Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) ir jo gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (iš viso keturios dienos), taip pat įskaitytas suėmimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės faktinio atlikimo pradžios.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, konfiskuotas A. S. priklausantis ir pas jį (duomenys neskelbtini) saugomas automobilis „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 09.40 val. Gojaus k., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijami nuteistojo A. S. kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo fakto/kvalifikavimo bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių aspektai. Iš skundo turinio matyti, kad yra nesutinkama tik su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalimi dėl A. S. paskirtos bausmės. Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sumažinta, taip pat išreiškia poziciją dėl tikslingumo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą, nenustačiusi jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisakys būtent dėl šių apeliantų keliamų klausimų.

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

7. Kartu pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda užtikrinti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatavo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas 14 kartų, iš kurių du kartus už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, vieną kartą teistas užsienyje (t. 1, b. l. 47-54), baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 55-63, LITEKO duomenys), be kita ko, tris kartus už vairavimą būnant neblaiviam: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilės girtumas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,34 promilės girtumas; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 0,85 promilės girtumas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad A. S. praeityje buvo baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, tai, kad paskirtos baudos nesulaikė jo nuo naujų analogiškų pažeidimų darymo, jis savo ydingo elgesio nekeičia ir nesureikšmina padarytos veikos keliamo pavojaus visuomenei, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įstatymo numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant šešiasdešimčiai parų.

9. Be to, ši A. S. paskirta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė iki 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio priėmimo momento, tuo pačiu akcentuojant, kad pastarasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė net dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Paskutinė veika – automobilio vairavimas esant nustatytam neblaivumo laipsniui – buvo padaryta dienos metu, kuomet transporto priemonių srautas yra intensyvus, todėl sunkesnių pasekmių išvengta tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

10. Anksčiau nurodytiems skundžiamo nuosprendžio argumentams pritartina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. S. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė arešto bausmę 60 parų, toks arešto bausmės dydis yra artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą yra nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto). Ši bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Apeliaciniame skunde užsimenama neva bausmės subendrintos netinkamai, tačiau toks teiginys niekaip nemotyvuojamas ir yra vertintinas kaip deklaratyvus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė aiškius argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, bausmės subendrintos tinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, teismo pasirinkimą taikyti visiškas bausmių sudėjimo būdą pagrindžia nuteistojo asmenybė. Nors apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta, t. y. proporcingumo principo neatitinkanti, laisvės atėmimo bausmė ir apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tokia apeliantų pozicija taip pat nėra argumentuota. Vien tai, jog nuteistasis, kaip jis pats tvirtina apeliaciniame skunde, planuoja keisti savo gyvenimo būdą užsikoduodamas ir gydydamasis nuo alkoholio priklausomybės ligų, dirba individualią veiklą statybos srityje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su savo sugyventine, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su visomis kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis ir vien joms neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė. Bausmė turi būti skiriama vadovaujantis įstatymu ir atitikti bausmės tikslus, o ne būti patogi nuteistajam.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,16 promilės neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dienos metu valdydamas techniškai netvarkingą bei apgadintą automobilį (1 t., b. l. 10-15), tokiais savo veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. S. parodė, kad Jašiūnų mstl., Naujojoje g., pastebėtas automobilis „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vingiavo po kelią (1 t., b. l. 33), o tai tik dar labiau didina nuteistojo, kuris įvykio metu apskritai neturėjo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų pavojingumą. Be to, aptariama A. S. nusikalstama veika nebuvo vienkartinio ar atsitiktinio pobūdžio. Iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau buvo trauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, taip pat buvo ne kartą teistas už įvairių nusikalstamų veikų nuosavybei (vagysčių, plėšimo), valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (valstybės tarnautojo papirkimo), valdymo tvarkai bei dorovei atlikimą, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kuris dėl to žuvo, šios nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo tai pat neblaivus. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, A. S. bylos teisminio nagrinėjimo metu savo veiksmų kritiškai nevertino ir dėl jų nuoširdžiai nesigailėjo. Antai, 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu nuteistasis nesutiko su jam pareikštu kaltinimu dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu buvo pripažinęs kaltę, ir nurodė visiškai naują versiją, kad įvykio metu jis policijos pareigūnų sustabdyto automobilio nevairavo, šiuos veiksmus atliko jo draugas Č. J. (1 t., b. l. 115-116). Nors 2021 m. lapkričio 10 d. posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu nuteistasis tarsi dar kartą pakeitė savo poziciją – porą kartų pasakė trumpą frazę „labai gailiuosi, kad taip išėjo“ (1 t., b. l. 137-139), tokie teiginiai nevertintini kaip kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis ir jo teisinės padėties nelengvina. Taigi anksčiau aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, priešingas teisei elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, ankstesnės bausmės esminės įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl dar labiau švelninti arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pagrindo nėra.

12. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad skunde nurodomi argumentai dėl nuteistojo sveikatos būklės, atliktų bei planuojamų plaučių operacijų nėra pakankami išvadai, kad jam negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Iškilus grėsmei nuteistojo gyvybei arba sveikatai, reikiama medicinos pagalba galėtų būti suteikta ir bausmės atlikimo įstaigoje, o, esant būtinumui, – gydymas sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, iš apygardos teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. E027 matyti, kad A. S. didesnės sveikatos problemos pirmą kartą buvo užfiksuotos dar 2005 m. (2 t., b. l. 5), tačiau tai nesutrukdė jam sistemingai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, vartoti alkoholį ir po to, būnant neblaiviam, vairuoti transporto priemones. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei A. S. asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ribas, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

13. Esminis apeliacinio skundo prašymas – taikyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal nagrinėjamai nusikalstamai veikai aktualią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).

15. Nagrinėjamu atveju A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu ir pavojingu KET pažeidimu. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, tačiau nagrinėjant bylą teisme nurodė savo atsakomybę neigiančią versiją. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. S. anksčiau buvo daug kartų teistas, ne kartą darė analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, t. y. būdamas girtas vairavo transporto priemones. Teismai A. S. skirdavo įvairias bausmes, tarp kurių dažniau pasitaikydavo terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai niekaip nesulaikė pastarojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pusantrų metų laikotarpiui, jis teismo išreikšto pasitikėjimo nepateisino, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat nevykdė reikalavimo nevartoti alkoholio ir padarė du naujus nusikaltimus. Pirma veika padaryta 2020 m. vasario 17 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams nuo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o antra – 2020 m. rugpjūčio 16 d. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors A. S. atitinka formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, šioje byloje nustatytų nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be kita ko, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog A. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų ir Probacijos tarnybos darbuotojai neturėjo jam priekaištų dėl elgesio. Čia pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog: 1) Lietuvos probacijos tarnyba 2020 m. rugsėjo 8 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismą ir siūlė panaikinti probuojamajam A. S. bausmės vykdymo atidėjimą; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 504 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2021 m. kovo 22 d., važiuodamas į komisariatą, elgėsi agresyviai ir nenuspėjamai bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Ši bausmė yra adekvati, atitinkanti tiek A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, o švelnesnės bausmės skyrimas ir (arba) bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tikslingumą taikyti nuteistajam 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) ir jo gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundą atmesti.