- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-144-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02738-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- E. K.-B.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „GelvoraSergel“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K.-B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei E. K.-B., tretieji asmenys UAB „GelvoraSergel“, antstolis R. V., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, ir pagal atsakovės E. K.-B. priešieškinį ieškovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir kreditorinių reikalavimų padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. B. patikslintu ieškiniu atsakovei E. K.-B., tretiesiems asmenims UAB „GelvoraSergel“, antstoliui R. V. prašė: nutraukti S. B. ir E. K.-B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes B. ir K.-B.; nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K.-B. prievole; priteisti iš atsakovės E. K.-B. ieškovui S. B. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. A. E. K.-B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti S. B. ir E. K.-B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio S. B. kaltės; nutraukus santuoką, šalims palikti ikisantuokines pavardes: ieškovui – B., atsakovei – K.; ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovei E. K.- B. iš atsakovo S. B. 3 000,00 Eur neturtinės žalos už santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „Gelvora Sergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K.-B. prievole; priteisti atsakovei E. K.-B. iš ieškovo S. B. visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priešieškinį atmetė; nutraukė S. B. ir E. K.-B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovui S. B. paliko jo pavardę – B., o atsakovei E. K.-B. – ikisantuokinę pavardę – K.; nustatė, kad prievolė kreditoriui UAB „Gelvora Sergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16042-432/2014 pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdoma antstolio R. V. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. K.-B. prievole; iš atsakovės E. K.-B. ieškovui S. B. priteisė 1 436,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 105,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 331,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas atsakovės nurodytų faktų nepripažino (CPK 187 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuoti tik ieškovo kaltę. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų nuteistas už tyčinį nusikaltimą, taip pat byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokią išvadą teismui leidžia daryti įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė duomenis, jog ji 2021 m. gruodžio 25 d. J. K. kvietė policiją dėl prieš ją vartoto smurto, tačiau dėl ieškovo veiksmų, naudotų prieš ją, nebuvo priimtas joks oficialus tai patvirtinantis sprendimas. Pažymėjo, kad pati atsakovė, informavusi policiją dėl galimo įvykio, jos nesulaukė ir nedavė paaiškinimų, ji nebuvo apžiūrėta, nebuvo nustatytas jos sužalojimo faktas. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ji su J. K. policija bendravo tik telefonu ir nebuvo pradėti jokie veiksmai prieš ieškovą. Be to, ieškovas teigė, kad su juo policija nebuvo susisiekusi ir jam apie atsakovės nurodytą įvykį nėra žinoma. Atsakovės tvirtinimas, kad ji pati nenorėjo, jog prieš ieškovą būtų atlikti kokie nors veiksmai, nekeičia išvados. Remtis liudytojos O. K. nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo netinkamą elgesį su atsakove, smurto vartojimą, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes jos nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Be to, liudytoja O. K. yra atsakovės motina, todėl gali būti suinteresuota duoti parodymus prieš ieškovą. Liudytojos M. K. nurodytos aplinkybės taip pat niekaip nepatvirtina, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove.
6. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė dar J. K. siekė nutraukti santuoką ir kreipėsi į advokatus. Ieškovui apie tai buvo žinoma, tačiau, nesutikus su atsakovės sąlygomis, procesas J. K. nebuvo tęsiamas, atsakovė toliau dėl to taip pat nesiėmė jokių veiksmų. Lietuvoje santuokos nutraukimą inicijavo ieškovas. Teismas vertino, jog tai tik patvirtina, kad pati atsakovė siekė nutraukti santuoką dar anksčiau nei ieškovas. Šiuo atveju abi šalys nutarė faktiškai kartu nebegyventi dėl nuolat tarp jų vykstančių konfliktų, todėl nė vienas nesiekė išsaugoti santuokos. Tokie duomenys neleidžia preziumuoti tik ieškovo kaltę, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, t. y. kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas atliko veiksmus, dėl kurių jo kaltė turėtų būti preziumuojama remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys tiek iki santuokos, tiek santuokoje nesutarė. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo netikėti liudytojų M. G., T. P., S. S., R. B. nurodytomis aplinkybėmis tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės netinkamą elgesį vienas su kitu. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl to dažniausiai tarp jų ir kildavo konfliktai. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovo kaltės bei nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovo vardu įgytas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0960 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos 2018 m. birželio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir 2020 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovė jokių pretenzijų į šį turtą nepareiškė, todėl turtas, esantis ieškovo asmenine nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką nedalintinas.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės prievolė yra įgyta iki šalių santuokos sudarymo, todėl ji yra asmeninė E. K.-B. prievolė, dėl to ginčo byloje nekilo, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė lieka asmenine E. K.-B. prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovė E. K.-B. (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys ir atmestas atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės E. K.-B. priešieškinį ir nutraukti S. B. ir E. K.-B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio S. B. kaltės; priteisti atsakovei E. K.-B. iš atsakovo S. B. 3000,00 Eur neturtinės žalos už santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės; priteisti atsakovei E. K.-B. iš ieškovo S. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų iš J. K. policijos dėl ieškovo smurto, kaip pagrindžiančių ieškovo kaltę. Teismas nevertino liudytojos O. K. (atsakovės mama) ir liudytojos M. K. (atsakovės krikšto dukra), kaip turinčių suinteresuotumą, parodymų dėl ieškovo elgesio.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su santuokos nutraukimo sąlygomis (CK 3.60 straipsnis) ir abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas išsikraustė, paliko šeimą ir ja nesirūpina nuo 2022 m. sausio 17 d. bei kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo 2022 m. gruodžio 6 d. ieškiniu. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad ieškovas išsikraustė ne po smurto, jis buvo grįžęs ir kurį laiką šalys gyveno kartu kaip šeima ir tik vėliau ieškovas susirinko šeimos santaupas, pasiėmė santuokoje J. K. įsigytą šeimos automobilį ir paliko šeimą.
10.4. Šiuo atveju teismas nevertino įrodymų viseto, pasirėmė išimtinai ieškovui S. B. palankių liudytojų parodymais, nevertindamas atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, atmesdamas atsakovės pusės liudytojų parodymus, kurie parodymus davė prisiekę, ir jiems nėra jokio pagrindo meluoti. Liudytojų parodymai šiuo atveju pagrindžia netinkamą ieškovo elgesį. Vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, svarbu pažymėti, kad jie tebėra ieškovo S. B. draugai, taigi palaiko santykius ir, tikėtina, nenori jų pabloginti, liudijant prieš ieškovą.
10.5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, svarbu įvertinti ir liudytojo S. S. parodymus, kuriuos, vėl gi, pirmosios instancijos teismas vertino apibendrintai, nenurodė, kokias aplinkybes liudytojas patvirtino, kurias paneigė. Teismo posėdyje S. S. patvirtino, kad jiems išvažiavus prasidėdavo konfliktai bei paminėjo faktą, kai S. po žvejybos norėjo pasilikti dar alaus išgerti, o E. norėjo namo. Taigi, ir iš šio liudytojo parodymų matyti, kad ieškovas nebuvo lojalus, norėdavo vis pasilikti ir išgerti, o ne grįžti namo su sutuoktine.
10.6. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu teismų praktikoje pripažįstamas toks sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju nuolatinis sutuoktinio S. B. netinkamas elgesys - smurtavimas, girtavimas, nepagarba atsakovei, nesirūpinimas šeima ir sutuoktinės palikimas - leidžia konstatuoti išimtinai sutuoktinio S. B. kaltę dėl santuokos nutraukimo.
10.7. Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, šiuo atveju buvo pasyvus ir neišsireikalavo ir nevertino duomenų apie tai, kokia tvarka sprendžiamas klausimas dėl smurto J. K., nepareikalavo iš ieškovo duomenų apie tai, kada jis gavo pranešimą dėl skyrybų J. K..
10.8. Šiuo atveju po sutuoktinio smurto 2021 m. gruodžio 25 d. S. B. paliko šeimą 2022 m. sausio 17 d. A. E. K. B. siekė atpratinti ieškovą S. B. nuo alkoholio vartojimo dar iki santuokos ir palaikydama jį tai darė kartu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu, priešingai, atsakovė rūpinosi šeima, bandė išsaugoti santuoką nuo pat jos sudarymo. Kai sutuoktinis vestuvių dieną pradėjo smurtauti prieš sutuoktinę, tačiau ieškovo elgesys nesikeitė. Šiuo atveju vien tik atsakovei siekiant išsaugoti santuoką to padaryti nebuvo įmanoma, juo labiau, kad pats sutuoktinis S. B. išsikraustė, nebandė išsaugoti šeimą ir keisti savo elgesį. A. E. K.-B. veiksmuose nėra kaltės dėl santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo atsakovės E. K.-B. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės ieškovui S. B. bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šeimos palikimo esmė yra tai, kad sugriaunamas šeimos bendras gyvenimas, nesant tai pateisinančių aplinkybių ir kito sutuoktinio sutikimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad išėjo gyventi atskirai nuo atsakovės, bet ieškovo išėjimas buvo susijęs ne su tuo, kad jis siekė palikti tinkamai savo pareigas vykdžiusią sutuoktinę, o su tuo, kad nebegalėjo daugiau gyventi su alkoholiu piktnaudžiaujančia, agresyvia, jį terorizuojančia atsakove. Šalių santuoka de facto jau buvo iširusi, nebebuvo tarpusavio supratimo, pagarbos, o 2021 m. gruodžio 25 d. konfliktas, sukeltas neadekvataus neblaivios atsakovės elgesio, sukeltas triukšmas namuose buvo paskutinis įvykis, paskatinęs ieškovą priimti galutinį sprendimą nutraukti toksiškus santykius su atsakove. Ieškovas išeidamas iš namų atsakovei pasakė, kad daugiau su ja nebegyvens, taigi ieškovo išsikraustymas nebuvo atsakovei netikėtas, nebuvo taip, kad ji nesuprastų ieškovo išsikraustymo priežasčių.
11.2. Atsakovė apeliaciniame skunde vis pabrėžia, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 25 d. panaudojo prieš ją smurtą, tačiau pačios atsakovės pateiktoje J. K. policijos informacijoje nėra jokių duomenų apie tariamai atsakovės patirtą smurtą: įvykis registruotas kaip incidentas šeimoje, atsakovei sužalojimų nėra, pati nurodė, kad vartojo alkoholį, buvo ginčas, nenori jokio baudžiamojo persekiojimo. Policijos ataskaita tik patvirtina, kad šalių santykiai buvo kritinėje situacijoje, 2021 m. gruodžio 25 d. įvykęs ginčas buvo šalių iširusių santykių pasekmė, o ne priežastis ir tame nėra ieškovo kaltės.
11.3. Teismas įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie J. K. policijos atliktą 2021 m. gruodžio 25 d. pranešimo tyrimą, bet neturėjo pareigos išreikalauti dar kokią nors informaciją iš J. K. institucijų, nes policijos ataskaitoje pateikta informacija aiški ir pakankama.
11.4. Netiesa, kad teismas pasirėmė išimtinai ieškovui palankių liudytojų parodymais, nes teismas sprendime nurodė, jog abiejų šalių pateikti vaido įrašai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad abiejų šalių vedamas netinkamas būdas padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą negalimą ir lėmė santuokos iširimą, o ieškovo prašymu apklausti liudytojai parodė tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės netinkamą elgesį vienas su kitu.
11.5. Atsakovės pakviestos liudytojos O. K., M. K. įrodinėjo ieškovo netinkamą elgesį, tačiau pačios atsakovės pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad ji elgiasi neadekvačiai, neblaivi daužo daiktus. Be to, ką teismas pagrįstai pažymėjo, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės egzistavo jau prieš sudarant santuoką, todėl teigti, kad po santuokos sudarymo įvyko esminiai pokyčiai ieškovo elgesyje, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantė skundžia tik sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos nepriteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo S. B. ir atsakovės E. K.-B. (iki santuokos sudarymo – K.) santuoka, kuri buvo užregistruota (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei
15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, kad, teismas, konstatuodamas santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su santuokos nutraukimo sąlygomis (CK 3.60 straipsnis) ir abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnis). Nepagrįstai teismas konstatavo, jog byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas išsikraustė ir paliko šeimą ir ja nesirūpina nuo 2022 m. sausio 17 d. ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo 2022 m. gruodžio 6 d. ieškiniu. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ieškovas išsikraustė ne po smurto, jis buvo grįžęs ir kurį laiką šalys gyveno kartu kaip šeima ir tik vėliau ieškovas susirinko šeimos santaupas, pasiėmė santuokoje J. K. įsigytą šeimos automobilį ir paliko šeimą. Taip pat teismas nevertino įrodymų viseto, pasirėmė išimtinai ieškovui S. B. palankių liudytojų parodymais, nevertindamas atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, atmesdamas atsakovės pusės liudytojų parodymus, kurie parodymus davė prisiekę ir jiems nėra jokio pagrindo meluoti. Liudytojų parodymai šiuo atveju pagrindžia netinkamą ieškovo elgesį. Vertinant ieškovo liudytojų parodymų patikimumą, svarbu pažymėti, kad jie tebėra ieškovo S. B. draugai, taigi palaiko santykius ir, tikėtina, nenori jų pabloginti, liudijant prieš ieškovą.
16. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
17. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovo kaltę grindžia tuo, kad ieškovas smurtavo, vartojo alkoholį, ieškovas išsikraustė ir paliko šeimą ir ja nesirūpino nuo 2022 m. sausio 17 d. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 25 d. įvyko smurtinis incidentas, bet 2022 m. sausio 17 d. atsakovas sutuoktinių namus, t. y. šeimą paliko ne iš karto po incidento, o vėliau, nesant tam objektyvių ir pateisinamų priežasčių.
19. Atsakovė į bylą pateikė duomenis iš J. K. policijos apie incidento, įvykusio 2021 m gruodžio 25 d. registravimą. Taip pat pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos šalys, jų pokalbiai, 2020 m. sausio 1-2 d. susirašinėjimą su ieškovo seserimi per „messenger“ programėlę, kurie, pasak atsakovės, patvirtina ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, 3 vnt. vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti šalių barniai ir kurie, pasak ieškovo, patvirtina ir atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl duomenų iš J. K. policijos apie incidento, įvykusio 2021 m gruodžio 25 d. registravimą, nebuvo priimtas joks oficialus tai patvirtinantis sprendimas. Įvykis registruotas kaip incidentas šeimoje, atsakovei sužalojimų nėra, pati nurodė, kad vartojo alkoholį, buvo ginčas, nenori jokio baudžiamojo persekiojimo. Atsakovė, informavusi policiją dėl galimo įvykio, jos nesulaukė ir nedavė paaiškinimų, ji nebuvo apžiūrėta, nebuvo nustatytas jos sužalojimo faktas. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ji su J. K. policija bendravo tik telefonu ir nebuvo pradėti jokie veiksmai prieš ieškovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas labiau patvirtina aplinkybes, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, abi šalys konfliktavo ir dėl to įvyko incidentas šeimoje. Kad dėl šio incidento buvo kaltas vien ieškovas, negalima daryti išvados.
21. Atsakovė teigia, kad, teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, šiuo atveju buvo pasyvus ir neišsireikalavo ir nevertino duomenų apie tai, kokia tvarka sprendžiamas klausimas dėl smurto J. K., nepareikalavo iš ieškovo duomenų apie tai kada jis gavo pranešimą dėl skyrybų J. K.. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan.
22. Tačiau tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šiuo atveju įrodyti ieškovo kaltę ir teikti įrodymus turi atsakovė, teismas neturi dėl šių įrodymų būti aktyvus. Be to, sutiktina ir su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad teismas neturėjo pareigos išreikalauti dar kokią nors informaciją iš J. K. institucijų ar ieškovo, nes policijos ataskaitoje pateikta informacija aiški ir pakankama.
23. Teisėjų kolegija vertina nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pasirėmė išimtinai ieškovui palankių liudytojų parodymais, nes teismas sprendime vertino visus įrodymus ir aptarė visų liudytojų parodymus ir nurodė, jog abiejų šalių pateikti vaido įrašai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad abiejų šalių vedamas netinkamas būdas padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą negalimą ir lėmė santuokos iširimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovo prašymu apklausti liudytojai, tiek atsakovės liudytojai parodė tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės netinkamą elgesį vienas su kitu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad ji elgiasi neadekvačiai, galimai neblaivi daužo daiktus, abi šalys elgiasi nemandagiai ir konfliktuoja. Iš šalių pateiktų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad abi šalys nevengė vartoti alkoholio, o po to kildavo tarp sutuoktinių konfliktai. Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos atsakovės nurodytos aplinkybės egzistavo jau prieš sudarant santuoką, todėl teigti, kad po santuokos sudarymo įvyko esminiai pokyčiai ieškovo elgesyje, nėra jokio pagrindo. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė dar J. K. siekė nutraukti santuoką su ieškovu (teismui pateiktas atsakovės ieškinio pareiškimas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pati atsakovė siekė nutraukti santuoką dar anksčiau nei ieškovas.
24. Teisėjų kolegija, spręsdama sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, įvertinusi šalių pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, vadovaudamasi CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manytina, jog jie nebuvo pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam.
25. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, pagarbos, empatijos, dėl to vertintina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, nesieja jokie bendri interesai, abu pažeidė lojalumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
26. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, todėl teismas pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl atsakovo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama, todėl minėtas atsakovės reikalavimas atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovas prašo iš apeliantės priteisti ieškovui S. B. jo turėtas išlaidas už advokatės pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 847,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
30. Įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto procesinio dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. K.-B. ieškovui S. B. 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.