Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1444-912/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-20
Bylos Nr.: e2A-1444-912/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37137-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Atsakovas: UAB „Agluosta“
Ieškovas: D. D.

Kategorijos

2.6.28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.1Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.11Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1444-912/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37137-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1; 3.3.1.1; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei UAB „Agluosta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 18 000 Eur nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. vakare atsakovės saugojimo aikštelėje paliko saugoti transporto priemonę „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbuotojas (aikštelės sargas) ieškovui paaiškino, kad automobiliai šioje aikštelėje saugomi, nurodė vietą, į kurią turi pastatyti automobilį ir išdavė ieškovui čekį, patvirtinantį, kad jis sumokėjo atsakovei 48,50 Eur už automobilio saugojimą. Ieškovui 2016 m. spalio 9 d. policijos pareigūnas pranešė apie automobilio praradimą (vagystę). Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilį ieškovas įsigijo už 18 000 Eur, bet jo vertė didesnė. Atsakovė privalo atlyginti ieškovo nuostolius.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė teikia ne saugojimo, bet aikštelės vietos nuomos paslaugas, todėl neatsako už automobilio praradimą. Kvite klaidingai nurodyta, jog sumokėta už saugojimo paslaugas, nes kasos aparate liko ankstesnės bendrovės nustatytas paslaugų kodavimas. Atsakovės darbuotojas informavo ieškovą, kad jam teikiamos nuomos, bet ne pasaugos paslaugos. Tai patvirtina atsakovės parengtos parkavimo taisyklės, kabančios ant apsaugos namelio. Be to, automobilis priklauso ne ieškovui, bet kitam asmeniui. Automobilio vertė mažesnė, nes automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu tenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovės 18 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2079,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas vertino, kad atsakovės kasos kvitas, buhalteriniai dokumentai apie pajamų iš ginčo aikštelės išėmimą patvirtina, jog atsakovė atliko ūkines operacijas, t. y. gavo pajamų už automobilių saugojimą.

5. Teismas nustatė, kad aikštelė aptverta tvora, joje yra darbuotojo namelis. Darbuotojas būna visą parą. Jis įleidžia ir išleidžia transporto priemones, t. y. kontroliuoja jų patekimą ir išvykimą, aikštelėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, automobilį pasiimti gali tik jį pastatęs arba įgaliotas kitas asmuo, palikdamas atsakovės išduotą kvitą. Aatsakovės darbuotojas nurodo asmeniui, kur statyti automobilį.

6. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateikto kainoraščio „Parkavimo vietų nuomos paslaugų teikiamų aikštelėje Ukmergės g. 198A“, atsakovės teigimu, kabėjusio ant apsaugos namelio, matyti, jog paslaugos kaina priklauso nuo transporto priemonės rūšies, dydžio ir amžiaus. Paprastai parkavimo nuomos kaina priklauso nuo užimamo ploto, bet ne nuo parkuojamos transporto priemonės vertės.

7. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog taisyklės buvo ant apsaugos namelio sienos, neįrodo, jog ieškovas asmeniškai supažindintas su taisyklėmis ir jos tapo ieškovui privalomos, todėl jos negali būti taikomos. Be to, ieškovas yra vartotojas, todėl visi netikslumai aiškintini jo naudai. Nei ieškovui išduotame kvite, nei kasos pajamų orderyje nėra nuorodos į atsakovės taisykles, todėl nėra aišku, kodėl taisyklės turėtų būti privalomos ieškovui. Atsakovė, kaip profesionali verslininkė privalėjo įrodyti, jog ieškovą supažindino su taisyklėmis, bet byloje nėra tokių duomenų (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kad ieškovas nėra automobilio savininkas ir neturi teisės reikalauti grąžinti daiktą arba atlyginti nuostolius. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas automobilio pardavėjui sumokėjo 18 000 Eur, vyraujančias analogiško automobilio rinkos kainas (viešai skelbiamas kainas pardavimų portaluose, eksperto paskaičiavimus) bei tai, jog automobilis iš esmės buvo techniškai tvarkingas, turintis kelis neesminius trūkumus, padarė išvadą, jog ieškovo automobilio vertė atitiko 18 000 Eur.

9. Teismas sprendė, kad atsakovė išdavė ieškovui kasos kvitą, todėl šalys sudarė rašytinę pasaugos sutartį (CK 6.831 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes: ieškovui išduotą kvitą su paslaugos pavadinimu „saugojimas“, atsakovės iš ginčo aikštelės gautas pajamas buhalterinėje apskaitoje nurodomas kaip „saugojimo aikštelės pajamos“, įkainius, priklausančius nuo transporto priemonės vertės, pačios aikštelės įrengimą (aptverta, prižiūrima darbuotojo visą parą, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros), taip pat tai, kad transporto priemonės pastatymas ir atsiėmimas galimas tik su atsakovės darbuotojo leidimu ir tik tam pačiam asmeniui arba pagal įgaliojimą; padarė išvadą, jog šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovė negrąžino ieškovui iš jo priimto saugoti daikto – automobilio „BMW X5“, kuris pavogtas. Atsakovė, kaip saugotoja, neišsaugojo daikto. Byloje nenustatyta nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės (CK 6.845 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui dėl daikto neišsaugojimo patirtus nuostolius – 18 000 Eur (CK 6.845, 6.846 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: 1) stabdyti šią civilinę bylą, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama baudžiamąja tvarka (Šiaulių apygardos prokuratūros vadovaujamas ikiteisminis tyrimas Nr.05-6-00002-17); 2) nesustabdžius civilinės bylos, skirti dokumentinę ekspertizę pagal ieškovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, bet neteisingai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Teismas nebandė nustatyti, koks pasiūlymas (oferta) pateiktas (CK 6.162 straippsnio 1 dalis). Iš atsakovės klientams matomoje vietoje iškabintų „Automobilių parkavimo vietų nuomos autotransporto aikštelėje Ukmergės g. 198A taisyklių“ ir „Transporto priemonių parkavimo vietų nuomos aikštelės Ukmergės g. 198A saugumo technikos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų“ aiškiai galima suprasti, kad atsakovė nuomoja transporto priemonės stovėjimo vietą, bet ne priima saugoti klientų transporto priemones. Atsakovės automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato langelio, pro kurį klientai bendrauja su užsakymų priėmėju, iškabintas kainoraštis už teikiamas paslaugas („Parkavimo vietų nuomos paslaugų teikiamų aikštelėje Ukmergės g. 198A kainoraštis“). Jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad klientai moka atsakovei už parkavimo vietos nuomą, bet ne už automobilio saugojimą. Toks pat kainoraštis yra pastato viduje ant užsakymų priėmėjo stalo. Teismas nesiaiškino UAB „Agluosta“ kainodaros, padarė neteisingą išvadą, kad kainodara patvirtina atsakovės teikiamas saugojimo, bet ne nuomos paslaugas.

11.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagrindinis kainų skirtumas skirtingoms transporto priemonėms priklauso nuo jų dydžio, t. y. nuo jų nuomojamos konkrečios aikštelės vietos dydžio. Pagal verslo logiką ir praktiką, senesnių transporto priemonių savininkams yra daroma nuolaida, siekiant daugiau jų pritraukti nuomotis stovėjimo aikštelės vietas, nes laisvų vietų būna pakankamai.

11.3. Teismas, įvertinęs, kad aikštelė aptverta tvora, joje yra darbuotojo namelis, darbuotojas būna visą parą, išleidžia ir įleidžia transporto priemones, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, padarė išvadą, jog atsakovė teikia saugojimo paslaugas. Remiantis tokia logika, kiekvieną stiklinį pastatą galima būtų laikyti banku. Pagrindinių parkavimo aikštelių eksploatuotojų („Unipark“, „B2BPARK“) aikštelės aptvertos, stebimos vaizdo kameromis, su pakeliamais užtvarais, netgi įrengtos pastatų viduje, taisyklės, kuriose nurodoma, kad teikiamos tik parkavimo paslaugas ir už transporto priemones neatsakoma, iškabintos aikštelėse.

11.4. Atsakovės aikštelėje vaizdo stebėjimo kameras įrengė jos klientas dėl savo darbuotojų kontrolės. Jos neapima visos aikštelės, bet nukreiptos į konkrečias jas įrengusio kliento nuomojamas vietas. Atsakovės aikštelė privati teritorija, joje leidžiama būti tik klientams, išsinuomojusiems konkrečią transporto priemonės stovėjimo vietą. Teismo nurodyti argumentai nepaneigia atsakovės pasiūlymo (ofertos) išsinuomoti konkrečią aikštelės vietą transporto priemonės pastatymui (stovėjimui), bet ne priimti transporto priemones saugoti.

11.5. Ieškovo teiginį, kad darbuotojas paaiškino, jog atsako už transporto priemonės saugojimą, paneigė liudytojas L. K., kuris 2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje parodė, kad ieškovui pasakė, kad aikštelė už transporto priemonių saugumą neatsako ir nuostolių neatlygina. Šių liudytojo parodymų teismas nevertino.

11.6. Sudarius sutartį, t. y. klientui priėmus (akceptavus) pasiūlymą (ofertą) išsinuomoti aikštelės vietą transporto priemonės stovėjimui ir pačiam į ją pastačius transporto priemonę, išrašomas „Automašinų stovėjimo aikštelės Ukmergės g. 198A“ kvitas, patvirtinantis nuomos sutarties sudarymą. Dokumento pavadinimas aiškiai parodo, kad tai yra stovėjimo, bet ne saugojimo aikštelė. Jei už paslaugas mokama ne grynais pinigais, tai klientams užsakymų priėmėjas daugiau nieko neišduoda. Jei mokama grynais pinigais, klientui išduodamas fiskalinis kasos aparato kvitas, kuriame per neatidumą išlikęs įrašas „A/M SAUGOJIM“, kurį teismas interpretavo kaip mokėjimą už saugojimo paslaugas. Išimant iš kasos aparato pinigus ir įnešant juos į kasą, įrašai įrašomi pagal kasos aparato juostos įrašus, todėl atsakovės kasos pajamų orderiuose netiksliai nurodytos gaunamos pajamos. Šie netikslumai nereikšmingi, nes tai neturi įtakos pajamoms paskirstyti ir mokesčiams paskaičiuoti. Ieškovui pareiškus ieškinį, netikslumai pataisyti. Be to, vidiniai atsakovės grynųjų pinigų priėmimo ir apskaitos dokumentai negali patvirtinti šalių teisinių santykių. Teismas neteisingai vertino fiskalinį kasos aparato kvitą ir atsakovės išduotą „Automašinų stovėjimo aikštelės Ukmergės g. 198A“ kvitą.

11.7. Atsakovės apskaitos duomenys nėra viešojo registro duomenys, kurie laikomi teisingi, kol nėra pakeisti ar nuginčyti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, pinigų apskaitos dokumentai nėra nei tikslinami, nei taisomi (BAĮ 15, 18 straipsniai).

11.8. Ieškovas nelaikė savęs vartotoju, nesirėmė ieškinyje vartotojų teises ginančiomis teisės normomis. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas yra vartotojas (sprendimo 20 punktas). Kad ieškovas nelaikytinas vartotoju, patvirtina ieškovo paaiškinimai duoti 2017 m. vasario 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kad apie transporto priemonės „BMW X5“ pardavimą jis buvo įdėjęs skelbimą internetinėje svetainėje „autoplius.lt“, su ieškiniu pateikta transporto priemonės nuotrauka, kuri panaudota pardavimo skelbime.

11.9. Ieškovas transporto priemonę neteisėtai laikė su laikinaisiais valstybinio numerio ženklais Nr. P050118, kurie išduoti UAB „Taminga“ ir kurie gali būti panaudoti ne ilgiau kaip vieną parą bei apie tai deklaravus VĮ „Regitra“ (vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. IV-446).

11.10. Teismas sprendimą argumentavo transporto priemonės vidutine rinkos kaina, nors pats ieškovas šiais įrodymais nesirėmė. Transporto priemonė importuota iš JAV į Lietuvą apgadinta, jos remontas viršijo 75 proc. vertės. Ši aplinkybė turto vertintojui neatskleista ir neįvertinta. Importo deklaracijoje nurodyta, kad automobilio įsigijimo kaina kartu su transporto kaštais yra 1772,58 Eur. Nepaisant to, kad automobilis suremontuotas, jo vidutinė rinkos kaina skiriasi nuo nedaužtos tik Europoje eksploatuotos tokios pat markės ir modelio transporto priemonės.

11.11. Teismas, priteisdamas 18 000 Eur nuostolių atlyginimą, rėmėsi Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „STEELCORE OEVRSEAS LP“ sąskaita Nr. 2016.09.20-02 ir 2016 m. rugsėjo 20 d. grynųjų pinigų pajamų orderiu STEELC Nr. 02/2016, kaip ieškovo už perkamą transporto priemonę sumokėta suma. Lietuvos Respublikos teisės normos tokio pinigų apskaitos dokumento neustato. Atsakovės nuomone, šie dokumentai suklastoti ir negali patvirtinti ieškovo sumokėtos sumos. Dėl to atsakovė prašo stabdyti civilinę bylą, kol nebus išnagrinėta kita byla nagrinėjama baudžiamąja tvarka bei skirti dokumentinę ekspertizę, nes į bylą pateiktuose dokumentuose įmonės „STEELCORE OVERSEAS LP“ atstovo parašai užrašyti ne ranka. Ekspertas, ištyręs originalius dokumentus, nustatytų, kokiomis priemonėmis pasirašyta. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad nematė, kaip buvo pasirašoma dokumentuose, jam dokumentai pateikti jau pasirašyti. Ieškovas šių dokumentų 2016 m. rugsėjo 28 d. dar neturėjo, nes techninei apžiūrai pateikė savo ranka užpildytą 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimą ir sutartis sudarinėjo tiek Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „STEELCORE OEVRSEAS LP“, tiek ir UAB „Taminga“ vardu (draudimo sutarties liudijimas AJA 7604328). 2016 m. rugsėjo 20 d. sąskaita, pinigų pajamų orderis, tiek ir 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimas surašyti atgaline data.

11.12. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad privalomoji techninė apžiūra nustato, ar konkreti transporto priemonė atitinka techninius motorinių transporto priemonių reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290. Techninė apžiūra neatlieka automobilio visos techninės diagnostikos ir neatlieka išsamaus techninio tyrimo. Techninė apžiūra atliekama nenaudojant įrankių.

11.13. Teismas neatkreipė dėmesio į importo deklaraciją, iš kurios matyti, kad UAB „Taminga“ transporto priemonę pardavė nuostolingai, t. y. pigiau negu savikaina.

11.14. Atsakovės nuomone, ieškovas veikė kartu su UAB „Taminga“, pasitelkdami Lietuvoje neteisėtai veikiančią galbūt fiktyvią užsienio įmonę „S. O. LP“, ir siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Ieškovas, dirbdamas advokato padėjėju, privalėjo suprasti, kad įmonė „S. O. LP“ Lietuvoje veikia nelegaliai ir neteisėtai, nemoka mokesčių, vienus dokumentus išrašo lietuvių kalba (įgaliojimas), kitus – anglų (sąskaita, grynųjų pinigų pajamų orderis). Atstovo pavardė skirtinguose dokumentuose rašoma skirtingai: vienur S. (orderis, įgaliojimas), kitur Špakov (sąskaita). Ieškovas turi ryšių su UAB „Taminga“ vadovu T. R.. Ši byla stabdytina dėl Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė nurodė, jog ieškovas pats pavogė automobilį, vėliau – kad ieškovas verčiasi automobilių prekyba. Pateikti dokumentai galbūt suklastoti, o automobilio savininkas yra ne ieškovas, automobilio vertė netiksli, nes automobilis nepataisomai sugadintas. Nurodytų teiginių atsakovė nepagrindė rašytiniais įrodymais.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į rašytinius įrodymus, šalių ginčą pagrįstai kvalifikavo kaip atlygintinę pasaugos sutartį.

12.3. Atsakovės pakviestas liudytojas nurodė, jog nesupažindino ieškovo su apeliantės į bylą pateiktomis taisyklėmis, kurios galbūt buvo atlygintinės pasaugos sutarties sudarymo metu. Be to, nurodė, jog taisyklės kabojo ne prie kainoraščio, o iš kitos sargo namelio pusės, ne ten, kur įėjimas. Ieškovas neturėjo objektyvios galimybės jų matyti.

Šalies argumentai

12.4. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių ginčą ir nustatė, jog ieškovas laikytinas vartotoju. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas nelaikytinas vartotoju, bet nepateikia jokių argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei terminą visiems įrodymams pateikti iki 2017 m. spalio 1 d. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia skelbimą, kuriame nurodoma pavogto automobilio kaina – 19 300 Eur, t. y. didesnė negu prašoma priteisti nuostolių suma. Įrodymų priėmimo klausimas spręstinas pagal CPK 314 straipsnį.

12.6. Atsakovės argumentus, kad buvo nuomojamos parkavimo vietos, paneigia tai, jog atsakovei perduotas automobilis laikytas spygliuota tvora aptvertoje, nakties metu užrakintoje ir nuolat sargo, turinčio pareigą kontroliuoti atvykstančias (išvykstančias) transporto priemones, saugomojoje aikštelėje, kuri filmuojama visą parą. Atsakovė vedė aikštelėje laikomų automobilių apskaitą, fiksavo automobilių atvykimo į aikštelę ir išvykimo iš jos laiką, išdavė ieškovui kvitą (leidimą), kuriuo patvirtino priėmusi automobilį į aikštelę saugoti. Be to, apeliantės pateiktose taisyklėse nurodoma, jog automobiliui išvykstant ar parvykstant vykdoma kontrolė, paliekamas kvitas, pateikiami automobilio dokumentai, t. y. sudaromas griežtos kontrolės įvaizdis. Šios aplinkybės patvirtina, jog automobilis atsakovei perduotas saugoti. Čekyje nurodyta, jog apmokama už automobilio saugojimą („A/m saugojim“), bet ne aikštelės (parkavimo vietos) nuomą ar pan. Atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodoma, kad atsakovės gaunamos pajamos – saugojimo aikštelės pajamos.

12.7. Nuomos sutarčiai nebūdinga tokia kontrolės (apsaugos) funkcija. Nuomos santykių esmė ta, kad savininkas atlygintinai suteikia teisę įgyvendinti jo, kaip savininko, turimas konkretaus daikto valdymo ir naudojimosi teises trečiajam asmeniui – nuomininkui (CK 6.477 straipsnis). Taip nuomos sutartis nuomininkui sukuria prievolinės prigimties valdymo ir naudojimosi teises. Nuomos sutarties dalykas yra šalių veiksmai, susiję su konkrečiu nuomojamu daiktu. Jeigu būtų sudaroma tik automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartis, nebūtų jokio poreikio apskaityti, kokia konkrečiai transporto priemonė patenka į atsakovės aikštelę, o nuomininkas savo nuožiūra ir nekontroliuojamas turėtų teisę naudotis savo išsinuomota vieta, t. y. statyti į ją bet kokią transporto priemonę. Svarbi net ir ta aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai privalo į aikštelę statomos transporto priemonės apžiūrėti ir fiksuoti transporto priemonės apgadinimus. Iš to darytina išvada, jog atsakovė atsako ir už aikštelėje apgadintus automobilius.

Atsiliepimas

12.8. Atsakovės nurodyti įkainiai nustatomi pagal transporto priemonės pagaminimo metus – kuo naujesnis automobilis tuo įkainis didesnis. Atstovė negalėjo nurodyti ir paaiškinti įkainių. Atsakovės argumentai, kad, pagal nuomos sutartį, parkavimo kaina visiems automobiliams vienoda arba priklauso nuo užimamo ploto, jog senesniems automobiliams įkainis mažesnis, nes norima pritraukti jų daugiau, nepagrįsti, nes senesnis automobilis gali būti didesnis. Vienerių metų parkavimo kainos įkainis viršija kai kurių automobilių vienerių metų Kasko draudimo įkainį, todėl nelogiška parkuoti automobilį aikštelėje, kuri neatsako už padarytą žalą. Ieškovas nurodo, kad už 20 metrų nuo saugojimo aikštelės yra nemokama parduotuvės „Maxima“ parkavimo aikštelė, o už 300 metrų – prekybos centro „Akropolis“ parkavimo aikštelė.

12.9. Byloje nėra duomenų, kad šiame rajone yra automobilių parkavimo problemų, o automobilių stovėjimo vietos suteikimo paslauga paklausi. Ieškovas valdo Perkūnkiemyje butą, kuriam priklauso požeminio parkingo vieta. Butas toli nuo ginčo aikštelės, todėl ieškovas, kreipdamasis į atsakovę, tikėjosi ne tik automobilio stovėjimo vietos, bet ir jo apsaugos.

12.10. Atsakovė nepagrįstai nurodo argumentus, susijusius su kitų įmonių veikla. „Unipark“ veikla susijusi su miesto teritorijų, kuriose yra parkavimo problemų, priežiūra. Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi spalvines zonas, apmokestinamas pagal automobilių parkavimo intensyvumą. Tokio pobūdžio parkavimo vietose nėra spygliuotų tvorų, gyvas sargas nekontroliuoja automobilių išvykimo, nėra sargo būdelių, o visas Vilniaus miestas neprižiūrimas vaizdo stebėjimo kamerų.

12.11. Atsakovės prašymas stabdyti bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nesusijęs su civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, neturi tiesioginio prejudicinio ryšio, ikiteisminis tyrimas apskritai netrukdo civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovė nenurodė ir neprašė teismo išreikalauti duomenų, kas yra atliekamo ikiteisminio tyrimo objektas. Tikėtina, kad atliekamas tyrimas susijęs su mokestiniais klausimais, bet ne su nagrinėjama byla. Ikiteisminio tyrimo rezultatas niekaip negali pakeisti fakto, kad transporto priemonė neišsaugota ir prarasta, kol ji faktiškai buvo atsakovės žinioje. Ieškovas nedalyvauja šiame tyrime. Apeliantės prašymas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

12.12. Atsakovės atstovas pareiškė prašymą skirti ekspertizę, bet 2017 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje nepaaiškino, atliktos ekspertizės išvada paneigs arba patvirtins šioje civilinėje byloje. Atsakovė nenurodo, ką šios bylos nagrinėjimui duos ieškovo parašo atlikimo būdo nustatymas.

12.13. Pasaugos sutartį sudaręs asmuo neprivalo būti automobilio savininkas. Atsakovės darbuotojas išdavė ieškovui kvitą, kuriame ieškovas nurodytas kaip automobilio savininkas. Ieškovas su ieškiniu pateikė ir sąskaitą (sutartį) AUTO Nr. 2016.09.20-02, patvirtinančią, kad ieškovas įsigijo transpoprto priemonę. Ieškovas dalyvavo ir techninių apžiūrų stotyje, turėjo visus su automobiliu susijusius originalius dokumentus ir automobilio raktus. Be to, apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė skelbimą, iš kurio matyti, kad ieškovas ketino parduoti automobilį, nurodo pardavimo sumą, telefono numerį. Ieškovas valdė, naudojo ir disponavo automobilį „BMW X5“. Ekspertizės išvada, nustanti, kokiu būdu parašytas M. S. parašas, nei patvirtins, nei paneigs byloje esančių duomenų apie automobilio savininką ir automobilį apeliantei perdavusį asmenį, nepasikeis ieškovo ir atsakovės santykių kvalifikacija ar automobilio vertė.

12.14. Atsakovė nurodo, kad įmonė „Steelcore overseas LP“ yra Jungtinėje Karalystėje, turi sąskaitą Latvijos banke. Iš byloje pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, jai išduodami laikini transporto priemonių valstybiniai numeriai. Vadinasi, įmonė yra realiai egzistuojanti ir vykdanti veiklą.

12.15. Ieškovas pateikė į bylą automobilio vertę pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė neginčijo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nepriklausomo turto vertintojo J. P. ekspertizės akto, kuriame nustatyta, jog šio automobilio vidutinė vertė 2016 m. rugsėjo mėn. buvo 19 510 Eur.

12.16. Atsakovės samprotavimai, kad ieškovas susijęs su UAB „Taminga“, nepagrįsti. VĮ „Regitra“, UAB „Tuvlita“, turinčios prieigą prie užsienio šalių duomenų bazių, vadovavosi pateiktais įmonės dokumentais, išdavė užsienio įmonei „Steelcore overseas LP“ valstybinius numerius. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nenagrinėjama ieškovui automobilį perleidusių juridinių asmenų veikla, todėl šie atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės šiam ginčui.

12.17. Ieškovui priklausantis automobilis pavogtas nenustatytiems asmenims nupjovus aikštelės tvorą, išdaužus automobilio stiklą ir sava eiga automobiliu netrukdomai išvažiavus iš aikštelės per statų kalną, skleidžiant labai didelį garsą. Neįtikima versija, jog sargas nieko negirdėjo, nes automobilis stovėjo apie 30 metrų nuo sargo namelio, priekine automobilio dalimi į sargo namelio pusę (sargas šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu). Nepaisant to, jog tvora išpjauta, neįmanoma negirdėti daužiamo stiklo garso, automobilio garsinės signalizacijos, automobilio šviesų, kurios įsijungia automatiškai užkūrus variklį ir didelių automobilio variklio sūkių kylant į labai statų kalną. Atsakovė, kaip numatyta taisyklėse, nepranešė nedelsiant policijos pareigūnams, nes, pagal jos paaiškinimus, vagystė pastebėta po 7 val., o ieškovui iš viso nepranešta. Ieškovas sutinka, kad toje vietoje, į kurią nukreiptas pastatyti automobilis, vaizdo kameros neveikia.

12.18. Tariamai galiojančiose atsakovės taisyklėse nurodoma, jog „į aikštelę įeiti ir įvažiuoti gali tik savininkas arba jo įgaliotas asmuo“. Šiuo atveju automobilį paėmė ne savininkas. Atsakovė, kaip saugotoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, todėl automobilio vagystė nepašalina jo civilinės atsakomybės dėl automobilio vagystės. Atsakovė privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1, 2 dalys, 6.846 straipsnio 1 dalis).

12.19. Atsakovė ir jos atstovas įvairiausiais nesąžiningais būdais bando išvengti civilinės atsakomybės arba užvilkinti civilinę bylą, siekia civilinį ginčą perkelti į kitas institucijas, kad pakenktų proceso dalyviams. Atsakovė laikytina nesąžininga proceso šalimi, todėl jos prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties – transporto priemonės pasaugos ar transporto stovėjimo vietos nuomos – kvalifikavimo.

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo naują įrodymą – skelbimo „autoplius.lt“ kopiją, iš kurios matyti, kad ioeškovas ketino parduoti transporto priemonę „BMW X5“ už 19 300 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šio skelbimo kopijos negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to teismas atsisako jį priimti.

16. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių susitarimą pasaugos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė (CK 6.830 straipsnio 2 dalis). Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo (6.830 straipsnio 4 dalis).

17. Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo išduotu davėjui kvitu, kitu dokumentu arba žetonu (numeriu), kitokiu ženklu (CK 6.831 straipsnio 3 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 28 d. pastatė automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. P050118) atsakovės automobilių stovėjimo aikštelėje iki 2016 m. spalio 28 d. Ieškovui pastačius automobilį ir sumokėjus už paslaugą, atsakovė išdavė jam 2016 m. rugsėjo 28 d. kasos kvitą Nr. 09669, iš kurio matyti, jog ieškovui suteikta paslauga „A/M SAUGOJIM“, t. y. apmokėta paslauga – automobilio saugojimas (T. 1, b. l. 8). Iš 2016 m. spalio 9 d. policijos pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystė, įsibrovus į saugomą teritoriją) (T. 1, b. l. 7). Automobilis pavogtas perpjovus tinklą ir kalnu nuvažiavus į Ukmergės gatvę, Vilniuje.

19. Šioje byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovas pastatė automobilį atsakovei priklausančioje aikštelėje į 134 vietą ir kad iš jos automobilis pavogtas.

20. Siekiant nustatyti, kokia sutartis – transporto priemonės pasaugos ar transporto stovėjimo vietos nuomos – buvo sudaryta, analizuotini šalių ketinimai ir faktiniai veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonei buvo išduoti laikinieji numeriai. Ieškovas nurodė, kad gyvena Perkūnkiemyje esančiame bute, kuriam priklauso parkavimo vieta. Ieškovei priklausanti aikštelė, iš kurios pavogta transporto priemonė, yra Vilniuje, Ukmergės g 198 A, t. y. kitame rajone. Šalia atsakovei priklausančios aikštelės yra nemokamos transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausanti aikštelė yra aptverta tvora, joje yra darbuotojo namelis, darbuotojas būna visą parą, darbuotojas įleidžia ir išleidžia transporto priemones, t. y. kontroliuoja jų patekimą ir išvykimą, aikštelėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (aikštelės vieta, kurioje stovėjo ieškovo automobilis, nebuvo filmuojama), asmeniui atsakovė nurodo, kur pastatyti automobilį, automobilį pasiimti gali tik jį pastatęs asmuo arba įgaliotas kitas asmuo, paliekant atsakovės išduotą kvitą. Ieškovas teigia, kad atsakovės darbuotojas (sargas), nurodydamas į kurią aikštelės vietą pastatyti transporto priemonę jam paaiškino, kad šioje aikštelėje automobiliai saugomi.

21. Atsakovė nurodo, kad ieškovas verčiasi advokato padėjėjo praktika. Taigi ieškovas kreipėsi į atsakovę kaip fizinis asmuo, bet ne kaip verslininkas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra vartotojas. Tas faktas, kad ieškovas ketino parduoti transporto priemonę, savaime nereiškia, kad ieškovas yra verslininkas.

22. Atsakovė teigia, kad šalys sudarė ne automobilio pasaugos, o parkavimo vietos nuomos sutartį. Atsakovė pateikė kainoraštį, kuris kabėjo ant apsaugos namelio, bei nurodo, kad taip pat buvo išviešintos ir „Automobilių parkavimo vietų nuomos autotransporto aikštelėje Ukmergės g. 198A TAISYKLĖS“, iš kurių matyti, kad atsakovė teikia parkavimo vietų nuomos paslaugas. Teismo posėdyje apklaustas atsakovės darbuotojas (aikštelės sargas) paaiškino, kad nesupažindino ieškovo su atsakovės taisyklėmis, be to, jos buvo oiškabintos kitoje namelio pusėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog taisyklės buvo ant apsaugos namelio sienos, neįrodo, jog ieškovas asmeniškai buvo supažindintas su taisyklėmis ir jos tapo ieškovui privalomos, todėl jos negali būti taikomos ieškovo atžvilgiu.

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 21, 22 punktuose, darytina išvada, kad atsakovė pateikė ieškovui ofertą priimti jo automobilį saugoti, kurią ieškovas akceptavo.

24. Atsakovės teiginys, kad darbo sutartis su įvykio naktį budėjusiu darbuotoju patvirtina šalių sudarytos nuomos sutarties faktą, nes darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo apmokamoje automobilių parkavimo aikštelėje, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės su darbuotoju sudaryta darbo sutartis patvirtina esant darbo santykius tarp atsakovės ir jos darbuotojo L. K., o ne ieškovo ir atsakovės teisinius santykius. Be to, teismui pateiktoje darbo sutartyje su L. K. kaip darbo funkcijos nurodyti teritorijos stebėjimas ir kontrolė.

25. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pateikto kainoraščio „Parkavimo vietų nuomos paslaugų teikiamų aikštelėje Ukmergės g. 198A“ nustatė, kad atsakovės paslaugos kaina priklauso nuo transporto priemonės rūšies, dydžio ir amžiaus, o ne nuo užimamo ploto. Sutiktina su teismo išvada, kad mokestis buvo imamams ne už parkavimo vietas.

26. Atsakovė, priimdama į savo aikštelę transporto priemonę, išdavė ieškovui kvitą, kuriame nurodoma, kad apmokama už automobilio saugojimą („A/m saugojim“) (CK 6.831 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės iš ginčo aikštelės gautos pajamos buhalterinėje apskaitoje nurodomos kaip „saugojimo aikštelės pajamos“.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovės veikla nepagrįstai lyginama su įmonių „Unipark“ ir „B2Bpark“ veikla, kuri susijusi su miesto teritorijų, kuriose yra parkavimo problemų, priežiūra. Tokio pobūdžio parkavimo vietose nėra spygliuotų tvorų, gyvas sargas nekontroliuoja automobilių išvykimo, nėra sargo būdelių.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs,kad ieškovui išduotas kvitas su paslaugos pavadinimu „saugojimas“, atsakovės iš ginčo aikštelės gautos pajamos buhalterinėje apskaitoje nurodomos kaip „saugojimo aikštelės pajamos“, įkainiai priklausantys nuo transporto priemonės vertės, pačios aikštelės įrengimas (aptverta, prižiūrima darbuotojo visą parą, įvestos vaizdo stebėjimo kameros), transporto priemonės pastatymas ir atsiėmimas galimas tik su atsakovės darbuotojo leidimu ir tik tam pačiam asmeniui arba pagal įgaliojimą, pagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis).

29. Apeliantė prašo skirti dokumentinę ekspertizę, nes, jos nuomone, STEELCORE OEVRSEAS LP sąskaita Nr. 2016.09.20-02 ir 2016 m. rugsėjo 20 d. grynųjų pinigų pajamų orderis STEELC Nr. 02/2016 suklastoti, negali patvirtinti ieškovo sumokėtos sumos. Be to, 2016 m. rugsėjo 20 d. sąskaita, pajamų orderis ir 2016 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimas surašyti atgaline data. Apeliantė mano, kad Jungtinės Karalystės įmonė „S. O. LP“ Lietuvoje veikia nelegaliai ir neteisėtai, nemoka mokesčių, dėl jos veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl prašo stabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovė teigia, kad ieškovas nėra pavogtos transporto priemonės „BMW X5“ savininkas.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra nuostolių, susijusių su daikto saugojimu, atlyginimas. Pagal CK 6.844 straipsnio 1 dalį, saugotojas privalo grąžinti davėjui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti. Teismas nustatė, kad ieškovas perdavė saugoti atsakovei transporto priemonę „BMW X5“, kuri pavogta iš atsakovės saugojimo aikštelės. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas, kam nuosavybės teise priklauso nurodyta transporto priemonė. Atsakovės prašoma skirti dokumentinė ekspertizė dėl dokumentų pasirašymo būdo nustatymo nepaneigs ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, jo nuosavybės teisės, nepakeis ieškovo ir atsakovės santykių kvalifikavimo ar automobilio vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašoma skirti ekspertizė nesusijusi su nagrinėjama byla, todėl apeliantės prašymas netenkintinas.

31. Ieškovas nurodo, kad jis jokiu statusu nedalyvauja Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime, jo metu nebuvo apklaustas. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl ieškovo galimai nusikalstamos veikos. Šioje byloje nenagrinėjami civiliniai teisiniai, susiję su užsienio įmone „STEELCORE OEVRSEAS LP“, todėl nėra prejudicinio ryšio, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl užsienio įmonės galimai padarytų nusiskalstamų veikų, numatytų BK 222 ir 300 straipsniuose (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei apgaulingo apskaitos tvarkymo), baigtis ir jo pagrindu išnagrinėta baudžiamoji byla turės prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo rezultatas negali įtakoti fakto, kad transporto priemonė „BMW X5“, buvusi atsakovės žinioje, neišsaugota ir prarasta. Atsakovė teigia, kad užsienio įmonė „STEELCORE OEVRSEAS LP“ veikia neteisėtai, tačiau neprideda jokių tai pagrindžiančių duomenų. Priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, kad įmonė veikia teisėtai, nes jai priklausančioms transporto priemonėms išduoti laikinieji numeriai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą stabdyti bylą.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo automobilis 2016 m. liepos 19 d. atgabentas į Lietuvą. UAB „Taminga“ pardavė ginčo automobilį už 3100 Eur pagal sąskaitą SCLP Nr. 0000074 užsienio bendrovei „STEELCORE OVERSEAS LP“, kuri pagal sąskaitą Nr. 2016.09.20-02 2016 m. rugsėjo 20 d. pardavė ieškovui 18 000 Eur. Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. grynųjų pinigų pajamų orderio STEELC Nr. 02/2016 matyti, kad ieškovas automobilio pardavėjui sumokėjo 18 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

33. Atsakovė nurodo, kad ginčo automobilis JAV patyrė avariją, kurioje visiškai sunaikintas, jo remontas viršijo 75 proc. vertės. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad automobilis akivaizdžių išorinių trūkumų neturėjo, jokių sužalojimų, kurie būtų likę po eismo įvykio JAV, nebuvo, techninės apžiūros centras nustatė tik neesminius automobilio trūkumus (nepateikti visi reikalingi dokumentai, nėra gesintuvo, avarinio ženklo, pirmosios pagalbos rinkinio), todėl padarė pagrįstą išvada, jog ginčo automobilis buvo pilnai sutvarkytas.

34. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo transporto priemonės vertę, atsižvelgė įvyraujančias analogiško automobilio rinkos kainas (viešai skelbiamas kainos interneto tinklapiuose ir eksperto paskaičiavimus) ir sprendė, jog ieškovo automobilio vertė buvo 18 000 Eur. Ieškovas pateikė į bylą automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė neginčijo ieškovo pateikto 2017 m. rugpjūčio 29 d. nepriklausomo turto vertintojo J. P. ekspertizės akto, kuriame nustatyta, jog šio automobilio vidutinė vertė 2016 m. rugsėjo mėn. buvo 19 510 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl išsamiau dėl to nepasisako.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

36. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

37. Ieškovas prašo priteisti 700 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis tinkamas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 700 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Agluosta“ (juridinio asmens kodas 124392354) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas VenckusKopija tikrateisėjasTomas Venckus2018 m. lapkričio 20 d.