Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Š., A. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., J. V. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo) ir atsakovų A. Š. bei A. Š. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V., J. V., atsakovams L. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.8. Tai, kad teismas priėmė atsakovų priešieškinio reikalavimo atsisakymą, nekeičia teismo sprendimo esmės, ir atsakovų argumentai šiuo klausimu nėra teisiškai reikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškovai V. V., J. V. ir V. L. su atsakovais A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovams V. V. ir J. V. nuosavybės teise priklauso 562/1518 dalys žemės sklypo ir 37/100 dalys kitų statinių – kiemo statinių, ieškovei V. L. – 197/1518 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis ūkinio pastato ir 13/100 dalių kiemo statinių, atsakovei A. Š. – 380/1518 dalių žemės sklypo, 2/4 dalys ūkinio pastato ir 1/4 dalis kiemo statinių, atsakovei L. M. – 379/1518 dalys žemės sklypo ir 1/4 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 29–36). Ieškovams J. V. ir V. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei L. M. – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 27–28, 115, 181). Ieškovai V. ir J. V. savo sklypo dalį įgijo iš valstybės 2013 m. gruodžio 18 d. 2013 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypui, kurio bendraturčiai yra bylos šalys, UAB „Domo projektas“ parengė naujus kadastrinius matavimus, pakoregavo kadastrinius duomenis ir nustatė naudojimosi sklypu tvarką. Matavimai buvo pasirašyti visų tuometinių bendraturčių, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 16SK-(14.16.110.)-301 ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (tomas I, b. l. 9, 16). Atsakovai A. Š. ir A. Š. šiaurinėje žemės sklypo dalyje iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengto žemės sklypo plano patvirtinimo pasistatė pagalbinius pastatus, sklypo plane pažymėtus indeksais MN ir N.

10. Tarp sklypo bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos. 2020 m. kovo 6 d. ieškovai J. ir V. V. bei atsakovai J. ir L. M. pasirašė taikos sutartį mediacijos proceso metu, ja susitarė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2020 m. vasario 25 d. UAB „Kartografiniai projektai“ matininko E. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovai A. ir A. Š., nesutikdami su ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Topo erdvės“ direktoriaus Dainiaus Tamošausko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

12. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamus, argumentuotas, priimtas tinkamai ir išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustačius ir įvertinus visus reikšmingus kriterijus, sprendžiant dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pagrįstas aktualia kasacinio teismo šiuo klausimu formuojama praktika, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Papildomai pasisakytina dėl tam tikrų reikšmingų šios bylos aspektų, susijusių su pareikštais materialiniais reikalavimais, taip pat atsakovų apeliaciniame skunde ginčijamų procesinių sprendimo klausimų.

Dėl būtinybės keisti nustatytą naudojimosi sklypu tvarką

13. Šioje byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra keturi butai, priklausantys atsakovei A. Š., atsakovei L. M., ieškovams V. V. ir J. V., ieškovei V. L.. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovams V. V. ir J. V. priklauso 562/1518 dalys (562 m² ploto) žemės sklypo ir 37/100 dalys kiemo statinių; ieškovei V. L. – 197/1518 dalys (197 m² ploto) žemės sklypo, 1/2 dalis ūkinio pastato ir 13/100 dalių kiemo statinių; atsakovei A. Š. ir A. Š. – 380/1518 dalių (380 m² ploto) žemės sklypo, 2/4 dalys ūkinio pastato ir 1/4 dalis kiemo statinių; atsakovei L. M. ir J. M. – 379/1518 dalys (379 m² ploto) žemės sklypo ir 1/4 dalis kiemo statinių.

14. 2008 m. rugpjūčio 7 d. bendraturtės A. Š., V. L., L. M. susitarė dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pagal 2007 m. O. K. įmonės parengtą žemės sklypo planą (tomas III, b. l. 43). Naudojimosi tvarka buvo pakeista pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo planą (tomas III, b. l. 44). Ieškovai J. V. ir V. V. įsigijo ginčo žemės sklypo dalį ir butą daugiabučiame name 2013 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, jau galiojant naudojimosi sklypu tvarkai pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo planą (tomas III, b. l. 33–42).

15. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek atsakovai sutiko, kad esama žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo planą, yra ydinga ir turi būti pakeista. Ieškovai pažymėjo, kad svarbiausia problema yra faktas, jog ieškovai V. V. ir J. V. pagal galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką neturi priėjimo / privažiavimo iki jiems priklausiančio buto. Šį esamos naudojimosi tvarkos trūkumą nurodė ir atsakovai L. ir J. M.. Su nurodytu trūkumu sutiko ir atsakovai A. ir A. Š..

Dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo

22. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

26. Nagrinėjamoje byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos. Ieškovai, teisminės mediacijos proceso metu išsprendę nesutarimus su atsakovais L. ir J. M., parengė ir pateikė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2020 m. vasario 25 d. UAB „Kartografiniai projektai“ matininko E. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Atsakovai A. ir A. Š., nesutikdami su ieškovų siūloma tvarka, patikslintame priešieškinyje pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Topo erdvės“ direktoriaus D. T. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Taigi visus sklypo bendraturčius, išskyrus A. ir A. Š., tenkina 2020 m. vasario 25 d. UAB „Kartografiniai projektai“ matininko E. P. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas – tik A. ir A. Š. laikosi pozicijos, jog šis planas nesuderina visų bendraturčių interesų, taip pat neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

28. Atsakovai A. ir A. Š. teigia, kad, patvirtinus ieškovų planą, atsakovams reikės ne tik persodinti augalus, bet ir perkelti sūpynes, išardyti įbetonuotą kalvelę su akmenimis, įsirengti naują taką į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A. Tam bus būtinos papildomos piniginės lėšos, taip pat reikės įdėti nemažai darbo. Atsakovų nuomone, ieškovai parengtu planu siekia išdarkyti atsakovų ilgai puoselėtą, apželdintą ir sutvarkytą žemės sklypo dalį, žymimą plane A (241 m²), priskiriant žemės sklypo dalį V. L., plane žymimą indeksu B (63 m²). Kolegija atmeta šiuos atsakovų argumentus kaip nepagrįstus toliau nurodomais motyvais.

29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su jų ilgamečiu žemės sklypo tvarkos puoselėjimu, nėra kriterijus nukrypti nuo teisėtumo, proporcingumo ir adekvatumo bendraturčių turimoms bendrosios nuosavybės teisės objekte dalims kriterijų. Pagal ieškovų pateiktą naudojimosi sklypu planą didžioji žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A, kuria naudojasi atsakovai A. ir A. Š., ir toliau liktų atsakovams, ir tik nedidelė dalis – 63 m², plane pažymėta indeksu B, priskiriama ieškovei A. L.. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjo ginčo sklypą ir, priimdamas sprendimą, nurodė, jog, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pasiūlytą projektą, atsakovams A. ir A. Š. nereikėtų griauti kitų statinių, taip pat ir pavėsinės, sūpynių, o atsakovų A. ir A. Š. bylos nagrinėjimo metu užsodinta tujų gyvatvorė be didelių pastangų, piniginių lėšų, nepažeidžiant jaunų augalų, gali būti persodinta į kitą jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai A. ir A. Š. šią tujų gyvatvorę pasodino jau bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jų argumentus dėl gyvatvorės, kaip vienos iš kliūčių, trukdančios patvirtinti ieškovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas įvertino kritiškai. Kolegija pažymi, jog neturi jokio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo ir sutinka su jų vertinimu. Be to, tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose planuose objektai, pažymėti kaip statiniai, sutampa, ir nė vienas iš atsakovams priskirtų statinių nepatenka į V. L. pagal ieškovų pateiktą projektą priskirtiną žemės sklypo dalį.

30. Atsakovai teigia, jog ieškovų pateiktame plane yra nukrypta nuo faktinės naudojimosi sklypu tvarkos. Kolegija pažymi, jog, ankstesnėse nutarties dalyse konstatavus, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti pakeista, atsakovų argumentas dėl faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, kuri susiklostė ydingos „Domo projektas“ parengtos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrindu, vertintinas kritiškai. Akivaizdu, jog esama naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia bendraturčių interesus, todėl tam tikros korekcijos neišvengiamos. Be to, įvertinus atsakovų siūlomą sprendinį dėl konkrečiai šios sklypo dalies, matyti, jog, siekiant išlaikyti šiuo metu naudojamą sklypo dalį, atsakovų siūlomame plane ieškovei V. L. priskiriama daug mažesnė sklypo dalis ploto prasme individualiam naudojimui, t. y. 96 m², nei ieškovų siūlomame plane – 137 m². Bendrai naudojama sklypo dalis šiai konkrečiai bendraturtei pagal atsakovų planą sudarytų 101 m², pagal ieškovų planą – 60 m². Visiems bendraturčiams pagal ieškovų siūlomą planą priskirtino bendrojo naudojimo sklypo plotas sudarytų 392 m², pagal atsakovų planą – 512 m². Kolegija laikosi pozicijos, kad, turint omenyje bendraturčių santykių specifiką (tai, jog jie konfliktiški), atsakovų siūlomi sprendiniai, pagal kuriuos daug didesnė sklypo dalis, lyginant su ieškovų pateiktu planu, skiriama bendrai naudotis, neužtikrina socialinės taikos kriterijaus įgyvendinimo, nes sukuria sąlygas konfliktams ateityje.

31. Atsakovai kelia klausimą dėl lauko tualeto nuosavybės fakto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po pusę jo priklauso ieškovei V. L. ir atsakovei A. Š.. Ieškovų pateiktame žemės sklypo plane pastatas pažymėtas MN. Atsakovams A. ir A. Š. priklausančioje ūkinio pastato dalyje yra vienas tualetas (patalpa, kurioje įrengtas betoninis nuotekų kaupimo rezervuaras), kuris, atsakovų teigimu, priklauso V. L.. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip vieną nesutikimo su ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka argumentų nurodė tą faktą, kad prie pastato, plane pažymėto MN (36), yra V. L. priklausantis lauko tualetas, o prie šios pastato dalies esanti žemės sklypo dalis priskirta atsakovams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus (tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus), susijusius su lauko tualeto nuosavybe, ir padarė išvadą, kad lauko tualeto patalpa, esanti ūkiniame pastate, plane pažymėtame MN, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. Š. nuosavybė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padaryta išvada.

32. Atsakovų argumentas, jog pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė apklausti šiuo klausimu jų prašytą apklausti liudytoją ir taip pažeidė Civilinio proceso kodekso 181 straipsnį, nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė šalims iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikti pakoreguotus naudojimosi sklypu planus. Ši nutartis buvo priimta dėl to, jog buvo neaiškus lauko tualeto nuosavybės klausimas, kurį, beje, kėlė patys atsakovai. Nutartimi posėdis paskirtas 2020 m. rugsėjo 16 d. Ieškovai, vykdydami teismo nutartį, 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl lauko tualeto. Šie rašytiniai paaiškinimai atsakovų atstovėms per EPP sistemą išsiųsti 2020 m. rugpjūčio 24 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. paskirtas posėdis neįvyko dėl atsakovų atstovės ligos. Kitą posėdį teismas paskyrė 2020 m. lapkričio 9 d. Tik 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovų A. ir A. Š. atstovė pateikė prašymą lauko tualeto nuosavybės klausimu apklausti liudytoją, prašymo teismas netenkino, nes jis pateiktas pavėluotai, tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą, be to, teismas pažymėjo, jog dėl šalyje paskelbto karantino šalys į teismo posėdį nėra kviečiamos, todėl neturės galimybės užduoti liudytojui klausimų. CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kolegija konstatuoja, jog, turint omenyje tą faktą, kad atsakovų atstovės prašymas pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą pateikti savo poziciją lauko tualeto nuosavybės klausimu, be to, likus tik kelioms dienoms iki teismo posėdžio, akivaizdu, jog šio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, todėl pripažintina, jog atsisakydamas tenkinti prašymą apklausti liudytoją teismas nepažeidė CPK nuostatų. Pažymėtina, jog šalys savo teises turi įgyvendinti taip, kad būtų užtikrintas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas. Kita vertus, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų dėl lauko tualeto nuosavybės, todėl pareiškėjų argumentas atmestinas dar ir šiuo aspektu.

33. Apeliantai teigia, jog ieškovų pateiktame plane atsakovams priskirtos teritorijos yra neproporcingos konfigūracijos. Kolegija atmeta šį atsakovų argumentą kaip nepagrįstą. Akivaizdu, jog ieškovų pateiktame plane atsakovams asmeniniam naudojimui priskirtinos sklypo dalies ribos nustatytos atsižvelgiant į atsakovams priklausančių statinių padėtį ir užtikrinant jiems galimybę nevaržomai patekti į jiems priklausančią sklypo dalį.

34. Atsakovai naudojimosi sklypu tvarką prašė nustatyti pagal jų pateiktą UAB „Topo erdvės“ 2020 m. gegužės 21 d. parengtą planą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio plano sprendinius, padarė išvadą, jog A. ir A. Š. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka socialinės taikos kriterijaus, proporcingumo, teisėtumo, adekvatumo bendraturčių turimoms bendrosios nuosavybės teisės objekte dalims kriterijaus, yra neracionali ir nepatogi, neužtikrinanti proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Teismas nurodė, jog, nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų tenkinami iš esmės tik atsakovų A. ir A. Š. interesai ir nukrypta nuo siekio užtikrinti visų ginčo žemės sklypo savininkų interesų pusiausvyrą, būtų pritarta nepagrįstam atsakovų siekiui įgyti pranašumą prieš kitus žemės sklypo savininkus ir nepagrįstai ignoruojami kitų bendraturčių interesai. Kolegija visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

35. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovams A. ir A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 380/1518 dalių žemės sklypo, kurio plotas 1518 m², esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai A. ir A. Š. faktiškai naudojasi apie 548 m² ploto žemės sklypo dalimi. Kadangi po gyvenamuoju namu atsakovams A. ir A. Š. tenkanti žemės sklypo dalis lygi 52 m², tai už gyvenamojo namo ribų atsakovai A. ir A. Š. galėtų valdyti tik 328 m² žemės sklypo plotą, tačiau už gyvenamojo namo ribų atsakovai realiai valdo apie 496 m² plotą. Taigi atsakovai faktiškai naudojasi sklypo dalimi, apie 168 m² didesne, nei jiems priklausytų pagal turimą žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš atsakovų pateikto plano sprendinių matyti, kad atsakovai, siekdami išlaikyti šiuo metu faktiškai valdomą žemės sklypo plotą, sau priskiria santykinai didžiausią asmeninio naudojimo žemės plotą. Ieškovams J. ir V. V. paskiriama 367 m² asmeninio naudojimo žemės, o bendram naudojimui – 195 m² (asmeniniam naudojimui skiriama 65 procentai viso žemės ploto (367/562)); ieškovei V. L. paskiriama 96 m² asmeninio naudojimo žemės ir 101 m² bendrojo naudojimo žemės (asmeniniam naudojimui skiriama 48 procentai viso žemės sklypo ploto (96/197)); atsakovams L. ir J. M. paskiriama 246 m² asmeninio naudojimo žemės ir 133 m² bendrojo naudojimo žemės (asmeniniam naudojimui skiriama 65 procentai viso žemės sklypo ploto (246/397)); atsakovai sau prisiskiria 297 m² asmeninio naudojimo žemės ir 83 m² bendrojo naudojimo žemės (asmeniniam naudojimui skiriama 78 procentai turimo ploto (297/380)). Tokia asmeniniam ir bendram naudojimui bendraturčiams skiriamos žemės disproporcija neužtikrina bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros, nepagrįstai suteikia tam tikriems bendraturčiams pirmenybę prieš kitus bendraturčius, nors tokios pirmenybės suteikimas niekaip nemotyvuojamas ir nepagrindžiamas. Ieškovų parengtame naudojimosi sklypu plane, kuriam pritaria ir atsakovai J. ir L. M., iš esmės visoms šalims tenka lygiaverčio naudingumo žemės sklypo dalys – visų šalių asmeninės ir visos žemės santykis yra apie 75 procentai. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovų planą, V. L. asmeninės ir visos žemės santykis yra 70 procentų, tačiau ieškovė su šiuo planu sutinka. Dėl to, kokias pasekmes sukeltų atsakovų plane numatyta santykinai didelė bendrojo naudojimo sklypo dalis, pasisakyta nutarties 30 punkte.

36. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų siūlomoje naudojimosi tvarkoje atsiranda visiškai naujų sprendinių, kurie nebuvo įtvirtinti dabar galiojančioje žemės sklypo naudojimo tvarkoje, be to, teismo proceso metu tokių esminių pakeitimų nesiekė nė vienas iš bendraturčių. Žemės sklypo dalyje D, kuri priskiriama atsakovams L. ir J. M., atsiranda bendro naudojimo žemės plotas, pažymėtas indeksu 12, kuris priskiriamas ieškovams J. ir V. V. ir atsakovams L. ir J. M., nors ieškovai J. ir V. V. neišreiškė pageidavimo naudotis šia žemės sklypo dalimi. Pagal atsakovų planą bendro naudojimo žemės plote, pažymėtame indeksu 12, ieškovams J. ir V. V. priskiriama 20 m² ploto žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų bei atsakovų L. ir J. M. atstovių argumentais, kad tokio ploto skyrimas J. ir V. V. neužtikrina patekimo (privažiavimo) su transporto priemone iki jiems priklausančios žemės sklypo dalies. Be to, byloje nustatyta, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 12, visada naudojosi atsakovai L. ir J. M.. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų A. ir A. Š. pasiūlymas keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką bendraturčių valdomose žemės sklypo dalyse, kai jie to nepageidauja, siekiant apsaugoti tik savo interesus, neatitinka protingumo, teisingumo principų ir sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms ateityje.

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovų A. ir A. Š. parengtas planas neatitinka daikto racionalumo bei efektyvumo principų: žemės sklypas suskirstytas neracionalių formų dydžio plotais. Kaip matyti iš plano, V. L. priskiriamas žemės sklypo plotas, žymimas indeksu 8, netaisyklingos ir neracionalios formos, linijos tarp taškų 47, 26, 30, 29, 45 yra laužytos, taigi tokia naudojimosi tvarka būtų nepatogi ir neracionali.

38. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų pateiktame 2020 m. vasario 25 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame žemės sklypo plane siūloma naudojimosi tvarka užtikrina patogų naudojimąsi jiems paskirta turto dalimi, yra racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių ateityje tikimybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą planą yra pagrįstas.

39. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialinių reikalavimų tenkinimu, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl civilinės bylos dalies pagal priešieškinio reikalavimus nutraukimo

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai A. ir A. Š. patikslintame priešieškinyje taip pat prašė įpareigoti ieškovę V. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti įrengtus laiptus, kurie yra bendrojo naudojimo sklype ir trukdo atsakovams A. ir A. Š.. Teismo posėdžio metu atsakovų A. ir A. Š. atstovė atsisakė nuo šio reikalavimo, kadangi ieškovė V. L. įrengtus laiptus pašalino ir šiuo metu dėl jų ginčo nebėra. Teismas patikslinto priešieškinio reikalavimo atsisakymą priėmė, todėl civilinės bylos dalį dėl atsakovų A. ir A. Š. reikalavimo įpareigoti V. L. nugriauti įrengtus laiptus, esančius (duomenys neskelbtini), nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovai apeliaciniame skunde skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teigia, jog teismas peržengė priešieškinio ribas, nes bylą išnagrinėjo pagal atsakovų 2020 liepos 3 d. patikslintą priešieškinį, nors 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi šį priešieškinį atsisakė priimti. Kolegija sutinka su šiuo atsakovų argumentu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog paskutinis atsakovų patikslintas priešieškinis, kurį teismas priėmė, pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. Jame nebuvo pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti laiptus. Šis reikalavimas buvo suformuluotas 2020 m. liepos 3 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje, kurį teismas atsisakė priimti žodine nutartimi 2020 m. liepos 7 d. Taigi nebuvo jokio pagrindo priimti šalies atsisakymą nuo reikalavimo, kuris net nebuvo priimtas ir nutraukti bylos dalį dėl šio priešieškinio reikalavimo. Dėl šios priežasties nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

42. Apeliantai taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme.

43. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog ieškovai J. ir V. V. pateikė duomenis, kad jie iš viso patyrė 3 722,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,50 Eur žyminis mokestis, 175 Eur išlaidos už UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą naudojimosi tarkos nustatymo planą, 1,2 Eur laiško siuntimo išlaidos, 750 Eur advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, 6,82 Eur VĮ Registrų centro išlaidos, 125 Eur išlaidos už UAB „ASD Ekliptas“ naudojimosi tvarkos pasiūlymų parengimą, 200 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 181,50 Eur advokato išlaidos, parengiant atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, 836,92 Eur advokato išlaidos, parengiant apeliacinį skundą, 455,28 Eur advokato išlaidos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrąjį kartą, 113,09 Eur advokato išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje, 175 Eur išlaidos už naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą, 582,14 Eur išlaidos už advokato atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą).

44. Ieškovė V. L. pateikė duomenis, kad ji patyrė 3 849,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,50 Eur žyminis mokestis, 175 Eur išlaidos už UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą naudojimosi tarkos nustatymo planą, 1,2 Eur laiško siuntimo išlaidos, 750 Eur advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo priėmimo, nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, 6,82 Eur VĮ Registrų centro išlaidos, 125 Eur išlaidos už UAB „ASD Ekliptas“ naudojimosi tvarkos pasiūlymų parengimą, 181,50 Eur advokato išlaidos, parengiant atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, 836,92 Eur advokato išlaidos, parengiant apeliacinį skundą, 500,66 Eur advokato išlaidos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrąjį kartą, 113,09 Eur advokato išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje, 175 Eur išlaidos už naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą, 863,48 Eur išlaidos už advokato atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą).

45. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų prašomos sumos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat į tai, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, į šalių elgesį procese (atsakovai L. ir J. M. su ieškovais išsprendė ginčą taikiu būdu, o atsakovai A. ir A. Š. nedėjo pastangų socialinei taikai pasiekti), ieškovų patikslintą ieškinį patenkinęs visiškai, o patikslintą priešieškinį atmetęs, teismas šias išlaidas ieškovams priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. ir A. Š..

46. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir priteisdamas jas ieškovams iš atsakovų A. ir A. Š., nepagrįstai neįvertino to fakto, jog procese iki taikos sutarties sudarymo ieškinys buvo pareikštas ir atsakovams L. ir J. M., kurie tik po mediacijos proceso 2020 m. kovo 6 d. sudarė su ieškovais taikos sutartį. Dėl šios priežasties kolegija laikosi pozicijos, jog A. ir A. Š. ieškovams turėtų atlyginti tik pusę jų iki taikos sutarties sudarymo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog po taikos sutarties sudarymo ieškovai patyrė tik 95,29 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Visa kita išlaidų suma patirta iki taikos sutarties sudarymo. Taigi ieškovams V. iš atsakovų A. ir A. Š. lygiomis dalimis priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma, patirta po taikos sutarties su L. ir J. M. sudarymo – 95,29 Eur, ir pusę išlaidų, patirtų iki taikos sutarties sudarymo – 1 813,58 Eur ((3 722,45 Eur – 95,29 Eur): 2), t. y. iš atsakovų A. ir A. Š. priteistina po 954,44 Eur.

47. Nutarties 46 punkte nurodytu būdu perskirstytinos ir ieškovės V. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, jog ieškovė V. L. po taikos sutarties sudarymo patyrė 289,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi iš atsakovų A. ir A. Š. jai priteistina visa ši suma bei pusę išlaidų, patirtų iki taikos sutarties sudarymo, – 1 779,94 Eur ((3 849,17 Eur – 289,29 Eur):2), t. y. iš atsakovų A. ir A. Š. priteistina po 1 034,62 Eur.

48. Pažymėtina, kad išlaidų, patirtų iki taikos sutarties sudarymo, dalis iš atsakovų L. ir J. M. ieškovams nepriteistina, nes 2020 m. kovo 6 d. taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai nekompensuoja.

49. Taip pat kolegija mano, jog atsižvelgiant į tą faktą, kad iki taikos sutarties sudarymo momento atsakovų J. ir L. M. pozicija byloje buvo priešinga ieškovų pozicijai ir sutapo su atsakovų A. ir A. Š. pozicija, atsakovams J. ir L. M. turėtų būti atlygintos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos po taikos sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai J. ir L. M., nagrinėjant bylą antrąjį kartą, patyrė 1 350,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos R. K. pagalbai apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šias išlaidas atsakovai patyrė 2019 m. lapkričio 26 d. Turėdama omenyje atsakovų poziciją byloje iki taikos sutarties sudarymo, tą faktą, jog, kaip jau minėta, šalys taikos sutartyje susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai nekompensuos, kolegija mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga šių bylinėjimosi išlaidų dalies atsakovams M. neatlyginti, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovų A. ir A. Š. naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškovų ieškinį ir atmesdamas patikslintą atsakovų priešieškinį, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tik neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nutraukė bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimą įpareigoti V. L. nugriauti įrengtus laiptus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys (dėl bylinėjimosi išlaidų ir dalies bylos nutraukimo) keistinos; kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

51. Ieškovai V. ir J. V. ir V. L. pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė po 245,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Iš esmės atmetus atsakovų apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su materialinių reikalavimų tenkinimu, ieškovams V. ir J. V. ir V. L. iš atsakovų A. ir A. Š. lygiomis dalimis priteistina po 122,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria priimtas atsakovų A. Š. ir A. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo V. L. nugriauti įrengtus laiptus, esančius (duomenys neskelbtini), atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta, ir nurodyti, jog atsakovų patikslintas priešieškinis atmestinas visiškai.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams V. V. ir J. V. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteista po 1 861,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir V. V. ir J. V. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteisti po 954,44 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei V. L. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteista po 1 924,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir ieškovei V. L. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteisti po 1 034,62 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria L. M. ir J. M. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. priteista po 675 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovams V. V. ir J. V. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. po 125,52 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovų A. Š. ir A. Š. po 125,52 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.