, o kiti byloje dalyvaujantis asmenys atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl byla pagal atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. J., R. J., M. G. ir E. G., įkaito davėjai – S. J. ir B. G., išieškotojas – Nordea Bank AB (toliau – bankas). Prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017 m. kovo 21 d. patvarkymu informavo šalis, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas pateikė turto ekspertizės išvadas, pagal kurias areštuoto turto – žemės sklypo rinkos vertė yra 340 000 Eur. Taip pat informavo, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, šalys gali pateikti motyvuotus prieštaravimus (antstolių kontoroje gauti 2017-03-29) dėl ekspertizės išvados. Apeliantai (skolininkai) 2017 m. kovo 28 d. pateikė prieštaravimus dėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas vertintojų nustatytos turto vertės, kuriuose, be kita ko, prašė spręsti dėl pakartotinės žemės sklypo vertės nustatymo. Nurodė, kad nustatyta žemės sklypo vertė yra kelis kartus mažesnė negu reali žemės sklypo vertė. 2017 m. balandžio 3 d. apeliantai pateikė pareiškimą dėl prieštaravimų atsiėmimo ir prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nustatytą 340 000 Eur kainą. Antstolė 2017 m. birželio 4 d. patvarkymu išaiškino, kad, pasiūlytiems pirkėjams įmokėjus 340 000 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, varžytinės nebus skelbiamos, taip pat išaiškino, kad, pasiūlytiems pirkėjams neįmokėjus 340 000 Eur sumos į antstolės depozitinę sąskaitą, areštuotas turtas bus realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Bankas 2017 m. balandžio 4 d. pateikė skundą dėl antstolės 2017 m. kovo 21 d. patvarkymo įkainoti įkeistą turtą ir prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Bankas 2017 m. balandžio 5 d. pateikė pareiškimą dėl 2017 m. balandžio 4 d. skundo reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. skundo reikalavimas yra ne panaikinti visą 2017 m. kovo 21 d. patvarkymą, bet paskirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Apeliantai 2017 m. balandžio 6 d. pateikė antstolei nuomonę dėl banko pateiktų prieštaravimų esmės. Antstolė 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu išieškotojo skundą patenkino ir skyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamam turtui.

24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų – skirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

26. Apeliantai nurodo, kad tik išieškotojo ar skolininko prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Remiasi CPK 682 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodytą teisės normą, t. y.CPK 682 straipsnio 2 dalis, nesuponuoja išvados, kad antstolis negali skirti pakartotinės ekspertizės, negavęs išieškotojo ar skolininko pareikštų prieštaravimų dėl pirminės ekspertizės išvados. Minėta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad iškilus pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto vertės, antstolis gali skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę.

28. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ne tik bankas bet ir apeliantai reiškė nesutikimą su nustatyta rinkos verte, kaip nepagrįstai per maža. Minėta, kad apeliantai buvo pateikę prieštaravimus dėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojų nustatytos turto vertės, kurį vėliau atsiėmė. Nurodytame prieštaravime apeliantai nurodė, kad vertintojai nustatė kelis kartus mažesnę turto vertę. Kartu pateikė 2016 m. kovo 7 d. UAB „Inreal“ vertinimą, kuriame žemės sklypas įkainotas 933 000 Eur verte. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centro duomenimis turto vidutinė rinkos vertė yra nurodyta – 993 000 Eur. Bankas skusdamas antstolės patvarkymą nurodė, kad VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 4 d. duomenimis turto vertė sudaro 1 115 000 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad antstolis, nustatęs ženklius neatitikimus tarp tiek skolininkų, tiek išieškotojo nurodytų žemės sklypo verčių ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nustatytos turto vertės, turėjo teisę pasinaudoti įstatymų jam suteikta savarankiška teise skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. balandžio 4 d. antstolės patvarkymu nebuvo nuspręsta dėl turto pardavimo skolininkų pasiūlytiems pirkėjams.

33. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokio dokumento vykdomoje byloje nebuvo priimta. Taigi turtas skolininkų pasiūlytiems pirkėjams nebuvo parduotas. Tuo tarpu 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymas, vykdomojoje byloje esant keliems, akivaizdžiai skirtingiems turto vertinimams kai kainos skiriasi, keliais kartais neužkerta kelio, antstoliui ir savo iniciatyva nuspręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. CPK 681 ir 682 straipsnių nuostatos reguliuojančio areštuoto turto įkainojimą ir ekspertizės skyrimą tokio draudimo taip pat nenumato.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl antstolio atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

36. Apeliantai nurodė, kad teismas, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą, nepagrįstai nusprendė, kad banko ir skolininkų interesai yra priešingi ir bankui iš skolininkų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

37. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundė antstolio veiksmus ir siekė, kad nebūtų pakartotinai atliktas žemės sklypo vertės nustatymas, tuo tarpo suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, siekė, kad būtų atliktas pakartotinis turto vertės nustatymas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl suinteresuotas asmuo CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu turi teisę reikalauti patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo iš pareiškėjų.

38. Atskirąjį skundą atmetus, suinteresuoto asmens Luminor Bank AB naudai iš apeliantų lygiomis dalimis (po 182,22 Eur) priteisiamos jo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, paruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, sudarančios 364,45 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pakeisti suinteresuotą asmenį Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, j a. k. 30325632, jo procesinių teisių perėmėju – Luminor Bank AB, j. a k. 112029270.

Priteisti iš pareiškėjų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 182,22 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB, j. a k. 112029270.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė