Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. smurtaudamas nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją J. B., būtent: 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 19:15 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius J. B. į galvos ir veido sritis, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, kraujosruvą ir nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios J. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Kaltinamasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais bei kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

7.1. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 19:15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,78 prom.) V. K., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sumušė savo blaivią sugyventinę J. B., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykęs GMP ekipažas nukentėjusiąją išsivežė į gydymo įstaigą, sužalojimai nustatinėjami. Nepilnamečių asmenų nėra (1 t., b. l. 5);

7.2. policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d., 19:23 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi K. K. pranešė, kad pas ją atėjo sumušta kaimynė, ją sumušė sutuoktinis. Namuose vaikų nėra. Sutuoktinis liko bute. Nukentėjusi (duomenys neskelbtini) metų, sumuštas veidas. Tarnybų laukia pas kaimynę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36);

7.3. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė kaimynė. Nuvykus pranešime nurodytu adresu pas kaimynę K. K., (duomenys neskelbtini) bute rasta blaivi nukentėjusioji J. B., kurios nosis buvo akivaizdžiai sumušta. Moteris paaiškino, kad apie 19:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė neblaivus sugyventinis V. K.. Moteris papasakojo, kad darė vakarienę ir, kai ji valgė virtuvėje, atėjęs sugyventinis ją pradėjo užgaulioti dėl to, kad ji nevalgo su juo kambaryje bei sudavė jai į galvą. Kiek smūgių – moteris nenurodė. Po to ji nėjo į kambarį – svetainę pasiimti knygos, ko pasėkoje sugyventinis vėl pradėjo ją mušti. Moteris nurodė, kad buvo suduota ne mažiau kaip 5 smūgiai į veidą ir galvą. Po to ji pasišalino iš namų ir nuėjo pas kaimynę paprašyti pagalbos. J. B. patyrė fizinį skausmą, kurį vertino 5 balais, teigė, kad rašys pareiškimą. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. V. K. paaiškino, kad moteris pas jį negyvena ir jie nėra sugyventiniai, tačiau nukentėjusiosios kaimynė nurodė, kad moteris su vyriškiu jau senai kartu gyvena ir jis meluoja. J. B. išsivežė GMP. V. K. sulaikytas 19:50 val., V. K. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 17-20);

7.4. 2024 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Be kitų aplinkybių, protokole nurodyta, kad pakilus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, ant laiptų pakopų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 21-29);

7.5. 2024 m. rugpjūčio 22 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios J. B. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrima galva. Ant moters veido po akimis yra kraujosruvos ir nubrozdinta nosies oda. Daugiau ant moters veido ir galvos akivaizdžių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 96-101);

7.6. 2024 m. rugpjūčio 22 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl J. B. sužalojimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., 00:15 val., iš (duomenys neskelbtini) gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad dėl nosies kaulo lūžio GMP atvežė blaivią J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 94-95);

7.7. 2024 m. spalio 8 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 934/2024(04), kurioje nurodyta, kad: J. B. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruva ir nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose; J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 20:11 val., ją pristatant į (duomenys neskelbtini); J. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą; J. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant žalojimus atskirai, kraujosruva ir nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; J. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai; J. B. girtumas tikrintas alkotesteriu (duomenys neskelbtini), alkotesterio rodmenys 0,00 promilių (1 t., b. l. 110-112);

7.8. 2024 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu K. K. 2024 m. rugpjūčio 21 d., 19:23 val. pranešimu Bendrajame pagalbos centre, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimo skambučio (ID 95449890109) į Bendrąjį pagalbos centrą pradžia yra 2024 m. rugpjūčio 21 d. 19:23:57 val. Jo trukmė 1 minutė 35 sekundės. Garso įraše girdimas pokalbis: BPC darbuotoja: 112 klausom. Skambinantysis: labas vakaras. BPC darbuotoja: labas vakaras, kas atsitiko? Skambinantysis: norėtumėm, norėtumėm išsikviest pareigūnus. Čia mano kaimynę vyras sumušė ir dabar aš ją pas save atsivedžiau. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), gatvė? Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: mhm, butas kaimynės? Skambinantysis: mm, tuoj paskaičiuosiu. Mhm tuoj palaukit. Kelintas jūsų butas? (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: mhm, durų kodas yra įeiti į laiptinę? Skambinantysis: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: o jūsų butas, kur ateiti? Skambinantysis: o mūsų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte virš jų. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini). Vyras ją sumušė taip? Skambinantysis: taip. BPC darbuotoja: ar namuose vaikų yra? Skambinantysis: pas mane tai yra, o jie tai neturi. BPC darbuotoja: pas juos, pas juos ten ar konfliktą matė, ar ne. Skambinantysis: ne, pas juos nėra. BPC darbuotoja: mhm, o jai medikai reikalingi? Skambinantysis: nu šiaip nosis smarkiai sumušta, bet. Ar jums reikia medikų? BPC darbuotoja: tai tegul pažiūrės tada. Kiek jai metų? Apytiksliai. Skambinantysis: nu sakyčiau apie (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: o tas vyras bute liko? Skambinantysis: (duomenys neskelbtini) sako. Taip, vyras bute buvo. BPC darbuotoja: jūsų vardas, pavardė su kuo bendravau. Skambinantysis: K. K.. BPC darbuotoja: gerai perduodu. Laukit privažiuos ir policija ir medikai. Gerai? Luktelkit. Skambinantysis: ačiū, ačiū (1 t., b. l. 146-148);

7.9. 2024 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20240821-193947UTC+0300“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 22:32 min. Į įvykio vietą, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos adresu (duomenys neskelbtini) atvyksta policijos pareigūnai. Laiptinėje prie buto durų pareigūnai pastebi į kraują panašius raudonos spalvos lašus. Pareigūnas lieka prie buto durų, o kita pareigūnė nueina pabendrauti su kaimyne. 02:48 min., vaizdo įrašo laiku buto duris atidaro V. K., kuris paklaustas pareigūno, kur yra jo žmona, nurodo, kad jis žmonos neturi. Į butą užėjęs pareigūnas teiraujasi, ar vyras smurtavo prieš savo žmoną. Vyras į klausimą atsako, kad žmonos neturi, turi draugę, kuri jį puolė. Pareigūno klausiamas V. K. nurodo, kad moteris jam tik draugė, bendro ūkio neveda. Pareigūnui paprašius nurodyti įvykio aplinkybes V. K. pasakoja, kad moteris jį puolė ir užsigavo, todėl jis jai liepė geriau išeiti. Taip pat nurodo, kad moteris jam spintos durelėmis privėrė ranką. Vyras pareigūnams aiškina, kad jis nėra sugyventiniai su moterimi. Jie yra tik draugai. Moteris pas jį lankosi ne pastoviai, būna dieną, dvi. Moteris nuomojasi viešbutį, o (duomenys neskelbtini) turi butą. Pareigūnas paprašo V. K. parodyti, ar namuose yra moters daiktų, rūbų spintoje. 07:57 min., vaizdo įrašo laiku V. K. miegamajame rodo spintoje esančius kelis moteriškus rūbus. 09:32 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnas klausia V. K., kaip moteris susižalojo ir iš kur yra kraujas. V. K. aiškina, kad ji tarpduryje jam trenkė iš durų. Vyras nuolatos kartoja, kad moteris su juo negyvena, tik kartas nuo karto būna. Vyras nurodo, kad jis moterį priima pas save, kai jai reikia į darbą, bet priima ne visuomet, nes moteris yra piktybiška, dažnai konfliktuoja. Sugrįžusi pareigūnė nurodo, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaimynai nurodo, kad moteris gyvena tame bute nuolatos, todėl V. K. yra sulaikomas. 17:45 vaizdo įrašo laiku V. K. patikrinamas neblaivumo lygis, jam nustatytas 1,78 prom., neblaivumas. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20240821-193949UTC+0300“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 19:12 min. Vaizdo įrašo pradžioje matosi toks pat vaizdas ir girdisi toks pat garsas kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240821-193947UTC+0300“. 01:05 vaizdo įrašo laikų pareigūnai išsiskiria. Vienas iš pareigūnų lieka stovėti prie buto durų pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), o pareigūnė pakylą į butą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Duris atidaro pranešėja ir nurodo, kad nukentėjusioji yra kambaryje. Kambaryje ant fotelio sėdi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, J. B., kuri paklausta kas nutiko, nurodo, kad sumušė. Pareigūnei paklausus kas sumušė, J. B. nurodo, kad sugyventinis. Moteris nurodo, kad smurtas įvyko maždaug 10 minučių iki paskambinant pareigūnams. Klausiama J. B. negali nurodyti keik smūgių jai buvo suduota, nurodo, kad ją mušė į galvą, į veidą rankomis. 02:58 min., vaizdo įrašo laiku atvyksta medikai ir atlieka nukentėjusiosios apžiūrą. Klausiama J. B. negali nurodyti įvykio aplinkybių, pasakoja, kad mušė rankomis, kiek smūgių jai buvo suduota nurodyti negali. Skausmą moteris įvertina 5 balais iš 10. Moteris nurodo, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji nėjo su juo kartu valgyti. 05:19 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnė išeina iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto ir nusileidžia į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą butą. Matomas toks pat vaizdas ir girdimas toks pat garsas kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240821-193947UTC+0300“. 07:00 vaizdo įrašo laiku pareigūnė išeina iš buto pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) ir sugrįžta į butą pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Pareigūnė klausia moters, ar jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. J. B. nurodo, kad jie kartu draugauja 4 metus, o bute pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini) jie kartu gyvena jau apie 2 metus. Pareigūnei aiškinantis įvykio aplinkybes J. B. nurodo, kad jai buvo suduota ne mažiau 5 smūgių į veido ir galvos sritį. Pareigūnė nueina užsirašyti kaimynės duomenų, kuri nurodo, kad J. B. tikrai gyvena bute, pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini), kartu su V. K.. 12:40 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnė sugrįžta į butą pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Matomas toks pat vaizdas ir girdimas toks pat garsas, kaip ir pirmame vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240821-193947UTC+0300“. 13:51 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnė lipdama laiptais su J. B. prašo jos patikslinti įvykio aplinkybes. J. B. pasakoja, kad ji pasiliko valgyti virtuvėje, o V. K. pamatęs, kad ji valgo virtuvėje ant jos supyko, pradėjo ant jos šaukti ir jai trenkė. Pareigūnė nukentėjusiąją palydi iki GMP automobilio. Nuo 16:55 min., vaizdo įrašo laiku Matomas toks pat vaizdas ir girdimas toks pat garsas kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240821-193947UTC+0300“. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 149-152);

7.10. 2024 m. rugsėjo 11 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu, kuri atlikta tarp įtariamojo V. K. ir nukentėjusiosios J. B. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą - ar pasilieka prie savo anksčiau, 2024 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų?, parodė, kad pasilieka. Įtariamasis V. K., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar pasilieka prie savo anksčiau, 2024 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų?, parodė, kad taip. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą - kas 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 19 val. 15 min., įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)? Kas pirmas pradėjo konfliktą?, parodė, kad V. buvo nepatenkintas, kad neatėjo valgyti į tą kambarį, kuriame jis buvo. Tuomet V. atėjo į virtuvę, pamatė, kad valgo ar pavalgė ir supyko. Pradėjo stumdytis, ji nuėjo į kitą kambarį, planavo išeiti. Tame kambaryje įvyko pagrindinis V. puolimas, jis jai pradėjo rankomis daužyti į galvą, į veidą. Ar abiem rankom, ar viena jis daužė, neatsimena. Jai sudavė ne mažiau 5 smūgius, gal ir daugiau. Ją ištiko šokas, po smūgių nuėjo į kitą kambarį pasiimti daiktus, V. liepė tuojau pat išeiti iš kambario ir ji išėjo. Konfliktą pirmas pradėjo V. Įtariamasis V. K., išklausęs nukentėjusiosios J. B. nurodytas aplinkybes, parodė, kad su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Smūgių jokių nebuvo, kadangi jį žemino, liepė jai išeiti. Ji toliau žemindama jį vaikščiojo po kambarius, bet išeiti iš namų ji delsė, todėl pakeltu tonu jai pasakė: „von lauk“ ir stojosi nuo sofos. Ji atsitūpė prie laukinių durų iš spintos pasiimti savo batus. Buto durys buvo neužrakintos, o kai jos neužrakintos – neužsifiksuoja durų liežuvėlis, todėl J. imdama batus išvirto iš buto pro duris. Priėjęs išstūmė jos batus į laiptinę ir uždarė buto duris, jas užrakindamas. Vėliau laiptinėje ji pradėjo šaukti, mano tam, kad girdėtų kaimynai. Ji beldė į duris, todėl ją įleido ir ji įėjusi į kambarį pasiėmė kažkokius savo daiktus. Kai ji įėjo į kambarį, matė, kad ji buvo užsiėmusi už burnos, lyg matė kraują, bet nieko jos nebeklausė. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad ji pamatė, kad jis pažinčių programėlėje susirašinėja su kita moterimi. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar dažnai tarp jos ir priešais sėdinčio V. K. kildavo žodiniai konfliktai?, parodė, kad paskutiniu metu taip. Įtariamasis V. K. nesutiko su J. B. teiginiu. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – kokius veiksmus ir su kuo atliko priešais sėdintis asmuo jos atžvilgiu?, parodė, kad ranka, ar rankomis mušė, trenkė. Neatsimena, nes patyrė didelį stresą. Įtariamasis V. K. nesutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad jokių veiksmų J. B. atžvilgiu neatliko, tik žodžiu liepė išeiti. Nukentėjusioji J. B. su įtariamojo V. K. nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Įtariamasis V. K., atsakydamas į tyrėjos klausimą – kaip tą dieną – 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieš jį sėdinti J. B. patyrė sužalojimus? Iš kur laiptinėje prie jo buto durų atsirado raudonos spalvos į kraują panašūs lašai?, parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kai ji atėjo iš laiptinės jau matė, kad bėga kraujas. Negali pasakyti iš kur prie jo durų atsirado kraujo lašai. Nukentėjusioji J. B., išklausiusi įtariamojo V. K. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nesutinka su jo nurodytomis aplinkybėmis. Teigė, kad kraujas jai pradėjo bėgti jau kambaryje, kur jis kambaryje nutiško – nežiūrėjo ir nematė. Jai grįžus į butą iš policijos matė, kad yra likusių kraujo lašų prie durų staktos ir vidaus. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar yra sugyventiniai su V. K.? Ar veda bendrą ūkį ir kaip jį veda?, parodė, kad jos vertinimu, kad jie sugyventiniai. Pinigų į krūvą nemetė, bet maistą pirkdavo pakaitomis – tai jis, tai ji. Mokesčius moka visuomet V. Kitus buitinės apyvokos daiktus taip pat pirkdavo pakaitomis, tai vienas, tai kitas. Į parduotuvę eidavo apsipirkti kartu, tik paskutiniu metu rečiau. Sudėtingesni santykiai buvo paskutinę savaitę prieš įvykį, nes V. buvo kažkuo nepatenkintas. Įtariamasis V. K., išklausęs nukentėjusiosios J. B. nurodytas aplinkybes, parodė, kad su J. B. atsakymu nesutinka. Apie jų artimesnius santykius J. pasakoja kaip buvo iš pradžių, artimų santykių tarp jų nebėra jau apie pusantrų metu. Į parduotuves kartu neina, nei bendro ūkio veda, nei intymių santykių turi. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – kokiu adresu yra registruota? Kokiu adresu faktiškai gyvena?, parodė, kad registruota (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), dabar po įvykio grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Įtariamasis V. K. nurodė, kad su nukentėjusiosios J. B. parodymais sutinka iš dalies. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ji senai nebegyvena, tik kartais leisdavo pernakvoti, nes darbas (duomenys neskelbtini), o gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar bute, adresu (duomenys neskelbtini), turi savo asmeninių daiktu? Kokie jūsų asmeniniai daiktai yra bute?, parodė, kad pagrindinius daiktus pasiėmė grįžusi po įvykio iš policijos, dabar ten yra likę tik bendri daiktai, t. y. indai, lova. Iki įvykio bute iš jos asmeninių daiktų buvo drabužiai, kavos aparatas, higienos priemonės, avalynė. Rūsyje, bendrose patalpose, laikė savo dviratį. Įtariamasis V. K. su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Nurodė, kad dviratis stovėjo ne jam priklausančioje rūsio dalyje, nežino kaip ji ten pateko. Dėl lėkščių, lovų ir kitų dalykų – kai buvo nutraukti artimi santykiai su J. prieš pusantrų metų, ji jokių pretenzijų dėl tų daiktų neišreiškė. Dėl higienos priemonių – jos buvo į maišelį telpančios, tam vakarui, rytui nusiprausti. Juos ji išsinešdavo su savimi, laikydavo tai mašinoje, tai darbe. Įtariamasis V. K., atsakydamas į tyrėjos klausimą – kaip apsirengusi J. B. 2024 m. rugpjūčio 21 d. išėjo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)? Ar su savimi pasiėmė kažkokius asmeninius daiktus? Kokius?, parodė, kad tiksliai nepamena, neužfiksavo jos aprangos. Bandė pasiimti asmeninius daiktus, bet nepasiėmė. Neužfiksavo, gal ir galėjo kažką pasiimti, bet tai būtų nedaug, į maišelį telpantys daiktai. Nukentėjusioji J. B., išklausiusi įtariamojo V. K. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad kadangi V. jai nedavė laiko normaliai apsirengti, ji išėjo tik su marškinėliais ir kelnaitėmis. O dėl daiktų, nes reikėjo kažką apsirengti, tai greitai susigriebė drabužius, susimetė kelis į maišelį ir sumetė viską į laiptinę ir išėjo. Įtariamasis V. K., atsakydamas į tyrėjos klausimą – ar 2024 m. rugpjūčio 21 d. jis išmetė į laiptinę J. B. priklausančius rūbus ir daiktus?, parodė, kad ne. Nukentėjusioji J. B. nurodė, kad jis nemetė, ji tiesiog pati, nes net nebuvo kada. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – keliais raktais užrakinamos buto, adresu (duomenys neskelbtini) laukinės durys? Ar turi abiejų durų spynų raktus?, parodė, kad buto durys rakinamos dvejais raktai, bet ji turėjo tik vieną, nes tik vieną V. jai buvo davęs. Antro ir neprašė. Įprastai rakindavo tik vieną, tai jai užteko to rakto, kai išvykdavo kažkur toliau, tuomet rakindavo ir antrą spyną. Įtariamasis V. K. nesutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis bei nurodė, kad raktų apie pusantrų metų J. išvis neturi. Vienas likęs raktas buvo, kai buvo artimi santykiai. Spyna buvo pakeista prieš pusantrų metų ir jam nebereikėjo, kad J. jam grąžintų tą raktą, tai jo ir nebeprašė. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar dabar turi raktą nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini)? Kaip pateko į butą pasiimti likusius daiktus po įvykio?, parodė, kad dabar rakto neturi, po įvykio tą raktą perdavė V. mamai, kad perduotų V. Po įvykio grįžusi iš policijos turimu raktu atsirakino duris ir pasiėmė daiktus. Įtariamasis V. K. su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis sutiko iš dalies. Nurodė, kad raktus J. grąžino jo mamai, bet grąžino nuo rūsio bendrų durų ir vieną raktą nuo jau senai pakeistos buto durų spynos. Įeiti be jo J. galėjo tik tuo atveju, jeigu buvo slapčia pasidariusi naujos spynos raktų kopiją, kai leisdavo jai pernakvoti. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar pažįsta V. K. mamą, kokiomis aplinkybėmis pažįsta T. K.?, parodė, kad V. K. mamą pažįsta, nes bendraudavo, su V. nuvažiuodavo jos aplankyti, arba ji viena nueidavo aplankyti. Įtariamasis V. K. sutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis, teigė, kad pradžioje santykiai buvo artimi, tai bendravo visi. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą - kas 2024 m. rugpjūčio 21 d. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai, kad ji patyrė smurtą? Kodėl nepranešė pati?, parodė, kad pranešė kaimynė. Pati nepranešė, nes buvo didelis stresas. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar anksčiau yra kvietusi policiją dėl V. K.? Kada ir dėl ko kvietė?, parodė, kad yra kvietusi gal prieš du metus, ar pusantrų, nes norėjo pasiimti daiktus. Įtariamasis V. K. sutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl policijos kvietimo. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į tyrėjos klausimą – ar buvo nutraukę santykius su V. K. 2022 metų rugpjūčio mėnesį? Kada vėl pradėjo bendrauti, draugauti?, parodė, kad santykių nebuvo nutraukę, gal tai nebuvo geriausi santykiai, bet jie vis dar buvo kartu. Skambino policijai prieš 1,5-2 metus, kad V. jai neatiduoda daiktų, jie nebuvo išsiskyrę, tačiau lyg buvo konfliktas ir bijodama, kad V. nesugadintų jos likusių daiktų, norėjo juos pasiimti, o jis tada jos neįsileido, todėl išsikvietė policiją. Įtariamasis V. K. su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis sutiko iš dalies. Teigė, kad santykiai buvo nutraukti. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į V. K. klausimą – prieš 1,5-2 metus, kai kvietė policiją, ar pasiėmė savo daiktus ir rūbus?, parodė, kad tuo metu pasiėmė dalį daiktų. Įtariamasis V. K. nesutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybės, teigdamas kad ji pasiėmė visus daiktus. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į įtariamojo V. K. klausimą – ar pernai darėsi nosies pertvaros operacija?, parodė, kad darėsi nosies pertvaros operaciją 2023 metų balandžio mėnesį. Po operacijos, praėjus kuriam laikotarpiui, dėl sunkaus kvėpavimo per nosį, kreipėsi į šeimos gydytojus. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į įtariamojo V. K. klausimą – ar žinojo, kad per pažinčių portalus ieškojo moters rimtiems santykiams?, parodė, kad nežinojo, bet anksčiau žinojo, kad pabendraudavo. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į įtariamojo V. K. klausimą – ar įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio 21 d. konflikto metu bute buvo dar kokių nors asmenų?, parodė, kad įvykio metu jie buvo tik dviese. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į įtariamojo V. K. klausimą – ar kraujo dėmes, kurias sakė matė bute, fiksavo viena, ar su pareigūnu?, parodė, kad nežiūrėjo, iškart ėjo pas kaimynę, kai grįžo iš policijos vakare, jau buvo švaru, tikriausiai jau buvo išvalęs. Didysis kraujavimas buvo laiptinėje. Nukentėjusioji J. B., atsakydama į įtariamojo klausimą – ar matė kas jai smūgiavo?, parodė, kad taip, matė. Matė, kad smūgiavo jis. Įtariamasis V. K. nesutiko su nukentėjusiosios J. B. nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 66-73).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos teisinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

20. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai.

21. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

22. Iš byloje esančios Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m spalio 8 d. išvados Nr. G 934/2024 (04) matyti, kad J. B. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruva ir nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose; nustatyti kūno sužalojimai padaryti keletos valandų bėgyje iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 20.11 val., ją pristatant į (duomenys neskelbtini); J. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą; nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai.

25. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo pozicija, kad nukentėjusioji pati galėjo susižaloti išvirsdama iš jo buto pro neuždarytas duris. Teismo posėdžio metu kaltinamojo parodymai nuolat skyrėsi. Vieną kartą teigė, kad nukentėjusiajai išeinant iš buto ir pasilenkus paimti batus jis matė, kaip ji išvirto pro duris ir nusirideno laiptais, kitą kartą teigė, kad jis nematė, kaip nukentėjusioji nusirideno laiptais, bet matė ją puse aukšto žemiau. Iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti, kad durys iš kaltinamojo buto atsidaro į kaimynų pusę. Laiptai, išeinant iš kaltinamojo buto, lieka kairėje pusėje, o žengiant pro duris koja statoma aušto aikštelė, o ne ant laiptų. Išėjus pro duris yra pakankamai saugu, t. y. yra pakankamai vietos ir norint nusiridenti nuo laiptų, reikia papildomo poveikio iš aplinkos. Tai patvirtino ir nukentėjusioji. Teismo posėdžio metu kaltinamasis vieną kartą teigė, kad nukentėjusioji išvirto pro duris ant nugaros, kitą kartą tvirtino, kad griuvo ant nugaros, bet šonu. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai paneigia baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti priekinėje veido pusėje, t. y. sužalojimai yra ant nosies ir prie akių. Jokie sužalojimai nukentėjusiajai galvos pakaušyje nenustatyti. Iš teismui pateiktos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų matyti, kad nukentėjusioji atvykus policijos pareigūnams, bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nenurodė, kad jai skaudėtų pakaušį ar ji būtų užpakalinėje galvos pusėje susižalojusi.

26. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams, atvykus į įvykio vietą su kaltinamuoju buvęs policijos pareigūnas atkreipė dėmesį į kaltinamojo rankas, teiravosi kas nutiko. Kaltinamasis policijos pareigūnui nurodė, kad nukentėjusioji jam privėrė rankas su spintelės durelėmis. Apklausiant kaltinamąjį teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad ant jo rankų sužalojimų nebuvo. Teismo vertinimu kaltinamojo rankos galėjo būti sužalotos įvykio metu, t. y. suduodant smūgius nukentėjusiajai į veido sritį.

28. Duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnyje ir 301 straipsnyje. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

29. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-43/2006, 2K-309-895/2017 ir kt.). Nors kaltinamasis ne kartą pabrėžė, kad nebuvo nei vieno liudytojo, kuris būtų matęs tarp jo ir nukentėjusiosios kilusį konfliktą, tačiau teismas vadovaujasi byloje surinktais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, juos sujungia į vientisą loginę grandinę ir daro išvadas.

30. Teismui nuosekliai ir nepertraukiamai baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo V. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiosios J. B., liudytojų: K. K., L. M., M. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, vaizdo įrašus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. K. kaltė visiškai įrodyta, jog V. K. smurtaudamas nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją J. B.: buto kambaryje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir veido sritis, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, kraujosruvą ir nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

31. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ( BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

32. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 284 straipsnyje bei 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

33. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

34. Kaltinamasis V. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 153-155), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų turi (2 t., b. l. 158-162), Sodra duomenų bazės duomenimis yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167), teismui pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini), teikia deklaracijas VMI, moka mokesčius (2 t., b. l. 197-199, 3 t., b. l. 1-4).

35. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis savo veikos nepripažino, dėl jos nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant prokurorės siūlomą bausmės trukmę.

36. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis į V. K. bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. 19.50 val. (2 t., b. l. 54-56) iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 15.02 val. (2 t., b. l. 59-61) išbūtas laikas, t. y. viena para, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

37. Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 129-132) – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

38. Kaltinamajam V. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, 2025 m. sausio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 141,11 Eur, esančias V. K. sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) –1038 Eur, taikytina iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo – įvykdžius civilinį ieškinį – panaikintina.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

40. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 141,11 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolius. Teismas pripažino, kad žala buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo V. K. veiksmais, duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs savanoriškai, byloje nėra, todėl teismas sutinka, kad padaryta žala civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) turi būti priteista iš kaltinamojo V. K. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

41. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti DVD laikmena su vaizdo įrašais, darytais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, CD laikmena su skaitmenine garso įrašo kopija su Bendrajame pagalbos centre užfiksuotu skambučiu, supakuota į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į V. K. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. 19.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 15.02 val. išbūtą laiką, t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo V. K. (duomenys neskelbtini) naudai 141,11 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 11 ct) turtinę žalą.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamajam V. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 141,11 Eur, esančias sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma (NS) –1038 Eur, taikyti iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo – įvykdžius civilinį ieškinį – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– DVD laikmeną su vaizdo įrašais, darytais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos;

- CD laikmeną su skaitmenine garso įrašo kopija su Bendrajame pagalbos centre užfiksuotu skambučiu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.