Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-919-422/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-28
Bylos Nr.: eI2-919-422/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03037-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: R. D.
Atsakovas: Druskininkų savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Kategorijos

1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
24.4Administracinių paslaugų teikimas

Administracinė byla Nr. eI2-919-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03037-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4; 24.4; 41; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G. B.,atsakovės atstovėms M. S. ir S. Ž.-M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 332 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovė) išmokėti pareiškėjai kompensaciją už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai suteiktą būstą ukrainiečiams.

Pareiškėja skunde, rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodė, jog pareiškėja 2022 m. kovo 19 d. Panaudos sutartimi iki 2022 m. birželio 19 d. suteikė keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir būstas), ukrainietėms A. J., E. J. ir V. S. (dviem moterims su kūdikiu). 2022 m. birželio 19 d. papildomu susitarimu Panaudos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Paaiškino, jog šį butą pareiškėja paveldėjo pagal buvusios jo savininkės O. P., kuri mirė 2022 m. kovo 1 d., testamentą. Po jos mirties pareiškėja priėmė palikimą. Šį faktą patvirtina Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B. 2022 m. kovo 8 d. išduotas liudijimas. Apie palikimo priėmimo faktą VĮ Registrų centro Testamentų registre 2022 m. kovo 8 d. buvo padarytas atitinkamas įrašas.

Nurodė, jog 2022 m. balandžio mėnesį pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už suteiktą būstą ukrainiečiams išmokėjimo (toliau – ir kompensacija). Su šiuo prašymu buvo pateikti būsto (buto) suteikimą ukrainiečiams pagrindžiantys dokumentai. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2022 m. birželio 22 d. raštu pranešė pareiškėjai, jog jai neskirta kompensacija už suteiktą būstą ukrainiečiams, motyvuodamas tuo, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Pareiškėjos atstovas advokatas G. B. 2022 m. rugpjūčio 26 d. motyvuotu pareiškimu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių bei Druskininkų savivaldybės administraciją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su reikalavimu skirti pareiškėjai kompensaciją už laikotarpį nuo panaudos pradžios – 2022 m. kovo 19 d., tačiau šioje byloje skundžiamu sprendimu atsakovė skyrė kompensaciją tik už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Tvirtino, jog kompensacija už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. neskirta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.8 papunkčio, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-254 patvirtinto „Kompensacijų už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 5 punkto, 12.1.1 papunkčio nuostatas, pagal kurias pareiškėja pateikė reikalaujamus dokumentus kompensacijai išmokėti. Tačiau atsakovė, priimdama Sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus.

Nurodė, jog pagrindinė priežastis neskirti kompensacijos nuo Panaudos sutarties sudarymo dienos, kaip galima suprasti iš atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens pozicijos, yra ta, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į užsieniečiams suteiktą butą įregistruotos tik nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pažymėjo, jog skundžiamo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 332 priėmimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad pareiškėja yra suteikto užsieniečiams būsto savininkė. Pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisės 2022 m. rugpjūčio 10 d. įregistruotos pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3131.

Pažymėjo ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies normas, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pareiškėja savo motinos O. P. turto – buto, kartu ir teisių į jį paveldėtoja tapo nuo testatorės mirties dienos – 2022 m. kovo 1 d. Paveldėtą butą pareiškėja 2022 m. kovo 19 d. suteikė ukrainiečiams, jau būdama to buto paveldėtoja, t. y. mirusio fizinio asmens turtinių teisių perėmėja – savininke. Tiek būsto panaudos sutartis, tiek ir jos papildymas yra teisėti, ukrainiečių gyvenimo fakto bute atsakovė neginčija.

Pabrėžė, jog Aprašo 11.3 papunktyje nustatyta, kad kompensacija neskiriama, jeigu prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1V-143 3 punkte nustatytų sąlygų ir (ar) būsto panaudos sutartis sudaryta pažeidžiant Civilinio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatas. Tai yra konkretūs teisės akte nustatyti kompensacijos neskyrimo pagrindai, tačiau tokių Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta. Ta aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas apie pareiškėjos nuosavybės teises į paveldėtą butą tik 2022 m. rugpjūčio 10 d., nepaneigia įstatymu nustatytos teisės apie pareiškėjos nuosavybės atsiradimo momentą – nuo palikėjos mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Tvirtino, jog Administracijos pozicija dėl kompensacijos nesuteikimo pareiškėjai už laikotarpį nuo būsto suteikimo, t. y. nuo 2022 m. kovo 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., dėl to, kad jos nuosavybės teisės dar nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja teisės normoms bei teisėje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo, humanizmo principams, oficialiai išreikštai valstybės pozicijai, kad asmenims, suteikusiems būstą ukrainiečiams, turi būti kompensuota už tokio būsto suteikimą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovę išmokėti pareiškėjai kompensaciją už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. 31 d imtinai suteiktą būstą ukrainiečiams.

Be to, teigė, jog kompensacija už 2022 m. gruodžio mėn. Sprendime paskaičiuota neteisingai, nes nurodoma, kad išmokama 241,94 euras, o turėtų būti – 250 eurų, todėl Sprendimas yra neteisingas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, jog kompensacijos mokėjimą reglamentuoja Nutarimas, Aprašas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. IV-143 „Dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, registracijos centrų veiklos ir šių užsieniečių apgyvendinimo“ (toliau – ir VRM įsakymas).

Pažymėjo, jog Aprašo 12 punktas nurodo, kad priimant sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, tikrinami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenys dėl būsto panaudos sutartyje nurodyto būsto, už kurio suteikimą (pagal unikalų numerį, kai būstas suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas) gali būti išmokama kompensacija, nuosavybės teisės patvirtinimo duomenys apie būsto panaudos sutartyje nurodyto būsto daiktines teises.

Nurodė, jog patikrinus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenis dėl būsto panaudos sutartyje nurodyto būsto, nustatyta, kad pareiškėja nėra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir tai neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose kompensacijos skyrimą, nustatytų sąlygų.

Teigė, jog pareiškėja, pateikdama prašymą kompensacijai gauti, kartu pateikė Druskininkų savivaldybės l-ojo notarų biuro notarės E. B. 2022 m. kovo 8 d. liudijimą (notarinio registro Nr. 873), kad ji priėmė palikimą po O. P. mirties. Tačiau šiame liudijime nėra detalizuojama, kokį palikimą ir kokia apimtimi pareiškėja priėmė, nenurodyta, kas sudaro paveldimą turtą, kokios paveldimo turto sudėtinės dalys, ar butas adresu (duomenys neskelbtini), yra šio palikimo dalis. Pagal LAT praktiką, kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą tik valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. pilna apimtimi įgyvendinti savininko teises. Taigi, norėdamas be ribojimų įgyvendinti teises į paveldėtą turtą, įpėdinis turi atlikti teisės aktuose numatytas pareigas. Išsiėmus paveldėjimo teisės liudijimą ir jo pagrindu užregistravus registruotiną turtą viešame registre, galima naudotis visomis nuosavybės teisės galimybėmis – laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, jei, žinoma, tam nėra nustatyta kokių nors apribojimų (pvz., pagal įstatymą, teismo sprendimą ir kt.).

Pažymėjo, kad ginčo atveju faktiniu palikimo priėmimu pareiškėja, kaip įpėdinė, įgijo nuosavybės teises į paveldėto turto visumą, tačiau palikimo turinį sudarančiais konkrečiais nuosavybės teisių objektais ji galėjo pradėti disponuoti tik notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir jo pagrindu atlikus turto registraciją. Nepaisant to, kad paveldėjimo atveju nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, tam, kad įpėdinis galėtų disponuoti paveldėtu turtu (įskaitant galimybę sudaryti panaudos sutartį), jis turėtų formalizuoti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. LAT formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). LAT taip pat yra pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Teigė, jog tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

Be to, vadovaujantis CK 4.255 straipsnio 5 punktu, remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, juridinis faktas registruojamas viešame registre. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Tam, kad faktas apie nuosavybės teisės įregistravimą galėtų būti panaudojamas prieš trečiuosius asmenis, turtas turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka – Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Būsto panaudos sutartis laikytina teisėta tik įforminus nuosavybės teisę į būstą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. įregistravus Nekilnojamojo turto registre .

Pabrėžė, kad skiriant kompensaciją pareiškėjai, buvo remtasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais asmens nuosavybės teisę į būstą, ir priimtas sprendimas skirti kompensaciją nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovės nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pritardama atsakovės atsiliepime išdėstytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 332 „Dėl kompensacijos mokėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijos už suteiktą būstą ukrainiečiams išmokėjimo. Kartu su prašymu ji pateikė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, sudarytą 2022 m. kovo 19 d. tarp pareiškėjos ir ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje: A. Y., E. Y. ir V. S..

Iš 2022 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei paramai gauti matyti, jog pirminio prašymo metu pagal viešo registro duomenis būsto savininke buvo nurodyta O. P.. Iš bylos duomenų nustatyta, jog būsto savininkė 2022 m. kovo 1 d. mirusi, prie prašymo buvo pateiktas Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B. 2022 m. kovo 8 d. išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad palikimą priėmė būsto savininkės dukra – pareiškėja. Prie prašymo taip pat buvo pateiktos 3 registracijos Migracijos departamente kortelės, patvirtinančios apie užsieniečių 2022 m. kovo 20 d. užsiregistravimą Lietuvoje.

Bylos duomenimis, Administracijos 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 36 nuspręsta pareiškėjai neskirti kompensacijos už būsto suteikimą ukrainiečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (atsisakymo skirti kompensaciją teisinis pagrindas – CK 6.632 straipsnis, jog ukrainiečiams nekilnojamasis daiktas perduotas ne daikto savininko ar jo įgalioto asmens).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu į Administraciją dėl kompensacijos skyrimo. Prašyme nurodė, jog butą ji suteikė ukrainiečiams pagal 2022 m. kovo 19 d. Panaudos sutartį ir 2022 m. birželio 19 d. papildomą susitarimą, kuriuo buto suteikimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Byloje skundžiamu sprendimu nuspręsta pareiškėjai mokėti kompensaciją už būsto suteikimą užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja byloje iš esmės kelia ginčą dėl to, kad atsakovė neišmokėjo kompensacijos už būsto suteikimą užsieniečiams laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 49 straipsnio 2 dalimi, 92 ir 94 straipsniais, įgyvendindama 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, ir įgyvendindama 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ nutarė suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – laikinoji apsauga) nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d. asmenims, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, kurie yra Ukrainos piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje (1.1.1 papunktis). Minėto nutarimo 2.8 papunkčiu buvo įtvirtinta, jog fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas), kurie asmenims, atitinkantiems šio nutarimo 1 punkte nurodytas sąlygas ir užsiregistravusiems šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatyta tvarka (toliau šiame papunktyje – užsiregistravę užsieniečiai), perduoda Lietuvos Respublikoje nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, ar kitas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpas, išskyrus valstybės ar savivaldybių turtą (toliau – būstas), neatlygintai naudotis panaudos pagrindais (toliau – panaudos davėjai), skiriama kompensacija už būsto suteikimą (toliau – kompensacija). Suteikus būstą vienam užsiregistravusiam užsieniečiui, panaudos davėjui skiriama 150 eurų per mėnesį, suteikus tą patį būstą kiekvienam kitam užsiregistravusiam užsieniečiui, papildomai skiriama 50 eurų per mėnesį už kiekvieną kitą užsiregistravusį užsienietį. Kompensacija skiriama panaudos davėjui už antrąjį ar paskesnius būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais mėnesius nuo būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais dienos (jei užsieniečių užsiregistravimo šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatyta tvarka data yra vėlesnė nei būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais data, – nuo užsieniečių užsiregistravimo šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatyta tvarka dienos). Kompensacijos mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 9 mėnesiai ir viršyti būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais sutarties galiojimo laikotarpio. Panaudos davėjas nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos visą kompensacijos mokėjimo laikotarpį moka su būsto išlaikymu susijusius mokesčius (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kt.)), o jei užsiregistravę užsieniečiai apgyvendinti patalpose, kurių išlaikymas su minėtais mokesčiais nesusijęs, apgyvendinimo paslaugas teikia neatlygintinai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 1V-143 „Dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, registracijos ir priėmimo“ (neteko galios nuo 2023 m. gegužės 8 d.), kurio 3 punkte (ginčui aktuali 2022 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-413 nuo 2022 m. birželio 6 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta iš esmės analogiška Nutarimo 2.3 papunktyje kompensacijos suteikimo tvarka.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-254 buvo patvirtintas Kompensacijų už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, skyrimo sąlygų ir tvarkos aprašas, kuris nustato kompensacijų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ 2.8 papunktyje nurodyto būsto minėtame nutarimo papunktyje nurodytiems užsieniečiams (toliau – užsieniečiai) suteikimą (toliau – kompensacija) skyrimo sąlygas, apskaičiavimo ir skyrimo bei išmokėjimo ir finansavimo tvarką ir šaltinius. Aprašas taikomas savivaldybių administracijoms, skiriant, apskaičiuojant ir išmokant kompensaciją Nutarimo 2.8 papunktyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau kartu – asmenys), kurie siekia gauti kompensaciją (Aprašo 2 punktas).

Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, kreipiasi į savivaldybės administraciją, kaip nustatyta Įsakymo 3 punkte, pateikdamas laisvos formos arba savivaldybės administracijos nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo (toliau – prašymas) ir kartu su prašymu pateikdamas pagal Civiliniame kodekse atitinkančias sąlygas ir Įsakymo 3 punkte nustatytas sąlygas dėl su būsto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimo sudarytą būsto panaudos sutartį (ar jos kopiją), kurioje nurodytas panaudos gavėjas (-ai) (vardas (-ai), pavardė (-ės), asmens kodas (-ai) arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi).

Teismas pažymi, jog Sprendime nėra aiškiai nurodytas atsisakymo pareiškėjai skirti kompensaciją už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. (20 d.) teisinis pagrindas, tačiau iš Sprendimo turinio, atsiliepimo, atsakovės susirašinėjimo su institucijomis duomenų matyti, jog Administracija atsisakė pareiškėjai skirti kompensaciją už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. dėl to, kad ji neatitiko Aprašo 12 punkto reikalavimų, nes patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovei kilo abejonių dėl Panaudos sutartyje nurodyto būsto daiktinių teisių, pareiškėjos nuosavybės teisės patvirtinimo (12.1, 12.1.1 papunkčiai), kadangi nuosavybės teisės pareiškėjos vardu į užsieniečiams suteiktą butą viešame registre įregistruotos tik nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Teisėjų kolegija su atsakovės argumentais nesutinka.

Teismas pažymi, jog Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ 2.3 papunktyje įtvirtinta esminė sąlyga kompensacijai gauti yra ta, kad asmuo užsiregistravusiems užsieniečiams perduoda Lietuvos Respublikoje nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką, būstas – tai vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (1 punktas).

Byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, jog pagal 2022 m. kovo mėn. 19 d. su Ukrainos piliečiais sudarytą Panaudos sutartį 2022 m. kovo mėn. 19 d. (vėliausiai kovo 20 d., t. y. užsieniečių užsiregistravimo šio nutarimo 2.3 papunktyje dieną) butas buvo perduotas užsieniečiams. 2022 m. birželio 19 d. papildomu susitarimu buto suteikimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsakovė neginčija fakto, jog užsieniečiai naudojosi butu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d.( 20 d.). iki 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. Taigi pareiškėja atitiko Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 2.3 papunktyje nustatytą esminę sąlygą, teisėtai valdomą būstą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, panaudos pagrindu perduodama užsieniečiams.

Teismas pažymi, jog CK 4.47 straipsnyje kaip vienas iš nuosavybės įgijimo būdų yra nurodytas paveldėjimas (2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

LAT yra išaiškinęs, jog palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti jį, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–2 dalys) (žr. LAT 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (žr., pvz., LAT 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).

Byloje nustatyta, kad ginčo butą pareiškėja paveldėjo pagal buvusios jo savininkės O. P., kuri mirė 2022 m. kovo 1 d., testamentą, po jos mirties priimdama palikimą. Palikimo priėmimo faktą patvirtina Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B. 2022 m. kovo 8 d. išduotas liudijimas. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad apie palikimo priėmimo faktą VĮ Registrų centro Testamentų registre 2022 m. kovo 8 d. buvo padarytas atitinkamas įrašas.

Taigi pagal bylos duomenis akivaizdu, jog ginčo butą pareiškėja 2022 m. kovo 19 d. suteikė ukrainiečiams jau priėmusi palikimą ir būdama teisėta mirusio fizinio asmens turtinių teisių perėmėja. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal Civilinio kodekso normas (CK 5.66 straipsnio 1 dalis) įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis liudijimas tik patvirtina paveldėjimo faktą, tačiau jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (žr., pvz., LAT teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Iš bylos duomenų matyti, jog, pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreipiantis su pakartotiniu prašymu į Administraciją dėl kompensacijos skyrimo, jau buvo išduotas ne tik palikimo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas, kuris buvo pateiktas kartu su pirminiu 2022 m. balandžio 27 d. prašymu, tačiau taip pat buvo išduotas ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 3131 (išduotas 2022 m. rugpjūčio 9 d. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B.), kurio pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo butą. Tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registro pažymos su istorija duomenys.

Taigi skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo akivaizdus ginčo būsto valdymas asmeninės nuosavybės teise pareiškėjos vardu ir nuosavybės, kaip daiktinės teisės, patvirtinimas bei jos nekvestionavimas kitų asmenų nuo pat mirusio fizinio asmens turtinių teisių perėmimo. Tad atsakovės atsisakymas pareiškėjai skirti kompensaciją už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. (20 d.). iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. vien tuo pagrindu, kad tuo metu dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir viešame registre neįregistruotos nuosavybės teisės, t. y. neužbaigtas nuosavybės teisių įgijimo paveldėjimo būdu formalizavimo procesas ir neva dėl to pareiškėja negalėjo disponuoti paveldėtu turtu (jo perduoti užsieniečiams), yra formalaus pobūdžio, prieštarauja šiuos teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos laikinosios apsaugos ir priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangas dėl nukentėjusių nuo karo užsieniečių apgyvendinimo tikslams ir principams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Juolab kad byloje nėra jokių duomenų, jog tretieji asmenys ginčytų nuosavybės teises minėtu laikotarpiu ar būstas būtų įgytas neteisėtu būdu. Taip pat nėra jokių duomenų apie Panaudos sutarties ir papildomo susitarimo negaliojimą.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad būsto panaudos sutartis ir papildomas susitarimas neįregistruoti viešame registre, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra kliūtis panaudos sandoriais remtis sprendžiant kompensacijos skyrimo klausimą.

CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Pagal CK 6.629 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias panaudos sutarties sąvoką, panaudos sutarčiai taikomos šio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos, pagal kurias nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nagrinėjamu atveju Panaudos sutartis ir papildomas susitarimas buvo sudaryti trumpesniam terminui. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, o nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (žr., pvz., LAT 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010, 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu).

Nagrinėjamu ginčo atveju neišviešintą Panaudos sutartį ir papildomą susitarimą siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį – Savivaldybę, kuriai valstybės pavesta apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją Nutarimo 2.8 papunktyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems gauti kompensaciją. Be to, akivaizdu, jog Savivaldybės administracija teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata nėra reikšminga, juolab kad pats nuosavybės įgijimo pagrindas ir panaudos buvimo faktas byloje nėra ginčijamas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-624/2022).

LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismo nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2019).

Pažymėtina, kad teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumo pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą). Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundžiamu sprendimu išreikštas atsakovės atsisakymas pareiškėjai išmokėti kompensaciją nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. (20 d.) yra formalaus biurokratinio pobūdžio, socialiai neteisingas, pažeidžia pareiškėjos teises, prieštarauja ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintiems tikslams, neatitinka bendrųjų teisės (teisingumo, sąžiningumo, protingumo) principų. Taigi toks sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies pagrindu. Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl kompensacijos skyrimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl, pareiškėjos skundą patenkinus iš dalies ir įpareigojus nagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, nėra pagrindo įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už suteiktą būstą ukrainiečiams už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai.

Pareiškėja prašė priteisti jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

2022 m. lapkričio 23 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokatas G. B.. Advokatas 2023 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo, sąskaitą faktūrą ir 2022 m. gruodžio 7 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Šie dokumentai patvirtina, kad už susipažinimą su dokumentais, konsultavimą, skundo administraciniam teismui parengimą pareiškėja patyrė 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad, pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr. pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėja skunde kėlė du reikalavimus, t. y. prašė:

1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 332;

2) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai kompensaciją už laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. 19 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai suteiktą būstą ukrainiečiams.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjos pirmasis reikalavimas patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimai patenkinti 75 procentais (1,5/2 x 100).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatas rengė 2022 m. lapkričio 24 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 780,5 eurų. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4 451,25 euras (1 780,5 x 2,5).

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį bei į tai, kad suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, iš Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškėjai priteistina 750 eurų (1 000 x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 332 „Dėl kompensacijos mokėjimo“.

Įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl kompensacijos skyrimo, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė