Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-210-627/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
1S-210-627/2024
Teisminio proceso Nr.
1-06-6-00005-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-210-627/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00005-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.2; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-223-806/2024 grąžinta prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Amparavičius 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. M. K. (M. K.) kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas vieninteliu akcininku, imitavęs jam priklausančių UAB „K.“ akcijų dovanojimą J. B. (J. B.) bei nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimą į UAB „K.“ direktoriaus pareigas, tačiau realiai ir toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 10 straipsnio 1, 2 dalis bei 21 straipsnio 1, 2 dalis, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitai tvarkyti buhalterio ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paskyrimą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, apskaitos dokumentų bei registrų išsaugojimą, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, turėdamas pareigą organizuoti subjekto apskaitą, pats tvarkydamas buhalterinę (finansinę) apskaitą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia, neapskaitydamas dalies gautų pajamų, nesurašydamas pinigų išleidimą pateisinančių dokumentų, klastodamas dokumentus, nesaugodamas bendrovės apskaitos registrų ir dokumentų, taip apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „K.“ buhalterinę (finansinę) apskaitą:

1.1.1. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 6 straipsnio 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, reikalavimus, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies – ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, 2 dalies – visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 punkto – pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 16 punkto – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, bei 17 punkto – ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, nes 2019–2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų išgryninęs viso 458 058 Eur, iš kurių – 14 386 Eur panaudojo bendrovės darbuotojų atlyginimams mokėti, dėl likusių 433 672 Eur nesurašė ir tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavo ir jų į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 66 551 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumokėjimo valstybės biudžetui, be to, bankiniais pavedimais sau, savo broliui A. K. (A. K.), sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedė bendrovės lėšas – 462 321 Eur iš banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie buvo panaudojami įvairioms bendrovės reikmėms, jų neapskaitė bendrovės buhalterijoje, šių piniginių lėšų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 69 348 Eur GPM sumokėjimo valstybės biudžetui.

1.1.2. Taip pat jis pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 19 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus – apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, kurio 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, kuris vadovaujantis Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktuose nurodytas 10 metų, nes neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo-pardavimo sąskaitų, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, komandiruočių įsakymų ir komandiruočių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir kt., registrų: piniginių lėšų apskaitos, pirkėjų įsiskolinimo, skolų tiekėjams, pajamų ir sąnaudų žiniaraščių, pirkimų ir pardavimų, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos ir kt.; VĮ „Registrų centrui“ nepateikė finansinių ataskaitų, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kaip bendrovės apskaitoje 2019–2022 m. buvo fiksuotos ūkinės operacijos: pirkimai ir pardavimai; gautos pajamos, iš kurių 1 016 933 Eur nedeklaravo ir nesumokėjo 144 300 Eur pelno mokesčio, o nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir pajamų natūra nedeklaravo ir nesumokėjo 26 935 Eur (2 6075+860) GPM ir 914 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, nes 2019–2022 m. nedeklaravo bendrovės deklaracijose darbuotojams išmokėto 130 374 Eur darbo užmokesčio (nuo jų GPM 26 075 Eur) ir 4 300 Eur pajamų natūra M. K. (nuo jų GPM 860 Eur + 914 Eur VSD įmokų); patirtos išlaidos; įsiskolinimai tiekėjams; įsiskolinimai darbuotojams; pirkėjų įsiskolinimai; reikalingi mokėtini mokesčiai ir kt.

1.1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2022 m. liepos 25 d. žinodamas, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlieka UAB „K.“ stebėseną ir reikalauja jo pateikti bendrovės apskaitos dokumentus, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis, struktūra, reikalingi mokėti valstybei mokesčiai bei piniginių lėšų pervedimai sau bei su juo susijusiems asmenims, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, imitavo UAB „K.“ akcijų dovanojimą Kazachstano Respublikos piliečiui J. B., savo iš bendrovės direktoriaus pareigų atleidimą ir J. B. paskyrimą direktoriumi, taip pat bendrovės dokumentų perdavimą tariamai įgaliotam asmeniui V. B., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. sausio 5 d. tyčia, žinodamas, kad UAB „K.“ apskaitos dokumentų V. B. neperdavė, o paslėpė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jis suklastojo 2022 m. rugsėjo 18 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie bendrovės dokumentų perdavimą V. B., jį patvirtino savo parašu ir šį suklastotą dokumentą panaudojo 2023 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu pateikdamas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei, taip pat, siekdamas imituoti savo iš bendrovės direktoriaus pareigų atleidimą ir tariamo naujojo direktoriaus J. B. paskyrimą, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. surašė žinomai melagingą 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „K.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savęs iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. atleidimo ir nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimo, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „K.“ vienintelio akcininko sprendimą, kurį panaudojo 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikdamas VĮ „Registrų centras“. Taip savo veiksmais bendrovės veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentus už 2019–2022 m. paslėpė nenustatytoje vietoje ir nepateikė jų tyrimui, dėl ko UAB „K.“ nedeklaravo ir išvengė viso 308 048 Eur mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą: 144 300 Eur pelno mokesčio, 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų. Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „K.“ turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019–2022 m. Šiais veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.2. M. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, imitavęs jam priklausančių UAB „K.“ akcijų dovanojimą J. B. bei nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. J. B. paskyrimą į UAB „K.“ direktoriaus pareigas, tačiau realiai toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, atsakingas už bendrovės teisingą deklaracijų sudarymą ir jų pateikimą, pats tvarkydamas bendrovės apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, 5 straipsnio – Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. mokesčių tarifą, o vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. tarifą, 51 straipsnio 2 dalį – pelno mokestis deklaruojamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šeštojo mėnesio 15 d., ir 53 straipsnio 1 dalies – pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas, pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 d., reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1 dalies – gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinamos 20 proc. pajamų tarifu, 23 straipsnio 1 dalies – mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, ir 24 straipsnio – mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas mėnesines ir metines deklaracijas, reikalavimus:

1.2.1. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. birželio 15 d., Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti 144 300 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, už 2019 m. – 12 667 Eur, už 2020 m. – 41 099 Eur, už 2021 m. – 80 224 Eur, už 2022 m. – 10 310 Eur, imitavęs UAB „K.“ akcijų dovanojimą Kazachstano piliečiui J. B. bei savo atleidimą nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iš bendrovės direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus – J. B. paskyrimą, toliau būdamas faktiniu UAB „K.“ vadovu, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. ir nedeklaravo 206 196 Eur apmokestinamojo pelno, nedeklaravo ir iki 2023 m. birželio 15 d. į valstybės biudžetą nesumokėjo 10 310 Eur pelno mokesčio, o pateiktose bendrovės Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas:

1.2.1.1. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m., kurią pateikė tik 2022 m. vasario 22 d., nors turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 15 d., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 5 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 258 330 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 250 Eur, nors turėjo deklaruoti 12 917 Eur ir šią deklaraciją 2022 m. vasario 22 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 12 667 Eur pelno mokesčio už 2019 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.1.2. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2020 m., kurią pateikė tik 2022 m. vasario 23 d., nors turėjo pateikti iki 2021 m. birželio 15 d., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 12 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 277 996 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 600 Eur, nors turėjo deklaruoti 41 699 Eur ir šią deklaraciją 2022 m. vasario 23 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 41 099 Eur pelno mokesčio už 2020 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.1.3. Į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pelną, t. y. deklaravo 13 000 Eur apmokestinamojo pelno, kai turėjo deklaruoti 539 157 Eur, apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, deklaravo 650 Eur, nors turėjo deklaruoti 80 874 Eur, šią deklaraciją 2022 m. vasario 23 d., prisijungęs prie elektroninės deklaravimo sistemos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip UAB „K.“ naudai išvengė 80 224 Eur pelno mokesčio už 2021 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.2.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, siekdamas bendrovės naudai išvengti 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2019–2022 m. nedeklaravęs darbuotojams 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu išmokėto 130 374 Eur darbo užmokesčio ir 4 300 Eur pajamų natūra, nedeklaravo ir nesumokėjo nuo 130 374 Eur darbo užmokesčio 26 075 Eur GPM, o nuo 4 300 Eur vadovo M. K. 2021 m. gegužės 20 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. vasario 7 d. gautų pajamų natūra nedeklaravo ir bendrovė nesumokėjo 860 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų, t. y. viso nedeklaravo ir nesumokėjo 26 935 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų; 2019–2022 m. nuo 905 993 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo viso 135 899 Eur GPM (už 2019 m. – 23 552 Eur, už 2020 m. – 28 816 Eur, už 2021 m. – 58 368 Eur, už 2022 m. – 25 163 Eur): 2019–2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų išgryninęs viso 458 058 Eur, iš kurių 14 386 Eur išmokėjo kaip atlyginimą bendrovės darbuotojams, dėl likusių 443 672 Eur nepateikęs kasos pajamų orderių, neįtraukęs jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavęs ir jų į kasą neįnešęs, o juos panaudojęs be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė bendrovės naudai 66 551 Eur GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. bankiniais pavedimais sau, broliui A. K., sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedęs 462 321 Eur iš banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie buvo panaudojami ne bendrovės reikmėms, šių piniginių lėšų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė bendrovės naudai 69 348 Eur GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Taip savo veiksmais UAB „K.“ naudai jis išvengė daugiau negu 900 MGL – viso 308 048 Eur mokesčių: 144 300 Eur pelno mokesčio, 162 834 Eur GPM ir 914 Eur VSD įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

1.3. M. K. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „K.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas UAB „K.“ bankines sąskaitas, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, pats organizuodamas ir tvarkydamas bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą ir būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, atlikdamas bendrovėje kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. įvairiuose bankomatuose, esančiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kaip bendrovės atskaitingas asmuo, pasinaudojęs bendrovės banko mokėjimo kortelėmis per daugiau nei 500 kartų iš UAB „K.“ banko sąskaitų, esančių UAB „Paysera LT“, „Luminor bank“ AS Lietuvos filiale, AB „Swedbank“ viso išgryninęs bendrovei priklausančius 458 058 Eur, iš kurių – 14 386 Eur išmokėjo kaip atlyginimą bendrovės darbuotojams, o dėl likusių išgrynintų 433 672 Eur nesurašė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavo ir jų neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, tokiais savo veiksmais jis iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės daugiau negu 900 MGL dydžio svetimą turtą – 433 672 Eur, priklausiusių UAB „K.“. Šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1‑223‑806/2024 perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatytiems pažeidimams pašalinti, nustatęs tam 3 mėnesių terminą.

2.1. Teismo vertinimu, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti akto trūkumai iš esmės nuo pat pradžių apsunkina bylos nagrinėjimą, suvaržo kaltinamojo M. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir jo teisę į gynybą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, dalis jų kaltinamajame akte nurodomos abstrakčiai, kylantys neaiškumai yra palikti spręsti bylą nagrinėjančiam teismui, taip vengiant BPK 2 straipsnyje prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms numatytos pareigos atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, yra tikslinga bylą grąžinti prokurorui tyrimo papildymui, siekiant išsiaiškinti turto iššvaistymo aplinkybes, atlikti papildomą M. K. apklausą, iš naujo vertinti nusikalstamų veikų kvalifikavimą, tam nustatė 3 mėnesių terminą.

2.2. Teismas nurodė, kad M. K. pareikštame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nenurodoma, kur konkrečiai buvo panaudoti išgryninti 433 672 Eur, pinigų iššvaistymo vieta, laikas, būdas, nedetalizuota, kokie duomenys leidžia manyti, kad šis turtas buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamasis išgryninęs bendrovės pinigus nesurašė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, neužpajamavo gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje ir jų neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, savaime nesudaro turto iššvaistymo sudėties.

2.3. Teismas atkreipė į dėmesį į tai, kad M. K. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį nurodytos skirtingos veikų padarymo aplinkybės – vienur teigiama, kad M. K. sau pačiam, broliui A. K., sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervesti 462 321 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, kitur – kad šis turtas panaudotas ne bendrovės reikmėms, todėl teismui nėra aiški valstybinio kaltintojo pozicija.

2.4. Teismas pažymėjo, kad kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas turto dydis 433 672 Eur, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 443 672 Eur, nėra aišku, ar aptariamas skirtingas bendrovės turtas, ar buvo padaryta rašymo klaida. Nurodė, kad nėra aišku, ar kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas iššvaistytas 433 672 Eur dydžio turtas yra susijęs su kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodytai 462 321 Eur, kurie buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, ar buvo padaryta rašymo klaida. Teismo vertinimu, turto panaudojimas ne bendrovės reikmėms atitinka turto iššvaistymo sudėtį. Teismas nurodė, kad M. K. kaltinamas panaudojęs 462 321 Eur ne bendrovės reikmėms atlikdamas bankinius pavedimus, o 433 672 Eur – iššvaistęs šią pinigų sumą išgryninęs, taigi teismui nėra aiškus turto iššvaistymo būdas.

2.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. K. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis dalį bendrovės lėšų, kurios buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, pervedė sau pačiam, o tokie jo veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nurodė, kad nustačius, jog dalį bendrovės turto M. K. pasisavino, keistųsi jo galimai iššvaistyto turto dydis ir veiksmų kvalifikavimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Amparavičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3.1. Prokuroro vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kaltinamasis aktas yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą. Nurodo, kad kaltinamajame akte yra tam tikrų klaidų, tačiau jos gali būti ištaisomos bylos nagrinėjimo metu. Prokuroro vertinimu, bylos nagrinėjimo metu bus galima imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, BPK bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę koreguoti kaltinimą, o prokurorui – iki įrodymų tyrimo pabaigos teikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą.

3.2. Nurodo, kad kaltinamajame akte aprašyti visi būtini duomenys – BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikas (laikotarpis nuo 2019 m. sausio 07 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d.), vieta (bankomatai, esantys Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje), būdas (pinigai išgryninti, dalis jų sumokėti kaip atlyginimas bendrovės darbuotojams, o dėl kitos dalies nėra surašyti kasos pajamų orderiai, jie neįtraukti į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, neužpajamuoti bendrovės kasoje ir neįnešti į bendrovės kasą, panaudoti be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms). Pažymi, kad kaltinamasis M. K. apklausų metu nurodė suprantantis jam pareikštą kaltinimą, tačiau, jo teigimu, jis išgrynintus pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, o šiuos parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys.

3.3. Prokuroro vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pinigų panaudojimas ne bendrovės reikmėms nesant apskaitos dokumentų nesudaro turto iššvaistymo sudėties. Nurodo, kad M. K. nesilaikė nustatytos turto disponavimo tvarkos, nesurašė apskaitos dokumentų, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo mokamos piniginės lėšos, sudaryti sandoriai nebuvo nurodomi valstybės institucijoms teikiamose deklaracijose, buvo pažeistos esminės turto buvimo žinioje sąlygos, taip bendrovei padaryta turtinė žala, nesumokėti mokesčiai, iškelta bankroto byla. Prokuroras pažymi, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 184 straipsnį nėra būtina nurodyti, kam buvo panaudotas turtas, pakanka nustatyti, kad šie pinigai buvo naudojami ne bendrovės naudai ir poreikiams. Nurodo, kad teismas net neatlikęs įrodymų tyrimo jau padarė išvadą dėl turto iššvaistymo nebuvimo. Prokuroro teigimu, kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra padaryta rašymo klaidų, vietoj 433 672 Eur turėtų būti nurodyta 443 672 Eur dydžio suma. Nurodo, kad šią aplinkybę galima tikslinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

3.4. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai interpretavo M. K. pareikštą kaltinimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad M. K. nusikalstami veiksmai yra tai, jog jis bankiniais pavedimais sau, broliui A. K., sutuoktinei I. K. ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedė 462 321 Eur, kurie nėra aišku, ar buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Pažymi, kad kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį yra tikslintina aplinkybė, jog pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms, perkant įvairias prekes ar mokant atlygį darbuotojams, prokuroro teigimu, tą patvirtina specialisto išvada, liudytojo A. K. parodymai, M. K., A. K., I. K. banko sąskaitų išrašai. Nurodo, kad M. K. nusikalstami veiksmai yra tai, kad jis šių pinigų neapskaitė bendrovės buhalterijoje, nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose ir išvengė 69 348 Eur GPM sumokėjimo valstybės biudžetui. Nurodo, kad 462 321 Eur suma nėra susijusi su kita kaltinime nurodoma 443 672 Eur suma, pažymi, kad šie pinigai nebuvo išgryninti, jie buvo gauti už atliktus darbus iš Vokietijos Federacinės Respublikos firmų į bendrovės banko sąskaitas.

3.5. Pažymi, kad kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį yra nurodoma, koks turtas buvo iššvaistytas, o koks – ne: M. K. 2019–2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų išgrynino 458 058 Eur, iš kurių 14 386 Eur panaudojo bendrovės darbuotojų atlyginimams mokėti, dėl likusių 433 672 Eur nesurašė ir tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, pinigų neužpajamavo bendrovės kasoje ir neįnešė į bendrovės kasą, juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 66 551 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui, bei bankiniais pavedimais sau, savo broliui, sutuoktinei ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedė 462 321 Eur iš banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, kurie buvo panaudojami įvairioms bendrovės reikmėms, jų neapskaitė bendrovės buhalterijoje, nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 69 348 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui. Nurodo, kad aplinkybės, ar bendrovės pinigai buvo iššvaistyti juos visus išgryninus, ar taip pat atlikus bankinius pavedimus, kur ir kokiomis sumomis pinigai buvo išgryninti, tyrimo metu buvo nustatytos, gautų duomenų pagrindu buvo surašyta 2024 m. vasario 29 d. specialisto išvada, 2023 m. rugsėjo 19 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2024 m. gegužės 24 d. apžiūros protokolai.

3.6. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, jog iš M. K. pareikšto kaltinimo galima manyti, jog dalį bendrovės lėšų jis pervedė sau pačiam, o tai atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nurodo, kad bendrovės turtas buvo naudojamas iš esmės jos poreikiams ir naudai: išmokami atlyginimai, perkamos įvairios prekės darbui, pilamas kuras ir pan., o tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie būtų laikomi pagrindu M. K. pareikšti kaltinimą dėl bendrovės turto pasisavinimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokuroro A. Amparavičiaus skundas tenkinamas.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro A. Amparavičiaus skundo argumentus, kaltinamojo akto turinį, skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, pateiktos baudžiamosios bylos duomenis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) medžiagą, konstatuoja, kad žemesniojo teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nėra tokio pobūdžio, kurių šalinimas bylą grąžinant prokurorui būtų greitesnis ir efektyvesnis, nei atliekamas teisminio nagrinėjimo metu. Žemesniajam teismui ir proceso dalyviams veikiant aktyviai, su prokuroru aiškinantis pateikto kaltinimo turinį, o, esant būtinybei, pavedant atlikti papildomus tyrimo veiksmus, būtų sudaryta galimybė išsiaiškinti teismui kilusias abejones ir tam pasiekti nėra būtina bylą grąžinti į ankstesnę proceso stadiją. Laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra naikinama, o baudžiamoji byla perduodama toliau nagrinėti teismui.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs tam tikrus kaltinamojo akto trūkumus, sprendžia klausimą, kokiu būdu juos įmanoma pašalinti – bylos nagrinėjimo metu ar grąžinant bylą prokurorui. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, jog esminė aplinkybė, nulemianti teismo sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, turi būti siekis pagreitinti vykstantį procesą, todėl visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant nustatytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus – ar bylą grąžinant į pirmesnę proceso stadiją, ar atliekant veiksmus teisminio nagrinėjimo metu. Jei procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemia ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarauja BPK paskirčiai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-133-579/2021, Nr. 1S-58-1020/2024, Nr. e1S-16-1020/2024, 1S-76-627/2024).

6. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamajam aktui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą. Nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodomos tiksliai, tačiau trumpai, jos turi būti nurodytos esminės, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis, nurodoma tiek, kiek nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiaga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, Nr.2K‑111‑677/2016, Nr. 2K-88-942/2016). Kaltinamasis aktas su visa bylos medžiaga turi būti pateiktas teismui ir teismas bei kiti proceso dalyviai gali su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis susipažinti tiesiogiai, o ne tik perskaitę kaltinamąjį aktą.

7. Šioje baudžiamojoje byloje M. K. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį. Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą bylos parengimo nagrinėti metu teismas konstatavo, jog M. K. pareikšti kaltinimai neatitinka BPK reikalavimų, yra prieštaringi, o tai, teismo vertinimu, jau nuo pat pradžių apsunkina bylos nagrinėjimą, suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, todėl byla turi būti grąžinama prokurorui tyrimo papildymui. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė šiuos kaltinamojo akto trūkumus:

1) kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nenurodoma UAB „K.“ turto iššvaistymo vieta, laikas, būdas, nedetalizuota, kur turtas buvo panaudotas ir kokie duomenys leidžia manyti, kad šis turtas buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms;

2) kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį nurodytos 462 321 Eur panaudojimo aplinkybės yra prieštaringos – vienur teigiama, kad turtas buvo panaudotas bendrovės reikmėms, kitur – kad turtas panaudotas ne bendrovės reikmėms;

3) kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas turto dydis yra 433 672 Eur, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 443 672 Eur, todėl nėra aišku, ar aptariamas skirtingas bendrovės turtas, ar buvo padaryta rašymo klaida;

4) nėra aišku, ar kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas 433 672 Eur iššvaistymas yra susijęs su kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodytais 462 321 Eur, kurie buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, nurodoma, kad M. K. 462 321 Eur panaudojo ne bendrovės reikmėms atlikdamas bankinius pavedimus, o 433 672 Eur – iššvaistė juos išgryninęs;

5) kaltinime nurodoma, kad M. K. dalį bendrovės lėšų, kurios buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, pervedė sau pačiam, o tokie jo veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau šis nusikaltimas jam nėra inkriminuojamas.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie žemesniojo teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia, jog bylos perdavimas prokurorui yra pati efektyviausia jų šalinimo priemonė, priešingai, manytina, kad jų ištaisymas teisme ne tik, kad įmanomas, bet ir žymiai greitesnis. M. K. pareikšti kaltinimai atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, tiek išdėstant inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamų veikų požymių buvimą, tiek pateikiant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas), yra įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo veiksmai (buhalterinių dokumentų nesurašymas, jų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, neišsaugojimas, dokumentų klastojimas (BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalis), neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių deklaracijas ir jų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos taip išvengiant mokesčių (BK 220 straipsnio 2 dalis), bendrovei priklausančių piniginių lėšų išgryninimas ir panaudojimas ne bendrovės reikmėms (BK 184 straipsnio 3 dalis), veikų padarymo vieta (Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje (BK 220 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalis), bankomatai, esantys Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (BK 184 straipsnio 3 dalis), laikas (2019 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 5 d. (BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalis), 2022 m. vasario 22 d. – 2023 m. birželio 15 d. (BK 220 straipsnio 2 dalis), 2019 m. sausio 7 d. – 2022 m. rugpjūčio 27 d. (BK 184 straipsnio 3 dalis), t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytus BK straipsnius. Laikytina, kad papildomų, veikas labiau detalizuojančių aplinkybių nenurodymas kaltinamajame akte neapsunkina klausimo dėl veiksmų kvalifikavimo sprendimo, kaltinamojo M. K. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nėra pažeidžiama, iš kaltinimo pakankamai aišku, kokie nusikalstami veiksmai jam inkriminuojami, tą patvirtina ir duomenys, kad M. K. po galutinio pranešimo apie įtarimą įteikimo nurodė iš dalies pripažįstantis savo kaltę.

9. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad M. K. pareikštame kaltinime nenurodyta, kur buvo panaudotas UAB „K.“ turtas ir kokie duomenys leidžia manyti, kad šis turtas buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, o aplinkybė, jog kaltinamasis išgryninęs bendrovės pinigus nesurašė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, neužpajamavo gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje ir jų neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų, savaime nesudaro turto iššvaistymo sudėties, t. y. teismas pasisakė dėl tam tikrų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių atitikties byloje nustatytiems duomenims. Aukštesnysis teismas, vertindamas šiuos teismo argumentus dėl bylos grąžinimo prokurorui, atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje, bylos nagrinėjimo metu, teismas įrodymų vertinimo neatlieka, todėl sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto negali būti susijęs su duomenų, kaip įrodymų, pakankamumo vertinimu, tai daroma tik baigiamuosiuose teismo aktuose. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas net neatlikęs įrodymų tyrimo jau padarė išvadą dėl turto iššvaistymo požymių nebuvimo kaltinamojo veiksmuose, vertino kaltinime nurodytas aplinkybes, taip iš esmės netiesiogiai atliko išankstinį įrodymų vertinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme.

10. Kaip jau nurodyta, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos yra svarbios asmens veiksmų kvalifikavimui, kaltinimas negali tapti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, o priimdamas galutinį procesinį sprendimą teismas turi vadovautis ne tik asmeniui pareikštu kaltinimu, bet visa surinktų bylos duomenų visuma. Teismui manant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, tam tikri duomenys yra būtini jo vidinio įsitikinimo (pvz., dėl UAB „K.“ turto iššvaistymo) susiformavimui, jis pats teisminio nagrinėjimo metu turėtų atlikti papildomus veiksmus kilusiems prieštaravimams pašalinti, o jų nepašalinus arba nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltumą, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Perduodamas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu prokuroras pateikė savo poziciją M. K. veiksmų išgryninant UAB „K.“ pinigus teisinio vertinimo (jog tai yra turto iššvaistymas), teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, įvertina bylos duomenis ir konstatuoja, ar bylos medžiaga atitinka pareikštų kaltinimų turinį, ar kaltumas liko neįrodytas, tačiau negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.

11. Skundžiamoje nutartyje taip pat yra nurodomi tam tikri kaltinamojo akto duomenys, kurie, žemesniojo teismo vertinimu, yra prieštaringi ir neleidžia toliau nagrinėti baudžiamą bylą: 1) kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad 462 321 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – ne bendrovės reikmėms; 2) kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas UAB „K.“ turto dydis yra 433 672 Eur, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – 443 672 Eur. Su šiais teismo nustatytais kaltinamojo akto trūkumais sutinkama ir prokuroro skunde, nurodoma, kad kaltinamajame akte buvo padarytos rašymo klaidos – 462 321 Eur iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, o kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas turto dydis yra ne 433 672 Eur, o 443 672 Eur, tačiau šios aplinkybės gali būti patikslintos bylos nagrinėjimo metu, tam bylos grąžinimas prokurorui nėra būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kaltinamojo akto trūkumus, pažymi, kad jie nėra tokio pobūdžio, kurių pašalinimas yra akivaizdžiai greitesnis ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla dėl kaltinamojo akto trūkumų buvo grąžinta bylos parengimo nagrinėti stadijoje, teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių bandydamas pašalinti kilusias abejones, pvz., pasiūlant kaltinimą palaikančiam prokurorui pasisakyti dėl kaltinimo aplinkybių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismui ar proceso dalyviams kyla neaiškumų dėl bylos aspektų, prokuroras privalo juos paaiškinti, jei tam reikia papildomo laiko, prašyti pertraukos ir pan., ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą.

12. Baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui, teismui nesiėmus jokių procesinių priemonių trūkumams pašalinti, prieštarauja baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams, neatspindi baudžiamojo proceso paskirties ir negali būti pateisinamas. Siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas, kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Siekdamas išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), prokurorams ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad kaltinime inkriminuotos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas turi teisę, laikydamasis BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros, šią kaltinimo aplinkybę pakeisti, priimdamas galutinį procesinį sprendimą atsižvelgti į nustatytų trūkumų pobūdį bei reikšmę asmens kaltei pagrįsti ir juos šalinti, todėl tam tikrų, vien techininio pobūdžio, rašymo klaidų kaltinamajame akte nustatymas, ypač kai yra pagrindo manyti, jog su jomis sutinka kaltinimą palaikantis prokuroras, negali būti laikomas kliūtimi nagrinėti bylą teisme.

13. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodo, jog iš M. K. pareikštų kaltinimų nėra aišku, ar kaltinime pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nurodomas 433 672 Eur dydžio UAB „K.“ turto iššvaistymas yra susijęs su kaltinime pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nurodytais 462 321 Eur, kurie buvo panaudoti ne bendrovės reikmėms, pažymi, kad 462 321 Eur buvo pervesti bankiniais pavedimais, o 433 672 Eur – išgryninti, mano, kad šios aplinkybės turi būti papildomai įvertintos. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šioje dalyje M. K. pareikštas kaltinimas yra surašytas pakankamai aiškiai ir detaliai, o iš žemesniojo teismo išvadų akivaizdu, jog teismas nepakankamai įsigilino į kaltinimo turinį. M. K. yra kaltinamas iš UAB „K.“ banko sąskaitų išgryninęs 458 058 Eur, iš kurių 14 386 Eur panaudojo bendrovės darbuotojų atlyginimams mokėti, dėl 433 672 Eur nesurašė ir tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių, neįtraukė jų į bendrovės buhalterinę (finansinę) apskaitą, gautų grynųjų pinigų bendrovės kasoje neužpajamavo ir jų į kasą neįnešė, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų ne bendrovės reikmėms, šių pinigų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip šiuos pinigus iššvaistydamas, ir dėl tokių veiksmų išvengdamas 66 551 Eur GPM sumokėjimo valstybės biudžetui, taip pat, bankiniais pavedimais sau, savo broliui, sutuoktinei ir su bendrovės veikla nesusijusiems fiziniams asmenims pervedė 462 321 Eur iš bendrovės banko sąskaitų be pagrindžiančių apskaitos dokumentų, jų neapskaitė bendrovės buhalterijoje, šių piniginių lėšų nedeklaravo bendrovės teiktose deklaracijose, taip išvengė 69 348 Eur GPM sumokėjimo valstybės biudžetui, t. y. M. K. padarė kelis atskirus veiksmus – iš UAB „K.“ banko sąskaitų išgrynino 458 058 Eur, kurių dalį iššvaistė, bei atliko papildomus veiksmus – pervedė dar 462 321 Eur sau ir kitiems asmenims, todėl akivaizdu, jog šios pinigų sumos nėra susijusios (nėra ta pati suma).

14. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymi, kad M. K. kaltinamas dalį UAB „K.“ lėšų pervedęs sau pačiam, o tokie jo veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl grąžinus bylą tyrimui papildyti prokuroras turėtų įvertinti šių kaltinamojo veiksmų teisėtumą. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos žemesniojo teismo motyvus, atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Teismas negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties, riboti jo veiklos nepriklausomumo ir negali nurodyti, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, be kita ko, apibrėžiant ir asmeniui pareikšto kaltinimo apimtį ir ribas. Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismas yra betarpiškai saistomas BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, Nr. 2K-205/2009, Nr. 2K-575/2011, Nr. 2K-33-303/2017). Kaip galima spręsti iš kaltinamojo akto, M. K. įtarimai dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo pareikšti nebuvo, todėl bylą nagrinėjantis teismas negali įpareigoti prokurorą iš naujo vertinti surinktus duomenis ir svarstyti klausimą, ar kaltinamasis nepadarė ir kitų nusikalstamų veikų.

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia, jog bylos perdavimas prokurorui yra pati efektyviausia jų šalinimo priemonė. Aukštesniojo teismo vertinimu, prokuroras galės visus skundžiamoje nutartyje nustatytus netikslumus patikslinti teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka. To nepadarius prokurorui, šias aplinkybes gali patikslinti teismas ir savo iniciatyva arba į juos atsižvelgti priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra daug proceso dalyvių, posėdžio organizavimas jokių ypatingų sunkumų nesukeltų, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui dėl tokių trūkumų yra nepagrįstas ir vilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-223-806/2024 perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėEvaldas Pašilis