- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1348-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06513-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“
- Kategorijos
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 20 227,35 Eur skolą, 144,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 12 200 Eur dydžio netesybas – delspinigius už sąskaitose pradelstus mokėjimus, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršydamas 32 572,30 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliko teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat neuždraudė disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs. 2020 m. spalio 9 d. gauti atsakovės prieštaravimai.
4. 2020 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad pareikštas reikalavimas atsakovei nėra didelis, atsakovės finansinė padėtis yra gera. Taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6.1. Nurodė, kad atsakovės grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo tik 2 225 Eur. Pažymėjo, kad, 2019 m. balanso duomenimis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 301 604 Eur. Ir nors atsakovė pateikė keletą jos su užsakovais sudarytų rangos sutarčių, tačiau padarė išvadą, kad vien šios sutartys nepatvirtina geros ir stabilios įmonės finansinės padėties, juo labiau įvertinant į bylą pateiktus duomenis apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vienašališkai nutrauktą 2019 m. gegužės 19 d. statybos rangos sutartį.
6.2. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte teigiama, kad, rangovui (atsakovei) susidūrus su finansiniais sunkumais ir dėl to subrangovams atsisakius dirbti vėluojant atsiskaitymams už darbus, užsakovas ėmėsi iniciatyvos sudarant trišales atsiskaitymo sutartis su subrangovais, tačiau nepaisant to atliktų darbų kokybė ir darbų eiga kelia naudotojui ir užsakovui susirūpinimą. Atsakovė pateikė raštą, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, iš kurio matyti, kad ji nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu, tačiau atkreipė dėmesį, kad, kaip pastebėjo ieškovė, tai tik galbūt suponuoja dar vieną teisminį ginčą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovei UAB „Išskirtinio būsto statyba“ Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog byloje nebuvo nurodyta jokių esančių ar tikėtinų duomenų apie atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nesąžiningumą bei apie pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos. Pažymėjo, kad teismas tik sutiko su atsakovės nuomone ir abstrakčiai nurodė, jog naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog ieškovė nepateikė jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pažymėtina, jog tokių duomenų ieškovė ir neturi galimybės pateikti, kadangi jų paprasčiausia nėra – atsakovė yra sąžininga sutartinių santykių šalis, visada įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kai prisiimtas sutartines pareigas įvykdo kita sutarties šalis.
8.2. Nurodė, kad nepaisant teisminės praktikos, jog ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė teismui pateikė duomenis, įrodančius, jog pareikštas reikalavimas atsakovei nėra didelis, be to, atsakovės finansinė padėtis yra gera. Teigia, jog atsakovė pateikė 4 rangos sutartis, minėtų sutarčių suma su PVM – 2 716 561,43 Eur. Pažymėjo, kad net ir atmetus tą sutartį, dėl kurios kilo ginčas, akivaizdu, jog iš kitų sutarčių gaunama finansinė nauda daugiau nei 40 kartų viršija ieškovės reikalaujamą sumą. Akcentavo, kad pateikta tik nedidelė rangos sutarčių dalis. Kitų sutarčių atsakovė neteikė nenorėdama pažeisti sutarties šalis saistančio konfidencialumo principo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties netenkinti. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad atsakovės turtinė / finansinė padėtis yra itin prasta, jos bankroto tikimybės prognozė aukščiausia. Teigia, jog šias aplinkybes ieškovė grindė pateikdama oficialius duomenis, gautus iš creditinfo.lt. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė nei teikdama prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė į bylą jokių ieškovės nurodytas ir teismo pagrįstomis pripažintas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
10.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais: „Nors atsakovė pateikė keletą jos su užsakovais sudarytų rangos sutarčių, tačiau vien šios sutartys nepatvirtina geros ir stabilios įmonės finansinės padėties, juo labiau įvertinant į bylą pateiktus duomenis apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vienašališkai nutrauktą 2019 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį.“ Mano, jog nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, esą teismo padarytos išvados, jog atsakovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir stabili, yra nepagrįstos. Teigia jog yra priešingai, pati atsakovė, turėdama pareigą paneigti jos itin prastą finansinę padėtį pagrindžiančias išvadas, to nepadarė – neteikė byloje jokių jos teiginius patvirtinančių ir byloje nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
10.3. Nurodė, kad į bylą kartu su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė pateikė realios tikrovės neatitinkančius duomenis – nutrauktą sutartį, už kurią nurodo gausianti 113 989,88 Eur su PVM. Mano, kad toks galbūt nesąžiningas atsakovės elgesys teikia pagrindą abejonėms ir dėl likusių jos nurodytų rangos sutarčių, taigi ir gautinų pajamų realaus egzistavimo. Nežiūrint to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu iš minimų sutarčių planuojamas gauti pajamas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Kitų duomenų, paneigiančių jos prastą finansinę padėtį, atsakovė ir su šiuo skundu taip pat nepateikia. Darytina išvada, kad oficialūs duomenys lieka nepagrįsti, o atsakovės realios tikrovės neatitinkantys duomenys tik patvirtina jos nesąžiningumą.
10.4. Teigia, jog nesąžiningumo kontekste primintina, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė atkreipė dėmesį į atsakovės kaip rinkoje veikiančios dalyvės elgesį. Pažymi, kad, oficialiais duomenimis, atsakovė nuolat bylinėjasi, net 27 bylose ji buvo atsakovė. Nurodė, kad iš viešai prieinamų teismo sprendimų matyti, kad atsakovė dažniausiai bylas pralaimi, teismams konstatavus, kad (iš esmės itin panašiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamoje byloje) civilinėse bylose atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti pagal pasirašytas rangos sutartis priešpriešinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti rangovams už tinkamai atliktus rangos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.).
14. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis. Nustatyta, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešęs atsakovei, todėl laikytina, jog atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai yra pasikeitusios naujos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, neturėjo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, akcentuoja, jog atsakovė, kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tiek taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nevertino aplinkybių, jog byloje nebuvo nurodyta jokių esančių ar tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą bei apie pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tiek taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kaip pagrindą grėsmei dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo laikė atsakovės prastą finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo: „Atsakovė, prašydama panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, visgi nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir stabili, todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.“
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas taikyti turto areštą – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti prastą atsakovės finansinę padėtį, tai nesuteiktų pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis galbūt yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės galimu nesąžiningumu. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
20. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, jog ieškovė labai plačiai analizuoja atsakovės finansinę padėtį ir būtent su šia aplinkybe iš esmės sieja atsakovės nesąžiningumą, tačiau į bylą nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą ar 2020 m. rugsėjo 24 d. bei 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atsiliepimais į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė jokių bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Kaip minėta, prasta atsakovės finansinė padėtis nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Taip pat nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, kad atsakovė pateikė realios tikrovės neatitinkančius duomenis – nutrauktą sutartį, už kurią nurodo gausianti 113 989,88 Eur su PVM, o šios aplinkybės teikia pagrindą abejonėms ir dėl likusių jos nurodytų rangos sutarčių, taigi ir gautinų pajamų realaus egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali suponuoti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo atsakovės siekio ar juo labiau atliekamų veiksmų, siekiant apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar bandymo paslėpti (perleisti) turtą, taip išvengiant prievolės ieškovei.
22. Analogiškai vertintini ir ieškovės argumentai, kad atsakovės kaip rinkoje veikiančios dalyvės elgesį apibūdina ir tai, kad atsakovė nuolat bylinėjasi ir net 27 bylose ji buvo atsakovė. Šiuo atveju laikytina, jog ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovės nesąžiningumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į aktualiausią teismų praktiką, konstatuoja, jog atskirajame skunde įvardyta aplinkybė, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga, nepateikus jokių įrodymų, jog tam įtakos turėjo būtent nesąžiningi atsakovės veiksmai, siekiant sumažinti pirmiau turėto turto vertę / masę ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet ne verslo / ekonominiai ciklai arba kitos objektyvios aplinkybės, nesudaro pagrindo sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręsti iš esmės – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2-10032-972/2020 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Nutarties kopiją išsiųsti ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.