Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. G.“ direktoriui D. M., ieškovės atstovei advokato padėjėjai M. D., atsakovui M. C., jo atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. G.“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Klaipėdos apdaila“, BUAB "Išskirtinio būsto statyba".

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir „UAB“) „P. G.“ pareiškimo pagrindu teismas 2022 m. kovo 7 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko M. C. 3 347,69 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kreditorė teismo nustatytu terminu pateikė ieškinį, kurį teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikindamas teismo įsakymą, priėmė.

5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaiko savo poziciją, kad kilęs ginčas yra ne iš laidavimo, o iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių ir tik nustačius, kad pirkėjas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, būtų galima konstatuoti, kad atsirado atsakomybė laiduotojui, t.y. atsakovui, už pagrindinio skolininko prievolių nevykdymą. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nepanaudojo dalį prekių, todėl ir neturi pareigos sumokėti už ieškovei nuosavybės teise priklausančias prekes.

6. Teismo posėdyje „P. G.“ direktorius D. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti ieškinį. Pažymėjo, kad užsakymą ieškovė įvykdė, užsakymas buvo vykdomas dalimis, gavus avansą. Suėjus atsiskaitymo terminams prasidėjo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvusio direktoriaus M. C. aiškinimas, kad jie yra įstrigę teismuose, turi teisinius ginčus su savivaldybe, kad dabar negali sumokėti. Ieškovė kažkiek sutiko laukti, tačiau paskui buvo nutarta, kad M. C. turi asmeniškai laiduoti už skolą, kitaip bus kreiptasi į teismą. Kovo 19 d. buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas ir laidavimo sutartis. Jokio ginčo dėl sąskaitų ar prekių nebuvo. Po to, jau sužinojus, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ buvo nušalinta nuo rangovo ir į Žaliakalnio mokyklą atėjus kitam rangovui- UAB „Klaipėdos apdaila“, norėdami sumažinti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ skolą ir atsakovo laidavimo sumą, atsižvelgiant kad pateiktos prekės buvo skirtos konkrečiam objektui, pradėjo derybas su UAB „Klaipėdos apdaila“ dėl prekių jiems perdavimo-pardavimo. UAB „Klaipėdos apdaila“ pasirinko ką gali panaudoti tam objektui, atrinktos tam tikros pozicijos. Pačios prekės ieškovei nebuvo gražintos, perdavimas vyko objekte, ieškovė perdavimo procese nedalyvavo.

8. Tretieji asmenys byloje UAB „Klaipėdos apdaila“, BUAB "Išskirtinio būsto statyba" atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

9. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, jog tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

10. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 18 d. UAB „P. G.“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Z000000739, kurios pagrindas 2020 m. kovo 10 d. sąmata Nr. Z000000739. UAB „P. G.“ įsipareigojo pagaminti, pateikti sąmatoje išvardintas ir pagal su užsakovu suderintus matmenis prekes adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas (UAB „Išskirtinio būsto statyba“) įsipareigojo pagal perdavimo-priėmimo aktą priimti prekes ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra sutarties objekto kaina 20288,07 Eur su PVM. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2020-03-25 pervedė ieškovei 6044,00 Eur avansą ir ieškovė pradėjo vykdyti užsakymą. Ieškovė už pateiktas prekes išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras: 2020-06-12 Nr. R000000944 – 11 355,25 Eur sumai; 2020-07-28 PVM sąskaita faktūra Nr. R0000001144 už 5535,15 Eur; 2020-08-14 Nr.N000584 235,95 Eur sumai; 2020-09-07 PVM sąskaita faktūra Nr. R0000001351 už 1137,40 Eur. Iš viso ieškovė perdavė užsakovei prekių už 18 263,75 Eur. Teismo posėdžio metu M. C., kuris tuo metu buvo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovas, patvirtino, kad prekės buvo priimtos, užpajamuotos bendrovės apskaitoje ir tai patvirtina į bylą ieškovės pateikti prekių priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

12. Atsakovas M. C. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus patvirtino, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ neatsiskaitė su ieškove sutartyje nustatytais terminais, todėl 2021 m. kovo 19 d. buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio nustatyta jog jame užfiksuoti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atlikti mokėjimai bei nurodyta pagal ieškovės pateiktas sąskaitas neapmokėta suma 10500,00 Eur. Atsakovas neginčija, kad tą pačią dieną buvo pasirašyta laidavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „P. G.“ (Kreditorius), atstovaujamos direktoriaus D. M., UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (Skolininkas), atstovaujamos direktoriaus M. C. ir fizinio asmens M. C. (Laiduotojas), kuria laiduotojas įsipareigojo Kreditoriui visu savo turtu, jeigu Skolininkas (UAB „Išskirtinio būsto statyba“) tinkamai ir laiku neįvykdys iki 2021 m. gruodžio 31 d. visos savo prievolės 10500 Eur ir grąžinti Kreditoriui Skolininko skolą, įskaitant palūkanas, netesybas, ir visas kitas su tuo susijusias prievoles, t.y. skolą atsiradusią dėl neapmokėtų sąskaitų už prekes. Laidavimo sutarties 3.1 punktas nustato, kad neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius skolos grąžinimo prievolę, Skolininkas ir Laiduotojas atsako Kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai; už skolos gražinimą Laiduotojas atsako savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas.

13. Atsakovo pozicija yra kad kilęs ginčas yra ne iš laidavimo, o iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių ir tik nustačius, kad pirkėjas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, būtų galima konstatuoti, kad atsirado atsakomybė laiduotojui, t.y. atsakovui, už pagrindinio skolininko prievolių nevykdymą.

14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2021-12-20 iškėlus bankroto bylą, reiškia reikalavimą Laiduotojui, t.y. atsakovui M. C..

15. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, bei iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti.

16. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė D. J. (Civilinė byla Nr. eB2-345-730/2022).

17. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 11 d. nutartimi bankroto byloje patenkino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ nemokumo administratoriaus D. J. prašymą ir patvirtino UAB „Planet group“ finansinį reikalavimą 3347,69 Eur sumai. Taigi, bankrutuojanti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pripažino 3347,69 Eur skolą UAB „Planet group“. Bankroto administratorius neginčijo tarp UAB „Planet group“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ sudarytų sandorių. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nutarta likviduoti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Išskirtinio būsto statyba“ dėl bankroto, patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe UAB „Planet group“ antros eilės kreditorinis reikalavimas 3347,69 Eur sumai.

18. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė; kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

19. Pažymėtina, kad nei viename procesiniame dokumente atsakovas neginčija pačios ieškinio sumos, t.y. neginčija, kad uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos apdaila“ ieškovės neparduotų prekių likutis yra už 3347,69 Eur. Atsakovas patvirtino, kad iš ieškovės gautos prekės buvo užpajamuotos UAB „Išskirtinio būsto statyba“, nurodė, kad nepanaudotų prekių likutį UAB „Išskirtinio būsto statyba“ perdavė Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijai, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė turi reikšti reikalavimą dėl prekių išreikalavimo yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors ieškinys reiškiamas M. C. kaip laiduotojui, tačiau atsakovas patvirtino, kad būdamas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktoriumi pats nurodė tiek ieškovei, tiek UAB „Klaipėdos apdaila“ apie galimą UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priimtų prekių pardavimą, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė dalį prekių susigrąžino neinformavusi UAB „Išskirtinio būsto statyba“ yra nepagrįsti. Ką taip pat pagrindžia ieškovės su ieškiniu teiktas susirašinėjimas el.paštu, taip pat UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktoriaus M. C. 2021-06-06 raštas Nr. S21-53, patvirtinantis, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ gavo ieškovės 2021-06-03 siųstą pranešimą dėl sutarties sąlygų nesilaikymo ir kreditinę sąskaitą, nors iki tokio įrodymo pateikimo atsakovas neigė šį faktą.

20. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną Skolininko (UAB „Išskirtinio būsto statyba“) prievolė dėl atsiskaitymo pagal dalį perduotų, bet Kreditoriui (ieškovė UAB „P. G.“) negrąžintų prekių, nebuvo įvykdyta.

21. Taigi atsakovo argumentas, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ neturėjo prievolės vykdyti 3347,69 Eur mokėjimo pagal 2020-03-18 pirkimo-pardavimo sutartį, todėl tokios prievolės neturi ir laiduotojas, t.y. atsakovas, laikytinas nepagrįstu. Teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia dėl M. C. kaip buvusio UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vadovo civilinės atsakomybės. Ieškinys yra pareikštas laidavimo sutarties pagrindu fiziniam asmeniui M. C.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Atsakovas M. C. teigia, kad nebuvo bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau ir nagrinėjamoje byloje jis nereiškia jokių priešinių reikalavimų.

22. Pagal CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, toks užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.

23. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl laidavimo santykių teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiški, nuosekli ir gana išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė reiškia laiduotojui mažesnį reikalavimą, negu buvo Laidavimo sutartyje nurodytas pagrindinio Skolininko neįvykdytos prievolės dydis.

26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad situacija, kai iš laiduotojų priteisiama suma, kuri atitinka neįvykdytą skolininko prievolės dalį, bet yra mažesnė nei bendra laidavimo sutartyse nurodyta laiduojama suma, negali būti vertinama kaip šalių sudarytų laidavimo sutarčių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-403/2021).

27. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patenkintas pardavus pagrindinės skolininkės BUAB "Išskirtinio būsto statyba" turtą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad ieškovė turi teisę ne tik bankroto byloje pareikšti savo reikalavimus skolininkui, tačiau turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovė, kuri laidavo ieškovei kaip solidari bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės bendraskolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019).

28. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

29. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3347,69 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.81 straipsnis, 6.76 straipsnio 1, 2 dalys, 6.77 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

30. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Nustatyta, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl teismo įsakymo išdavimo yra 180 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 19 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui ginčijus teismo įsakymą, ieškovė, teikdama ieškinį papildomai sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio ir nagrinėjant ginčą iš esmės ieškovė patyrė papildomas išlaidas teisinei pagalbai - 1100 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistina 1355 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis ir 1280 Eur teisinei pagalbai). Pažymėtina, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų dydžių ir ginčą nagrinėjant teisme buvo beveik tokio paties dydžio, kurias atsakovas patyrė savo teisinei pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. C. 3 347,69 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 69 centus) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 347,69 sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2022 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1355 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. G.“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.