- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-657-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01107-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei GF bankui
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovei J. Š., trečiajam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei GF bankui, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta, bendro gyvenimo metu įgyto turto ir prievolių pripažinimo bendromis, šio turto ir prievolių dalių nustatymo bei padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė J. Š. (toliau – atsakovė) lengvąjį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ne už 6 800 Eur, o už 10 900 Eur kainą; pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį: ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur; lengvojo automobilio(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur; lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10 900 Eur; prievolės grąžinti vartojimo kreditą UAB GF bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris Nr. 2; atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti ½ dalį įgyto buto, o jam ieškovui, priteisti iš atsakovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovui asmeninės nuosavybės teise palikti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti iš ieškovo 1 250 Eur piniginę kompensaciją; atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisti 5 450 Eur piniginę kompensaciją. Pripažinti, kad kreditoriui UAB GF bankui ieškovas ir atsakovė pagal ieškovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris Nr. 2, atsako solidariai; pripažinti, kad ieškovas įvykdė prievolę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1092-760/2017 ir Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. eL2-1092-760/2017 materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą U. D.; nustatyti nepilnametės dukros U. D. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros U. D. bendravimo tvarką: nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros U. D. tokią bendravimo tvarką: ieškovas ne vėliau kaip prieš dvi savaites elektroniniu paštu informuoja atsakovę apie laikotarpį po komandiruotės ar savo atostogas, kurias jis praleis Lietuvoje, ir tuo laikotarpiu bendrauja su dukra; kas antrą savaitgalį (pradedant nuo pirmo savaitgalio, kurį ieškovas bus Lietuvoje), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; ne daugiau kaip dvi darbo dienas per savaitę pasiimant dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., jei tai netrukdo dukros užsiėmimams, apie tai SMS žinute prieš vieną dieną informavus atsakovę; ne mažiau nei pusę dukros atostogų, išskyrus tuo atveju, jeigu ieškovui reikėtų išvykti į darbinę komandiruotę, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą iš anksto su atsakove suderintu laiku atsižvelgiantį į dukros atostogų rūšį ir kiekį (vasaros, rudens, ir kt. atostogos); per Šv. Velykas (pirmą ir antrą dieną), Kūčias, Šv. Kalėdas (pirmą ir antrą dieną) ir Naujus metus visais lyginiais metais pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos atitinkamą šventinę dieną 9 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną po atitinkamos šventės 18 val.; ieškovas kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val. Išskyrus tuos atvejus, kai ieškovas bus išvykęs į darbinę komandiruotę; ieškovas kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val., jei darbo diena – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą 19 val., išskyrus tuos atvejus, jeigu ieškovas bus išvykęs į darbinę komandiruotę; ieškovas turi teisę neribotai bendrauti su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į dukros užimtumą ir interesus; jeigu ieškovas nuspręstų išvykti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja atsakovę ir nurodo į kokią valstybę, kokiam terminui ir kokiu būdu bus vykstama bei užtikrina dukrai galimybę atostogų metu bendrauti su atsakove telekomunikacijos priemonėmis. Jeigu vykstant už Lietuvos Respublikos ribų būtų reikalingas atsakovės rašytinis sutikimas, atsakovė jį pateikia ieškovo nurodytu būdu ir per ieškovo nurodytą terminą; atsakovė privalo teikti ieškovui pageidaujamą informaciją apie dukros ugdymą, sveikatos priežiūrą, šiam paprašius nurodytos informacijos, per vieną dieną nuo tokio prašymo gavimo dienos. Atsakovė informuoja ieškovą apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su dukra, per tris dienas nuo tokios įstaigos pasikeitimo. Atsakovė informuoja ieškovą apie dukros lankomas/pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus per tris dienas nuo nurodytų įstaigų pasikeitimo; tais atvejais, jei dukra ketina dalyvauti iš anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iš anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių negali bendrauti su ieškovu nustatyta tvarka ir sąlygomis, tai atsakovė informuoja atsakovą apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais ieškovo bendravimas su dukra yra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta šiame punkte nurodytos aplinkybės, nebent ieškovas tuo metu būtų išvykęs į darbinę komandiruotę; negalėdamas paimti dukros nustatytu (sutartu) laiku ieškovas apie tai praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas); dukrai patekus į gydymo įstaigos stacionarą, atsakovė apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja ieškovą. Jeigu dukra suserga ir gydoma ambulatoriškai, atsakovė informuoja apie tai ieškovą ne vėliau kaip per 4 val. Ieškovas turi teisę lankyti sergančią dukrą jos ligos metu; informacija, susijusia su ieškovo ir dukros bendravimo tvarka, šalys keičiasi SMS trumposiomis žinutėmis arba elektroniniu paštu; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove susipažino 2012 metais (duomenys neskelbtini) ir netrukus pradėjo gyventi kartu kaip šeima, bendrai tvarkė šeimos ūkį, taupė pinigines lėšas, įsigijo įvairų turtą, planavo susilaukti vaikų ir kt. Grįžus į Lietuvą šalys apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto ½ dalis priklausė atsakovei, o likusi dalis buvusiam atsakovės sutuoktiniui. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. D.. Minėtame bute be jų dar gyveno ir atsakovės sūnus iš buvusios santuokos, ieškovo ir atsakovės bendra dukra U. D.. Po dukros gimimo atsakovė nedirbo. Šeimoje dirbo tik jis, ieškovas, kuris dėl darbo pobūdžio dažnai išvykdavo į darbo komandiruotes užsienyje, darbo užmokestį ir dienpinigius pervesdavo į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė pinigines lėšas naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Šalims gyvenant kartu, buvo nuspręsta išpirkti iš buvusio atsakovės sutuoktinio ½ dalį buto. Ši buto dalis buvo perkama už 14 481 Eur (50 000 Lt), dalį pinigų ieškovas buvo spėjęs uždirbti, o likusią dalį pasiskolino iš giminaičio. Kadangi ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo darbinėje komandiruotėje užsienyje, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu. Jiems gyvenant kartu, ieškovas materialiai išlaikė tiek nepilnametę dukrą, tiek pačią atsakovę. 2020 metų birželio mėnesį įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be to, jis 2020 metų birželio mėn. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 metų pradžioje šalių santykiai pablogėjo. Dėl pablogėjusių santykių, ieškovas nusprendė gaunamą darbo užmokestį ir dienpinigius pervedinėti ne į atsakovės, bet į savo banko sąskaitą, tačiau šeimą materialiai išlaikė, duodavo pinigų atsakovei ir vaikams tiek, kiek reikėdavo bei kiek leido jo galimybės. Teigė, kad su atsakove nesutaria dėl ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos, todėl tikslinga šią tvarką nustatyti teismo sprendimu. Ieškovo įsitikinimu, jis ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nes nesudarę santuokos kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant kartu jų tarpusavio santykiai buvo šeimyniški, jie vedė bendrą šeimos ūkį, gerino gyvenimo sąlygas, rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu ir įsigijimu, bendrai taupė piniginės lėšas, susilaukė bendros dukros, kurią bendrai augino, išlaikė ir auklėjo. Ieškovas bendro gyvenimo su atsakove metu dirbo ir gavo pinigines lėšas, kurias naudojo šeimos poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas ir atsakovė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį: ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur; ½ lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur. Pripažino, kad ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur. Pripažino, kad atsakovei iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atitenka 3/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur. Pripažino, kad ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atitenka lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur. Pripažino, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas iš asmeninių ieškovo lėšų ir nėra laikomas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Pripažino, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10 900 Eur, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Įpareigojo atsakovę per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ir automobilio raktelius. Pripažino, jog ieškovo 2020 m. birželio 23 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Sandoris Nr. 2, su UAB GF banku yra asmeninė ieškovo prievolė, ji nekeičiama ir nemodifikuojama. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur, nustatant piniginę kompensaciją sumokėti atsakovei per dešimt mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažino, kad ieškovas įvykdė prievolę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. eL2-1092-760/2017 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-1092-760/2017 materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą U. D. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Nustatė nepilnametės dukros U. D. gyvenamąją vietą su atsakove pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Nustatė ieškovo ir nepilnametės dukros U. D. bendravimo tvarką: ieškovas su dukra U. D. bendrauja per psichologę(duomenys neskelbtini); bendravimas dalyvaujant psichologui tęsiamas tol, kol psichologė patvirtina, kad tėvo ir dukros ryšys yra atkurtas ir U. D. jaučiais saugiai būdama su savo tėvu. Ieškovas asmeniškai turi susiderinti susitikimo laiką su psichologe bei ne vėliau, kaip prieš dvi darbo dienas, apie numatomą susitikimą su dukra dalyvaujant psichologei, informuoti psichologę trumpąją SMS žinute apie susitikimo laiką ir vietą. Atsakovė įsipareigoja dukrą U. D. atvežti į nurodytą susitikimo vietą, bei po pabendravimo, pasiimti dukrą. Psichologei patvirtinus, kad U. D. gali bendrauti su ieškovu be pašalinių asmenų ir, kad mergaitė būdama su ieškovu jaučiasi saugi, toliau ieškovas su dukra bendrautų tokia tvarka: ieškovas nevaržomai bendrauja su nepilnamete dukra mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini), internetu, darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis bet kuriomis valandomis, išskyrus miego ir popamokinės veiklos laiką, atsižvelgiant į nepilnametės dukros norą. Ieškovas su U. D. bendrauja kas antrą savaitgalį (pradedant nuo pirmo savaitgalio, kurį ieškovas bus Lietuvoje), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 18 val. Apie susitikimo laiką ieškovas informuoja atsakovę trumpąją sms žinute, ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto susitikimo laiko, nurodant atvykimo valandą. Pasikeitus aplinkybėms ir negalint atvykti sutartu laiku, ieškovas apie tai nedelsiant informuoja atsakovę trumpąją sms žinute. Ieškovas U. D. sutinkant, turi teisę pasiimti dukrą kiekvienų porinių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 10.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. ir kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų šventėje, pasiimant dukterį pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. Ieškovas iki kol U. D. sueis(duomenys neskelbtini) metų, su dukra U. D. bendrauja dukrą pasiimdamas sutartu laiku ir parveždamas ją atgal sutartu laiku (be nakvynių), išskyrus atvejus, jei U. D. pageidautų pasilikti ieškovo gyvenamojoje ar kitoje vietoje su nakvyne, tačiau tokiu atveju ieškovas turi nurodyti, kur U. D. nakvos bei užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos nakvynės sąlygos. Kol U. D. sukakus (duomenys neskelbtini)metų, ieškovas su dukra bendrauja tokia tvarka: ieškovas esant dukros sutikimui, pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (pradedant nuo pirmo savaitgalio, kurį ieškovas bus Lietuvoje) nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; ieškovas, esant dukros sutikimui, pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Šv. Velykų (pagal Vakarietiškąją tradiciją) dienomis- neporiniais metais nuo 10 val. ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventės paskutinės dienos 18 val.; Gruodžio 24 d. – Šv. Kūčių vakarą – poriniais metais nuo 10 val. ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventės paskutinės dienos 18 val.; Gruodžio 25-ają ir 26-ąją – Šv. Kalėdų dienomis - neporiniais metais nuo 10 val. ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventės paskutinės dienos 18 val.; Gruodžio 31 d. – sausio 1 d. Naujųjų metų sutikimo dienomis – poriniais metais nuo 10 val. ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventės paskutinės dienos 18 val. Ieškovas, esant dukros sutikimui, su dukra praleidžia ne mažiau kaip pusę nepilnametės dukters atostogų (pavasario, vasaros, rudens, žiemos). Apie ketinimą su dukra praleisti dalį nepilnametės dukros atostogų, ieškovas informuoja atsakovę trumpąja sms žinute ne vėliau, kaip prieš 14 dienų ir nurodo tikslią dukters buvimo vietą. Ieškovas, esant dukros sutikimui, kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val., išskyrus tuo atveju, jeigu ieškovas bus išvykęs į darbinę komandiruotę; ieškovas, esant dukros sutikimui, kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val., jei darbo diena – pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą 19 val., išskyrus tuo atveju, jeigu ieškovas bus išvykęs į darbinę komandiruotę; ieškovui leidžiant laiką su nepilnamete U. D., pastarajai išreiškus norą grįžti namo, ieškovas apie tai privalėtų informuoti atsakovę ir parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Jei nepilnametė duktė susirgtų būdama pas tėvą, pastarasis turi pranešti apie tai dukters mamai ir pagal susitarimą su dukters mama, dukterį parvežti į gyvenamąją vietą arba nuvežti į gydymo įstaigą. Ieškovas siekdamas gauti informaciją apie dukters mokslus ir jos pasiekimus, jei tokios informacijos nesuteikia U. D., savarankiškai kreipiasi į dukters ugdymo įstaigą ir susipažįsta su jį dominančia informacija. U. D. susirgus, atsakovė trumpąja SMS žinute informuoja ieškovą. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 200 Eur žyminio mokesčio bei 1 932 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2 135 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 614 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsakovė neįrodė, kad ½ dalis ginčo buto buvo išpirkta tik jos įnašais. Nustačius, kad ginčo šalys nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyveno, tvarkė kartu ūkį, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ginčo turtas – buto dalis dalintinas po ½ dalį kiekvienam: ieškovui ¼ dalis ginčo buto, atsakovei ¾ dalies ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).
3.2. 2020 m. birželio mėn. įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 23 d. Vartojimo kredito sutartis nėra bendrosios jungtinės veiklos rezultatas, todėl turtas negali būti pripažįstamas bendrąją daline nuosavybe, atitinkamai negali būti skaičiuojama ir piniginė kompensacija.
3.3. Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo konstatuoti bendro šalių gyvenimo, bendro ūkio vedimo ir bendro būsto kūrimo faktai, nėra pagrindo teigti, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti buvo panaudotos vien tik ieškovo ar atsakovės lėšos. Įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis ginčo turtu - automobiliu (duomenys neskelbtini), tai, kad ieškovas šiuo automobiliu vyksta/vyko į darbą (duomenys neskelbtini), į tai, jog ir atsakovė šio automobilio nepageidauja natūra, todėl ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) priteistinas natūra ieškovui, iš ieškovo atsakovei priteisiant 1 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
3.4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažįsta ieškovo įrodytą, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma pagal Tauragės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio K. K. kontoroje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) įvykdė prievolę materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą U..
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekyla, taip pat į vaiko nuomonę, į tai, jog mergaitė pastaruoju metu gyvena su mama, jas sieja stiprus emocinis ryšys, todėl U. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.
3.6. 2022 m. sausio 22 d. šalių sudarytas taikos sutarties projektas bei pasiūlyta bendravimo su dukra nepažeidžia vaiko interesų ir ji nustatytina, patikslinant, kad ši bendravimo tvarka nustatytina pereinamajam laikotarpiui, per kurį tėvas bendrautų su vaiku dalyvaujant būtent tos srities specialistui, t. y. psichologui. Pirmajame etape bendraujant su psichologe neįvardijant konkrečios psichologės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-68-377/2022 dalį, kuria pripažinta, kad ieškovas ir atsakovė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį: ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur, ir priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimą pripažinti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį: ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur, atmesti; pakeisti 2022 m. balandžio 12 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovas su dukra U. D. bendrauja per psichologę (duomenys neskelbtini). Bendravimas dalyvaujant psichologui tęsiamas tol, kol psichologė patvirtina, kad tėvo ir dukros ryšys yra atkurtas ir U. D. jaučiais saugiai būdama su savo tėvu, pakeičiant teismo sprendime nurodytą instituciją ir nustatant, kad ieškovas su dukra U. D. bendrauja per psichologę (duomenys neskelbtini). Bendravimas dalyvaujant psichologui tęsiamas tol, kol psichologė patvirtina, kad tėvo ir dukros ryšys yra atkurtas ir U. D. jaučiasi saugiai būdama su savo tėvu; atidėti žyminio mokesčio dalies - 614 Eur, mokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo apeliaciniame teisme dienos. Prie civilinės bylos prijungti 2022 m. gegužės 4 d. koordinacinio centro (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgti į jį bylos nagrinėjimo metu; priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi ieškovo žodiniu paaiškinimu, kad bylos šalys susipažino 2012 metais ir netrukus pradėjo kartu gyventi, tačiau teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad teikdamas paaiškinimus teismui, ieškovas 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent 2012 metais kartu su apeliante negyveno ir bendro ūkio nekūrė, nes apeliantė, ieškovo teigimu, draugavo su kitu vyriškiu. Taigi, perklausius teismo posėdžio garso įrašus, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo įvardinti ne tik bendro gyvenimo pradžios datos, bet ir paaiškinti kitų esminių aplinkybių susijusių su tariamu susitarimu įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe.
4.2. Ieškovas teikdamas teismui paaiškinimus dėl tariamo susitarimo įsigyti buto dalį, negalėjo paaiškinti, kodėl buvo nustatyta 50 000 litų kaina, negalėjo nurodyti, kada buvo sudarytas susitarimas su apeliantės buvusiu sutuoktiniu dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, kaip vyko derybos dėl mokėjimo dalimis.
4.3. Ieškovas, kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos ir ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, turėjo ne vieną vykdomąją bylą, todėl išgrynintos pinigų sumos galėjo būti naudojamos ne tik skolinių įsipareigojimų dengimui, bet ir asmeninių poreikių tenkinimu.
4.4. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas iš savo banko sąskaitos išgrynino tam tikras pinigų sumas, tačiau negalėjo pagrįsti pinigų panaudojimo tikslo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog minėti pinigai buvo panaudoti buto dalies išsipirkimui.
4.5. Ieškovas minėtame bute niekada nesijautė, kaip jo savininkas. Ieškovas nėra atlikęs jokio remonto ar kitaip prisidėjęs prie turto pagerinimo. Minėtame bute nėra buvę ieškovo giminaičiai ar draugai.
4.6. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir ginčo objekto dalį priteisė ieškovui. Ši sprendimo dalis ydinga ne tik dėl netinkamai pritaikyto jungtinės veiklos instituto, nes ieškovas neįrodė susitarimo ginčo buto dalį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, tačiau toks turto dalies priteisimas (padalijimas), tarp bylos šalių ir toliau sukuria konfliktinius santykius, kurie kenkia nepilnamečiui vaikui ir atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. N. U. D. turėjo 6 susitikimus su (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimo vykdymas t. y. keičiant psichologą, nepilnamečiam vaikui gali sukelti neigiamus padarinius. Dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas noriai bendrauja su (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista, nurodant, kad ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja su psichologo pagalba (duomenys neskelbtini).
4.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo buvo vadovaujamasi ne tik faktu, kad šalys nuo 2012 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, bet ir kitomis aplinkybėmis bei įrodymais, kurie detaliai aptarti teismo sprendime. Teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog sprendžiant, ar buvo ginčo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo buto dalį, esminė, bet ne vienintelė aplinkybė yra ta, kad šalys ginčo buto dalį įsigijo jau gyvenat kartu kaip šeima ir po to jame gyveno.
5.2. Nors apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja, kad buto dalį išpirko iš savo santaupų, darbo užmokesčio, kuris buvo mokamas ne tik į banko sąskaitą, bet ir mokamas grynaisiais, taip pat iš tėvų suteiktos finansinės pagalbos, tačiau kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikia jokių įrodymų.
5.3. Apeliantė taip pat nepagrįstai akcentuoja liudytojo M. Š. parodymus, neva jie patvirtina, kad ieškovas ir apeliantė pradėjo kartu gyventi tik Lietuvoje, prieš šalių dukros gimimą, nors liudytojas M. Š. nebuvo su šalimis (duomenys neskelbtini) todėl jo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išsamiomis ir tiksliomis.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Nors ieškovas ir prašė teismo priteisti iš apeliantės piniginę kompensaciją už buto dalį, tačiau sutinka su tokiu teismo sprendimu priteisti butą natūra. Iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių (apeliantė nedirba; gauna nedideles pajamas; apeliantė nurodė, kad neturėtų galimybės sumokėti piniginės kompensacijos ieškovui ir kt.), tapo akivaizdu, kad apeliantė neturėtų galimybės sumokėti priteistos piniginės kompensacijos. Priteisus apeliantei mokėti piniginę kompensaciją, kurios apeliantė nėra pajėgi sumokėti, būtų pažeistas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą.
5.5. Ieškovo įsitikinimu, tai, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, nereiškia, kad tokie santykiai tarp šalių yra šiuo metu ir bus ateityje bei kad tai trukdys valdyti bendrą turtą. Pastebėtina, kad šalys dar vykstant teisminiam procesui buvo sutarusios sudaryti taikos sutartį ir nors vėliau apsigalvojo dėl dalies klausimų, tai rodo, kad konstruktyvus šalių bendravimas vyksta ir yra galimas.
Šalies argumentai
5.6. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu pakeisti teismo sprendime nurodytą instituciją, per kurios psichologę ieškovas turi bendrauti su nepilnamete dukra. Ieškovo vertinimu, nėra tikslinga keisti šią sprendimo dalį, nes ieškovas neprieštarauja, kad bendravimas su dukra vyktų per (duomenys neskelbtini). Ieškovas nori kuo greičiau atkurti ryšį su dukra, todėl jam svarbu, kad dukra pas vieną ar kitą psichologę jaustųsi gerai ir saugiai. Be to, bendravimas per psichologę yra tik laikina, bendravimą atkurianti, priemonė, todėl ateityje ši teismo sprendimo dalis neturės teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl žodinis nagrinėjimas nebūtinas, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė 2022 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 6 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Tauragės skyriaus pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo prijungti prie bylos.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateikti duomenys yra susiję su byla, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tikslinga šiuos duomenis priimti ir prijungti prie bylos.
Faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kartu nesudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė U. D.. Ieškovo teigimu, šalys vedė bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai buvo šeimyniški, gerino gyvenimo sąlygas, rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu ir įsigijimu, bendrai taupė pinigines lėšas, gyvendami kartu nusprendė įsigyti iš atsakovės buvusio sutuoktinio ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 3 d. atsakovė su buvusiu sutuoktiniu V. Š. pasirašė tarpusavio susitarimą, kuriame nurodyta, jog J. Š. sumokėjo V. Š. 25 000 Lt sumą, t. y. atliko dalinį mokėjimą už įsigyjamo buto dalį. 2013 m. liepos 4 d. J. Š. V. Š. sumokėjo 14 000 litų sumą. 2013 m. sausio 3 d. susitarime fiksuojama, jog J. Š. galutinę 11 000 Eur sumą sumokėjo V. Š. 2013 m. liepos 9 d. Ieškovo pateikti L. B. AS banko indėlio sutartis ir išrašai patvirtina ieškovo pinigines įplaukas 2012-2014 m. bei išlaidas, iš kurių matyti, kad 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovas išima iš banko 22 000 Lt sumą, 2013 m. liepos 3 – 10 000 Lt sumą, 2013 m. liepos 4 d. 4 000 Lt sumą. Be to, banko išrašas patvirtina, jog ieškovo įplaukos 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. liepos 3 d. sudarė 30 038,00 Lt; SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2012 sausio 1 d. – 2012 m. balandžio 16 d. ieškovo įplaukos į banko sąskaitą sudarė 9 400 Lt, išlaidos – 9 451 Lt. Šalys nebegyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini).
Dėl teismo sprendimo ne(pagrįstumo)
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad ieškovas ir atsakovė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį atsakovės buvusiam sutuoktiniui priklausiusią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur, bei teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad ieškovas su dukra U. D. bendrauja per psichologę (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl jungtinės veiklos
14. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad ieškovas ir atsakovė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes dėl jungtinės veiklos santykių egzistavimo, šalių bendro gyvenimo ir pinigų už įsigyto buto dalį mokėjimo. Apeliantės argumentai atmestini.
15. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
17. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
18. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) atsakovė su buvusiu sutuoktiniu V. Š. pasirašė tarpusavio susitarimą, kuriame nurodyta, jog J. Š. sumokėjo V. Š. 25 000 Lt sumą, t. y. atliko dalinį mokėjimą už įsigyjamo buto dalį. 2013 m. liepos 4 d. J. Š. V. Š. sumokėjo 14 000 litų sumą. 2013 m. sausio 3 d. susitarime fiksuojama, jog J. Š. galutinę 11 000 Eur sumą sumokėjo V. Š. 2013 m. liepos 9 d. L. B. AS banko indėlio sutartis ir išrašai patvirtina ieškovo pinigines įplaukas 2012-2014 m. bei išlaidas, iš kurių matyti, jog būtent 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovas išima iš banko 22 000 Lt sumą, 2013 m. liepos 3 – 10 000 Lt sumą, 2013 m. liepos 4 d. – 4 000 Lt sumą. Taigi nurodytos aplinkybės apie pinigų už butą perdavimą V. Š. ir pinigų išėmimą iš ieškovo banko sąskaitos, patvirtina, kad ieškovas prisidėjo prie buto dalies pirkimo savo lėšomis, kurias nuimdavo nuo savo sąskaitos likus kelioms dienoms iki atsakovės atliekamų atsiskaitymų su V. Š.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas išimtas iš banko pinigines lėšas būtų panaudojęs kitoms reikmėms. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovės banko sąskaitoje kredito apyvarta litais sudarė 16 607,04 Lt, o laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. kredito apyvarta sudarė 20 086,02 Lt. Atsakovės pajamas sudarė darbo užmokestis, mokamas (duomenys neskelbtini), bei V. Š. išlaikymas sūnui, kitų pajamų ar įplaukų į sąskaitą tuo laikotarpiu atsakovė neturėjo. Nors atsakovė tvirtina, kad pinigus už dalį buto sumokėjo iš savo lėšų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pinigai buvo nuimami nuo atsakovės sąskaitos tuo laikotarpiu, kai atsakovė mokėjo V. Š. įmokas už perkamo buto dalį. Nors atsakovė tvirtina, kad atlyginimas jai buvo mokamas grynais, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kurioje darbovietėje jai buvo mokamas atlyginimas grynais, kokio dydžio suma išmokėta grynais, taip pat teigdama, kad dalį pinigų davė tėvai, nenurodė ir nepateikė duomenų, kada ir kokią sumą jai buto dalies įsigijimui davė tėvai. Tai, kad ieškovas nedalyvavo buto dalies pirkimo sandoryje nepatvirtina, kad ieškovas neprisidėjo prie buto dalies pirkimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad buvo sudėtinga su juo suderinti pirkimo pardavimo sutarties sudarymo laiką.
19. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie buto dalies pirkimo ir jam priklauso ¼ dalis atsakovei priklausančio buto.
20. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas nelaikė savęs buto savininku, nėra atlikęs jokio remonto ar kitaip prisidėjęs prie turto pagerinimo, bute nėra buvę ieškovo giminaičiai ar draugai.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo uždarbį pervedinėjo į atsakovės sąskaitą, atsakovė kurį laiką nedirbo, augino vaiką ir rūpinosi namais, taigi akivaizdu, kad ieškovas pervedinėdamas pinigines lėšas atsakovei tokiu būdu prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo ir buto išlaikymo.
22. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog teikdamas paaiškinimus teismui, ieškovas 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent 2012 metais, kartu su apeliante negyveno ir bendro ūkio nekūrė, nes apeliantė, ieškovo teigimu, draugavo su kitu vyru.
23. Išklausius 2022 m. kovo 1 d. posėdžio įrašo dalį, kur teismas paprašė ieškovo patikslinti aplinkybes apie susipažinimą su apeliante ir apie bendro gyvenimo pradžią, nustatyta, kad ieškovas minėto teismo posėdžio metu nurodė, kad su apeliante susipažino (duomenys neskelbtini) anksčiau nei (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) jau dalyvavo apeliantės sūnaus M. Š. (duomenys neskelbtini) gimtadienyje. Be to, esmine aplinkybe pripažįstant šalių jungtinę veiklą laikytina tai, kad šalys ilgai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, susilaukė bendro vaiko bei savo piniginiais įnašais prisidėjo prie buto dalies pirkimo.
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir ginčo objekto dalį nepagrįstai priteisė ieškovui. Ši sprendimo dalis ydinga ne tik dėl netinkamai pritaikyto jungtinės veiklos instituto, nes ieškovas neįrodė susitarimo ginčo buto dalį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, tačiau toks turto dalies priteisimas (padalijimas), tarp bylos šalių ir toliau sukuria konfliktinius santykius, kurie kenkia nepilnamečiui vaikui ir atsakovei. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
25. Nustatyta, kad ieškovas, be kita ko, buvo pareiškęs reikalavimą atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti jų kartu įsigytą ½ dalį buto, o ieškovui priteisti iš atsakovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur; atsakovei iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atitenka 3/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė 25 000 Eur;
27. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pagal 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
28. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nustatė šalims priklausančio buto dalis, tačiau nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės kompensaciją, tai yra šio klausimo neišsprendė. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka, su tokiu nuosavybės padalijimo būdu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatose yra reglamentuota pareikštų reikalavimų atsisakymo tvarka, tačiau šia tvarka ieškovas nepasinaudojo ir reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo neatsisakė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ieškovo pareikšto reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovei tenkančią buto dalį pagrįstumą, todėl siekiant šalims neužkirsti kelio, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo būtų patikrintas ir apeliacinėje instancijoje, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl psichologinės tarnybos
29. Apeliantė teigia, kad apie pasikeitusį psichologą ir pasikeitusią įstaigą teismą informavo 2022 m. vasario 15 d. prašymu, su kuriuo buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, detalizuojant nepilnametės U. D. savijautą. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centre nepilnametei U. D. buvo suteikta tik viena psichologo konsultacija, tačiau vaikas jautėsi nesaugiai, todėl nuo 2022 m. vasario 3 d. U. D. teikiama psichologo pagalba (duomenys neskelbtini), nepilnametė U. D. turėjo 6 susitikimus su psichologe, todėl teismo sprendimo vykdymas šioje dalyje, t. y. keičiant psichologą, nepilnamečiui vaikui gali sukelti neigiamus padarinius. Dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas noriai bendrauja su (duomenys neskelbtini) psichologais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti keistina, nurodant, kad ieškovas su nepilnamete dukra U. D. bendrauja per psichologą (duomenys neskelbtini).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant bylas, susijusias su nepilnamečiais vaikais, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 33 punktas).
31. Apeliantė nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 3 d. U. D. teikiama psichologo pagalba koordinaciniame (duomenys neskelbtini), nepilnametė U. D. turėjo 6 susitikimus su šio centro psichologe, todėl teismo sprendimo vykdymas šioje dalyje t. y. keičiant psichologą, nepilnamečiui vaikui gali sukelti neigiamus padarinius. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neprieštarauja, kad bendravimas su dukra vyktų per koordinacinio centro (duomenys neskelbtini) psichologę, todėl atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tikslinga šią teismo sprendimo dalį pakeisti pakeičiant teismo sprendime nurodytą instituciją ir nustatant, kad ieškovas D. D. su dukra U. D. bendrauja su psichologo pagalba koordinaciniame (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti ½ dalį bendrai šalių įgyto buto, o ieškovui priteisti iš atsakovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovas su dukra U. D. bendrauja per psichologę Tauragės moters užimtumo ir informacijos centre, pakeičiant teismo sprendime nurodytą instituciją ir nustatant, kad ieškovas D. D. su dukra U. D. bendrauja su psichologo pagalba koordinaciniame (duomenys neskelbtini) kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus visus reikalavimus (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Bylos dalį dėl ieškovo D. D. reikalavimo atsakovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise palikti ½ dalį įgyto buto, o ieškovui D. D. priteisti iš atsakovės 12 500 Eur piniginę kompensaciją, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovas D. D. su dukra U. D. bendrauja per psichologę (duomenys neskelbtini), pakeičiant teismo sprendime nurodytą instituciją ir nustatant, kad ieškovas D. D. su dukra U. D. bendrauja su psichologo pagalba koordinaciniame centre (duomenys neskelbtini).
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.