Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-338-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-25
Bylos Nr.: 2A-338-253/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: V. V., J. V., V. L.
Atsakovas: L. M., J. M., A. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-338-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00081-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V., J. V. ir V. L., taip pat atsakovų L. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., J. V. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. dėl įpareigojimo pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės pažeidimus, naudojimosi tvarkos nustatymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovų A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V., J. V. ir V. L. dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. V., J. V. ir V. L. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. Įpareigoti A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimus, padarytus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) t. y. įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinius pastatus, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtus indeksais MN ir N, ir pašalinti želdinius iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtų indeksu „3“, o atsakovus L. M. ir J. M. įpareigoti savo lėšomis pašalinti ten pastatytą metalinę tvorą, pašalinti dujų apskaitos prietaisą nuo ieškovams priklausančio buto sienos ir pašalinti iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savavališkai pastatytą vagonėlį.

1.2. Atsakovams nustatyti, kad jeigu jie neįvykdys sprendimo per teismo nustatytą terminą, ieškovai turės teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) patys ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimams likviduoti.

1.3. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kartografiniai projektai“ matininko E. P. parengtą 1518 kv. m ploto žemės sklypo padalijimo planą, nustatant, kad: 1) atsakovai A. Š. ir A. Š. iš 1-ojo buto naudosis 380 kv. m žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 285 kv. m privati žemė, pažymėta indeksais A ir A1, 52 kv. m buto užimamas plotas, pažymėtas indeksu E, ir 43 kv. m bendrojo naudojimo žemės plotas, pažymėtas indeksu F; 2) atsakovai L. M. ir J. M. iš 2-ojo buto naudosis 379 kv. m žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 281 kv. m privati žemė, pažymėta indeksu D, 55 kv. m buto užimamas plotas, pažymėtas indeksu E, ir 43 kv. m bendrojo naudojimo žemės plotas, pažymėtas indeksu F; 3) ieškovai J. V. ir V. V. iš 3-ojo buto naudosis 562 kv. m žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 424 kv. m privati žemė, pažymėta indeksu C, 74 kv. m buto užimamas plotas, pažymėtas indeksu E, ir 64 kv. m bendrojo naudojimo žemės plotas, pažymėtas indeksu F; 4) ieškovė V. L. iš 4-ojo buto naudosis 197 kv. m žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 138 kv. m privati žemė, pažymėta indeksais B ir B1, 37 kv. m buto užimamas plotas, pažymėtas indeksu E, ir 22 kv. m bendrojo naudojimo žemės plotas, pažymėtas indeksu F.

1.4. Priteisti iš atsakovų ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė A. Š. yra užėmusi bendro naudojimo žemės dalį, kuri yra prie jos langų ir durų, o jos nuosava žemė yra prie ieškovų langų ir durų kiemo pusėje. Atsakovė bendrai naudojamo žemės sklypo vietas be kaimynų sutikimo yra apsodinusi želdiniais, tai sudaro kliūtis kitiems bendraturčiams nekliudomai naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypu. Atsakovė A. Š. savavališkai ir visų bendraturčių sąskaita užsodino 176 kv. m bendrai naudojamos žemės. Atsakovė L. M. savavališkai ir be kitų bendraturčių sutikimo yra užsitvėrusi metalinę tvorą ant ieškovų V. ir J. V. ir atsakovės L. M. sklypų ribos, tai visiems ieškovams apsunkina servitutu nustatytą teisę žemės sklype naudotis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis. Didžiausi nesutarimai vyksta vasaros metu, kai atsakovės užpildo vasarotojais nuosavybės teise priklausančius kambarius, visi jie atvyksta su mašinomis, kurios statomos ieškovų pusėje ant bendro naudojimo žemės. Užstatomas visas pravažiavimas, dėl to ieškovams nebelieka alternatyvos patiems patekti į savo kiemą, nes įvažiavimas iš rytų pusės yra kitos atsakovės L. M. asmeninė nuosavybė.

3. Atsakovai A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. priešieškiniu prašė:

3.1. Ieškinį atmesti.

3.2. Nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal O. K. įmonės parengtą 2018 m. sausio 8 d. planą, nustatant, kad žemės sklypu naudosis ir jį valdys: A. Š. ir A. Š. sklypo dalis – „1“ (53 kv. m iš 219 kv. m) bendrai su L. M., J. M., V. V., J. V. ir V. L.; „2“ (16 kv. m iš 32 kv. m) bendrai su V. L.; „4“ (220 kv. m), „5“ (37 kv. m), „7“ (38 kv. m iš 144 kv. m) bendrai su V. V., J. V. ir V. L.; „11“ (16 kv. m); L. M. ir J. M. sklypo dalis – „1“ (55 kv. m iš 219 kv. m) bendrai su A. Š., A. Š., V. V., J. V. ir V. L.; „3“ (324 kv. m); J. V. ir V. V. sklypo dalis – „1“ (74 kv. m iš 219 kv. m) bendrai su L. M., J. M., A. Š., A. Š. ir V. L.; „7“ (78 kv. m iš 144 kv. m) bendrai su A. Š., A. Š. ir V. L.; „10“ (410 kv. m); V. L. sklypo dalis – „1“ (37 kv. m iš 219 kv. m) bendrai su L. M., J. M., A. Š., A. Š., V. V. ir J. V.; „2“ (16 kv. m iš 32 kv. m) bendrai su A. Š. ir A. Š.; „8“ (25 kv. m); „9“ (21 kv. m); „6“ (56 kv. m); „7“ (28 kv. m iš 144 kv. m) bendrai su V. V., J. V., A. Š. ir A. Š.; „12“ (14 kv. m).

3.3. Priteisti atsakovams iš ieškovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovai nurodė, kad pagal jų parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką idealiosios nuosavybės dalys sutampa su realiosiomis, tvarka yra maksimaliai artima 2013 m. rugpjūčio 7 d. naudojimosi tvarkai, maksimaliai sumažinamas bendro naudojimo plotas ir jis paliekamas bendram naudojimui tik tiems asmenims, kuriems realiai reikalingas (bendras kiemas, kuriuo naudojasi Š., V. ir L), kiekvieno bendrabučio dalys yra racionalių formų, kiekvienam iš bendraturčių yra išskirti ir tik jų asmeniniam naudojimui skirti plotai, kiekvienam yra užtikrintas pakankamas praėjimas į savo patalpas ir privažiavimas prie kiekvieno jų asmeniniam naudojimui skirtų sklypo dalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovus A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį želdinių iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtų indeksu „3“; nurodyti, kad atsakovams neįvykdžius sprendimu nustatyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) patys ir išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimams likviduoti; patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovų A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. lygiomis dalimis 174 Eur (po 43,50 Eur), bylinėjimosi išlaidų ieškovams V. V., J. V. ir V. L..

6. Teismas nustatė, kad pagal šiuo metu galiojančią 2013 m. rugpjūčio 7 d. naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, parengtą UAB „Domo projektas“, ieškovams V. ir J. V. nėra numatytas privažiavimas prie jiems priklausančių patalpų; šalių, kaip bendraturčių, nesutarimai dėl bendro turto (žemės) naudojimo kyla vasaros sezono metu, kai A. ir A. Š. nuomoja jiems priklausančius kambarius poilsiautojams, kurie savo automobilius stato ieškovų V. ir J. V. buto pusėje ant bendro naudojimo žemės. Teismas nustatė, kad esminis ieškovų tikslas yra turėti galimybę naudotis bendro naudojimo žeme, kuri šiuo metu yra apsodinta želdiniais ir naudojama atsakovės A. Š.. Teismas sutiko su ieškovais, jog dėl bendrojo naudojimo teritorijoje esančių želdinių pravažiavimas į kiemą prie ieškovams priklausančio buto yra per siauras, todėl būtina dalį želdinių pašalinti iš teritorijos. Pripažinta, kad ieškovai neįrodė būtinybės pašalinti visus bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje esančius želdinius, dėl to tenkinta dalis ieškinio reikalavimo dėl želdinių pašalinimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo dėl atsakovės L. M. naudojamoje žemės sklypo dalyje esančio vagonėlio, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestas. Taip pat įvertinta, kad ieškovai pripažino, jog buvo davę sutikimą atsakovams L. ir J. M. pastatyti ginčo tvorą. Tvora tarp sklypo dalių „4“ ir „5“ buvo pastatyta ne iki pat namo rytinės sienos. Atsakovai L. ir J. M. leidžia ieškovams patekti į jų valdomą žemės sklypo dalį tiek, kiek tai būtina namo bendrojo naudojimo objektams valdyti ir naudotis. Pripažinta, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jiems yra trukdoma naudotis servitutu, taip pat įrodymų, jog ginčo tvora, peržengia ieškovų žemės sklypo dalies ribas ar kitaip pažeidžia jų teises.

8. Pasisakydamas dėl šalių reikalavimų pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas nurodė, kad tiek atsakovų, tiek ieškovų pateiktu planu nesiekiama išspręsti ginčo, abiejų šalių planai parengti taip, kaip šalims (konkretaus plano užsakovams) patogiau ir naudingiau. Pripažinta, kad nei ieškovų, nei atsakovų siūlytinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti tvirtinamos, nes jos neatitinka visų bendraturčių interesų. Privažiavimo prie ieškovams priklausančio buto problema išspręsta iš dalies patenkinus ieškovų reikalavimą dėl želdinių pašalinimo. Pažymėta, kad tvarkos yra ydingos ir dėl to, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas sudarytas atsižvelgiant į jų savavališkai pastatytą priestatą, dėl kurio vyksta tam tikros administracinės procedūros – ieškovai siekia statinį įteisinti, o atsakovų pateiktas projektas yra parengtas neįtraukiant minėto statinio į naudojimosi turtu planą. Šalys turėjo galimybę kartu suderinti vieną bendrą ir visiems priimtiną plano projektą, tačiau tokio projekto nepateikė. Konstatuota, kad abi šalys neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą ir įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovai V. V., J. V. ir V. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtą planą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį ieškovų reikalavimą tenkinti; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo pašalinti želdinius – nustatyti, kad atsakovai A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. privalo savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus želdinius, esančius žemės sklypo bendrojo naudojimo teritorijoje, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ plane pažymėtoje indeksu „3“; perskaičiuoti ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (nuo bendros 2 314 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos); pritiesti ieškovams apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; pridėti prie bylos 2007 m. naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), planą (galiojusį iki 2013 m.). Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

9.1. Ieškovų nuomone, teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo), nors tiek ieškovai, tiek atsakovai sutiko, kad esama žemės sklypo naudojimosi tvarka ydinga ir turi būti keistina. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad šalys turėjo parengti vieną bendrą plano projektą. Ieškovams nepavyko susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (pakeitimo).

9.2. Ieškovai buvo priversti priimti jiems nepalankias žemės sklypo naudojimosi tvarkos sąlygas, nes, ieškovų teigimu, buto pardavėjas jiems rodė ankstesnį – 2007 m. O. K. įmonės parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį teritorija aplink gyvenamąjį pastatą buvo bendra, o sudarant žemės sklypo dalies ir buto pirkimo–pardavimo sutartis prie jų buvo pridėtas 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtas žemės sklypo planas, kurio ieškovai neturėjo galimybių išstudijuoti.

9.3. Svarbiausia problema ta, kad ieškovai neturi priėjimo / privažiavimo iki jiems priklausančio buto. Vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, kuriuo ieškovai gali naudotis, yra šiaurinis įvažiavimas, per kurį patenkama į žemės sklypo bendro naudojimo dalį, žymimą indeksu „3“. Ieškovai yra priversti kasdien pažeisti ieškovės V. L. teises ir jos interesus – naudotis jai asmeniškai priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“. Be to, esama žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia namo rekonstravimo projektą.

9.4. Ieškovų nuomone, jų užsakymu UAB „Kartografiniai projektai“ 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas geriausiai atitiko racionalumo ir bendraturčių interesų derinimo principą. Ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka idealiai atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Kiekvienos ginčo šalies asmeniniam naudojimui skirtos žemės ploto santykis su jai priklausančiu bendru plotu yra iš esmės panašus. Žemės sklypo dalys yra racionalių ir tvarkingų formų. Šis planas sumažina ginčų tarp bendraturčių galimybę. Ieškovų teigimu, jų noras turėti priėjimą prie savo buto iš gyvenamojo namo pietinės pusės yra pagrįstas. Šiuo planu siekta kuo mažiau keisti esamą naudojimosi tvarką. Ieškovų nuomone, matininko O. K. 2018 m. sausio 8 d. parengtas planas turi nemažai trūkumų. Vienas jų – žemės naudojimo neracionalumas. Be to, bendraturčiams paskirstoma nevienodo vertingumo žemė.

9.5. Teismas, nustatydamas įpareigojimą pašalinti dalį želdinių iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, nenurodė, kur konkrečiai yra pašalintina želdinių dalis ir kiek želdinių turi būti šalinama. Ši teismo sprendimo dalis netenkina teismo sprendimui keliamų reikalavimų, be to, nėra logiška, nes teismas vieną teisės pažeidimą (bendrojo naudojimo teritorijos apsodinimą želdiniais) vertina dvejopai – dalį želdinių pripažįsta neteisėtais, o dalį – teisėtais.

9.6. Teismas neįvertino visų į bylą pateiktų duomenų apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad dar patyrė 600 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų už planų parengimą. Ieškovai iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 2 341 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Apeliaciniu skundu atsakovai L. M. ir J. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priešieškinis atmestas, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovų solidariai atsakovams bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

10.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Nors teismas nurodė, kad ginčo esmė yra naudojimosi tvarkos pakeitimas, tačiau tokio ginčo nesprendė, jo neanalizavo ir netyrė. Tikroji ginčo esmė buvo ne želdinių įrengimas, neva savavališki statiniai ar inžineriniai įrenginiai, o galiojanti ydinga naudojimosi tvarka. Naujos naudojimosi tvarkos nustatymas buvo pagrindinis ieškinio ir vienintelis priešieškinio reikalavimas. Kiti ieškinio reikalavimai iš esmės buvo išvestiniai.

10.2. Būtinybė keisti esamą naudojimosi tvarką kilo po to, kai buvo padaryta gyvenamojo namo rekonstrukcija, buvo padidintas užstatymo namu plotas, dėl ko ieškovams nebeliko privažiavimo į jų asmeniniam naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, o bendro naudojimo dalis buvo palikta labai didelė ir kilo ginčas dėl jos naudojimo.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovų teigimu, pagal jų parengtą naudojimosi tvarką idealiosios nuosavybės dalys sutampa su realiosiomis, ji maksimaliai artima 2013 m. rugpjūčio 7 d. naudojimosi tvarkai, maksimaliai sumažinamas bendro naudojimo plotas, kiekvieno bendraturčio dalys yra racionalių formų, kiekvienam bendraturčiui išskirti tik jų asmeniniam naudojimui skirti plotai, užtikrintas kiekvienam pakankamas praėjimas į savo patalpas ir priėjimas bei privažiavimas prie kiekvieno iš jų asmeniniam naudojimui skirtų sklypo dalių. Pagal šią tvarką V. atsiranda pakankamo pločio privažiavimas prie jų naudojamos teritorijos, taip pat, priskiriant žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui, pašalinamas ginčas dėl želdinių. Atsakovų teigimu, ieškovų patikslintu ieškiniu pateiktas planas atitinka ne visus minėtus kriterijus, jame neatsižvelgta į bendraturčius Š. ir M..

10.4. Teismo tenkinta ieškinio dalis dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį želdinių yra ne tik neaiški, bet ir realiai neįvykdoma, taip pat prieštarauja bendraturčių laisvės principui nuspręsti, kaip bus valdomos bendro naudojimo dalys, bei lemia naujų bylų iškėlimą. Ieškovų reikalavimas pašalinti augalus iš bendro naudojimo teritorijos neturi teisinio pagrindo. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies negalima suprasti, kokią dalį želdinių ir kurioje konkrečioje vietoje atsakovai turi pašalinti, nes UAB „Domo projektas“ parengtame plane indeksu „3“ pažymėtoje sklypo dalyje želdiniai yra dviejose vietose ir apima nemažą dalį.

10.5. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nepaminėjo, kad atsakovai dar turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl naudojimosi tvarkos planų parengimo, duomenų iš VĮ Registrų centro gavimo, pastatų, kuriuos ieškovai siekė nugriauti, kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo.

11. Atsiliepimu ieškovai V. V., J. V. ir V. L. prašo atmesti atsakovų L. M. ir J. M. apeliacinį skundą. Ieškovų nuomone, bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleista: teismas nesudarė šalims sąlygų patikslinti planus. Pažymi, kad ieškovai buvo pareiškę reikalavimą nugriauti atsakovų Š. nelegaliai pastatytus ūkinius statinius, atsakovai Š. šiuos statinius įsiteisino tik bylai einant į pabaigą, t. y. 2018 gegužės 15 d. Ieškovų nuomone, byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes yra reikalingi minimalūs naudojimosi tvarkos pakeitimai, kadangi nelegalūs statiniai tapo teisėti. Ieškovai nesutinka su O. K. 2018 m. sausio 8 d. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, nes jis neatitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo (patogumo) ir teisinių santykių stabilumo kriterijų. Pažymi, kad tuo metu, kai neva buvo nutarta apsodinti žemės sklypą želdiniais, gyvenamasis namas nebuvo rekonstruotas į daugiabutį. Ieškovai kategoriškai nesutinka su tuo, kad prie bylinėjimosi išlaidų būtų priskirtos atsakovų Š. išlaidos, susijusios su nelegalių ūkinių statinių įteisinimu.

12. Atsiliepimu atsakovai L. ir J. M. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovai sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, atmesdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neišsprendė ginčo. Ieškovų teiginiai, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka neregistruota Nekilnojamojo turto registre prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovų nuomone, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta ne pagal ieškovų, o pagal atsakovų parengtą planą. Pažymi, kad ieškovai apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį pakeisti, nurodant, kad visi atsakovai pašalintų visus želdinius iš UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtos indeksu „3“ sklypo dalies, nors toks reikalavimas išeina už ieškinio ribų, nes pašalinti želdinius ieškiniu buvo prašoma įpareigoti tik Š.. Be to, toks reikalavimas neatitinka ir reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą planą, nes prašoma įpareigoti pašalinti želdinius ir iš tų dalių, kurias ieškovai patys siūlo paskirti asmeniniam naudojimui Š. ir M.

13. Atsiliepimu atsakovai A. Š. ir A. Š. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkdami turtą ieškovai turėjo galimybes susipažinti su naudojimosi tvarka. Nors ieškovai teigia, kad jie pažeidžia ieškovės V. L. teises, tačiau jokių reikalavimų šiai ieškovei nepateikė ir ji kitiems ieškovams jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra ydingas, neatitinka proporcingumo, racionalumo ir patogumo kriterijų. Dėl želdinių pašalinimo atsakovai nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai Š., įvertinę situaciją ir išsakytas pretenzijas, panaikino dalį želdinių, ieškovai gali privažiuoti prie savo gyvenamųjų patalpų ir patekti į bendro naudojimo kiemą.

14. Atsiliepimu atsakovai A. Š. ir A. Š. prašo atsakovų L. M. ir J. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis ir aplinkybes, dėl kurių šalys siekia pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatė, kad jos daugiau yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo keisti esamą tvarką. Atsakovai sutinka su teismo sprendimu, kuriuo teismas nutarė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

16. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra keturi butai: butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei A. Š., butas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovei L. M., butas Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovams V. V. ir J. V., butas Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovei V. L.. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai taip pat šalims priklauso dalinės nuosavybės teise: ieškovams V. V. ir J. V. priklauso 562/1518 dalys žemės sklypo ir 37/100 dalys kiemo statinių; ieškovei V. L. – 197/1518 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis ūkinio pastato ir 13/100 dalių kiemo statinių; atsakovei A. Š. – 380/1518 žemės sklypo, 2/4 dalys ūkinio pastato ir 1/4 dalis kiemo statinių; atsakovei L. M. – 379/1518 dalys žemės sklypo ir 1/4 dalis kiemo statinių.

18. Byloje patikslintu ieškiniu ieškovai V. V., J. V. ir V. L. reiškė reikalavimus atsakovams dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės pažeidimus (t. y. dėl atsakovų A. Š. ir A. Š. įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinius pastatus ir pašalinti želdinius iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių ir atsakovų L. M. ir J. M. įpareigojimo pašalinti metalinę tvorą ir dujų apskaitos prietaisą ir pašalinti iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vagonėlį), taip pat naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kartografiniai projektai“ matininko E. P. parengtą planą. Atsakovai A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal O. K. įmonės 2018 m. sausio 8 d. parengtą planą.

19. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. nustatytas įpareigojimas atsakovams dėl dalies želdinių pašalinimo iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, o kita ieškinio reikalavimų dalis ir priešieškinio reikalavimai netenkinti. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ieškovai V. V., J. V. ir V. L. ir atsakovai L. ir J. M. Abiejuose apeliaciniuose skunduose apeliantai iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinė dalis, kuria patenkinta dalis ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų, yra neaiški, neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų ir yra realiai neįvykdoma. Abiejuose apeliaciniuose skunduose apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

20. Nustatyta, kad skundžiamu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nuspręsta įpareigoti atsakovus A. Š., A. Š., L. M. ir J. M. per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį želdinių iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtų indeksu „3“; atsakovams nustatytų įpareigojimų neįvykdžius ieškovams suteikta teisė atlikti darbus (veiksmus) patiems ir išieškoti išlaidas iš atsakovų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinius skundus pareiškusių ieškovų ir atsakovų argumentais, kad ši teismo sprendimo dalis yra nekonkreti ir dėl to neaiški.

21. Ieškiniu ieškovai prašė įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. pašalinti želdinius iš bendro naudojimo žemės sklypo dalių, 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ parengtame plane pažymėtų indeksu „3“. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovų teiginiais, jog dėl bendrojo naudojimo teritorijoje esančių želdinių pravažiavimas į kiemą prie ieškovams priklausančio buto yra per siauras, padarė išvadą, kad būtina dalį želdinių pašalinti iš teritorijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, kokia konkrečiai želdinių dalis privalo būti pašalinta, kaip pažiedžianti ieškovų, kaip bendraturčių, teises.

22. Reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad atsiliepimuose į ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus atsakovai A. Š. ir A. Š. pažymi, jog nurodytoje žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „3“, buvo dvi augalams skirtos zonos, nenaudojamos takui ar automobiliams statyti, – viena prie A. Š. buto šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kita šalia žemės sklypo šiaurinio įvažiavimo. Atsiliepime atsakovai A. Š. ir A. Š. akcentuoja, kad jie, civilinės bylos nagrinėjimo metu įvertinę situaciją ir išsakytas pretenzijas, panaikino dalį želdinių ir dėl želdinių dalies pašalinimo ieškovai gali privažiuoti prie savo gyvenamųjų patalpų ir patekti į bendro naudojimo kiemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo tokią aplinkybę, jog atsakovai A. ir A. Š. pripažino tvarkantys bendrą kiemo teritoriją ir želdinius, kurių dalį šio ginčo teisme metu jau pašalino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu pašalinta dalis želdinių, netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kurioje vietoje yra pašalinta želdinių dalis, kiek želdinių pašalinta ir kokią konkrečią želdinių dalį atsakovai dar yra įpareigojami pašalinti.

23. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Tikslus teismo sprendimo rezoliucinės dalies suformulavimas reikšmingas ir tinkamam jo įvykdymui, kadangi vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad priverstinis šios teismo sprendimo dalies vykdymas nebūtų įmanomas, nes iš teismo sprendimo yra neaišku, kokią dalį želdinių įpareigojama pašalinti. Pripažintina, kad toks sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumas negali būti pašalinamas taikant sprendimo išaiškinimo institutą. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės teismo sprendimo išaiškinimas galimas tik nekeičiant sprendimo turinio. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tenkintų ieškinio reikalavimų dalies apimties yra neaiški, pripažintina, kad toks sprendimo išaiškinimas iš esmės lemtų sprendimo turinio keitimą.

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Reikšminga tai, kad nagrinėjamu atveju byloje tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu bendraturčiai buvo pareiškę materialinius reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo).

26. Abiejuose apeliaciniuose skunduose šalys akcentuoja, kad esama žemės klypo naudojimosi tvarka yra ydinga ir turi būti keistina. Ieškovai pabrėžia, kad svarbiausia esamos žemės sklypo naudojimosi tvarkos problema yra faktas, kad ieškovai V. V. ir J. V. neturi priėjimo / privažiavimo iki jiems priklausiančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Šią esamos naudojimosi tvarkos ydą nurodė ir priešieškinį pareiškę atsakovai. Atsakovai A. Š. ir A. Š. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą taip pat sutinka, kad dėl nurodytos priežasties esama naudojimosi tvarka yra ydinga. Tokią aplinkybę, kad ieškovams V. V. ir J. V. nenumatytas privažiavimas iki jiems asmeniniam naudojimui skirtos teritorijos patvirtina 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Domo projektas“ plano duomenys. Ieškovai apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pagal esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovai V. V. ir J. V., norėdami patekti į jiems priklausantį butą, yra priversti kasdien naudotis ieškovei V. L. asmeniškai priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“.

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų interesus tik tiek, kiek jie negali naudotis privažiavimu prie jų gyvenamojo namo dalies, ir pažymėjo, kad privažiavimo prie ieškovams priklausančio buto problema išspręsta iš dalies patenkinus ieškovų reikalavimą dėl želdinių pašalinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad ieškovų nurodomas jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas gali būti pašalintas nekeičiant esamos naudojimosi tvarkos. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, skundžiamu teismo sprendimu pasisakyta dėl dalies želdinių pašalinimo iš žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „3“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitos naudojimosi tvarkos keitimo priežastys yra neesminės, tačiau šalių akcentuotų kitų argumentų dėl bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos ydingumo (tarp jų – dėl ieškovų patekimo į jiems asmeniškai skirtą naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „4“) ir tvarkos pakeitimo konkrečiai netyrė ir neanalizavo.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei ieškovų, nei atsakovų siūlytinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti tvirtinamos, nes jos neatitinka visų bendraturčių interesų. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tais atvejais, jei teismas nustato, jog nė vienas iš naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ankstesnių susitarimų laikymosi (nesant pateisinamo pagrindo nukrypti nuo jų), projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas turi teisę jais grindžiamus reikalavimus atmesti. Tačiau vertindamas šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus teismas turi įvertinti visumą aplinkybių ir kriterijų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Vien aplinkybė, kad šalims nepavyko suderinti vieno bendro visiems bendraturčiams priimto plano projekto, nesudaro pagrindo nespręsti šalių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pakeitimo).

29. Svarbu ir tai, kad ieškovai ieškinio reikalavimus grindė UAB „Kartografiniai projektai“ 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtu planu. Atsiliepime į atsakovų L. M. ir J. M. apeliacinį skundą ieškovai teigia, kad byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teisme šalys nebegali teikti net minimalių naudojimosi tvarkos pakeitimų, nors šiuo atveju bent jau minimalūs naudojimosi tvarkos pakeitimai yra reikalingi, nes pasikeitė reikšminga bylos aplinkybė – atsakovų nelegalūs statiniai tapo teisėtais. Ieškovai minėtame procesiniame dokumente nurodo, kad ieškovai buvo pareiškę reikalavimą nugriauti atsakovų Š. nelegaliai pastatytus ūkinius statinius, tačiau atsakovai Š., Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuos statinius įsiteisino 2018 gegužės 15 d. ir tuo remdamiesi atsakovai įrodinėja ieškovų anksčiau parengto projekto ydingumą.

30. Ištyrus bylos medžiagą ir įvertinus apeliacinius skundus pareiškusių ieškovų ir atsakovų argumentus bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus darytina išvada, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą išsamiai neištirtos ir nenustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir neatskleista šalių ginčo ir bylos esmė. Nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimas, galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo pritaikytą ieškovų teisių gynimo būdą, tai, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinė dalis dėl tenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų apimties yra neaiški ir nekonkreti, atsižvelgdama į byloje tirtinų duomenų apimtį ir pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje reikalingas išsamus ir visapusiškas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teisme iš esmės išspręsti šalių reikalavimus nėra galimybės, kadangi tai prieštarautų dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja ir dėl joje pateiktų įrodymų bei reiškiamų reikalavimų iš esmės pasisako pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos 2007 m. naudojimosi žemės sklypu planą, galiojusį iki 2013 m. Konstatavus teisinį pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pridėtų naujų įrodymų priėmimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas.

32. Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas