- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-2291-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10756-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. P., V. N., S. B., E. B.
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo ir leidimo įteisinti savavališką statybą, tretieji asmenys B. P., V. N., S. B., E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. R. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; panaikinti 2018 m. sausio 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); teismui nepanaikinus nurodytų reikalavimų, leisti įsiteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo to momento, kada bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7981-454/2019 ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Greta esantys žemės sklypai: i) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ii) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso B. P.; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. N.. (bylos nagrinėjimo metu B. P. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė E. ir S. B.).
1.2. 2015 m. lapkričio 18 d. notaro patvirtinta sutartimi ieškovas su trečiuoju asmeniu žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatė kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypams, esantiems adresais (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Taip pat ta pačia sutartimi nustatyta, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).
1.3. Servitutinis kelias buvo itin prastos būklės – padengtas žvyro danga, duobėtas, esant stipriam lietui buvo apsemiamas ir dėl to sunkiai pravažiuojamas, dėl ko naudotis juo pagal tiesioginę paskirtį buvo sudėtinga. Ieškovas su trečiuoju asmeniu sutarė pagerinti esamo kelio dangos būklę ir atlikti kelio dangos atstatymo darbus išklojant trinkeles. Šalys sutarė, kad šių darbų užsakymu ir jų atlikimo organizavimu pasirūpins ieškovas.
1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. servitutinio kelio atkarpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo išklota apie 60 kv. m. betoninių trinkelių, kelio atkarpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo išklota apie 22 kv. m. betoninių trinkelių. 2016 m. spalio mėn. servitutinio kelio atkarpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo išklota apie 22 kv. m. betoninių trinkelių.
1.5. Greta esančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), kelio dangos atstatymo darbus atliko ir šio sklypo savininkas V. N., jo atliktų kelio dangos pagerinimo darbų plotas sudaro apie 95 kv. m.
1.6. Vėliau, dėl ieškovui nežinomų priežasčių trečiasis asmuo B. P. pradėjo teikti įvairius skundus tiek dėl servitutinio kelio naudojimo, tiek dėl teisės naudotis pėsčiųjų taku (servitutas naudotis pėsčiųjų taku buvo nustatytas 2016 m. vasario 24 d. notariškai patvirtinta sutartimi).
1.7. Dėl trečiojo asmens skundų atsakovė 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. sausio 12 d. atliko servitutiniam keliui atliktų statybos darbų patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną).
1.8. 2018 m. sausio 30 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Savavališkos statybos aktas). Savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) g. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas).
1.9. Savavališkos statybos pagrindu buvo surašytas 2018 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas 1), kuriuo ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o taip pat 2018 m. sausio 30 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų (toliau – Privalomasis nurodymas 2).
1.10. Privalomuoju nurodymu 1 ieškovui nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti apie 200 kv. m. ploto betoninių trinkelių įvažą, vejos bordiūrus, vandens nuvedimo latakus, įrengtus nuo (duomenys neskelbtini) g. per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini); Privalomuoju nurodymu 2 – nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
1.11. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti patenkintas dėl to, kad: ieškovas atliko kelio paprastojo remonto darbus; paprastojo remonto darbams nei projekto, nei leidimo darbams atlikti nereikėjo; kelio remonto darbai atlikti esant kaimynų sutikimui; ieškovas deda maksimalias pastangas remonto darbų rezultatui išsaugoti.
1.12. Atsakovas nustatė, kad viso atlikta 200 kv. m. darbų, į kuriuos įeina ir kelio darbai, atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra V. N.. Ieškovui Privalomuoju nurodymu nurodyta nugriauti atliktus kelio darbus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis žemės sklypas ieškovui nepriklauso, todėl jis nėra ir negali būti atsakingas už kelio remonto darbus nurodytame žemės sklype, bei negali pašalinti atliktų kelio remonto darbų rezultato.
1.13. Privalomieji nurodymai yra neteisėti, kadangi 1) nepagrįstai konstatuota savavališka statyba; 2) nepagrįstai vertinta, kad ieškovas atliko apie 200 kv. m, įvažos įrengimą, 3) nepagrįstai laikyta, kad buvo privalomas leidimas ir projektas.
1.14. Kelio remonto darbai turi būti įteisinti, kadangi 1) trinkelių įrengimas yra galimas ir nepažeidžia įstatymo saugomų interesų; 2) ieškovas jau yra įpusėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras; 3) išardymas – kraštutinė priemonė; 4) ieškovas negali būti įpareigotas išardyti trinkeles kylant abejonių dėl savavališkos statybos nustatymo pagrįstumo; 5) įpareigojus išardyti trinkeles būtų pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principai; 6) įpareigojus išardyti trinkeles būtų pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai.
1.15. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškovo reikalavimus, prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos Ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Kauno departamentas) statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas (toliau – specialistas) 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. sausio 12 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. sausio 30 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-93-(15.2) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad „iš betoninių trinkelių įrengta apie 200 kv. m įvaža, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku“. Patikrinimo aktu taip pat nustatyta, kad „2016-09-10 išklota dalis įvažos apie 82 kv. m, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėta tarp taškų 19-20-21-22-27-25-24-19, o 2017-10 išklota kita dalis apie 117 kv. m plane pažymėta tarp taškų 16-17-24-19-16. <...> Statytojas R. K. statybą leidžiančio dokumento nepateikė“.
2.2. Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 30 d. surašė savavališkos statybos aktą. Savavališkos statybos aktu konstatuota, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) (toliau – įvaža), kuri atskirta nuo vejos bordiūrais, bei vandens nutekėjimo lataku, statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija – nesudėtingas, nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. spalio mėnesio.
2.3. Nustačius savavališkos statybos faktą, buvo surašytas 2018 m. sausio 30 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas įpareigotas „nevykdyti jokių statinio – įvažos, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.
2.4. Inspekcija 2018 m. sausio 31 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2018 m. sausio 30 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: „išardyti apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, žemės sklypo pertvarkymo plane apribotą taškais 16-17-18-24-25-27-22-21-20-19-16, vejos bordiūrus, bei vandens nuvedimo latakus įrengtus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (servitutinis įvažiavimas) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“.
2.5. Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis STR 1.05.01:2017 139 punktu, 2018 m. sausio 31d. raštu Nr. 2D-1375-(15.2 E) „Dėl savavališkos statybos akto“ informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centro Kauno filialą apie ieškovui surašytą savavališkos statybos aktą.
2.6. Pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti darbų ir nurodymas ieškovui buvo išsiųsti registruota pašto siunta kartu su Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. sausio 31d. raštu Nr. 2D-1401-(15.2) „Dėl dokumentų siuntimo“. Iš AB Lietuvos paštas įteikimo pranešimo matyti, kad minėti dokumentai ieškovui pasirašytinai įteikti 2018 m. vasario 3 d.
2.7. Nurodė, kad dėl atliktos savavališkos statybos ieškovui 2018 m. vasario 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-49-2018 (toliau – protokolas) ir administraciniu nurodymu paskirta 75 Eur bauda, kurią ieškovas yra sumokėjęs.
2.8. Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas ieškovo įgalioto asmens Andriaus Deveikio pateiktas prašymas pratęsti nurodymo įvykdymo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
2.9. Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – sprendimas) R. K. nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nurodant, kad „nagrinėjamu atveju <...> nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 31 d. Inspekcija prašymą pratęsti <...> nurodymo įvykdymo terminą gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi prašymas gautas pasibaigus <...> nurodymo įvykdymo terminui, pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas. Taip pat Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės“. Sprendimas ieškovui išsiųstas Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (15.2)-2D-12064 „Dėl dokumentų siuntimo“.
2.10. Inspekcijos Kauno departamento specialistas, patikrinęs nurodymo įvykdymą, nustatė, kad ieškovas nurodymo neįvykdė – neišardė įvažos, vejos bordiūrų bei vandens nuvedimo latakų, statybą leidžiančio dokumento negavo. Tai užfiksuota Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-20-180920-00155.
Šalies argumentai
2.11. Dėl sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo ieškovas 2018 m. spalio 1 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-627-505/2019 ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes yra pasibaigęs.
2.12. Ieškovas 2019 m. balandžio 5 d. skundu dėl savavališkos statybos akto ir nurodymo panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4796-423/2019 ieškovo skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad dėl ginčo dalyko jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
2.13. Ieškovas 2019 m. birželio 20 d. ieškiniu dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo, privalomųjų nurodymų panaikinimo, o netenkinus reikalavimo panaikinti nurodytus nurodymus, dėl leidimo ieškovui įsiteisinti statybą, suteikimo, kreipėsi į šį teismą.
2.14. Pasisakydama dėl reikalavimo leisti įsiteisinti savavališką statybą nurodė, kad ieškovui teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą įteisinant, yra nurodyta jau pačiame nurodyme, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, neva šiai dienai tokios galimybės neturi.
2.15. Be to, atsakovės nuomone, šiuo reikalavimu ieškovas iš esmės siekia pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju, nurodyme nustatytas terminas (2018 m. liepos 31 d.) jau yra pasibaigęs, todėl jo pratęsti nėra galimybės, o įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl leidimo įsiteisinti savavališką statybą per vienerius metus, suteikimo, net ir ieškovui nurodžius aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių jam Inspekcijos nustatytas 6 mėnesių nurodymo įvykdymo terminas nėra pakankamas, tai neturi jokios teisinės reikšmės, nes nurodymo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas.
Šalies argumentai
2.16. Atsakovės nuomone, ieškovas, byloje keldamas kelis vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, t. y. vienu reikalavimu nesutinka su Inspekcijos surašytais administraciniais aktais, prašo juos naikinti, o kitu – prašo leisti įvykdyti ginčijamus nurodymus, suteikiant tam papildomą terminą, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Akivaizdu, kad tikrasis šio ieškinio tikslas yra ne Inspekcijos administracinių aktų panaikinimas, bet papildomo laiko nurodymo įvykdymui gavimas.
Atsiliepimas
2.17. Atsakovė taip pat nesutiko su reikalavimu atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nors ieškovas teismo prašo atnaujinti nurodymų apskundimo terminą, tačiau jokios šio termino praleidimo priežasties nenurodo.
2.18. Be to, ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl jam turėjo būti žinomos tiek bylų teismingumo taisyklės, tiek ir procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo pasekmės. Ieškovas pats pasirinko tokį savo veikimo būdą, todėl privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Taigi, šiuo atveju, procesinis terminas ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti praleistas dėl subjektyvių, nuo ieškovo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Kadangi ieškovo ieškinys paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti.
2.19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė savo atsikirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.
3. Trečiasis asmuo B. P. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
3.1. Nurodė, kad ieškovas ženkliai praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl privalomųjų reikalavimų panaikinimo pareikšti, be to, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, todėl šis prašymas neturėtų būti patenkintas.
3.2. Paaiškino, kad ji niekada niekam nėra davusi sutikimo atlikti kelio remonto darbų nei žodžiu, nei raštu ir tai patvirtina eilė kreipimųsi į Statybos inspekciją dėl ieškovo savavališko servitutinio kelio ribose įrenginėjamos trinkelių dangos.
3.3. Trečiasis asmuo nesutinka, kad trinkelėmis grįstas kelio servitutas būtų įteisintas, kadangi jis įrengtas nekokybiškai. Trinkelėmis išklotas kelias yra su nuolydžiu į trečiajam asmeniui priklausančius žemės sklypus, todėl lyjant lietui, kiemuose ne tik telkšo balos, bet tenka bristi per vandenį, norint nueiti iki automobilio ar pagrindinio kelio.
3.4. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl leidimo įteisinti savavališką statybą nenurodo, kieno vardu bus registruojamas statinys, kokios teisės ir pareigos susijusios su statinio įregistravimu atsiras trečiajam asmeniui, bei kokius įsipareigojimus prisiima ieškovas, todėl šis ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas.
3.5. Iš VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad kelio, kaip statinio nėra ir nebuvo įregistruota ne tik trečiajam asmeniui priklausančiame nekilnojamame turte, bet ir V. N. priklausančiame žemės sklype.
4. Tretieji asmenys S. B., E. B. ir V. N. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti, kadangi ginčijami privalomieji nurodymui pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir šių trečiųjų asmenų teises.
4.1. Nurodė, kad tretieji asmenys, nuosavybės teise valdo šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) – E. B. ir S. B.; (duomenys neskelbtini) – V. N.. Abejuose žemės sklypuose jie turi įsirengę kelius, tai yra E. B. ir S. B. turi įsirengę kelią (duomenys neskelbtini), o V. N. turi įsirengęs kelią (duomenys neskelbtini), kurie yra naudojami siekiant patekti į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Šie keliai yra naudojami ir kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovo, tikslu patekti į jam priklausantį žemės sklypą.
4.2. Kiekviename iš nurodytų kelių, yra nustatyti kelio servitutai, kas reiškia, kad tretieji asmenys turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, jog atitinkamuose žemės sklypuose įrengti keliai būtų tinkamai prižiūrimi ir jeigu yra būtinybė – remontuojami.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovui įvykdžius ginčijamus privalomuosius nurodymus, būtų nepagristai apribojama trečiųjų asmenų teisė į nuosavybę, kadangi tik žemės sklypų savininkai turi teisę spręsti dėl statinių nugriovimo jų nuosavybėje. Be to, būtų pažeista trečiųjų asmenų įstatyminė pareiga tinkamai rūpintis servitutiniais keliais, kadangi būtų panaikintas šios pareigos vykdymo rezultatas – išardyta pagerinta kelių paviršutinė danga.
4.4. Kadangi keliai yra įrengti tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, ieškovui įteisinus tariamą savavališką statybą susidarytų situacija, kai visi asmenys, tai yra tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys taptų bendrasavininkais kelių, esančių trečiųjų asmenų nuosavybėje, ko tretieji asmenys nesiekia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Dėl privalomųjų nurodymų (ne)teisėtumo
5. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar ieškovo atliktiems kelio remonto/statybos darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir ar atsakovė pagrįstai konstatavo savavališką statybą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
6. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.
7. Šalys nesutarė, ar atlikti darbai turėtų būti vertinami kaip nauja statinio statyba, ar jau buvusio statinio remontas. Ieškovo atstovai nuosekliai tvirtino, kad ieškovas atliko jau buvusios kelio dangos atstatymo darbus, o ne pastatė naują statinį. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.
8. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvaža, parengus nustatyta tvarka privalomą projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybos darbams, buvo pastatyta ankščiau. R. N. turto registro duomenimis, savavališkos statybos akte nurodytoje vietoje (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per žemės sklypus (duomenys neskelbtini)) jokio registruoto statinio (t. y. nei anksčiau pastatyto inžinerinio statinio, nei savavališkai pastatytos II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamos įvažos) nėra, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovui nepateikus prieš tai, ieškovo teigimu, buvusio kelio / ginčo įvažos statybos teisėtumą ir įregistravimą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas. Teismas pažymi, kad natūraliai susiformavęs įvažiavimas/pravažiavimas, provėža nėra inžinerinis statinys.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju, buvo pastatytas ne vienas statinys o pagerinti 3 skirtingi servitutiniai keliai, kurių nei vienas neviršijo 100 kv. m., nes darbai buvo atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingomis atkarpomis ir skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose.
10. Sprendimo 8 punktu konstatavus, kad ieškovo atlikti darbai buvo ne rekonstravimas ar remontas, o nauja statyba, bei ieškovui jokiais įrodymais nepaneigus atsakovės 2018 m. sausio 30 d. savavališkos statybos aktu konstatuoto fakto, kad ieškovas savavališkai pastatė vientisą II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – apie 200 kv. m ploto betoninių trinkelių įvažą, kuri atskirta nuo vejos bordiūrais bei vandens nutekėjimo lataku, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šis statinys buvo pastatytas skirtingu laiku – etapais ar skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl statinio vientisumo.
11. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1 punktu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra > 100 kv. m. ? 10 000 kv. m., yra priskiriami II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju, iš betoninių trinkelių įrengta apie 200 kv. m įvaža laikytina II grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu.
12. II grupės nesudėtingo statinio statybai mieste yra privalomas supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.2 papunktis). Tai reiškia, kad iš betoninių trinkelių įrengtos apie 200 kv. m. įvažos statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
13. Pažymėtina, kad minėtas statybos teisinis reglamentavimas galiojo ir ieškovui pradėjus statyti įvažą 2016 m. rugsėjo mėnesį, išskyrus tai, kad pagal tuo metu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2 papunktį, statybą leidžiantis dokumentas buvo ne leidimas statyti naują statinį, kaip yra šiuo metu, o rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui, kuris šiuo atveju, buvo privalomas.
14. Apibendrinat Sprendimo 6-13 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismo padarytas išvadas konstatuotina, kad Inspekcijos Kauno departamento pareigūnai, nustatę savavališkos statybos faktą, ieškovui 2018 m. sausio 30 d. teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymas ir STR 1.05.01:2017 130.2 papunktis), kuriuo pagrįstai konstatavo, kad ieškovo vykdyta statybos rūšis – naujo II grupės nesudėtingo statinio kategorijai priskiriamo statinio statyba.
15. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Taigi, nurodyta teisės norma reglamentuoja, kad savavališkos statybos aktas pirmiausia surašomas tikrajam statytojui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra statinio ar žemės sklypo savininkas, valdytojas, naudotojas.
16. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kas reiškia, jog privalomieji nurodymai surašomi asmeniui, kuriam surašytas savavalinės statybos aktas.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš atsakovės surinktų suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei paties ieškovo paaiškinimų akto surašymo metu buvo nustatyta, kad įvažos statytojas buvo ieškovas, todėl būtent jam ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir atitinkamai – privalomieji nurodymai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai taip pat neneigė, jog realus/tikrasis įvažos statytojas buvo jų atstovaujamasis, kuris statė įvažą išimtinai savo lėšomis, tačiau teigė, kad jis, nebūdamas žemės sklypo, kuriame buvo atlikti kelio pagerinimo darbai nei savininku, nei valdytoju, nei naudotoju negali būti laikomas statinio statytoju. Sprendimo 15, 16 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia tokius ieškovo atstovų argumentus, todėl jie atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ir konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai surašė ieškovui tiek savavalinės statybos aktą, tiek ir šioje byloje ginčijamus privalomuosius nurodymus, todėl ieškinys dalyje dėl Inspekcijos 2018 m. sausio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestinas.
Dėl reikalavimo leisti įsiteisinti savavališką statybą
18. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą leisti jam įsiteisinti savavališką statybą per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo to momento, kada bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7981-454/2019. Ieškovo pozicija, aiškinant tokio reikalavimo pagrįstumą viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir prieštaringa – ieškovas ieškiniu suformulavęs tokį reikalavimą negalėjo paaiškinti, kas jam trukdo tai atlikti / kas konkrečiai pažeidžia jo teisę įteisinti savavalinę statybą. Tuo pačiu, ieškovo atstovai aiškino, kad savavalinės statybos įteisinimas yra ydingas ir neproporcingas tariamam pažeidimui, todėl negalimas ieškovo atžvilgiu, tačiau šio reikalavimo neatsisakė ir galiausiai išreiškė poziciją, kad iš esmės jis reiškiamas tikslu prasitęsti terminą savavalinei statybai įteisinti.
19. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 20 punktas).
20. Pažymėtina, kad ieškovui teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą įteisinant, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pačiame skundžiamame nurodyme, kuriame nurodytas ir įstatymo straipsnis, įtvirtinantis tokią ieškovo teisę. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, ko neginčijo ir pats ieškovas, kad jis yra pradėjęs savavalinės statybos įteisinimo procedūras – t. y. parengęs projektą, teismo sprendimu gavęs teisę be trečiojo asmens B. P. rašytinio sutikimo tą projektą patvirtinti ir priduoti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pripažino, kad atsakovė niekaip šios ieškovo teisės nepažeidžia taip pat. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisė įteisinti savavalinę statybą yra pažeista ar ginčijama, todėl, atsižvelgiant į Sprendimo 19 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškinys ir šioje dalyje atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
21. Termino savavalinei statybai įteisinti pratęsimo klausimas yra išnagrinėtas administracinio teismo atskiroje byloje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1286-525/2020), todėl pakartotinai negali būti nagrinėjamas.
Dėl prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklė, jog tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui nustatytais terminais. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovas neginčijo, kad apie jam surašytus nurodymus sužinojo dar 2018 m. vasario 3 d., t. y. kuomet ieškovui minėti dokumentai buvo įteikti asmeniškai, teismo posėdžio metu pripažino, kad terminas kreiptis į teismą dėl nurodymų panaikinimo baigėsi 2018 m. kovo 3 d., tuo tarpu skundą Regionų apygardos administraciniam teismui ieškovas pateikė tik 2019 m. balandžio 5 d. (t. y. po 14 mėnesių), o ieškinys bendrosios kompetencijos teismui dėl abiejų nurodymų panaikinimo pateiktas tik 2019 m. birželio 25 d. (t. y. po 16 mėnesių).
25. Ieškovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nenurodė jokių vieno mėnesio termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių. Priešingai, byloje surinkti įrodymai ir ieškovo elgesys po nurodymų gavimo leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovas su jais sutiko, jų sąmoningai neginčijo, ėmėsi savavalinę statybą įteisinančių veiksmų ir iki šiol siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas pats pasirinko tokį savo veikimo būdą, todėl privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes.
26. Konstatuotina, kad ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą; ieškovas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminą praleido, dėl to jo prašymas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti atmetamas (CPK 78 straipsnio 5 dalis; ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis, 3 dalis.). Kadangi ieškovo ieškinys paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, ieškovo ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovo ieškinį atmetus pagrindo spręsti dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra.
29. Trečiasis asmuo B. P. atsiliepime išdėstė prašymą priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.
30. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo nepareiškė ir tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.
31. Valstybė šioje byloje patyrė 36,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,59 Eur (trisdešimt šešių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.