Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-06 · Administracinė byla Nr. eI2-11942-596/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
eI2-11942-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08479-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Advokatai
Nikita Kuznecas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11942-596/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08479-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės ,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nikitai Kuznecovui,atsakovo atstovei Kristinai Krickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153370, kuriuo jam atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157011, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. kovo 19 d. (toliau – ir Sprendimas2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo manymu, Sprendimai neteisėti, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintini. Paaiškina, kad 2023 m. kovo 23 d. jis užpildė Migracijos departamento pateiktą anketą (toliau – ir Klausimynas). Migracijos departamentas nurodė, kad, atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?), pareiškėjas pažymėjo, jog pritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 1996–2018 m. dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“ (toliau – ir Įmonė).

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė išvadą Nr. 18-8764 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, užsienietis, teigiamai atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą, taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, o tai rodo, kad jis remia (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat, kad jis yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

P areiškėjas dėl Klausimyno 10 klausimo nurodo, kad iš elektroninio susirašinėjimo su atsakovu matyti, jog jis iš karto Klausimyne pažymėjo atsakymą, kad nepritaria karo veiksmams Ukrainoje, šią savo poziciją jis patvirtino ir pačiame susirašinėjime, todėl teiginys, kad jis palaiko agresyvią (duomenys neskelbtini) politiką, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad jis gimė Lietuvoje, nuo 2011 m. atvykdavo į Lietuvą jau gavęs atitinkamus kelionės dokumentus, o tai reiškia, kad atsakovui daugiau nei 12 m. buvo žinoma apie jo darbą Įmonėje, kuri 2011 m. buvo likviduota ir išbraukta iš (duomenys neskelbtini) Federacijos Kaliningrado srities Juridinių asmenų registro. Be to, nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nuolat gyvena jo artimi giminaičiai, Lietuvos piliečiai, t. y. pareiškėjo motina R. Z., gyvenanti Visagino mieste, ir jaunesnysis brolis J. Z. (J. Z.), gyvenantis Vilniaus rajone, kas, pareiškėjo įsitikinimu, rodo, kad atsakovas skubotai ir nepagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą1.

D ėl draudimo atvykti į Lietuvą pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu pranešimu Nr. 23SD20849 jis buvo informuotas apie 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157011, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. kovo 19 d., tačiau pats dokumentas nebuvo pateiktas, todėl buvo pažeista jo teisė su juo susipažinti, be to, atsakovas privalėjo išaiškinti tokio sprendimo apskundimo teisę ir nurodyti jo tvarką taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 137 ir 138 straipsniuose. Pareiškėjo įsitikinimu, draudimas jam atvykti į Lietuvą prieštarauja humanitarinės teisės principams, kadangi draudžiama atvyti pas artimuosius giminaičius (motiną ir jaunesnį brolį), gyvenančius Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas sutinka su atsakovo teiginiu, kad užsienietis gali gauti atitinkamą kelionės dokumentą bei atvykti į Lietuvą tik gavęs VSD išvadą, jog jis (užsienietis) nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, išanalizavęs atsakovo žinioje esančius dokumentus bei ankstesnio jo atvykimo į Lietuvą aplinkybes, daro išvadą, kad VSD išvados dėl jo ankstesnių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje arba nebuvo prašyta, arba ji surašyta formaliai, skubotai, be aiškiai nurodytų faktinių aplinkybių analizės. Pažymi, kad jis su gautais kelionės dokumentais atvyksta į Lietuvą nuo 2011 m., jo gyvenimo aplinkybės, įskaitant darbovietės nurodymą, atsakovui buvo žinomos, jos taip pat buvo žinomos ir VSD, kuris teikdavo išvadas dėl užsieniečio galimos grėsmės valstybės saugumui, todėl pareiškėjui kyla klausimas, ar VSD nustatė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios ankščiau nebuvo žinomos, ar atsirado naujai.

Teigia, kad, kaip matyti iš Išvados citatos, kurią pateikė atsakovas skundžiamo Sprendimo1 motyvacinėje dalyje, grėsmė valstybės saugumui kildinama iš fakto, jog pareiškėjas dirbo įmonėje „Lukom-A-Kaliningrad“, kuri vykdė saugos tarnybos funkcijas ir buvo pavaldi įmonei „Lukom-A“, kuri savo ruožtu teikė apsaugos paslaugas „Lukoil“ ir yra įtraukta į sankcionuotų (duomenys neskelbtini) įmonių sąrašą, kurias taiko JAV, Kanada ir Ukraina. Atkreipia dėmesį, kad, kiek su sankcionuotos įmonės „Lukoil“ veikla yra / buvo susijusi „Lukom-A-Kaliningrad“, Išvadoje nenurodoma.

Nurodo, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė „Lukom- A-Kaliningrad“ buvo likviduota ir išregistruota iš registro 2011 m., 2018 m. pareiškėjas išėjo į senatvės pensiją, paskutinysis kelionės dokumentas – leidimas laikinai gyventi (toliau – ir LLG) Nr. 760037362 lankytis Lietuvoje pareiškėjui išduotas 2021 m. birželio 3 d., kas reiškia, kad skundžiamuose Sprendimuose išdėstytos aplinkybės buvo žinomos ankščiau ir jos visiškai netrukdė leisti jam atvykti ir lankytis Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, VSD turėjo nurodyti kažkokias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ankščiau arba atsirado naujai, dėl kurių jis tapo keliantis grėsmę valstybės saugumui, tačiau tokių aplinkybių nenurodo, o rašo apie (duomenys neskelbtini) Federacijos įmonę „Lukoil“, kuriai pritaikytos pasaulio valstybių sankcijos, o apie saugos tarnybą „Lukom-A-Kaliningrad“, kurioje iki išėjimo į senatvės pensiją dirbo pareiškėjas, duomenų dėl pritaikytų sankcijų nėra ir VSD apie tai nenurodo. Nors VSD nurodo kaip grėsmės valstybės saugumui faktą, kad saugos tarnybos gauna licenciją darbui (verslui) iš „Rosgvardijos“, tačiau ši įstaiga yra (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos padalinys ir jos tiesioginė funkcija – licencijuojama veikla. Akcentuoja, kad pareiškėjas nebuvo privačios įmonės „Lukom-A-Kaliningrad“ savininkas, vadovas ar atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai veiktų su represijos struktūromis, todėl jam neaišku, kiek grėsmės Lietuvos valstybės saugumui įgavo ar naujai atsirado pareiškėjui išėjus į senatvės pensiją, nes įtakos kitų Europos Sąjungos valstybių saugumui, viešai tvarkai, gerai moralei, visuomenės sveikatai ar kitiems veiksniams nenurodoma.

N ors VSD teisingai nepriskyrė pareiškėjo prie valstybės tarnautojų, tačiau tai padarė atsakovas, kuris nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas, nors nepateikia duomenų, kad senatvės pensija jam nemokama, o jis priimtas (sugrąžintas) į valstybės tarnybą.

Pažymi, kad 2021 m. birželio 3 d. išduotame LLG Nr. 760037362 yra nurodytas jo išdavimo pagrindas pagal UTPĮ, t. y. šeimos narys, o tai paneigia atsakovo išvadą, kad Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, atsakovas yra šališkas asmenims dėl jų tautinės priklausomybės, nes pareiškėjo motiną R. Z. ir J. Z. vadina asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, nors jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teigia, jog atsakovo teiginys, kad pareiškėjas, gyvendamas nuo 2011 m. Lietuvoje, nesistengia integruotis į Lietuvos visuomenę, yra nepagrįstas, nes 2017 m. jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus bei gavo pažymėjimus, kas patvirtina, kad jis yra lojalus Lietuvai, nes ruošėsi kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.

Atkreipia dėmesį, kad kaip atskirą motyvą priimti skundžiamus Sprendimus atsakovas nurodė pareiškėjo mažai išbūtą laiką Lietuvoje – nurodoma, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. iš 1 352 dienų jis išbuvo tik 76 dienas. Pareiškėjo įsitikinimu, šis faktas savaime nieko nereiškia, nes kelionės dokumentas išduodamas keliauti ir nėra sąlygos būtinai išbūti kažkokį nustatytą laikotarpį dokumentą išdavusioje valstybėje. Teigia, kad pokalbyje su atsakovo atstovais jis nurodė, kad dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos visos kelionės tapo faktiškai neįmanomos, ir tik po dėl pandemijos priimtų judėjimo apribojimų atšaukimo jis atvyko į Lietuvą. Teigia, jog būdamas 65 m. amžiaus ir turėdamas sunkių ligų, kurias patvirtina pateikti medicininiai dokumentai, pareiškėjas susirašinėjime su atsakovu paaiškino visas savo gyvenimo ir važinėjimo į Lietuvą aplinkybes.

Paaiškina, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, kadangi jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, o prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui, todėl teisiniu požiūriu jo statusas kaip asmens, turinčio teisę įgyti pilietybę natūralizacijos būdu, nepasikeitė.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindu dėl išvados, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo vienintelė aplinkybė – Klausimyne pateiktas atsakymas į klausimą, ar jis pritaria (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Nors pareiškėjas ir pažymėjo, jog tokiems veiksmams pritaria, tačiau šią aplinkybę neigia ir paaiškina, kad nurodė, jog veiksmams nepritaria, apie ką pažymėjo žodinės apklausos metu. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad civilinėje įmonėje iki 2018 m. dirbęs asmuo, kuris yra pensijoje, negali kelti grėsmių valstybės saugumui. Nors VSD nurodo, jog pareiškėjas „turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis“, tačiau šie faktai nepagrįsti teiginiais, kadangi jis dirbo asmens ir turto saugos srityje, kurios veikla nėra priskirtina prie specialiųjų tarnybų veiklos. Pažymi, kad būdamas pensininku jis prarado visus ryšius su darboviete ir jos darbuotojais, todėl negali būti laikomas jokių paslapčių turėtoju.

Teigia, kad ginčijamais Sprendimais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pareiškėjo teisės į žmogaus orumą ir asmens neliečiamybę, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečių R. Z. ir J. Z. konstitucinės teisės ir laisvės, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 29 straipsniuose.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis visiškai atitinka Įstatymo 26 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, niekuomet nebuvo teistas, baustas ar pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus ir nustatytą tvarką, yra išlaikęs lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Mano, kad, nesant pagrindui nustatyti asmens grėsmes (funkcines ar asmenines) valstybės saugumui ir viešai tvarkai, nėra pagrindo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą šeimos sujungimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, teigiamai atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą, taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą, kas rodo, jog asmuo remia (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Kadangi Rusija iki šiol nėra nutraukusi tarptautinę teisę akivaizdžiai pažeidžiančių agresyvių veiksmų ir akivaizdžiai grasina neva prieš Rusiją veikiantiems „Vakarams“, tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja.

Be to, Išvadoje nurodyta, kad, VSD vertinimu, 1996–2018 m. pareiškėjas dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“, kuri yra ribotos atsakomybės bendrovė, pavaldi „Lukom-A“, o pastaroji yra ilgametis (duomenys neskelbtini) koncerno „Lukoil“ partneris, teikiantis koncernui priklausančios infrastruktūros apsaugos paslaugas. „Lukom-A“ apsaugos veiklą vykdo pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) išduotą licenciją. Įmonėje dirba ir buvę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų bei jėgos struktūrų darbuotojai. „Lukoil“ dėl strateginės reikšmės Rusijoje ir materialinės paramos (duomenys neskelbtini) invazijai taikomos JAV, Kanados ir Ukrainos sankcijos, o pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų.

Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas mano, jog pagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus. Tačiau Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimai priimti vadovaujantis tik VSD Išvada, su kuria jis nesutinka, ir teiginiu, kad nebuvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. VSD išvadoje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, teigiamai atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą ir dirbdamas „Lukom-A-Kaliningrad“, kelia kontržvalgybinių rizikų.

Pažymi, kad pareiškėjas dėl savo atsakymo į Klausimyno 10 klausimą papildomai buvo apklaustas 2023 m. gegužės 23 d., tačiau apklausos metu jo pateikti paaiškinimai nepaneigia minėto klausimo atsakymo, t. y. užsienietis, aiškindamas, dėl ko Klausimyne pažymėjo, kad pritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainoje, teigė, kad suklydo, tačiau aiškios pozicijos neišsakė, kalbėjo bendrais, deklaratyviais teiginiais, pavyzdžiui: „politika yra nešvarūs dalykai, tikros tiesos niekas nežino, kodėl prasidėjo karas ir nuo mano nuomonės niekas nepriklauso. Karui nepritariu, nes gaila, juk žūva jauni žmonės“. Tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė vienareikšmės nuomonės Krymo klausimu, atsižvelgus į jo ilgametę darbinę patirtį Įmonėje, kuri kelia kontržvalgybinių rizikų, laikytina, kad jis nepakeitė Klausimyno atsakymo. Atsakovo įsitikinimu, sąmoninga pareiškėjo pozicija, pasireiškianti pritarimu (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems karo veiksmams Ukrainoje ir tokiu būdu palaikant ir (duomenys neskelbtini) karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius karo nusikaltimus žmoniškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Migracijos departamento vykdoma politika dėl leidimų išdavimų nėra nuosekli vien dėl to, jog prieš tai pareiškėjui pildant prašymą ir nurodžius paskutines darbovietes nebuvo grėsmės valstybės saugumui, o jau vėliau tie patys duomenys įvertinti kaip grėsmė valstybės saugumui. Pažymi, kad per minėtą laikotarpį labai pasikeitė geopolitinė padėtis ir būtent VSD kontržvalgybos duomenimis yra suaktyvėjęs (duomenys neskelbtini) žvalgybos darbas su išvykusiais (duomenys neskelbtini) piliečiais. Visa tai tik dar labiau patvirtina VSD išvadą, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, o tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.

Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose Sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Teigia, jog, visų pirma, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo1 dalyje, kurioje išdėstytos faktinės aplinkybės, yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad „<…> V. Z. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra“, kadangi tame pačiame sprendime, kai pateikiamas Migracijos departamento vertinimas, nurodoma, jog „Vertinant V. Z. šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena (yra deklaravusi gyvenamąją vietą) užsieniečio motina, R. Z. gim. (duomenys neskelbtini)“. Taigi vertinant šeiminius ryšius ši aplinkybė buvo tinkamai vertinta visų aplinkybių kontekste. Apie pareiškėjo šeiminius ryšius Sprendime2 taip pat yra pasisakyta 3–4 lapuose: „<...> gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena (yra deklaravusi gyvenamąją vietą) užsieniečio motina, R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimą2, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi Departamento nustatytais duomenimis ir VSD Išvada, kurie leidžia daryti išvadą, jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Sprendimu2 nustatytas 2,5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Laikosi pozicijos, kad ginčijami Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nustatyti), socialiniai ir ekonominiai (niekada nedirbo), tačiau jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamais Sprendimais buvo pažeistos jo, o taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių R. Z. bei J. Z. konstitucinės teises ir laisvės, nes šis teiginys yra deklaratyvus, kadangi nepatvirtintas jokiais duomenimis. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė patikslintą skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiami Sprendimai priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Nurodo, kad, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 18-8764 pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros metu pildydamas Klausimyną, pažymėjo, jog pritaria (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje (atsakymas į Klausimyno 10 klausimą). Tikslindamas Klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėjas žodinės apklausos metu nurodė abstrakčias frazes, jog „nepritaria jokiems kariniams veiksmams, gaila, kad karo metu žūva jauni žmonės“, „politika nesidomi ir apie ją su draugais stengiasi nediskutuoti, nes tai „purvini reikalai““ ir pan. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos karinės agresijos Ukrainoje visiškai atitinka (duomenys neskelbtini) valdančiojo režimo propagandines nuostatas. Nors formaliai pareiškėjas vėlesniuose paaiškinimuose nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau Klausimyne nurodyta ir apklausos metu išsakyta pareiškėjo pozicija sudaro pagrindą paneigti tokį atsakymą. VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems (duomenys neskelbtini) režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, nes tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė (duomenys neskelbtini) Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, išreiškė paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

Pildydamas Klausimyną pareiškėjas taip pat nurodė, jog 1996–2018 m. dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“, kuri yra ribotos atsakomybės bendrovė, pavaldi „Lukom-A“, kuris yra ilgametis (duomenys neskelbtini) koncerno „Lukoil“ partneris, teikiantis koncernui priklausančios infrastruktūros apsaugos paslaugas. „Lukom-A“ apsaugos veiklą vykdo pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) išduotą licenciją. Įmonėje dirba ir buvę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų bei jėgos struktūrų darbuotojai. „Lukoil“ dėl strateginės reikšmės Rusijoje ir materialinės paramos (duomenys neskelbtini) invazijai taikomos JAV, Kanados ir Ukrainos sankcijos. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Papildomai pastebi, kad dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su (duomenys neskelbtini) žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Lietuvos–(duomenys neskelbtini) valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, (duomenys neskelbtini) žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių.

Nurodo, kad iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje (2020 m. – 2023 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu pareiškėjas iš 1 352 dienų Lietuvos Respublikoje buvo tik 76 dienas), Lietuvos Respublikoje gyvena (yra deklaravusi gyvenamąją vietą) tik jo motina, nekilnojamojo turto jis Lietuvoje neturi. Atsižvelgiant į tai, VSD vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skunde dėstomi teiginiai, esą nebuvo tinkamai atliktas individualus faktinių aplinkybių vertinimas, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyksta nuo 2011 m., bei tai, kad jo atvykimas į Lietuvos Respubliką prieštarauja humanitarinės teisės principams, yra atmestini.

Pažymi, kad grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimai gyventi Lietuvoje buvo išduodami anksčiau, nereiškia, kad jis turėjo (turi) ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais automatiškai.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 23S153370, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 23S157011 uždrausti pareiškėjui 30 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2011 m. liepos 13 d. Lietuvoje gyvenęs turėdamas leidimus laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. birželio 3 d.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo tėvai, kurie yra Lietuvos piliečiai.

Pareiškėjas, 2023 m. kovo 23 d. atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne), pažymėjo, jog pritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 1996–2018 m. dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“.

Siekdamas išsiaiškinti, dėl ko pareiškėjas pritaria (duomenys neskelbtini) karinei agresijai Ukrainoje, atsakovas 2023 m. gegužės 11 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą, kuriame jis išdėstytų savo atsakymo motyvus. Į šią užklausą V. Z. pateikė atsakymą, kad (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje nepritaria.

Atsakovas 2023 m. gegužės 19 d. per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui išsiuntė pranešimą apie tai, kad 2023 m. gegužės 23 d. 13:00 val. jis turi atvykti į Migracijos departamentą apklausai. 2023 m. gegužės 23 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad nepritaria jokiems kariniams veiksmams, jam gaila, jog karo metu žūva jauni žmonės. Teigė, kad politika nesidomi ir apie ją su draugais stengiasi nediskutuoti, nes tai „purvini reikalai“. Pareiškėjo paklausus, kodėl pildydamas Klausimyną pažymėjo, kad pritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainoje, atsakė: „reiškia, suklydau“. Pareiškėjas teigė, kad nedalyvauja rinkimuose Rusijoje, o Krymas priklauso Ukrainai.

VSD 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė išvadą Nr. 18-8764, kurioje nurodyta, jog V. Z. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, užsienietis, teigiamai atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą, taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą. Tai rodo, jog asmuo remia (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Migracijos departamentas, įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, taip pat 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2026 m. kovo 19 d., įvertinius tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo Sprendimą1 atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas su Sprendimais nesutinka ir prašo teismo juos panaikinti.

UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. (duomenys neskelbtini) aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

Teismų praktikoje, kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui, akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atliktas kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).

Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą1, konstatavo, kad pareiškėjas, 2023 m. kovo 23 d., atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Taip arba Ne“, pažymėjo, jog pritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 1996–2018 m. dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“. Atsakovas papildomai 2023 m. gegužės 11 d. užsieniečiui išsiuntė pranešimą pateikti išsamų paaiškinimą dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Pareiškėjas lakoniškai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje nepritaria. Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 23 d. žodinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad nepritaria jokiems kariniams veiksmams, jam gaila, jog karo metu žūva jauni žmonės. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad politika nesidomi ir apie ją su draugais stengiasi nediskutuoti, kadangi tai „purvini reikalai“. Pareiškėjas paaiškino, kad pildydamas Klausimyną per klaidą pažymėjo, jog pritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainoje. Taip pat teigė, kad rinkimuose Rusijoje nedalyvauja, o Krymas priklauso Ukrainai.

Vis dėlto, Departamentas padarė išvadą, kad apklausos metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepaneigia Klausimyno 10 klausimo atsakymo, t. y. nors užsienietis, aiškindamas, dėl ko Klausimyne pažymėjo, kad pritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainoje, teigė, kad suklydo, tačiau aiškios pozicijos neišsakė, kalbėjo bendrais, deklaratyviais teiginiais. Atsakovas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas apklausos metu nepateikė vienareikšmės nuomonės, atsižvelgus į jo ilgametę darbinę patirtį Įmonėje, kuri kelia kontržvalgybinių rizikų, laikytina, kad pareiškėjas nepakeitė Klausimyno atsakymo. Departamentas darė išvadą, kad V. Z. sąmoninga pozicija, pasireiškianti pritarimu (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems karo veiksmams Ukrainoje, akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime1 konstatuota, kad, be kita ko, V. Z. apklausa vyko rusų kalba, nors Lietuvos Respublikoje jis gyvena nuo 2011 m., tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę. Be to, V. Z. turi leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo mama, tačiau iki pat 2018 m. jis dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“ Rusijoje. Departamentas įvertino V. Z. šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena (yra deklaravusi gyvenamąją vietą) jo motina, gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos išorės sienų kirtimų duomenimis, užsienietis didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, nuo 2020 m. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. jis iš 1 352 dienų Lietuvos Respublikoje buvo tik 76 dienas. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, o atvyksta tik retkarčiais ir gana trumpam laikui, laikė, kad jis nėra nutraukęs ryšių su Rusija ir jo pagrindinis interesų centras nėra Lietuva.

Pažymėtina, kad Departamentas taip pat vadovavosi ir VSD išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD prašė neišduoti / panaikinti pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvoje bei įrašyti jį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. VSD vertinimu, pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nurodė, kad pritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, o todėl taip jis išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be to, toks asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems (duomenys neskelbtini) režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė (duomenys neskelbtini) Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. VSD teigimu, Klausimyne nurodoma, kad 1996–2018 m. pareiškėjas dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“, o ši Įmonė yra ribotos atsakomybės bendrovė, pavaldi „Lukom-A“, kuri yra ilgametis (duomenys neskelbtini) koncerno „Lukoil“ partneris, teikiantis koncernui priklausančios infrastruktūros apsaugos paslaugas. „Lukom-A“ apsaugos veiklą vykdo pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) išduotą licenciją. Įmonėje dirba ir buvę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų bei jėgos struktūrų darbuotojai. „Lukoil“ dėl strateginės reikšmės Rusijoje ir materialinės paramos (duomenys neskelbtini) invazijai taikomos JAV, Kanados ir Ukrainos sankcijos. Todėl VSD vertino, kad pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, VSD manymu, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Taigi, Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Šiuo atveju Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą1, be to, pareiškėjas ir Klausimyne išreiškė savo poziciją (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų Ukrainoje atžvilgiu. Įvertinusi surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas aiškiai suprato Klausimyno 10 klausimo „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“ turinį, jo įtraukimo į tokio pobūdžio Klausimyną kontekstą ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „Taip“, nors teigia, kad suklydo. Vis dėlto, kaip matyti, Departamentas pakartotinai užklausė pareiškėjo dėl jo pozicijos pagrindimo, tačiau pareiškėjas tik nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, pridurdamas, kad tokį atsakymą pasirinko ir pildydamas Klausimyną. Kadangi Departamentui nebuvo iki galo aiški pareiškėjo pozicija, buvo sudaryta galimybė jam žodinės apklausos metu aiškiai išreikšti savo nuomonę, tačiau pareiškėjas, akivaizdžiai žinodamas susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydamas į pastarąjį klausimą žodinės apklausos metu tik abstrakčiai išdėstė savo asmeninę poziciją, nurodydamas, jog jam apskritai gaila žūstančių jaunų žmonių, jis nesidomi politika, vengia apie tai diskutuoti ir pan. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą. Nors ir nėra tikslios sąvokos „palaikymas, demonstruojamas (duomenys neskelbtini) vyriausybės veiksmams ir politikai“, apibrėžties, tačiau ji gali būti suprantama kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis.

Todėl, atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus (duomenys neskelbtini) keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, todėl neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate (duomenys neskelbtini) Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“, vertinimu. Darytina išvada, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija neišsakant konkrečios nuomonės dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliama grėsmė įvardijama ir tuo atžvilgiu, kad pareiškėjas 1996–2018 m. dirbo „Lukom-A-Kaliningrad“, Rusijoje. Pareiškėjo teigimu, įmonė „Lukom-A-Kaliningrad“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro dar 2011 m., o 2018 m. pareiškėjas išėjo į senatvės pensiją. Jis tvirtina, kad pasaulio valstybių sankcijos pritaikytos (duomenys neskelbtini) Federacijos įmonei „Lukoil“, o apie saugos tarnybai „Lukom-A-Kaliningrad“, kurioje iki išėjimo į senatvės pensiją dirbo pareiškėjas, pritaikytas sankcijas duomenų nėra. Akcentuoja, kad pareiškėjas nebuvo privačios įmonės „Lukom-A-Kaliningrad“ savininkas, vadovas ar atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai veiktų su represijos struktūromis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas pats Klausimyne nurodė, jog dirbo minėtoje Įmonėje iki 2018 m., nors teigia, kad ji jau 2011 m. buvo likviduota. Vis dėlto, nepaisant to, jog pareiškėjas jau kelerius metus nebedirba „Lukom-A-Kaliningrad“, jo keliama grėsmė valstybės saugumui Departamento buvo vertinama sprendžiant atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Rusijoje minėtoje Įmonėje šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti tokiose įmonėse dirbusius asmenis, kadangi, kaip minėta, Įmonė yra (buvo) pavaldi „Lukom-A“, kuri yra ilgametis (duomenys neskelbtini) koncerno „Lukoil“ partneris, teikiantis koncernui priklausančios infrastruktūros apsaugos paslaugas, o Lukom-A“ apsaugos veiklą vykdo pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) išduotą licenciją. Taigi šios aplinkybės neabejotinai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

Teismo vertinimu, kad pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad jis, atsakydamas į Klausimyno 11 klausimą, nurodė, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai. Pastarasis atsakymas tik patvirtina selektyvų pareiškėjo požiūrį į Ukrainos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui.

Pasisakant dėl pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinių ryšių, pažymėtina, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo siekį gyventi Lietuvoje, nustatė, jog, visų pirma, pareiškėjo apklausa vyko rusų kalba, nors jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2011 m., tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o atsakovas tai vertino kaip nepakankamą pareiškėjo integravimąsi į Lietuvos visuomenę. Nustatyta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo mama, savo gyvenamąją vietą pats pareiškėjas taip pat deklaruoja Lietuvoje. Pažymėtina, kad, pareiškėjo teigimu, Lietuvoje gyvena ir jo jaunesnysis brolis. Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos išorės sienų kirtimų duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, nuo 2020 m. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. jis iš 1 352 dienų Lietuvos Respublikoje buvo tik 76 dienas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, informacijos apie pareiškėjo darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vis dėlto laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Pareiškėjo teigimu, faktas, kad jis retai lankosi Lietuvoje, yra niekuo nepagrįstas, kadangi kelionės dokumentas jam išduodamas keliauti ir nėra sąlygos būtinai išbūti tam tikrą nustatytą laikotarpį dokumentą išdavusioje valstybėje. Nurodė, kad dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos visos kelionės tapo faktiškai neįmanomos ir tik po judėjimo apribojimų atšaukimo jis atvyko į Lietuvą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjo artimieji gyvena Lietuvoje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau po ribojimų panaikinimo tiek 2022 m., tiek 2023 m. Lietuvoje lankėsi itin retai, kas iš tiesų leidžia manyti, jog pareiškėjas neturi tvirtų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam Rusijoje kyla grėsmė ar pavojus, dėl kurių jis negalėtų gyventi savo kilmės šalyje. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Todėl visa tai vertindama kartu su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o jo interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai.

Taip pat pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui leidimai gyventi anksčiau buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam, nustačius jo galimai keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nebus atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Šios aplinkybės savaime nėra laikytinos labiau reikšmingomis nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl jos nėra pakankamos konstatuoti ir Sprendimo1 neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju Departamentas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje negali nusverti valstybės saugumo intereso.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui.

Departamentas taip pat priėmė Sprendimą2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn., įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo Sprendimą1 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, kad Departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėta ir pagrįsta, vertinant sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumą pirmiau nurodyti argumentai nekartojami.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 1 straipsnyje nustatyta, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat į esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Departamentas, nustatydamas 30 mėnesių (2,5 metų) draudimo atvykti laikotarpį, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, kaip minėta, tokiu atveju gali būti nustatymas ir ilgesnis nei 5 metai draudimo laikotarpis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VSD siūlė uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu Sprendime2 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nevaržo labiau nei tai buvo būtina.

Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus patikslinto skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė