Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajame akte M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos taip:

„dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 6 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) oficialiu direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. birželio mėnesio – faktiniu šios bendrovės direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia iššvaistė jam, kaip UAB „A.“ direktoriui, 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties Nr. 1 pagrindu patikėtą didelės, t. y. 94 412,21 Eur – vertės svetimą, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB „M.“ (buvusi UAB „G.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, kuris pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį Nr. 1 buvo perduotas saugoti UAB „A.“, žinodamas, kad šiam turtui Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. T. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu, galimo civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo užtikrinimui, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent: suteikęs R. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, priemones – duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentus, skirtus gauti austriškus laikinuosius registracijos dokumentus bei laikinuosius valstybinio numerio ženklus vilkikams: DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 26 208,54 Eur vertės ir DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 15 416,92 Eur vertės, kuriems Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. T. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, organizavo šių vilkikų pardavimą ir R. B. 2019 m. kovo mėn. šiuos vilkikus parodžius pirkėjui – Uzbekistano piliečiui Z. D., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, jam nusprendus vilkikus pirkti ir sumokėjus iš viso 45 000 Eur, iš jų pasinaudojant grynųjų perlaidų sistema „MoneyGram“, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., per kelis kartus R. B. nurodymu pervedus pinigus R. B., I. B., V. G. ir K. P. vardu, šiems nežinant apie daromą nusikalstamą veiką: 2019 m. kovo 19 d. R. B. vardu – 5 000 dolerių, 2019 m. kovo 19 d. I. B. vardu – 5 000 dolerių, 2019 m. kovo 19 d. V. G. vardu – 5 000 dolerių, 2019 m. kovo 19 d. K. P. vardu – 5 000 dolerių, 2019 m. kovo 20 d. V. G. vardu – 2 850 dolerių, 2019 m. balandžio 17 d. R. B. vardu – 5 000 dolerių, pastariesiems gautas pinigų perlaidas paėmus AB „Šiaulių bankas“, po ko I. B., V. G. ir K. P. gautus pinigus perdavus R. B., o likusią dalį iš sumokėtų 45 000 E. Z. D. per kelis kartus perdavus R. B. grynaisiais, R. B. už laikinųjų registracijos dokumentų bei laikinųjų valstybinio numerio ženklų, reikalingų transporto priemones eksportuoti į kitą šalį, išdavimą minėtiems vilkikams UAB „T.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) (šiuo metu išregistruota – likviduota bankrutavus)), kurios direktoriumi R. B. buvo, vardu sumokėjus laikinųjų registracijos dokumentų bei laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo mokestį Austrijos Respublikos transporto priemonių registracijos įstaigai „A. E.“, esančiai (duomenys neskelbtini), po ko vilkikai – DAF (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ir DAF (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) – buvo parduoti Z. D.. Be to, 2019 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, M. Ž. organizavo BUAB „M.“ priklausančios puspriekabės SCHMITZ SCS24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 885,56 Eur vertės, kuriai Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. T. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pardavimą, tai yra tarpininkui G. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, per kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį nurodęs, kad yra pardavimui skirta puspriekabė SCHMITZ SCS24, G. B. suradus pirkėją, organizavo šios puspriekabės registracijos dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje kaip pardavėjas nurodyta UAB „G.“, perdavimą G. B., G. B. 2019 m. birželio 25 d. šiuos dokumentus perdavus Ukrainos piliečiui O. P., puspriekabė SCHMITZ SCS24 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) už 4 450 Eur buvo parduota O. P.. Be to, M. Ž. 2019 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, organizavo BUAB „M.“ priklausančios priekabos virš 10 t KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 468,86 Eur vertės, kuriai Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. T. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pardavimą, tai yra tarpininkui G. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, per kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį nurodęs, kad yra pardavimui skirta priekaba KRONE, G. B. suradus pirkėją – Ukrainos pilietį O. C., organizavo šios priekabos registracijos dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarties perdavimą G. B., G. B. šiuos dokumentus perdavus O. C., priekaba KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur buvo parduota O. C.. Be to, M. Ž., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. birželio mėn., neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims UAB „A.“ pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį Nr. 1 perduotas saugoti transporto priemones, kurioms Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. T. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu galimam civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui užtikrinti taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: 1) priekabą virš 10 t SAF/MATTILA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 833,64 Eur vertės; 2) krovininį automobilį virš 12 t VOLVO FH12, 2005 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 625,46 Eur vertės; 3) keleivinį automobilį VW Caravelle, 2000 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 74,46 Eur vertės; 4) krovininį automobilį virš 121 SCANIA, 1997 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (išregistruota automatiškai, negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą), 0,29 Eur vertės; 5) priekabą virš 10 t EKW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; 6) krovininį automobilį virš 12 t SCANIA, 2000 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (išregistruota automatiškai, negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą), 2 491,90 Eur vertės; 7) priekabą virš 10 t LAMBERET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 604,42 Eur vertės; 8) krovininį automobilį virš 121DAF, 2014 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 16 958,58 Eur vertės; 9) priekabą virš "10 t KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3 621,08 Eur vertės; 10) krovininį automobilį virš 12 t DAF, 2006 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6 729,27 Eur vertės; 11) krovininį automobilį virš 12 t DAF, 2010 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; 12) krovininį automobilį virš 12 t DAF, 2004 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur vertės; 13) priekabą virš 10 t KOGEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 616,96 Eur vertės; 14) priekabą virš 10 t KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 922,15 Eur vertės; 15) priekabą virš 10 t SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 129,28 Eur vertės; 16) priekabą virš 10 t KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 156,58 Eur vertės; 17) priekabą virš 10 t ESTERER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7 791,77 Eur vertės; 18) krovininį automobilį virš 12 t SCANIA, 1998 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (išregistruota automatiškai, negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą), 0,29 Eur vertės; 19) krovininį automobilį virš 12 t DAF, 2006 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 875,33 Eur vertės; tokiu būdu tyčia iššvaistė 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties Nr. 1 pagrindu jam, kaip UAB „A.“ direktoriui, patikėtą labai didelės – 94 412,21 Eur – vertės, BUAB „M.“ priklausantį turtą, tuo padarydamas BUAB „M.“ 94 412,21 Eur turtinę žalą“.

2. Šiaulių apygardos teisme baudžiamoji byla gauta 2023 m. rugpjūčio 8 d. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas B. K. nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino. 2023 m. lapkričio 29 d. baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjai E. M.. 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 240 straipsnio 3 dalimi, baudžiamojoje byloje sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas (sprendimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nepriimtas, apie galimas procesines kliūtis bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nepasisakyta). 2024 m. sausio 25 d. numatytas teisiamasis posėdis dėl prokurorės užimtumo buvo atidėtas. 2024 m. vasario 6 d. teisiamajame posėdyje paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamojo M. Ž. gynėjas pateikė prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras K. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

4.1. Prokuroro teigimu, iš M. Ž. pareikšto kaltinimo visiškai aišku, kad jis kaltinamas iššvaistęs svetimą turtą, kaip jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, vykdytojas. Jokio prieštaringumo dėl bendrininkų rūšies kaltinime nėra. M. Ž. kaltinamas ne organizavęs nusikalstamą veiką, bet ją vykdęs, tam pasitelkdamas kitus asmenis, kurie apie M. Ž. vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. M. Ž. „organizavimas“ šiame kaltinime pabrėžiamas ne kaip bendrininkavimo rūšis, o kaip M. Ž. konkretūs veiksmai nusikaltimo padarymo mechanizme, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro ne vienas, o pasitelkdamas kitus asmenis, kurie apie nusikalstamos veikos padarymą nieko nežinojo.

4.2. Skunde pažymima, kad M. Ž. vykdė konkrečius vykdytojo veiksmus, t. y. tyčia iššvaistė jam, kaip UAB „A.“ direktoriui, 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties Nr. 1 pagrindu patikėtą didelės vertės – 94 412,21 Eur, svetimą, t. y. BUAB „M.“ priklausantį, turtą, suteikė R. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, priemones – duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentus, skirtus gauti austriškus laikinuosius registracijos dokumentus bei laikinuosius valstybinio numerio ženklus vilkikams, dėl ko, šios transporto priemonės buvo parduotos užsienio piliečiui. Kaltinime nurodytas M. Ž. veiksmais iššvaistytas BUAB „M.“ turtas, t. y. konkrečios transporto priemonės ir jų vertė, nurodant ir bendrą jų vertę, atitinkančią 94 412,21 Eur, todėl apygardos teismo motyvai, kad M. Ž. pareikštas kaltinimas neatitinka BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, prokuroro teigimu, yra nepagrįsti. M. Ž. nurodymas apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam asmeniui atlikti neteisėtą pirkimą-pardavimą, prokuroro vertinimu, visiškai atitinka BK 184 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo objektyviuosius požymius ir nesudaro pagrindo baudžiamosios bylos perdavimui prokurorui.

4.3. Nesutikdamas su skundžiamos nutartis motyvais, prokuroras akcentuoja, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 232 straipsniu, 233 straipsniu, 240 straipsniu, priėmė nutartį baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir jokių priežasčių, dėl kurių baudžiamoji byla galėtų būti perduota prokurorui, nenustatė. 2024 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. pareiškė, kad, nors kaltės jis nepripažįsta, tačiau supranta, kuo yra kaltinamas. Priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas numato galimybę ne tik teismui koreguoti kaltinimą, bet ir prokurorui iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 2 ir 4 dalys). Todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi nustatytus netikslumus bus galima pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

4.4. Vis tik, prokuroras skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad kaltinime nurodęs neteisėto M. Ž. veikimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. birželio mėnesio, prokuroras padarė rašymo apsirikimą, nes teisingas laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio. Tačiau tokio pobūdžio rašymo apsirikimo klaida gali būti ištaisyta bylos neperdavus prokurorui, o prokurorui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikus rašytinį prašymą, pakeisti šią faktinę aplinkybę.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. skundas tenkinamas

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančia medžiaga bei prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Skundžiamoje nutartyje nustatyti kaltinamojo akto trūkumai konstatuoti nepabandžius pašalinti teismui kilusių abejonių dėl byloje pateikto kaltinimo, tai padaryta praėjus pakankamai ilgam laikui nuo bylos gavimo teisme momento ir jau pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje, be to, nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pobūdis nėra toks, dėl kurio jų šalinimas gražinant bylą į pirmesnę proceso stadiją, būtų spartesnis nei tai būtų padaryta teisminio bylos nagrinėjimo metu (pvz. posėdyje teismui veikiant aktyviai, išsiaiškinant prokuroro pateikto kaltinimo turinį, esant būtinybei, pavedant prokurorui spręsti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo BPK 255 straipsnio tvarka ir pan.), todėl skundžiama nutartis neatspindi baudžiamojo proceso paskirties ir joje akcentuojamo proceso greitumo principo (BPK 1 straipsnis).

7. Iš gautos bylos duomenų matyti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis BPK 219 straipsniu ir 234 straipsnio 2 bei 3 dalimis, praėjus daugiau nei pusei metų nuo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo Šiaulių apygardos teismui ir jau pradėjus bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje. Šioje byloje, pasikeitus teismo sudėčiai, byla parengiamojoje stadijoje buvo svarstoma du kartus, tačiau jokios procesinės kliūtys bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos. 2024 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. ir jo gynėjas advokatas V. G. pateikė prašymą spręsti klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui, nes byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai užkerta kelią tinkamai gynybai. Skundžiama nutartimi apygardos teismas šį prašymą tenkino ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes M. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas yra netinkamas ir prieštaringas, be to, jis suvaržo kaltinamojo teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

8. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui. Minėtos BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl bylos perdavimo prokurorui pagrindų savo turiniu yra panašios, tačiau numatytos skirtinguose BPK skyriuose. Tais atvejais, kai aptariamas bylos perdavimo prokurorui pagrindas konstatuojamas bylos parengimo nagrinėti teisme metu, t. y. sprendžiant ar nėra procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje, vadovaujamasi BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kai aptariamas bylos perdavimo prokurorui pagrindas konstatuojamas jau bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, vadovaujamasi BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį apygardos teismas priėmė jau nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje, todėl turėjo vadovautis ne BPK 234 straipsnio 2 dalies, o BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nors ši apygardos teismo klaida savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta, visgi pažymėtina, kad BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės perduodant bylą prokurorui jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės yra siauresnės, nes daugeliu atvejų teisme nustatomus kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme ir tam nebūtina bylos grąžinti į pirmesnę proceso stadiją.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bylos perdavimo prokurorui pagrindas ir tam tikri kaltinamojo akto trūkumai ar kiti baudžiamojo proceso pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės ištaisyti padarytus pažeidimus perduodant bylą prokurorui yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Be to, vienoje iš bylų, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama ankstesnę teismo praktiką sprendžiant baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui klausimus pabrėžė ir tai, kad teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Sprendžiant dėl bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus ar šalinant nustatytas kliūtis yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai nustatytus pažeidimus galima ištaisyti ar tam tikras proceso kliūtis pašalinti teisme ir nustatytų pažeidimų taisymas ar procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-579/2021).

10. Dėl visų šių bylos perdavimo prokurorui aspektų ir tokio sprendimo įtakos proceso greitumui apygardos teismas nepasisakė. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo šios nutarties 3 pastraipoje nurodytus kaltinamojo akto trūkumus ir sprendė, kad šie trūkumai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, nes teismas negali išplėsti kaltinimo tiksliai nurodydamas kaltinamojo atliktus veiksmus (kaip vykdytojo ar organizatoriaus) bei šalinti kaltinime suformuluotus ir ydingus nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnyje, sudėties elementus (žr. skundžiamos nutarties 9 pastraipą). Apygardos teismas nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kuriuos per nurodytą trijų mėnesių terminą turėtų atlikti prokuroras, tačiau iš nutarties turinio galima spręsti, kad prokuroras turėtų teismui pateikti naują (patikslintą) kaltinamąjį aktą, kuriame turėtų būti ištaisytas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas.

11. Su tokia apygardos teismo pozicija aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies, nes, pagal nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pobūdį, visus juos buvo galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, be to, visa tai nagrinėjamoje situacijoje buvo galima padaryti greičiau nei grąžinant baudžiamąją bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją.

12. Ginčijamu kaltinamuoju aktu M. Ž. kaltinamas iššvaistęs jam, kaip UAB „A.“ direktoriui, pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį Nr. 1 patikėtą didelės vertės – 94 412,21 Eur BUAB „M.“ priklausantį turtą, kuriam 2016 m. kovo 14 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pagal kaltinamajame akte nustatytas aplinkybes M. Ž. organizavo vilkikų DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės SCMITZ SCS24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimą, ir tretiesiems asmenims neteisėtai perleido 19 (devyniolika) BUAB „M.“ priklausančių transporto priemonių – priekabų, krovininių ir keleivinių automobilių, pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį Nr. 1 perduotų pasaugoti UAB „A.“. Nors šią M. Ž. inkriminuojamą nusikalstamą veiką detalizuojančios faktinės aplinkybės kaltinamajame akte iš ties aprašytos pernelyg sudėtingai, gremėzdiškai ir dėl to ydingai, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, ir galėjo lemti skundžiamą apygardos teismo sprendimą, tačiau net ir iš tokio nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo, M. Ž. inkriminuojamos veikos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui, apygardos teismui nesvarsčius kausimo dėl teismui kilusių neaiškumų pašalinimo teisme ir nesiėmus jokių procesinių priemonių joms pašalinti, be kita ko, nuo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo Šiaulių apygardos teismui praėjus jau daugiau nei pusei metų, nėra suderinamas su tinkamu baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų taikymu, todėl neatspindi baudžiamojo proceso paskirties ir negali būti pateisinamas.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste paminėtina, kad apygardos teismas bylos parengiamojoje stadijoje jokių procesinių kliūčių bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje neįžvelgė, jokio parengiamojo ar tvarkomojo teismo posėdžio, kuriame buvo galima pabandyti išsiaiškinti, teismui kylančias abejones, taip pat ir dėl pateikto kaltinimo bei bylos nagrinėjimo teisme ribų, šiuo atveju neorganizavo. Pirmasis planuotas teisiamasis posėdis 2024 m. sausio 25 d. neįvyko, todėl byla pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 6 d. Į šį posėdį buvo pakviesti ir trys liudytojai, kas leidžia manyti, jog teismas planavo atlikti įrodymų tyrimą ir jį, kaip rodo posėdžio eiga, pradėjo. Šiame teisiamajame posėdyje, BPK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Teismui paklausus, ar kaltinamasis supranta, kuo jis yra kaltinamas, M. Ž. net du kartus pakartojo, kad supranta kaltinimą ir nurodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis neprisipažįsta. Po to, dėl byloje pareikšto kaltinimo ir pateikto prašymo perduoti bylą prokurorui pasisakė gynėjas, kaltinamasis ir prokurorė. Pasisakymų metu gynėjas pripažino, kad negali suprasti kaltinimo ir užsiminė apie kaltinamojo atžvilgiu priimtą kitą išteisinamąjį nuosprendį dėl panašių faktinių aplinkybių, o kaltinamasis neigė savo kaltę ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos visos svarbios bylos aplinkybės. Prokurorė su tokia proceso dalyvių pozicija nesutiko ir iš esmės teigė, kad dėl kaltinamojo kaltės įrodytumo teismas galės pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą. Vertinant tokius proceso dalyvių pasisakymus, pabrėžtina, kad ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nei apygardos teismas, nei kiti proceso dalyviai nekėlė jokių konkrečių klausimų dėl bylos nagrinėjimo ribų ir kaltinimo akto trūkumų, nurodytų skundžiamojoje nutartyje (pvz. posėdyje nebuvo pasiūlyta prokurorei pasisakyti dėl to ką reiškia kaltinime nurodytas žodis „organizavo“, nebandyta išsiaiškinti ar tokia kaltinimo formuluotė reiškia jo kaip organizatoriaus ar kaip vykdytojo veikimą ir pan., t. y. jokie klausimai dėl pareikšto kaltinimo nekilo ir prokurorei nebuvo pateikti, taip pat nebuvo pavesta prokurorui spręsti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo BPK 255 straipsnio tvarka ir pan.).

14. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, siekdamas proceso rungtyniškumo, proceso koncentruotumo ir sklandaus byloje inkriminuotų aplinkybių tyrimo, siekdamas išsiaiškinti valstybinio kaltintojo poziciją, gali užduoti prokurorui patikslinančius klausimus ar prašyti paaiškinti savo poziciją. Toks teismo veikimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje išaiškintą aktyvaus teismo modelį (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas ir kt.) ir atitinka teismų praktiką, kurioje, be kita ko, teigiama, jog tais atvejais, kai proceso dalyviams ar pačiam teismui kyla neaiškumų dėl pareikšto kaltinimo ar kitų bylos aspektų, prokuroras, atsižvelgdamas į teismo klausimus, privalo tą paaiškinti (jei tam reikia papildomo laiko, prašyti pertraukos ir pan.) ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-387/2020). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl gynybos nurodytų kaltinamojo akto trūkumų, jokių aktyvesnių veiksmų siekdamas išsiaiškinti teismui kilusių abejonių nesiėmė ir padaręs pertrauką priėmė sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui.

15. Teismas sprendė, kad iš M. Ž. pareikšto kaltinimo dėl vilkikų DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės SCMITZ SCS24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo nėra aišku, ar M. Ž., atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus, veikė kaip vykdytojas, ar kaip organizatorius. Su tokia teismo pozicija galima sutikti tik iš dalies, nes kaltinime nurodytas žodis organizavo iš tiesų gali būti suprantamas dviprasmiškai. Visgi, šiuo aspektu teismas galėjo veikti aktyviau ir pabandyti pašalinti kilusias abejones bei išsiaiškinti, ką tiksliai reiškia tokia kaltinimo formuluotė, taip pat ir užduodamas klausimus prokurorei.

16. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad M. Ž. kaltinamas organizavęs paminėtų transporto priemonių pardavimą, į pagalbą savo neteisėtų veiksmų atlikimui pasitelkdamas apie jo daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančius asmenis – R. B., G. B., kurių veiksmai apėmė transporto priemonių pirkėjų – Z. D. (Z. D.), O. P. (O. P.) ir O. C. (O. C.) suradimą, transporto priemonių parodymą pirkėjams ir jų pardavimui būtinų dokumentų perdavimą transporto priemonių įgijėjams. M. Ž. veiksmai apėmė informacijos apie parduodamas transporto priemones perdavimą tretiesiems asmenims, duomenų, reikalingų laikinųjų registracijos dokumentų gavimui, perdavimą R. B. (vilkikų DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atveju) bei transporto priemonių registracijos dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarčių perdavimą G. B. (puspriekabės SCMITZ SCS24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atveju), kurie, sprendžiant iš kaltinime aprašytų duomenų visumos, apie M. Ž. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo.

17. Įvertinęs šių duomenų visumą aukštesnysis teismas sprendžia, kad vien tik žodžio „organizavo“ pavartojimas M. Ž. pareikštame kaltinime nesudaro pagrindo spręsti, kad M. Ž. kaltinamas kaip organizatorius. Baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismui buvo perduota tik dėl vieno kaltinamojo – M. Ž., o kaltinamajame akte apibrėžiant kitų asmenų vaidmenį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad apie nusikalstamus M. Ž. veiksmus šie asmenys nieko nežinojo. Tokias aukštesniojo teismo išvadas patvirtina ir prokuroro skundo argumentai, todėl jokių abejonių dėl šios aplinkybės byloje nėra. Jos galėjo nekilti ir apygardos teismui, jei prokuroras būtų paprašytas jas paaiškinti, arba jam būtų pasiūlyta patikslinti kaltinimą. Taigi, kaltinamasis nėra kaltinamas veikęs kaip organizatorius, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas teisme buvo galimas ir nereikštų nei kaltinimo ribų peržengimo, nei kaltinimo pasunkinimo.

18. Kaip nepakankamas baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui pagrindas laikytinas ir apygardos teismo motyvas, kad M. Ž. galimai atlikti veiksmai – vilkikų DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo organizavimas, neatitinka BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes pardavimas yra atlygintinas sandoris. Kaltinamajame akte yra nurodytas BUAB „M.“ priklausęs ir M. Ž. veiksmais iššvaistytas turtas, t. y. konkrečios transporto priemonės, nurodant bendrą jo vertę – 94 412,21 Eur bei įvardijant konkrečius M. Ž. veiksmus šių transporto priemonių pardavimo schemoje. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad M. Ž. organizavo paminėtų transporto priemonių pardavimą, parūpino tam būtinas priemones – duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentus, skirtus gauti austriškus laikinuosius transporto priemonių registracijos dokumentus ir laikinuosius valstybinio numerio ženklus. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad turto iššvaistymo neatlygintinumas yra vienas iš BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviųjų požymių, kuriuos bylą nagrinėjantis teismas gali ir turi nustatyti įvertindamas baudžiamosios bylos medžiagą teisiamajame posėdyje ir dėl to pasisakydamas baigiamajame procesiniame dokumente, tokiu būdu, išspręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą. Nustatęs, kad M. Ž. veiksmai neatitinka BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, apygardos teismas, be kitų procesinių sprendimų, taip pat ir pavedimo prokurorui atlikti papildomus procesinius veiksmus, ar spręsti klausimą dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimo ir pan., turi galimybę priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

19. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apygardos teismo argumentas dėl neva neaiškaus M. Ž. pareikšto kaltinimo dėl puspriekabės SCMITZ SCS 24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas sprendė, kad šiuo aspektu kaltininko iššvaistytas turtas nepagrįstai siejamas su transporto priemonių registracijos dokumentais ir pirkimo-pardavimo sutartimis, nes tai nėra turtas. Nors kaltinimo konstrukcija ir bylos aplinkybių aprašymas, kaip jau minėta, iš tiesų sudėtingas ir ydingas, visgi vertinant šią M. Ž. pareikšto kaltinimo dalį matyti, kad minėtų transporto priemonių registracijos dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarčių perdavimo G. B. organizavimas yra siejamas su šių transporto priemonių pardavimo organizavimu, kurį, sprendžiant iš M. Ž. pareikštame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, organizavo būtent M. Ž.. Svarbu tai, kad šioje kaltinimo dalyje nurodyta tiek vertinamų transporto priemonių vertė, tiek ir jų pardavimo Ukrainos Respublikos piliečiams kaina.

20. Apygardos teismas, įvertinęs M. Ž. pareikšto kaltinimo turinį, sprendė ir tai, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodytas neteisėto M. Ž. veikimo laikotarpis, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. birželio mėnesio. Jis neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos ir turėtų būti ištaisytas į laikotarpį nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio mėnesio. Su šia apygardos teismo išvada sutinkama ir prokuroro skunde, tačiau, kaip teisingai nurodo prokuroras, vien tik šis kaltinamojo akto netikslumas vėlgi nesudaro pakankamo pagrindo baudžiamosios bylos perdavimui prokurorui. Jis, kaip ir kiti skundžiamoje nutartyje įvardinti ir apygardos teismo įžvelgiami kaltinamojo akto netikslumai, nesunkiai ir pakankamai greitai gali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ir pačiam prokurorui imantis aktyvių veiksmų ir pateikiant prašymą pakeisti kaltinimą.

21. Aukštesniojo teismo vertinimu, prokuroras galėjo ir galės visus tiek šiame, tiek skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nustatytus netikslumus patikslinti teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 255 straipsnio nustatyta tvarka. To nepadarius prokurorui, šias aplinkybes gali patikslinti teismas ir savo iniciatyva, o išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, informuoti prokuratūros vadovybę apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, trukdžiusius bylos nagrinėjimą BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui tik dėl tokių trūkumų, turint omenyje ir šios konkrečios bylos pobūdį (byloje nėra daug proceso dalyvių, posėdžio organizavimas, taip pat ir padarant pertraukas atitinkamų teismo pavedimų įgyvendinimui šioje konkrečioje byloje jokių ypatingų sunkumų nesukeltų ir sklandaus bylos nagrinėjimo netrikdytų), yra nepagrįstas ir vilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kuri su kaltinamuoju aktu perduota teismui dar 2023 m. rugpjūčio 8 d.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-27-616/2024, teisminio proceso Nr. 1-05-6-00021-2020-9, grąžinti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.