Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. M. K. (M. K.) kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas vieninteliu akcininku, imitavęs jam priklausančių UAB „K.“ akcijų dovanojimą J. B. (J. B.) bei nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimą į UAB „K.“ direktoriaus pareigas, tačiau realiai ir toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 10 straipsnio 1, 2 dalis bei 21 straipsnio 1, 2 dalis, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitai tvarkyti buhalterio ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paskyrimą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, apskaitos dokumentų bei registrų išsaugojimą, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, turėdamas pareigą organizuoti subjekto apskaitą, pats tvarkydamas buhalterinę (finansinę) apskaitą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia, neapskaitydamas dalies gautų pajamų, nesurašydamas pinigų išleidimą pateisinančių dokumentų, klastodamas dokumentus, nesaugodamas bendrovės apskaitos registrų ir dokumentų, taip apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „K.“ buhalterinę (finansinę) apskaitą:

1.1.1. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 6 straipsnio 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, reikalavimus, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies – ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, 2 dalies – visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 punkto – pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punkto – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, bei 17 punkto – ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, nes 2019–2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų išgryninęs viso 458 058 Eur, iš kurių – 14 386 Eur panaudojo bendrovės darbuotojų atlyginimams mokėti, dėl likusių 433 672 Eur nesurašė ir tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavo ir jų į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 66 551 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumokėjimo valstybės biudžetui, be to, bankiniais pavedimais sau, savo broliui A. K. (A. K.), sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedė bendrovės lėšas – 462 321 Eur iš banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie buvo panaudojami įvairioms bendrovės reikmėms, jų neapskaitė bendrovės buhalterijoje, šių piniginių lėšų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 69 348 Eur GPM sumokėjimo valstybės biudžetui.

1.1.2. Taip pat jis pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 19 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus – apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, kurio 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, kuris vadovaujantis Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktuose nurodytas 10 metų, nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo-pardavimo sąskaitų, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, komandiruočių įsakymų ir komandiruočių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir kt., registrų: piniginių lėšų apskaitos, pirkėjų įsiskolinimo, skolų tiekėjams, pajamų ir sąnaudų žiniaraščių, pirkimų ir pardavimų, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos ir kt.; VĮ „Registrų centrui“ nepateikė finansinių ataskaitų, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kaip bendrovės apskaitoje 2019–2022 m. buvo fiksuotos ūkinės operacijos: pirkimai ir pardavimai; gautos pajamos, iš kurių 1 016 933 Eur nedeklaravo ir nesumokėjo 144 300 Eur pelno mokesčio, o nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir pajamų natūra nedeklaravo ir nesumokėjo 26 935 Eur (2 6075+860) GPM ir 914 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, nes 2019–2022 m. nedeklaravo bendrovės deklaracijose darbuotojams išmokėto 130 374 Eur darbo užmokesčio (nuo jų GPM 26 075 Eur) ir 4 300 Eur pajamų natūra M. K. (nuo jų GPM 860 Eur + 914 Eur VSD įmokų); patirtos išlaidos; įsiskolinimai tiekėjams; įsiskolinimai darbuotojams; pirkėjų įsiskolinimai; reikalingi mokėtini mokesčiai ir kt.

1.1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2022 m. liepos 25 d. žinodamas, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka UAB „K.“ stebėseną ir reikalauja jo pateikti bendrovės apskaitos dokumentus, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis, struktūra, reikalingi mokėti valstybei mokesčiai bei piniginių lėšų pervedimai sau bei su juo susijusiems asmenims, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, imitavo UAB „K.“ akcijų dovanojimą Kazachstano Respublikos piliečiui J. B., savo iš bendrovės direktoriaus pareigų atleidimą ir J. B. paskyrimą direktoriumi, taip pat bendrovės dokumentų perdavimą tariamai įgaliotam asmeniui V. B., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. sausio 5 d. tyčia, žinodamas, kad UAB „K.“ apskaitos dokumentų V. B. neperdavė, o paslėpė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jis suklastojo 2022 m. rugsėjo 18 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie bendrovės dokumentų perdavimą V. B., jį patvirtino savo parašu ir šį suklastotą dokumentą panaudojo 2023 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu pateikdamas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei, taip pat, siekdamas imituoti savo iš bendrovės direktoriaus pareigų atleidimą ir tariamo naujojo direktoriaus J. B. paskyrimą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. surašė žinomai melagingą 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „K.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savęs iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. atleidimo ir nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimo, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „K.“ vienintelio akcininko sprendimą, kurį panaudojo 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“. Taip savo veiksmais bendrovės veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentus už 2019–2022 m. paslėpė nenustatytoje vietoje ir nepateikė jų tyrimui, dėl ko UAB „K.“ nedeklaravo ir išvengė viso 308 048 Eur mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą: 144 300 Eur pelno mokesčio, 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų. Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „K.“ turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019–2022 m. Šiais veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.2. M. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, imitavęs jam priklausančių UAB „K.“ akcijų dovanojimą J. B. bei nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimą į UAB „K.“ direktoriaus pareigas, tačiau realiai toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsakingas už bendrovės teisingą deklaracijų sudarymą ir jų pateikimą, pats tvarkydamas bendrovės apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, 5 straipsnio – Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. mokesčių tarifą, o vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. tarifą, 51 straipsnio 2 dalį – pelno mokestis deklaruojamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šeštojo mėnesio 15 d., ir 53 straipsnio 1 dalies – pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas, pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 d., reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1 dalies – gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinamos 20 proc. pajamų tarifu, 23 straipsnio 1 dalies – mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, ir 24 straipsnio – mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas mėnesines ir metines deklaracijas, reikalavimus:

1.2.1. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. birželio 15 d., Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti 144 300 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, už 2019 m. – 12 667 Eur, už 2020 m. – 41 099 Eur, už 2021 m. – 80 224 Eur, už 2022 m. – 10 310 Eur, imitavęs UAB „K.“ akcijų dovanojimą Kazachstano piliečiui J. B. bei savo atleidimą nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iš bendrovės direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus – J. B. paskyrimą, toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. ir nedeklaravo 206 196 Eur apmokestinamojo pelno, nedeklaravo ir iki 2023 m. birželio 15 d. į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 310 Eur pelno mokesčio, o pateiktose bendrovės Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas:

1.2.1.1. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m., kurią pateikė tik 2022 m. vasario 22 d., nors turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 15 d., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 5 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 258 330 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 250 Eur, nors turėjo deklaruoti 12 917 Eur ir šią deklaraciją 2022 m. vasario 22 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 12 667 Eur pelno mokesčio už 2019 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.1.2. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2020 m., kurią pateikė tik 2022 m. vasario 23 d., nors turėjo pateikti iki 2021 m. birželio 15 d., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 12 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 277 996 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 600 Eur, nors turėjo deklaruoti 41 699 Eur ir šią deklaraciją 2022 m. vasario 23 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 41 099 Eur pelno mokesčio už 2020 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.1.3. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 13 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 539 157 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 650 Eur, nors turėjo deklaruoti 80 874 Eur, šią deklaraciją 2022 m. vasario 23 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 80 224 Eur pelno mokesčio už 2021 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2019–2022 m. nedeklaravęs darbuotojams 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu išmokėto 130 374 Eur darbo užmokesčio ir 4 300 Eur pajamų natūra, nedeklaravo ir nesumokėjo nuo 130 374 Eur darbo užmokesčio 26 075 Eur GPM, o nuo 4 300 Eur vadovo M. K. 2021 m. gegužės 20 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. vasario 7 d. gautų pajamų natūra nedeklaravo ir bendrovė nesumokėjo 860 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų, t. y. viso nedeklaravo ir nesumokėjo 26 935 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų; 2019–2022 m. nuo 905 993 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo viso 135 899 Eur GPM (už 2019 m. – 23 552 Eur, už 2020 m. – 28 816 Eur, už 2021 m. – 58 368 Eur, už 2022 m. – 25 163 Eur): 2019–2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų išgryninęs viso 458 058 Eur, iš kurių 14 386 Eur išmokėjo kaip atlyginimą bendrovės darbuotojams, dėl likusių 443 672 Eur nepateikęs kasos pajamų orderių, neįtraukęs jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavęs ir jų į kasą neįnešęs, o juos panaudojęs be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė bendrovės naudai 66 551 Eur GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. bankiniais pavedimais sau, broliui A. K., sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedęs 462 321 Eur iš banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie buvo panaudojami ne bendrovės reikmėms, šių piniginių lėšų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė bendrovės naudai 69 348 Eur GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Taip savo veiksmais UAB „K.“ naudai jis išvengė daugiau negu 900 MGL – viso 308 048 Eur mokesčių: 144 300 Eur pelno mokesčio, 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

1.3. M. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas UAB „K.“ bankines sąskaitas, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, pats organizuodamas ir tvarkydamas bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą ir būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, atlikdamas bendrovėje kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. įvairiuose bankomatuose, esančiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kaip bendrovės atskaitingas asmuo, pasinaudojęs bendrovės banko mokėjimo kortelėmis per daugiau nei 500 kartų iš UAB „K.“ banko sąskaitų, esančių UAB „Paysera LT“, „Luminor bank“ AS Lietuvos filiale, AB „Swedbank“ viso išgryninęs bendrovei priklausančius 458 058 Eur, iš kurių – 14 386 Eur išmokėjo kaip atlyginimą bendrovės darbuotojams, o dėl likusių išgrynintų 433 672 Eur nesurašė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavo ir jų neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, tokiais savo veiksmais jis iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės daugiau negu 900 MGL dydžio svetimą turtą – 433 672 Eur, priklausiusių UAB „K.“. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1‑223‑806/2024 perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatytiems pažeidimams pašalinti, nustatęs tam 3 mėnesių terminą.

2.1. Teismo vertinimu, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti akto trūkumai iš esmės nuo pat pradžių apsunkina bylos nagrinėjimą, suvaržo kaltinamojo M. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir jo teisę į gynybą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, dalis jų kaltinamajame akte nurodomos abstrakčiai, kylantys neaiškumai yra palikti spręsti bylą nagrinėjančiam teismui, taip vengiant BPK 2 straipsnyje prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms numatytos pareigos atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, yra tikslinga bylą grąžinti prokurorui tyrimo papildymui, siekiant išsiaiškinti turto iššvaistymo aplinkybes, atlikti papildomą M. K. apklausą, iš naujo vertinti nusikalstamų veikų kvalifikavimą, tam nustatė 3 mėnesių terminą.

2.2. Teismas nurodė, kad M. K. pareikštame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nenurodoma, kur konkrečiai buvo panaudoti išgryninti 433 672 Eur, pinigų iššvaistymo vieta, laikas, būdas, nedetalizuota, kokie duomenys leidžia manyti, kad šis turtas buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamasis išgryninęs bendrovės pinigus nesurašė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, neužpajamavo gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje ir jų neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, savaime nesudaro turto iššvaistymo sudėties.

2.3. Teismas atkreipė į dėmesį į tai, kad M. K. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį nurodytos skirtingos veikų padarymo aplinkybės – vienur teigiama, kad M. K. sau pačiam, broliui A. K., sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervesti 462 321 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, kitur – kad šis turtas panaudotas ne bendrovės reikmėms, todėl teismui nėra aiški valstybinio kaltintojo pozicija.

2.4. Teismas pažymėjo, kad kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas turto dydis 433 672 Eur, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 443 672 Eur, nėra aišku, ar aptariamas skirtingas bendrovės turtas, ar buvo padaryta rašymo klaida. Nurodė, kad nėra aišku, ar kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas iššvaistytas 433 672 Eur dydžio turtas yra susijęs su kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodytai 462 321 Eur, kurie buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, ar buvo padaryta rašymo klaida. Teismo vertinimu, turto panaudojimas ne bendrovės reikmėms atitinka turto iššvaistymo sudėtį. Teismas nurodė, kad M. K. kaltinamas panaudojęs 462 321 Eur ne bendrovės reikmėms atlikdamas bankinius pavedimus, o 433 672 Eur – iššvaistęs šią pinigų sumą išgryninęs, taigi teismui nėra aiškus turto iššvaistymo būdas.

2.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. K. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis dalį bendrovės lėšų, kurios buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, pervedė sau pačiam, o tokie jo veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nurodė, kad nustačius, jog dalį bendrovės turto M. K. pasisavino, keistųsi jo galimai iššvaistyto turto dydis ir veiksmų kvalifikavimas.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Amparavičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.