- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1311-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00420-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- L. D., V. D.
- Atsakovas
- D. M.
- Išvadą teikia
- Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1311-460/2015
Teisėja Gražina Gudžiūnienė. (Proceso Nr. 2-46-3-00420-2015-9)
(S) 2.6.3.4; 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.
2015 m. spalio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-588-377/2015 pagal ieškovų L. D., V. D. ieškinį atsakovui D. M., institucijai teikiančiai išvadą Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovo D. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ir ieškovo atstovė Tauragės rajono apylinkės teismui 2015-03-03 pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, kad L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), o L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra D. M. sūnus. Sūnaus pavardę palikti nepakeistą, t. y. (duomenys neskelbtini); priteisti iš D. M. nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymui po 115 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-03-01, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore prašo uzufrukto teise paskirti ieškovę – V. D.. Priteisti iš D. M. 2 784 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad 2000 metais ieškovė V. D. susipažino su atsakovu D. M., pradėjo su juo draugauti, po metų laiko pradėjo vesti bendrą ūkį, gyventi kartu (duomenys neskelbtini) kaime. 2003-02-24 gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Atsakovas džiaugėsi sūnaus gimimo, pripažino jį kaip savo, tačiau tuo metu neturėjo jokio asmens dokumento, todėl negalėjo sūnaus tėvystės patvirtinti notariškai. Gyvenant kartu, pradėjo ryškėti neigiami atsakovo charakterio bruožai. Jis niekaip nesugebėjo, o gal ir nenorėjo išsiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vis padarydavo kokį nusikaltimą, dėl to pradėjo slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, o 2005 metais apskritai paliko šeimą. Ieškovė su sūnumi (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena iki pat šiol. Per tą laiką, t. y. nuo 2005 metų iki dabar atsakovas ją ir sūnų aplankė tik kelis kartus, sūnui yra padovanojęs šešių metų gimtadienio proga dviratį. Šiuo metu ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra įkalintas Pravieniškių pataisos namuose, todėl ji turi galimybę teismo keliu įpareigoti atsakovą pripažinti sūnaus tėvystę. Atsakovas visiškai sūnumi nesirūpina, nesistengia sudaryti sąlygų, būtinų (duomenys neskelbtini) normaliam vystymuisi, t. y. nepatenkina sūnaus poreikių maistui, aprangai, sportinei aprangai, būstui, medicininėms išlaidoms ir kitiems medikamentams, mokesčiams apmokėti ir panašiai. Tam, kad pilnai patenkinti sūnaus poreikius, pagal ieškovės minimalias galimybes, jai reikia bent 230 Eur per mėnesį, t. y. faktiškai mažiau nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje civilinėse bylose. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, augina dar du mažamečius vaikus. Jai išgyventi bei vaikų poreikius tenkinti padeda sugyventinis, minėtų dviejų vaikų tėvas V. V.. Tikina, kad atsakovas taip pat kaip ir jis privalo vykdyti savo kaip vaiko tėvo pareigas ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymas sūnui (duomenys neskelbtini) iš jo turėtų būti priteistas po 115 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas sūnumi visiškai nebesirūpina paskutinius septynis metus, todėl prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2 784 Eur (CK 3.200 str.).
Atsakovas D. M. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Pagėgių savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-04-16 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė nustatyti, kad L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), o L. D. yra D. M. sūnus. Sūnaus pavardę paliko nepakeistą, t. y. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš D. M. nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymui po 115 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-03-01, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė V. D.. Priteisė iš D. M. 2 784 Eur išlaikymo įsiskolinimą V. D.. Priteisė iš atsakovo D. M. valstybei 3,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 289,50 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti ir 41,40 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas. Pažymėjo, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, juo nesirūpina, dėl to priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą po 115 EUR per mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimu priteistą 2 784 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir sumažinti išlaikymo dydį. Nurodo, jog ieškovė pati nenorėjo, kad jis būtų pripažintas tėvu dėl socialinių išmokų. Teigia, kad turi šeimą ir dvi dukras, dėl to negali tiek skirti lėšų jo ir ieškovės vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pats atsakovas vengė įforminti vaiko tėvystę, vaiku nesirūpino, paliko šeimą, nes slėpėsi nuo policijos. Teigia, kad atsakovo gyvenimo būdas ir nenoras rūpintis vaiku sąlygoja išlaikymo priteisimą. Tvirtina, kad jos prašomas išlaikymo dydis yra mažesnis, negu kasacinio teismo vidutinis priteistinas išlaikymo dydis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl tėvystės nustatymo, t. y., kad atsakovas yra L. D. tėvas, atsakovas sutinka ir tam neprieštarauja, todėl šiuo klausimu nepasisako.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Vaikas gyvena su motina (ieškove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Ieškovės ir atsakovo sūnus yra moksleivis, byloje yra duomenys apie tai, kad sūnus lanko sportines treniruotes. Ieškovė tam papildomai skiria pinigines lėšas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, byloje pirmosios instancijos teismas pripažino vaiko išlaikymui pakankamą sumą per mėnesį po 230 EUR, kurios pusė, t. y. 115 EUR, priteista iš atsakovo (vaiko tėvo). Pabrėžtina, kad vaikui išlaikymas reikalingas nedelsiant ir kiekvieną dieną, jo neįmanoma atidėti ar kitaip pratęsti terminą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, tačiau jo neatsakingas gyvenimo būdas jį privedė prie to, kad jis šiuo metu yra įkalintas ir tuo motyvuodamas atsisako ieškoti galimybių tenkinti vaiko poreikius.
Kasatorius kaip pagrindą sumažinti išlaikymo dydį nurodo ir tai, kad jis šiuo metu yra įkalintas, kitoje šeimoje augina dvi dukras, kurias jis taip pat turi išlaikyti. Pasisakydamas šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Verta pabrėžti, kad ieškovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas turi nepilnamečių vaikų ir šiuo metu yra įkalintas, bei į tai, kad šiuo metu vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį pakanka mažesnės nei minėtas orientacinis kriterijus, atsakovo paprašė teikti po 115 Eur per mėnesį.
Teisėjų kolegija mano, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui sūnui, nes tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas galėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovei, vaiko motinai, tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jo poreikiais bei priežiūra, gyvenamu būstu bei jo išlaikymu. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 115 Eur sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, kad pagrįsta priteisti po 115 Eur dydžio išlaikymą sūnui, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad jam nebuvo leidžiama matytis su sūnumi, todėl jis nustojo teikti jam išlaikymą.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta anksčiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnio taikymo pirmos instancijos teismas rėmėsi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio sūnaus poreikius bei tėvų turtinę padėlį, pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutinka su priteista įsiskolinimo suma, tačiau, kaip jau minėta, atsakovas sūnumi visiškai nebesirūpina paskutinius septynis metus, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus iki ieškinio teismui padavimo dienos yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija mano, jog atsakovas turi suprasti, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Ir šie poreikiai, kaip matyti iš bylos duomenų, paskutinius septynerius metus buvo tenkinami ieškovės ir jos artimųjų, tačiau ne atsakovo pagalba.
Pirmos instancijos teismas įvertinęs aplinkybių visumą konstatavo, jog 115 Eur išlaikymo suma per mėnesį laikytina pagrįsta, todėl pagrįstai nematė pagrindo mažinti įsiskolinimo dydžio, teisėjų kolegija su tuo sutinka. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl nepilnamečio vaiko tėvo pasyvaus ar netinkamo elgesio vaikas neturėtų patirti neigiamų padarinių ir tai negali būti pagrindas jiems reikalingai išlaikymo skolos sumai sumažinti.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos bylos liečia viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nepastebėjo, kad ieškinyje padaryta aritmetinė klaida. 115 EUR × 36 = 4 140 EUR, o ne 2 784 EUR, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl to išlaikymo įsiskolinimas koreguotinas CPK 276 straipsnio tvarka.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį patikslinti nustatant, kad priteistinas išlaikymo įsiskolinimas V. D. sudaro 4 140 EUR (CPK 276 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pateikta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie 57,90 EUR antrinės pagalbos išlaidas ieškovei. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iš apelianto priteistina 57,90 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad atsakovo D. M. išlaikymo įsiskolinimas V. D. sudaro 4 140 EUR.
Iš atsakovo D. M. priteisti 57,90 EUR valstybės biudžetui.
Nurodyti, kad 57,90 EUR antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, priteistos valstybei, būtų sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, bankas ,,Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.