- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-402-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06513-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priešieškinį ieškovei UAB „Indikacija“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 20 227,35 Eur skolą, 144,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 12 200 Eur dydžio netesybas – delspinigius už sąskaitose pradelstus mokėjimus, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2021 m. vasario 1 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės lėšas, esančias atsiskaitomosiose banko sąskaitose, nesant lėšų - atsakovės kilnojamąjį ir/ ar nekilnojamąjį turtą bendrai prašomos priteisti 32 575,30 Eur skolos vertei, nedarant poveikio einamiems atsiskaitymams su valstybe ir/ar mokant darbuotojams darbo užmokestį.
3. Nurodė, kad nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovės finansinė būklė labai pablogėjo, atsakovės atžvilgiu padaugėjo bylų, be to, atsakovė mažina savo turtą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2021 m. vasario 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė ieškovės prašymą atmesti.
5. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą. Įmonės finansinė padėtis nėra bloga, veikla yra stabili ir pakankamai gera. Be to, ieškovė nepateikė jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pažymėjo, kad nors ir padidėjo bylų kiekis, tačiau teisminiuose ginčuose UAB „Išskirtinio būsto statyba“ dalyvauja ne tik kaip atsakovė, bet ir kaip ieškovė. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apsunkinta atsakovės galimybė vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą atmetė.
7. Nurodė, kad ieškovė kartu su prašymu nepateikė teismui patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog atsirado pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad ieškovė teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, dėl kurių teismui priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Taip pat nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovės darbuotojų skaičius, turto masė sumažėjo, savaime negali būti vertinama kaip įmonės nesąžiningi veiksmai, atsakovės dalyvavimas kituose teisminiuose ginčuose taip pat nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose teisminiuose ginčuose šis juridinis asmuo dalyvauja kaip ieškovas. Taip pat pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovė patiria finansinių sunkumų, ypač atsižvelgiant į šalyje įvestus apribojimus, susijusius su paskelbtu karantinu dėl pandemijos, nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių iškiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1 Ieškovė pateikė teismui neginčijamus įrodymus, kad atsakovė turimą turtą jau perleido, t. y. ženkliai sumažino savo turto masę, ko pasėkoje ji oficialiais duomenimis priskiriama prie bendrovių, kurioms numatomas aukščiausias bankroto rizikos vertinimas, šios aplinkybės būtent ir patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
8.2 Ieškovė pateikė duomenis ne tik apie ketinimą sumažinti turto masę, bet ir apie jau įvykusius ženklius bendrovės turto pasikeitimus, lėmusius, kad nuo rugsėjo mėnesio buvusio aukšto bankroto rizikos vertinimo, šiai dienai atsakovė yra aukščiausioje rizikos zonoje, taigi, atsakovės veiksmai, kai būdama sunkioje finansinėje padėtyje proceso metu ji sąmoningai dar labiau apsunkina savo finansinę padėtį, aiškiai suponuoja apie jos nesąžiningumą.
8.3 Teismo argumentai, kad abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, todėl vien aplinkybės, kad atsakovės darbuotojų skaičius, turto masė sumažėjo, savaime negali būti vertinama kaip įmonės nesąžiningi veiksmai, nepagrįstos, padarytos neįsigilinus į ieškovės pateiktus argumentus ir pridėtus rašytinius įrodymus.
8.4 Atsakovė vengia teismo posėdžių, teismo siūlymą rengti bylą nuotoliniu būdu atsakovė sukritikavo, tikėtina, kad iki teismo posėdžio kovo mėnesį bendrovė nebeturės jokio turto, jokių lėšų, ir galimai jai jau bus pradėtas bankroto procesas.
8.5 Nuo ieškinio padavimo dienos iki pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos blogėjanti įmonės turtinė padėtis rodo sąmoningus, nesąžiningus atsakovės veiksmus, šios aplinkybes sąmoningai veda atsakovę prie bankroto, tokiu atveju galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Tokio išimtinio ir itin atsakovės interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
9.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamoje civilinėje byloje jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1348-777/2020.
9.3. Atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai, taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį.
9.4. Stabilią atsakovės finansinę padėtį įrodo ir tai, kad atsakovė yra sudariusi rangos sutartis su daug juridinių asmenų, tarp jų ir su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, rangos sutartys vykdomos, už rangos darbų atlikimą gaunamos lėšos, toliau sėkmingai vystoma komercinė-ūkinė veikla.
9.5. Nors atsakovė turi įmokų įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2021 m. vasario mėnesio Sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP10- nusprendė atidėti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 28 d.
9.6. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
9.7. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų atsakovei didelių sunkumų, nes atsakovė negalėtų naudotis areštuotose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, atsakovei taptų sudėtinga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, būtų pažeidžiami ne tik atsakovės, bet ir kitų juridinių bei fizinių asmenų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Apeliantė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos. Prašo prijungti 2021 m. kovo 16 d. straipsnio dienraštyje „Vakarų ekspresas“ kopiją.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta straipsnio dienraštyje kopija nelaikytina tinkamu įrodymu įrodinėjant atsakovės nesąžiningumą, be to, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teismas apeliantės pateiktus papildomus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad ieškovė teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, dėl kurių teismui priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
18. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad pateikė duomenis ne tik apie ketinimą sumažinti turto masę, bet ir apie jau įvykusius ženklius bendrovės turto pasikeitimus, lėmusius, kad nuo rugsėjo mėnesio buvusio aukšto bankroto rizikos vertinimo, šiuo metu atsakovė yra aukščiausioje rizikos zonoje, todėl atsakovės veiksmai, kai būdama sunkioje finansinėje padėtyje proceso metu ji sąmoningai dar labiau apsunkina savo finansinę padėtį, aiškiai suponuoja apie jos nesąžiningumą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
20. Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
21. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195- 943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675- 943/2020).
22. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
23. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1348-777/2020, spręsdamas šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovės nesąžiningumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.
24. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, suprastėjęs kreditingumo reitingas, padidėjęs įsiskolinimas Sodrai, sumažėjęs darbuotojų skaičius bei mokamas vidutinis darbo užmokestis, teisminių bylų padaugėjimas ir kt., negali būti laikomos aplinkybėmis, įrodančiomis atsakovės nesąžiningumą. Akivaizdu, kad esant pandeminei situacijai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, yra žymiai pablogėjusi tokių statybos įmonių kaip atsakovės, finansinė padėtis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad kreditingumo reitingas, darbuotojų skaičius bei mokamas vidutinis darbo užmokestis sumažėjo dėl to, jog įmonė siekia bankrutuoti. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl įsiskolinimo įmokų atidėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2021 m. vasario mėnesio Sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP10- nusprendė atidėti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. sausio 28 d., tokiu būdu sudarydama galimybes įmonei vykdyti veiklą ir išvengti bankroto.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Taigi aplinkybė, kad atsakovė neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškinio reikalavimą, ir darbuotojų, nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės dalyvavimas kituose teisminiuose ginčuose taip pat nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, atsižvelgiant ir į tai, kad kai kuriuose teisminiuose ginčuose atsakovė dalyvauja kaip ieškovė. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pateikusi priešieškinį dėl netesybų iš ieškovės priteisimo.
26. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra statybos įmonė, vykdo veiklą, tačiau nekilnojamojo turto neturi, iš duomenų VĮ Regitra matyti, kad atsakovei priklauso 1 (duomenys neskelbtini), taigi akivaizdu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų atsakovei didelių sunkumų, nes atsakovė negalėtų naudotis areštuotose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi atsakovei neturint apyvartinių lėšų taptų sudėtinga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė neišvengiamai bankrutuotų, ir tokiu atveju būtų pažeidžiami ne tik atsakovės, bet ir kitų juridinių bei fizinių asmenų interesai.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tik vienos iš šalių – kreditoriaus – interesų užtikrinimas, jo prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies, jeigu ji iš tikrųjų tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja (ar realiai gali generuoti) pajamas, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, ir, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės nemokumo (bankroto) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015).
28. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl teismo posėdžių vilkinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, piktnaudžiavimo procesu klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas (CPK 95 straipsnis).
29. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiamo klausimo teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, tai yra, jog atsakovės finansinė padėtis pablogėjo dėl atsakovės atliekamų nesąžiningų veiksmų ir siekio išvengti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.