- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-30-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02154-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, dalyvaujant apeliantės atstovui adv. A. P., atsakovui E. M., jo atstovei adv. V. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei V. T. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-470/2014 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. su institucijomis, teikiančiomis išvadą,- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, atitinkama institucija Anglijoje Children`s Services Northamptonshire Country Council Ventury Hause dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teisės globoti dukrą G. M.. Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir prašė pakeisti nepilnametės dukters G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motiną, priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą dukrai G. M. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise. Taip pat prašė nutraukti iš ieškovės 2013-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai G. M. po 350 Lt kas mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad nutraukiant šalių santuoką 2011-10-28 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu dukters (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių duktė faktiškai apsigyveno su tėvu. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovė 2012 metų pavasarį išvyko į Angliją, o atsakovas kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos su juo įteisinimo ir teismas jo prašymą patenkino bei priteisė iš ieškovės išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini)po 130 Lt kas mėnesį. Vėlesniu teismo sprendimu išlaikymo dydis buvo padidintas iki 350 Lt per mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad nuo ieškovės išvykimo į Angliją atsakovas draudė dukrai su ja bendrauti, telefoninių pokalbių metu buvo jaučiama jo įtaka pokalbių turiniui. 2013 m. ieškovei trumpam grįžus į Lietuvą su dukterimi pavyko pabendrauti tik su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pagalba. Duktė buvo išsigandusi, sakė, kad bijosi tėvo, kuris ją skriaudžia, be jokių priežasčių bara, jos santykiai su tėvu yra blogi, jokio normalaus bendravimo nėra, jis įžeidžiančiai atsiliepia apie vaiko motiną. Nurodė, kad ją skriaudžia taip pat atsakovo sutuoktinė, kuri yra ieškovės sesuo, dukra nesutaria su jos vaikais, todėl prašė ieškovės pasiimti ją gyventi kartu. Dėl nesutarimų su tėvu ir jo šeima mergaitė kreipėsi į psichologę, todėl ieškovė laiko, kad esmingai pasikeitus aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė šiais motyvais:
1. Teismas, spręsdamas G. M. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, pirmiausia atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apklausta teismo posėdžio metu G. M. patvirtino norinti gyventi su motina ir nurodė, kad nuo 2012 metų rudens tėvas ir jo žmona V. M. ėmė ją skriausti, mušti, riboti maistą, vertė dirbti. Ji niekam nesiskundė, nes bijojo tėvo. 2013 m. pavasarį į Lietuvą grįžo mama, todėl dėl blogo tėvo elgesio ji pasiskundė mamai. Mama liepė skųstis ne jai, bet kam nors rašyti raštu. Tada ji parašė laišką Vaiko teisių apsaugos tarnybai, jame išdėstė, kad tėvas su žmona ją muša. Po šio skundo ji buvo apgyvendinta pas tetą, o vėliau teismas leido gyventi su mama. Ji su mama išvažiavo į Angliją. Ten mama vieną kartą pakeitė gyvenamąją vietą ir dabar jos gyvena nuomojamame name. Nesant vaikų psichologijos specialisto tyrimo dėl G. M. psichologinės būsenos, teismas jos pačios nuomonę dėl pasirinktos gyvenamosios vietos vertino skeptiškai ir tik kitų įrodymų kontekste.
2. Teismas vertindamas G. M. apsisprendimą gyventi su motina, analizavo, kiek jos parodymai dėl smurto šeimoje atitinka tikrovę. Teismas rėmėsi į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2013-11-07 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00650-13 nutrauktas nenustačius E. M. ir V. M. veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymo (t.2, b.l. 120-121). Išanalizavus ikiteisminio tyrimo nutarimą ir G. M. teismo posėdyje duotus parodymus teismas konstatavo, kad byloje negauta jokių konkrečių įrodymų, kad G. M. buvo skriaudžiama šeimoje. Atkreipiamas dėmesys, kad G. M. nurodė smurtą jos atžvilgiu prasidėjus 2012 metų rudenį, iki to laiko ji laimingai gyvenusi tėvo šeimoje, todėl teismui kilo pagrįstos abejonės, kodėl turėdama artimų giminaičių ir draugų tame pačiame mieste, lankydama mokyklą, ji savo aplinkoje nutylėjo smurto faktus ir juos tik po pusės metų atskleidė motinai, kai ši grįžo į Lietuvą, nors iki to laiko apie dvejus metus su motina iš viso nebendravo. Teismas sprendė, kad nors G. M. išreiškė norą gyventi su motina, tačiau toks jos pasirinkimas prieštarauja jos pačios interesams ir yra žalingas jos ugdymui, vystymuisi bei normalios ateities kūrimui, kas patvirtinama atlikus kitų byloje surinktų įrodymų analizę.
3. Teismas rėmėsi liudytojų I. K., D. S., M. S., V. M., G. D. parodymais, kurie patvirtino esant gerą psichologinę atmosferą atsakovo E. M. šeimoje ir nurodė jo santykius su pirmąja sutuoktine R. M. buvus konfliktiškus, ją apibūdina kaip neskiriančią dėmesio dukteriai (duomenys neskelbtini), mėgstančią išgerti.
4. Teismas akcentavo, kad nors ieškovė R. M. nurodė gyvenanti Anglijoje, (duomenys neskelbtini)mieste, tačiau į bylą jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, aplinką, buitį, darbą ar kitą užsiėmimą nepateikė. R. M. adresas keitėsi, kas patvirtina, jog ji keitė gyvenamąją vietą, tačiau nei apie pirmąją, nei apie antrąją jokios informacijos teismui neteikė. Teismas du kartus siuntė paklausimus į Anglijos instituciją, atsakingą už vaiko teisių apsaugą, dėl R. M. ir G. M. gyvenimo sąlygų įvertinimo, tačiau atsakymo nė į vieną iš užklausų nebuvo gauta. Teismas neatmetė E. M. versijos, kad tai įvyko dėl R. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, nes tarnyba galimai jos neranda. Apie G. M. mokymąsi Anglijoje žinoma tik tiek, kad ji buvo priimta į (duomenys neskelbtini)8 klasę, kas patvirtinama šios mokyklos asistentės (duomenys neskelbtini)raštu (t.2, b.l. 99). Iš teismo turimų duomenų neįmanoma susidaryti pilno ieškovės ir jos dukters gyvenimo Anglijoje vaizdo, tačiau turimi duomenys akivaizdžiai leidžia spręsti, jog sąlygos yra žymiai prastesnės nei Lietuvoje pas tėvą. Kadangi ieškovė iš esmės jokios informacijos apie jos gyvenimo ir darbo sąlygas, kitas reikšmingas bylai aplinkybes neteikė, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė tikslingumo pakeisti dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su motina.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės, atskleidžiančios R. M. požiūrį į dukterį. Byloje reikšminga tai, kad ieškovė R. M. nemokėjo pilno išlaikymo dukteriai G. M. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimus. Iš atsakovo R. M. pateiktos jo banko sąskaitos išklotinės matyti, kad R. M. laikotarpiu nuo 2012-05-27 iki 2013-10-16 yra padariusi trylika bankinių pavedimų E. M. kiekvieną po 10 litų, iš viso 130 Lt (t.2, b.l. 122-154), kas yra nepateisinamai mažai atsižvelgiant į normalius dukters poreikius. Ieškovė kas mėnesį atsakovui pervesdavo po 438 Lt padengti jų bendrai gautai banko paskolai sodybai įsigyti. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovė turėjo lėšų, tačiau finansiniams įsipareigojimams bankui skyrė prioritetą prieš prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką. Dėl šių priežasčių ieškovės požiūris į savo nuosavybę, nepilnametės dukters interesus, siekis perkelti mergaitę iš normalios šeimyninės aplinkos į neužtikrintą aplinką vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo žmogaus standartų ir netgi lengvabūdiškas.
6. Teismas pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą dėl tikslingumo pakeisti G. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją pagal motinos gyvenamąją vietą. Tačiau ši išvada teismo neįtikino, nes ji grindžiama išmintinai tik mergaitės, kaip sugebančios pagal savo amžių formuoti nuomonę, pageidavimu gyventi su motina, kiti motyvai išvadoje nenurodyti. Į bylą įtraukta išvadai duoti Anglijos institucija Children`s Services Northamptonshire Country Council Ventury Hause nepateikė išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors teismas du kartus kreipėsi į atitinkamas įteikiančias institucijas Anglijoje, išvados nepateikimo priežastys teismui nežinomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1. nustatyti nepilnametės dukters G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. M.; 2. priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą dukrai G. M. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšas tvarkyti ieškovei R. M. uzufrukto teise; 3. nutraukti iš ieškovės R. M. 2013-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai G. M. po 350 Lt kas mėnesį; 4. įpareigoti atsakovą teikti jai informaciją apie jo gaunamas pajamas ir turtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. nepilnametei dukrai gyvenant pas tėvą E. M. jos gyvenimo sąlygos pablogėjo dėl netinkamo atsakovo elgesio, o ieškovės materialinei padėčiai žymiai pagerėjus ir atsiradus galimybei dukrai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, normalią jos poreikius atitinkančią socialinę aplinką bei atsižvelgiant į dukters aiškiai išreikštą norą gyventi su ieškove, atsirado objektyvus pagrindas pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina, kartu pakeičiant ir išlaikymo tvarką.
2. Ginčo sprendimas iš naujo pagal pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą - reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir tuo pačiu išspręsti vaiko išlaikymo klausimą 2) tėvas ( motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti kitiems asmenims. Šiuo atveju yra pirmoji minėta sąlyga. Nutraukus ieškovės su atsakovu santuoką, atsakovas netinkamai rūpinasi dukra, t.y. draudžia jai bendrauti su motina, prieš vaiką smurtauja, riboja maistą, verčia dirbti sunkius darbus, dėl to kenčia vaiko mokymosi rezultatai. Visa tai patvirtina, dukters teismo posėdžio metu duoti parodymai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, pareiškimai, rašyti Alytaus pedagoginei psichologinei tarnybai ir ieškovės parodymai.
3. 1959 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijoje yra įtvirtintas principas (6 principas), pagal kurį vaiko negalima išskirti su motina, išskyrus išimtines aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vaikui labai reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms vienodoms sąlygoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti.
4. Teismas nepagrįstai apibūdino ieškovę kaip nerūpestingą ir lengvabūdišką asmenybę. Kai ieškovė sužinojo, kad su jos dukra elgiamasi netinkamai, ji grįžo į Lietuvą ir dėjo visas pastangas, kad kaip įmanoma greičiau būtų sukurta tinkama dukters socialinė aplinka ir gyvenimo sąlygos. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė dirba, turi gyvenamąjį būstą bei dokumentai patvirtinantys, kad mergaitė lanko mokyklą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio mėn. 28 d. nutartimi (civ. b. 2-2628-470/2013) taikius laikinąsias apsaugos priemones, dukra nuo 2013 m. vasaros, gyvena su ieškove Anglijoje, kur jau visus metus mokosi, kur jau yra puikiai prisitaikiusi, kur jaučiasi laiminga, mylima, kur jai nieko netrūksta.
6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant ginčą, nebuvo pakankamai aktyvus, nes neišsireikalavo visų reikalingų dokumentų iš atitinkamų Anglijos institucijų ir, ne gana to, tai vertino ieškovės nenaudai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiai argumentais:
1. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, rėmėsi pačios ieškovės sugalvota istorija neva atsakovo E. M., šeimoje prieš nepilnametę dukrą G. M. buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog dėl tokio pareiškimo Alytaus apskrities VPK 2013-06-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto šeimoje, kuris buvo nutrauktas nenustačius E. M. ir V. M. veikoje nusikalstamos veikos požymių.
2. Pažymima, kad 2011-10-28 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta E. M. ir R. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šiuo sprendimu nepilnametės G. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. M.. Tačiau dėl vaiko nepriežūros ir blogo pavyzdžio nepilnametei, o taip pat išreiškus pačiai nepilnametei norą gyventi su tėvu, E. M. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 2012-04-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir G. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. M. bei priteistas išlaikymas po 130 litų iki G. M. pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė R. M. nevykdė savo prievolės teikti vaikui išlaikymą, o tai rodo jos netinkamą kaip motinos elgesį ir požiūrį į vaiką. Be to, išvykusi gyventi į Angliją bendravimo ryšio su savo dukra ieškovė R. M. nepalaikė, nesidomėjo jos sveikata, mokslais, tai patvirtino ir pati mergaitė. Vėliau ieškovė pradėjo elgtis nesąžiningai, manipuliuoti nepilnamete dukra.
3. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji dukrai gali pasiūlyti geresnes gyvenimo ir raidos sąlygas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, nepateiktas gyvenimo ir buities sąlygų įvertinimas. Taip pat teismas neturi duomenų apie mergaitės mokymąsi.
4. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
5. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog draudė mergaitei bendrauti su mama. Pažymėtina ir tai, kad jo santykiai su dukra iki 2013 metų pavasario buvo puikūs, atsakovas su žmona visiems vaikams vienodai skyrė meilės ir vienodai jais visais rūpinosi. Atsakovas rūpinosi dukros augimu, auklėjimu, sveikata, periodiškai lankėsi mokykloje.
6. Nepagrįstai apeliaciniame skunde dėstoma, kad teismas nebuvo aktyvus, neišsireikalavo iš atitinkamų Anglijos institucijų duomenų. Priešingai, teismas buvo aktyvus. Teismas skelbė kelias pertraukas, kol bus gauta medžiaga iš Anglijos institucijų, tačiau į teismo pateiktą ne vieną paklausimą, jokių atsakymų nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 punktą nepilnametės G. M., gim. 2000-10-03 gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o sutarties 3 punktu vaiko tėvas įsipareigojo teikti jam išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1161-179/2012 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 ir 3 punktai, (o taip pat ir 2 punktas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos) buvo pakeisti nustatant, kad vaiko gyvenamoji vieta bus su tėvu, o vaiko motina mokės jam išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-106-652/2013 buvo pakeistas išlaikymas vaikui, nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nutartimi ir išlaikymas padidintas iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl G. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jai priteisimo iš tėvo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nutraukiant priteistą 350 Lt išlaikymą iš vaiko motinos (CK 3.174 str., 3.192 straipsnis, 1.138 straipsnio 5 punktas). Be to apeliantė apeliaciniu skundu prašo įpareigoti atsakovą teikti jai informaciją apie gaunamas pajamas ir turtą. Dėl pastarojo reikalavimo pažymima, kad ieškovė ieškinyje nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo, tik buvo suformulavusi prašymą teismui įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas ir turimą turtą (CPK 199 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime visiškai be pagrindo jį įvardijo kaip atskirą reikalavimą, bet dėl jo savo argumentų nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako, galiojant draudimui apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 str. 3 d.) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005 ir kt.). Teisminėje praktikoje konkrečiai neapibrėžiama kokių aplinkybių pasikeitimas yra kaip esminis, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kai esanti aplinka, kurioje gyveno vaikas jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Taigi, nustačius šias aplinkybes ir sprendžiant ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Priimdamas byloje sprendimą teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tačiau vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo ir ieškinyje nurodė, kad pasikeitė dukters noras dėl gyvenamosios vietos, nes ji pradėjo nesutarti su atsakovu, jo sutuoktine ir jos vaikais, dukra atsakovo šeimoje jaučiasi psichologiškai traumuojama, nesaugi, net tėvo bijo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnametės G. M. noras gyventi su motina prieštarauja jos interesams. Teismas taip pat nesivadovavo byloje dalyvaujančios institucijos – Alytaus raj. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuria buvo rekomenduojama pakeisti vaiko gyvenamąją vietą atsižvelgiant į vaiko norą ir byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko ir tėvo tarpusavio santykių pablogėjimo, netinkamų auklėjimo priemonių vaiko atžvilgiu taikymo.
Iškeliant civilinę bylą teisme G. M. buvo beveik 14 m. ir teismas negalėjo turėti abejonių, kad tokio amžiaus vaikas gali išsakyti savo pažiūras ginčo klausimu. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme G. M. aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Šį norą argumentavo pasikeitusiais jos ir tėvo tarpusavio santykiais, emocinio ryšio praradimu su juo ir jo sutuoktine. Vaikas raštu Alytaus pedagoginei psichologinei tarnybai, Alytaus VTAS nurodė apie jai atsakovo taikomas fizines bausmes, tėvo ir jos sutuoktinės netinkamą elgesį jos atžvilgiu, vaikas atsakovo šeimoje nesijautė mylimas (2 t., b.l. 15-19,35-38, 53,54). Sutiktina su atsakovu, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2013-11-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00650-13 buvo nutrauktas nenustačius E. M. ir V. M. veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymo (t.2, b.l. 120-121). Tačiau šiame nutarime nurodyta, kad apie vaiko skundus dėl nesutarimo su tėvu žino ir liudytoja D. K., apie tai, kad mergaitė ilgisi motinos paliudijo liudytoja M. N.. V. M. ir atsakovas ikiteisminiame tyrime parodė, jog pastebėjo, kad po 2013 Naujųjų Metų (duomenys neskelbtini)pasidarė uždaresnė. Nutarime nurodoma, kad Alytaus pedagoginei psichologinei tarnyba pranešė, kad dėl pagalbos G. M. buvo kreiptasi 2011-11-15 ir darbo metu buvo nustatyta, kad tėvas kartais taiko netinkamus drausminimo būdus (mergaitės klupdymas). 2013-05-21 buvo kreiptasi dėl tėvo ir jo sutuoktinės bendravimo su (duomenys neskelbtini)sunkumų ir paaiškėjo, kad mergaitės emocinė būsena pablogėjo dėl tėvo santuokos su motinos seserimi bei brolio gimimo. 2013-06-05 įvykusios konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) jautėsi nemylima šeimoje. Apeliacinės instancijos teisme G. M. ir byloje dalyvaujančios institucijos atstovė paaiškino, kad atsakovas linkęs kaltinti vaiką dėl susidariusios situacijos. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip pat neslėpė susierzinimo dėl susidėjusių aplinkybių bei pabrėždavo, kad vaikas pasidavė motinos įtakai ir pateikė Alytaus pedagoginei psichologinei tarnybai ir Alytaus VTAS tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva buvusį smurtą prieš nepilnametę, todėl dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jis su sutuoktine patyrė nepatogumų. Šiuo aspektu atsakovas net kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus, kad ieškovės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau Alytaus apylinkės prokurorės 2014-11-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti, o jo skundas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi atmestas (4 t., b.l. 73-75). Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad vaikas palaipsniui pradėjo skųstis, kad tėvas negeras, piktas, skiria fizines bausmes, o liudytoja D. K. nurodė mačiusi kaip atsakovas pešdavo (duomenys neskelbtini)už plaukų, niuktelėdavo kumščiu per nugarą, grubiai bendravo su mergaite, kas iš dalies sutampa su (duomenys neskelbtini) psichologei pateikto laiško turiniu. Teismas pritarė prokurorei, kad ieškovės pasakymas dukrai parašyti psichologei laišką, kad yra skriaudžiama, negali būti vertinamas kaip jos įtaka mažametei duoti neteisingus parodymus prieš tėvą, jo žmoną ar melagingai pranešti apie nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teisme (duomenys neskelbtini)nurodė aplinkybes, dėl kurių vaikas galėjo nepasitikėti atsakovu ir jaustis nesaugus, kuomet jis primindavo (duomenys neskelbtini)vis dar saugantis jų bendrą paslaptį, susijusią su netinkamu vaiko poelgiu mokykloje, todėl vaikas jautėsi pažeidžiamas bei galėjo ir dėl to apsispręsti gyventi su motina. Be to (duomenys neskelbtini)nurodė, kad jai nėra jauku persirenginėti ir miegoti viename kambaryje su už ją vyresniu tėvo sutuoktinės nepilnamečiu sūnumi Modestu, kuris pagal atsakovo paaiškinimą turi sunkią judėjimo negalią. Atsakovas teigė, kad šie dukters argumentai jam nebuvo žinomi, bet tuomet galima spręsti, kad vaikui buvo sunku išsakyti tėvui savo nuomonę, o atsakovas vaiko poreikių pats neidentifikavo. Atsakovas paaiškino, kad vaikas galėjo pasirinkti miegui bendrąjį kambarį (sujungtą kartu su virtuve), tačiau tokiu atveju vaiko privatumas būtų dar mažesnis. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su motina gali pasikalbėti visais jai rūpimais klausimais, ji supranta jos poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas vaiko nuomonę apie tėvų asmenines savybes nepagrįstai vertino skeptiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys dukters atžvilgiu bei jo nesugebėjimas palaikyti artimą, glaudų ryšį su dukra, suprasti jos poreikius, nesuformavo jai geros psichologinės atmosferos tėvo šeimoje, todėl į jos nuosekliai reiškiamą norą gyventi su motina pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti (CK 3.177 str.).Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad ji turi pirmumą kaip vaiko motina, nes sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).
Teismas sprendė, kad G. M. išreikštas noras gyventi su motina prieštarauja jos pačios interesams ir yra žalingas jos ugdymui, vystymuisi bei normalios ateities kūrimui, nes ieškovė duomenų apie savo šeimos aplinkos sąlygas Anglijoje, (duomenys neskelbtini) mieste nepateikė, o teismas du kartus siuntė paklausimus į Anglijos instituciją, atsakingą už vaiko teisių apsaugą, dėl R. M. ir G. M. gyvenimo sąlygų įvertinimo, tačiau atsakymo nė į vieną iš užklausų nebuvo gauta. Šiuo aspektu pažymima, kad vien duomenų apie ieškovės šeimos aplinkos sąlygas negavimas negali suponuoti išvados, kad jos neatitinka vaiko interesų. Bylos duomenys patvirtina, kad G. M. su motina Anglijoje gyvena nuo 2013-07-04, Alytaus raj. apylinkės teismui 2013-06-28 nutartimi pritaikius laikinosios apsaugos priemones ir nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina (2 t., b.l. 26-27). Apeliacinės instancijos teismas 2014-09-24 kreipėsi į Anglijos instituciją, atsakingą už vaiko teisių apsaugą pagal ieškovės gyvenamąją vietą ir 2014-12-16 gavo išvadą valstybine lietuvių kalba (3 t., b.l. 177-181). Atsakovui suabejojus dėl jos tikrumo, kompetentinga institucija savo išvadą patvirtino, 2015-04-02 pateikdama ją ir originalo kalba (4 t., b.l. 107-138). Išvadoje konstatuota, kad šeima buvo įvertinta 2013-09-10 gavus Alytaus apylinkės teismo nutartį ir byla buvo uždaryta, nes nebuvo išreikštas joks susirūpinimas. Pakartotinai atlikus tyrimą nustatyta, kad 4 asmenų šeima naudojasi vienu dideliu kambariu name, kuris atitinka švaros standartus, gali naudotis ir likusia namo dalimi – virtuve ir vonios kambariu, namui priklauso nedidelis sodas. Namas yra netoli mergaitės mokyklos, geroje vietoje, netoliese yra parkai ir žaidimų aikštelės. Šeima įtraukta į miesto būsto skyrimo sąrašą. Mergaitė mokosi 9 klasėje, džiaugiasi galėdama gyventi su mama, susirado daug draugų ir yra visiškai apsipratus, gerai kalba angliškai, jai jau nereikia vertėjos paslaugų. Tyrimą atlikusiai socialinei darbuotojai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėvo šeimoje buvo fiziškai baudžiama, todėl nenori būti išsiųsta atgal. Išvadoje nurodoma, kad mokykloje (duomenys neskelbtini) apibūdino kaip pavyzdingą mokinę, su kuria nėra jokių problemų, išskyrus susirūpinimą, kad jai gali tekti grįžti gyventi tėčio šeimoje. Mergaitė džiaugiasi 2014-10 mėn. gimusiu broliu, su kuriuo atsirado artimas ryšys. Institucija padarė išvadą, kad pagrindiniai vaiko poreikiai yra tenkinami, jokia institucija neišreiškė susirūpinimo dėl (duomenys neskelbtini)priežiūros, ji jaučiasi motinos globoje puikiai, gali pilnai pasidalinti savo norais ir jausmais, tik kyla susirūpinimas kokį emocinį poveikį (duomenys neskelbtini)patirtų ją gražinus tėvo globai, nes ji tarnybos atstovei sakė, kad tėvas ją emociškai ir fiziškai skaudino ir dėl to ji jo bijo. Tarnyba rekomendavo, kad (duomenys neskelbtini)būtų palikta motinos globoje, o bendravimas su tėvu būtų papildomai ištirtas.
Atsižvelgiant į šią išvadą ir įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes dėl vaiko tėvų asmeninių savybių, vaiko norą ir pažiūras, išsakytas abiejų instancijų teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad vaikui gyvenant su motina nebus užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl geresnės jo materialinės padėties pirmiausiai turėtų būti pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Atsakovo ir jo sutuoktinės penkių asmenų šeima (atsakovas, jo sutuoktinė (ieškovės sesuo), jos du vaikai ir vienas bendras vaikas) gyvena sutuoktinei priklausančiame trijų kambarių (dviejų miegamųjų) bute, todėl atsakovo gyvenimo sąlygos nėra iš esmės geresnės. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, o iki jų jos pajamas buvo 4674 Lt per mėnesį (2 t., b.l. 13-14), mėnesinė buto nuoma – 721,80 Lt. Atsakovas nurodė gaunantis vidutiniškai per mėnesį 1200 Lt pajamų, tačiau jos taip pat negali užtikrinti vaikui geresnių gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškino, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylosNr. 3K-3-176/2005). Atsakovas savo abejones, kad vaikui gyvenant su motina bus sudarytos blogesnės gyvenimo ir ugdymo sąlygos turėjo pagrįsti, nes pagal bylos duomenis su tokiais jo argumentais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, ieškovė įvykdė pareigą įrodyti, kad pasikeitė aplinkybės iš esmės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti (tėvo elgesys, vaiko noras), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu nėra pagrindo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki civilinės bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme (2013-07-03) jau vienerius metus vaikas gyveno su motina jo interesus atitinkančioje aplinkoje, todėl aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys ir jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kaip jau minėta, šiuo aspektu Anglijos kompetentinga institucija nurodė, kad vaiko grąžinimas tėvui vaiką emociškai traumuotų ir turėtų žalingą paveikį jos mokymuisi.
CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį rekomendavo tenkinti abi institucijos, išvadose yra duomenų, kad vaikui gyvenant su ieškove bus geriau užtikrinama jo raida, todėl atmesti rekomendacijas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo priteisimo
Kaip jau minėta, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-106-652/2013, buvo pakeistas ieškovės mokamas išlaikymas G. M., nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nutartimi, ir padidintas iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteistas išlaikymas nutraukiamas nuo 2013-06-28, kuomet buvo priimta Alytaus raj. apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (duomenys neskelbtini)laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, kuriai pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį priklauso vaiko turto tvarkymas uzufrukto teise (2 t., b.l. 26-27) (CK 1.138 straipsnio 5 dalis) bei spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo vaikui iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iki kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnis), todėl priėmus ir įsiteisėjus teismo sprendimui jų galiojimas pasibaigia be atskiro sprendimo dėl jų panaikinimo.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra būtina ne mažiau kaip 850 Lt. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme sutiko dukters(duomenys neskelbtini)išlaikymui skirti ne daugiau kaip 350 Lt, nes turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienyje, todėl ieškovės iniciatyva vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, ji turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Be to ji gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas ir daugiau lėšų gali skirti dukrai išlaikyti, nei Lietuvoje likęs gyventi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015), todėl ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-28, kuomet vaikas pradėjo gyventi su motina, nes atsakovas neįrodė, kad būtent nuo šio laikotarpio pradžios teikė išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) (CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 144 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 32), 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 18,19, 96, 3 t. b.l. 53) ir 876 Lt dokumentų vertimo išlaidų. Ji pareiškė tris reikalavimus atsakovui, kurių vienas (išlaikymo dalyje) tenkinamas iš dalies (70 %), todėl ieškovės ieškinys tenkinamas tik 89 %. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 42 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio išlaidų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 393,34 Eur (1358,14 Lt) kitų bylinėjimosi išlaidų arba iš viso 435,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1900 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 55-56), iš jų 500 Lt už atskirojo skundo parengimą, kuris buvo atmestas, todėl šios išlaidos atsakovui neatlyginamos. Likusi išlaidų dalis sudaro 1400 Lt, proporcingai atmestų reikalavimų dalis sudaro 11 %, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 44,60 Eur (154 Lt).
Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą (435,05 Eur - 44,60 Eur) iš atsakovo ieškovei priteisiama 390,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Apeliantės atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis apie ieškovės kelionės išlaidas, kurias patyrė dėl 2013-07-04 ir 2013-10-22 kelionių į Lietuvą. Šios išlaidos sudarė 741,92 Eur, tačiau prašymas dėl išlaidų, kurias ieškovė patyrė pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d.).
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 145 Lt žyminio mokesčio išlaidų (3 t., b.l. 85), 402,73 Eur (700 Lt + 690,56 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t. bl. 151,152, 4 t., b.l. 142-143), 279,97 Eur 2014-12-06 kelionės išlaidų (teismo posėdis įvyko 2014-12-09) ir 43,25 Eur dokumentų vertimo išlaidų, iš kurių tik 4,78 Eur sumą sudaro 2014-12-06 kelionės bilietų vertimo išlaidos, todėl bendra pagrįsta išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma yra 687,48 Eur (2373,73 Lt). Apeliantės skundą tenkinus iš dalies (89 %), iš atsakovo ieškovei priteisiama 611,86 Eur (2112,62 Lt) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 289,62 Eur (1000 Lt) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 137-138), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (11 %) iš ieškovės atsakovui priteisiama 31,86 Eur (110 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisiama 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Sudėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (390,45 Eur + 580 Eur) iš atsakovo ieškovei priteisti 970,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teisme susidarė 17,67 Eur (61 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o apeliacinės instancijos teisme - 12,66 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti nepilnametės G. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina R. M. a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini). po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. birželio 28 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. M. a.k. (duomenys neskelbtini).
Nutraukti nuo 2013 m. birželio 28 d. išlaikymą G. M., gim. 2000 m. spalio 3 d. iš ieškovės R. M. a.k. (duomenys neskelbtini), priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1161-179/2012 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-106-652/2013.
Priteisti iš atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 970,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl grąžinimo atsakovui E. M. 1 000 Lt užstato ekspertizės išlaidoms atlyginti palikti nepakeistą.