Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. P. ir S. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovų R. P. bei S. P. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu atsakovui R. P. nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka trejiems metams, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. valdyti ir naudoti suteiktas Butas.

25. Kauno miesto savivaldybės meras 2023 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vieneriems metams pratęsė 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su R. P., ir įgaliojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėją pasirašyti Buto terminuotą nuomos sutartį.

26. Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas R. P. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė Buto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui R. P. Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka laikinai vieneriems metams, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. valdyti ir naudoti suteiktas Butas. Nuomos sutarties 3 punkte, skirtame nurodyti nuomininko šeimos nariams, gyvenantiems Bute, palikta tuščia vieta, nuomininko šeimos nariai neįrašyti.

27. Kauno miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės būsto terminuotų nuomos sutarčių pratęsimo ir iškeldinimo iš būsto komisija 2024 m. birželio 60 d. siūlymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui siūlė nepratęsti 2023 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos nuomos sutarties su nuomininku R. P.. Nurodė, jog prašyme nenurodyti motyvai, pagrindžiantys poreikį pratęsti nuomos sutarties terminą, pažeistos nuomos sutarties sąlygos.

28. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2024 m. liepos 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į R. P. 2024 m. kovo 21 d. prašymą pratęsti Nuomos sutarties terminą, nurodė, kad atsakovo prašymas atmestas – Nuomos sutartis nepratęsta, nes piktybiškai buvo pažeidinėjamos Nuomos sutarties sąlygos, t. y. gyvenamojoje patalpoje buvo girtaujama, triukšmaujama, rinkdavosi pašaliniai asmenys, nebuvo laikomasi Socialinio būsto naudojimo taisyklių reikalavimų. Atsakovas įspėtas, kad Nuomos sutarties terminas baigsis 2024 m. rugpjūčio 21 d., atitinkamai, privaloma atlaisvinti Butą per 14 dienų nuo Nuomos sutarties termino pabaigos.

29. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydami į atsakovo R. P. 2024 m. liepos 15 d. prieštaravimą Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad atsakovo R. P. prašymas nepatenkintas – Nuomos sutartis nepratęsta. Nurodė, kad Nuomos sutarties terminas baigėsi 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir įspėjo, jog atsakovas privalo atlaisvinti Butą ir grąžinti jį per 14 dienų nuo Nuomos sutarties termino pabaigos Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui UAB „Kauno miesto paslaugų centras“.

30. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į R. P. 2024 m. rugpjūčio 15 d. prieštaravimą, be kitų aplinkybių nurodė, jog per 2023-2024 metus buvo atliktos 4 Buto apžiūros – visuose aktuose nurodyta, jog galimai R. P. buvo neblaivus, šių apžiūrų metu įteikti 4 įspėjimai dėl būsto nuomos sąlygų nevykdymo (ant 3 įspėjimų R. P. dėl neblaivumo nesugebėjo pasirašyti), Nekilnojamojo turto skyriuje gauti kaimynų skundai dėl R. P. keliamo triukšmo, netvarkos, įžūlaus elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo nepilnamečių akivaizdoje ir t. t. Kartu šiame rašte buvo nurodyta ir tai, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

31. Taigi, iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, jog Nuomos sutartis su atsakovu R. P. pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir pratęsta nebuvo. Atsakovas ieškovės atsisakymo tenkinti jo prašymą ir pratęsti Nuomos sutarties terminą neginčijo, todėl ieškovei kreipiantis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai buvo jau pasibaigę, o atsakovai Bute gyveno be teisinio pagrindo.

32. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog egzistavo pagrindas nepratęsti Nuomos sutarties su atsakovu, o atsakovų iškeldinimas yra proporcinga priemonė, nepažeidžianti asmens teisės į būsto neliečiamybę.

Dėl įrodymų vertinimo

33. Kaip matyti iš atsakovo teiktų procesinių dokumentų turinio, jis nuosekliai viso teisminio proceso metu tvirtino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Buto naudojimu ne pagal paskirtį ir piktnaudžiavimu atsakovams suteikta socialinio būsto nuomos teise, nėra pagrįstos. Šį argumentą atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, taip pat apelianto argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

36. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

37. Kartu pažymėtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

38. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Nuomos sutarties 21 punktą pasibaigus Nuomos sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu Nuomos sutarties sąlygas ir atitinkančiu paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą, sąlygas, Nuomos sutartis galėjo būti pratęsta; taip pat šalys sutarė, kad Nuomos sutarties nepratęsus ir nuomininkui būsto neatlaisvinus, nuomininkas ir jo šeimos nariai yra iškeldinami CK nustatyta tvarka (Nuomos sutarties 21 punktas).

39. Nuomos sutarties 4.2 punktu atsakovas be kita ko įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais. Nuomos sutarties 4.3 punkto nuostatos įtvirtino, jog socialiniu būstu naudojamasi nepažeidžiant kitų pastate esančių butų ar patalpų naudotojų teisių ir teisėtų interesų.

40. Taigi, iš pirmiau aptartų Nuomos sutarties nuostatų turinio matyti, kad atsakovas R. P. ne tik žinojo apie pareigą užtikrinti tinkamą, švarią ir tvarkingą socialinio būsto būklę, tačiau ir tai, jog nepratęsus nuomos sutarties nuomininkai gali būti iškeldinami, jei jie neatlaisvina socialinio būsto.

41. Iš į bylą pateiktų 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 11 d., 2025 m. birželio 3 d. Buto apžiūros aktų duomenų bei 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. spalio 2 d. įspėjimų dėl būsto nuomos sutarties nevykdymo sąlygų turinio matyti, jog atsakovas R. P. dalyvavo atliekant Buto apžiūras, dalyje jam įteikiamų dokumentų pasirašyti nepajėgė.

42. Taigi, atsakovas, atsižvelgiant į apžiūros aktuose bei įspėjimuose nurodomas aplinkybes, turėjo suprasti, jog apžiūra yra atliekama dėl sąlygų ir tvarkos patikrinimo, taip pat vertinama, kaip yra laikomasi Nuomos sutarties įsipareigojimų, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo jau buvo teikti žodiniai bei rašytiniai įspėjimai, o apžiūros aktuose nurodomos aplinkybės, susijusios su buto netvarka, alkoholio vartojimu bei pašalinių asmenų lankymusi, kartojasi ir yra vertinamos kiekvienos apžiūros metu.

43. Nors apeliantas teigia, kad į bylą pateiktuose įrodymuose nėra konkrečiai užfiksuotas jo neblaivumas apžiūrų atlikimo metu, taip pat nėra jokių foto nuotraukų dėl pašalinių asmenų lankymosi, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytų jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad apžiūros aktuose bei įspėjimuose nurodyti duomenys, susiję su Buto netvarka, nemaloniu kvapu, atsakovo neblaivumu ir pašalinių asmenų lankymusi, nėra objektyvūs. Be to, pats atsakovas iš dalies pripažįsta kitų asmenų apsilankymus Bute (sveikinimas vestuvių proga, atėjimas žaisti kortomis), kas, atsižvelgiant į apžiūros aktuose esančias foto nuotraukas, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas apžiūrų metu būdavo neblaivus, neužtikrino Nuomos sutarties nuostatų dėl tvarkos ir taisyklių laikymosi, o jam skirti įspėjimai iš esmės nedarė poveikio.

44. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neva laikinos netvarkos Bute, susijusios su atsakovų sveikatos sutrikimais, kadangi byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad Buto netvarka, atsakovo neblaivumas ir pašalinių asmenų lankymasis fiksuoti kaip pasikartojantys Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo atvejai, dėl kurių buvo įteikti keli įspėjimai.

45. Byloje esančių įrodymų turinį, kaip pagrįstai tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtino ir liudytojas M. G., UAB „Kauno miesto paslaugų centras“ darbuotojas, be kitų aplinkybių nurodęs, kad beveik visada patikrinimų metu atsakovus rasdavo neblaivius; du kartus Bute buvo pašaliniai asmenys; apžiūros metu būdavo ir alkoholio butelių, cigarečių kvapas. Šio liudytojo, kuris parodymus davė prisiekęs bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų patikimumas nuginčytas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, leidžiančių abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu.

46. Papildomai pastebėtina ir tai, jog nors apeliantas nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų ir teigia negalėjęs pasirašyti apžiūros aktuose ne dėl neblaivumo, o dėl sveikatos sutrikimų, tačiau pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas atvykusiems savivaldybės atstovams būtų nurodęs sveikatos sutrikimus ar teikęs juos patvirtinančius duomenis. Kita vertus, dar 2023 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte yra nurodoma, kad R. P. neigia turintis alkoholio vartojimo problemą, tačiau pripažino, kad su draugais vartojo alkoholį savo namuose. Aplinkybes, jog kelis kartus buvo atėję draugai į socialinį būstą 2023 m. lapkričio 24 d. rašte nurodė ir pats atsakovas R. P., pažymėdamas, jog žino, kad toks elgesys yra neleistinas, todėl nepasikartos.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus duomenis, o taip pat į 2023 m. lapkričio 14 bei 16 d. savivaldybės Būsto valdymo poskyrio vedėjos gautus elektroninius laiškus, kuriuose nurodoma, jog atsakovui R. P. išnuomotame bute vyksta išgertuvės, koridoriai apdergti, lankosi prastos reputacijos žmonės, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vien apelianto nesutikimas su byloje esančiais įrodymai, kurių patikimumas ir pagrįstumas nebuvo nuginčyti, tačiau iš dalies patvirtinti paties apelianto, nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje esantys įrodymai yra nepatikimi ar melagingi, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais, neįvertino atsakovo sveikatos būklės ar darė nepagrįstą išvadą, kad Nuomos sutartis atsakovui pratęsta nebuvo dėl to, kad jis nesilaikė Nuomos sutarties sąlygų.

Dėl atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto

48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrindamas taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

49. Sprendžiant asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą, būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

50. Kaip jau nustatyta pirmiau, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Nuomos sutartis su atsakovu pratęsta nebuvo dėl to, jog Bute buvo girtaujama, triukšmaujama, rinkdavosi pašaliniai asmenys, nebuvo laikomasi Socialinio būsto naudojimo taisyklių reikalavimų, Nuomos sutarties sąlygų. Kartu atsakovas tiek iš Nuomos sutarties sąlygų, tiek iš raštų bei įspėjimų turinio žinojo ir suprato, kad nesant galiojančios Buto nuomos sutarties atsakovai iš buto gali būti iškeldinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.613 straipsnyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės asmenų iškeldinti iš socialinio būsto esant pasibaigusiai ir nepratęstai socialinio būsto nuomos sutarčiai.

51. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, yra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, o neatlaisvinus socialinio būsto yra pažeidžiamos savininko galimybės pagal galiojančius teisės aktus jį išnuomoti teisės aktų reikalavimus atitinkantiems asmenims, kurių, pagal ieškovės pateiktus laukiančiųjų socialinio būsto asmenų duomenis, yra daug.

52. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmiau aptartas aplinkybes išanalizavo, jas įvertino remdamasis byloje esančiais įrodymais, taip pat pažymėjo, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovus apie Nuomos sutarties pabaigą, suteikė pakankamai laiko atlaisvinti Butą, tačiau atsakovai tokios pareigos Nuomos sutartyje nustatyta tvarka nevykdė, taip pat neskundė ieškovės priimtų sprendimų.

53. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą iškeldinti atsakovus iš Buto.

54. Kartu iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti ir tai, kad jis, nagrinėdamas šią civilinę bylą ir priimdamas sprendimą, taip pat įvertino ir tai, ar apeliantų iškeldinimas iš buto nepažeis apeliantų teisių į būsto neliečiamybę bei šios priemonės proporcingumą.

55. Remdamasis šiuo klausimu formuojama nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, pirmosios instancijos teismas aptarė bei atsižvelgė į faktinius atsakovų veiksmus nekreipiant dėmesio į jiems įteiktus įspėjimus bei paties atsakovo pažadus laikytis Nuomos sutarties sąlygų, pasikartojantį Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymą, kritiško požiūrio į savo elgesį nebuvimą, taip pat pastangų ir aktyvių veiksmų, siekiant įsidarbinti, neatlikimą, nors atsakovams yra nustatytas pakankamai aukštas darbingumo lygis (atitinkamai 80 ir 70 procentų), duomenų bei įrodymų, susijusių su nurodomais sveikatos sutrikimais, nepateikimą, taip pat aplinkybę, kad atsakovai yra darbingo amžiaus.

56. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada. Šiuo atveju nuoseklus atsakovų Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas, girtavimas, pastangų dėl savo finansinės būklės gerinimo nedėjimas, jokių veiksmų dėl įsidarbinimo nesiėmimas per daugiau nei metus nuo Nuomos sutarties termino pabaigos ir informacijos apie iškeldinimą gavimo, taip pat jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių nurodomus sveikatos sutrikimus, nepateikimas, atsakovams esant darbingo amžiaus ir pakankamai didelio darbingumo lygio, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, kad atsakovų iškeldinimas yra neproporcinga priemonė, nepagrįstai pažeidžianti jų pamatinę teisę į būstą, o atsakovai neturi objektyvių galimybių imtis darbinės veiklos, leidžiančios patiems užsitikrinti būsto.

57. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

59. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o 114 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo atidėtas iki civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas, 114 Eur žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo R. P. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.