Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus :

- 2008 05 26 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 1 MGL – 130,.00 Lt dydžio bauda, kuri 2009 04 16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 1 mėnesio viešuosius darbus;

- 2010 12 17 Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2d. – 7 MGL – 910,00 Lt bauda, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stūmė mažametį M. Z. gimusį (duomenys neskelbtini), dėl ko M. Z. galva atsitrenkė į skalbimo mašiną ir prasiskėlė antakį, taip mažametį M. Z.nežymiai sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, 2012 m. vasario 02 d., apie 12.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suko sugyventinės R. S. dešinės rankos riešą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šiuo metu subuvusia sugyventine R. S. santykiai normalūs, parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, jis buvo savo namuose kartu su sugyventinės sūnumi M. Z., kuriam tuo metu buvo penki metai, ir draugu R. G., sugyventinės R. S. namuose tuo metu nebuvo. Jis su draugu buvo nuėję į garažą, o Meinardas liko kambaryje. Ar jis buvo išgėręs neprisimena. Išgirdęs vaiko verksmą, jis nuėjo į kambarį, kur buvo Meinardas, pamatė vaiko praskeltą antakį, vaikas verkė ir sakė, kad jis šoko nuo lovos ir užsigavo antakį. Jis uždėjo vaikui ledo, kad kraujas nebėgtų. Jokio smurto jis prieš vaiką nenaudojo. 2012 m. vasario 1 d. jis su sugyventine R. S. buvo namuose. Jie šiek tiek išgėrė, R. S. norėjo dar išgerti, tačiau jis nesutiko, sakė, kad užteks ir nuėjo miegoti. Atsikėlęs iš ryto pamatė, kad namuose nėra sugyventinės R. S. ir vaikų M. Z. ir jų bendro vaiko dviejų metų sūnaus N. R.. Jis paskambino R. S., iš jos sužinojo, kad ji su vaikais išvažiavo pas jos motiną M. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis paprašė kaimyno, vardu A., nuvežti jį į Bernatonių kaimą, kur išvažiavo R. S. su vaikais. Kartu važiavo ir jo draugas R. G.. Nuvažiavęs jis pasakė R. S., kad kartu su juo ir vaikais grįžtu namo. Ji sutiko. Tuo metu M. ištraukė iš spintos tuščią butelį nuo degtinės, parodė jam ir pasakė, kad važiuojant į kaimą mama, tai yra R. S. užsuko į naktį dirbančią parduotuvę, nusipirko butelį degtinės ir atvažiavusi į kaimą išgėrė. Jis labai supyko ir pasakė R. S., kad ji nevažiuos, o jis paims sūnų N. ir važiuos namo. Jis pasiėmė N. iš virtuvės, nurodė, kad gal vaikas buvo ant motinos R. S. rankų, tačiau tvirtina, kad jis R. S. rankos nelaužė ir nesuko ir jokio smurto nenaudojo. Jis paėmė sūnų N., R. S. nesipriešino. Jis išsinešė vaiką, jo striukę, vieną batą, vaiką aprengė automobilyje. Važiuojant N. užmigo. Pakeliui jis nusipirko butelį degtinės. Už 10-15 minučių į namus atvyko policijos pareigūnai, kartu buvo ir R. S.. Jis pasakė, kad vaikas miega ir jis jų į namus neįleis, kol vaikas neatsibus. Po kiek laiko, jo prašymu atvažiavo jo motina E. R. ir jo brolis P. R. paimti N. Vaikas pabudo, tada jis atidarė duris, įleido sugyventinę paimti vaiko. Sužinojo, kad policiją iškvietė A. Z., jo sugyventinės R. S. sūnus, kuris gyvena su sugyventinės motina M. S.. Tvirtina, kad jokio smurto nei prieš R. S. nei prieš M. Z. jis nevartojo, tai yra sugyventinės išsigalvojimai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodoma ištirtais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji 2010 m. gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, grįžo iš ligoninės, kur buvo su savo motina, kuri buvo susilaužiusi koją. Grįžusi pamatė, kad sūnui M. praskeltas antakis. M. sakė, kad šoko virtuvėje nuo kėdės, vėliau sakė, kad būdamas prie pečiaus, sakė, kad jo tikrai niekas neužgavo. Nurodė, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji padaugino ir pagražino įvykius. Tvirtina, kad jai M. nieko nesakė ir ji nieko nežino. 2012 02 01 ji paėmusi vaikus M. ir N., užmigus sugyventiniui D. R., išsikvietė taksi ir išvažiavo pas savo motiną M. S. į (duomenys neskelbtini). Kodėl ji naktį žiemos laiku su dviem mažamečiais vaikais išvažiavo iš namų paaiškinti negali. Prieš tai ji su sugyventiniu šiek tiek išgėrė. Pareiškė, kad norėjo išvažiuoti ir išvažiavo. Kitą dieną iš ryto atvažiavo jo sugyventinis D. R. su draugu R. G., automobilį vairavo kaimynas, vardu A. Sugyventinis norėjo ją su vaikais išsivežti į namus, ji važiuoti nenorėjo. Tada jis pareiškė, kad paims dvejų metų sūnų N., ji nesutiko, laikė vaiką ant rankų. Besitampant d. R. griebė jai už dešinės rankos riešo, nes kaire ranka ji laikė N., tačiau rankos nelaužė, jai skausmo nesukėlė. Ji nenorėjo duoti vaiko, kadangi D. buvo išgėręs. D. N. vis tiek paėmė, paėmė vaiko striukę, vieną batą, antro bato nerado. Jos vyriausias sūnus A. u. iškvietė policijos pareigūnus. Ji kartu su policijos pareigūnais atvažiavo į namus paimti N. Darius apie pusantros valandos jų neįsileido, vėliau atidarė duris ir ji paėmė N. Tvirtina, kad d R jai jokio skausmo nesukėlė, apie M sužalojimo aplinkybes nieko nežino, vaikas jai sakė, kad užsigavo pats. Paaiškino, kad nuo 2012 m. balandžio 23 d. jie gyvena atskirai, ji su vaikais gyvena pas motiną M. S. (duomenys neskelbtini), su D. R. jie bendrauja draugiškai, kalba apie vaikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios R. S. parodymai. Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji augina 3 mažamečius vaikus A. Z. gim. 2001m, M. Z. gim. 2004 m., ir N. R., gim. 2009 m. Pastaruosius 6 metus gyvena su N. tėvu D. R. gim. 1985 07 25, su juo nesusituokusi. Su Dariumi gyvena jo tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 5 metus D. pradėjo girtauti, jei pradėdavo gerti-gerdavo po kelias dienas iš eilės. Darius oficialiai niekur nedirbo, vertėsi atsitiktiniais darbais. Išgėręs sugyventinis visada būdavo agresyvus, daug kartų būdamas girtas yra smurtavęs prieš R. S.. Būdamas girtas jis ją stumdydavo, žnaibydavo, būdavo, kad apspardydavo, tačiau kadangi rimtesnių sužalojimų niekada nepadarė, R. S. nei į policiją, nei į medikus niekada nesikreipė. Taip pat D. R. yra smurtavęs ir prieš M., o kadangi A. gyvena atskirai (pas R. S. motiną adresu (duomenys neskelbtini)), jam A. mažiau užkliūna. Tačiau D. R. yra ne kartą sudavęs rankomis R. S. sūnums A. ir M., sudavęs delnu per veidą, per nugarą, yra ne kartą jiems įspyręs. Be to 2010 m. gruodžio mėnesį R. S. išvyko slaugyti savo motinos, o sūnus M. jai papasakojo, kad D. pasiėmė jį iš darželio, namuose nuėjo girtauti su draugu, o M. liepė prižiūrėti pečių, kad nepakiltų temperatūra. Tačiau M. nepastebėjo, kad užkaito pečius, tada į rūsį atėjo D., kuris grubiai stūmė M., ko pasekjoje M. galva trenkėsi į rūsyje stovėjusią skalbimo mašiną, prasiskėlė antakį. Tačiau kadangi antakis stipriai prakirstas nebuvo (nors randas matosi iki šiol), antakio siūti nereikėjo, todėl R. S. nei į medikus nei į policiją dėl vaiko sužalojimo nesikreipė. 2012-02-01 d. D. R. su draugais pradėjo girtauti. Kadangi R. S. suprato, kad D. girtavimas tą dieną nesibaigs, išsigandusi galimo smurto, palaukė kol Darius užmigs, o jam užmigus pasiėmė su savimi M. ir N. (A. buvo pas jos motiną) ir išvažiavo taksi automobiliu pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), kur atvažiavus iš karto nuėjo miegoti. 2012-02-02 d. nuo ryto su vaikais buvo pas motiną, kai maždaug apie 12 val. ji buvo kambaryje su N., o kitame kambaryje buvę A. ir M. jai pasakė, kad į kiemą atvažiavo D. D. atvažiavus, močiutė atidarė duris ir įleido jį į namus. Tik D. įėjus R. S. suprato, kad pastarasis stipriai išgėręs. Kartu su D. buvo jo draugas R. G., gyv. Aleksote, kuris taip pat buvo girtas. Kieme, automobilyje, už vairo sėdėjo D. draugas A., kurio pavardės R. S. nežino. Tik įėjęs į namus D. pradėjo nukentėjusiąją plūsti necenzūriniais žodžiais, visaip žeminti. Tuo metu ji ant rankų laikė N., o A. ir M. buvo šalia. Paskui Darius griebė jai už dešinės rankos ir pradėjo ją sukti, todėl ji turėjo pastatyti N. ant žemės, nes kitaip būtų jį išmetusi iš rankų. Tada D. pradėjo reikalauti, kad ji su N. važiuotų su juo namo. R. S. atsakė, kad nevažiuos, tada D. pagriebė ant žemės stovėjusį N., padavė jį R. ir liepė nešti į automobilį. N. buvo neaprengtas, tik su megztuku, be kepurės, be striukės, su vienu batu. Be to D. pradėjo šaukti, kad išsiveš A. ir M., todėl vaikai išbėgo iš kambario, kaip R. S. vėliau sužinojo, išsigandę vaikai kitame kambaryje atsidarė langą ir iššoko į kiemą be batų, be striukių ir kepurių, nors tą dieną lauke buvo apie -18 laipsnių šalčio. Po to D. R. visokiais necenzūriniais žodžiais išplūdo R. S. močiutę ir jau ruošėsi važiuoti, tada R. S. jam įdavė krepšį su N. rūbais, tada Darius su draugais išvažiavo. Išvažiavus D. į kambarį grįžo sušalę A. ir M., kurie pasakė, kad iškvietė policiją. Kadangi smurtas namuose kartojasi ne pirmą kartą, o 2012-02-02 d., išsiveždamas neaprengtą vaiką lauke esant -18 laipsnių šalčiui, D. sukėlė tiesioginę grėsmę sūnaus sveikatai ir gyvybei, R. S. prašo imtis priemonių prieš tokį D. R. elgesį. (b.l. 29-32)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. birželio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti M. Z. parodymai Mažametis parodė, kad jis turi mažą broliuką N., kuriam yra 2 metai, su D. sugyvena gerai. Parodė, kad jis prisimena, kaip kartą su broliu šoko pro langą, kada atvažiavo D., jie susipyko, jis mamai laikė ranką, o jie išsigando, iššoko pro langą, bėgo pas kaimynus, pasislėpė ir brolis paskambino policijai. Parodė, kad jie visada išsigąsta, nes D. su mama dažnai pykstasi. Nurodė, kad jis D. vadina tėčiu, kai jis išgeria, jo bijo, o kai jis geras - nebijo. Atsimena, kaip kartą tėtis prašė prižiūrėti pečių, jis žiūrėjo televizorių, po to nuėjo pasižiūrėti pečiaus, pamatė, kad rodė 100 laipsnių, pečius galėjo sprogti, todėl jis pakvietė tėtį, kažkaip po to paslydo ir krito tiesiai į skalbimo mašiną. Grįžusiai mamai jis taip ir pasakė. Jam bėgo kraujas, daugiau neatsimena. Nurodė, kad jis buvo su vilnonėmis kojinėmis, buvo slidžios plytelės ir jis paslydo. Į teisėjos klausimą atsakė, kad labiausiai nori gyventi pas močiutę. Paaiškino, kad brolis N. gyvena mieste, bet dabar jis gyvena kaime pas močiutę, nurodė, kad anksčiau mama atvažiuodavo savaitgaliais pabūti, o dabar gyvena kartu. Parodė, kad prisimena tą dieną, kai pro langą iššoko, parodė, kad D. mamai rankos nesuko, jis mamą už rankos laikė, kai jis laikė mamą už rankos, mama nieko nesakė, bet jie išsigando ir tada šoko pro langą ir bėgo pas kaimynę, brolis verkė. Kada D. išvažiavo, jis su broliu grįžo, nes išbėgo su šlepetėmis, buvo šalta kojoms. Nurodė, kad D. suduoda per užpakalį, jei ką nors pridaro, ką tyrėjai pasakojo neprisimena (b.l. 146-147).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo M. Z. parodymai. Nukentėjusysis M. Z. parodė, kad jis kartu su mama, broliu N. R. ir mamos draugu D. R. gyvena (duomenys neskelbtini), kiek jis atsimena, nuo vaikystės tuo adresu ir gyvena. Prieš metus laiko, žiemos metu jis buvo darželyje ir jo pasiimti atvažiavo mamos draugas, kuris gyvena kartu, vardu D. Parvežęs jį į namus jis su draugu nuėjo į garažą, kur vartojo alkoholį, o jam liepė prižiūrėti pečių, žiūrėti į pečiaus skaitiklį, kad temperatūra nepakiltų iki 100 laipsnių. Jis žiūrėjo pečių, o D. su draugu gėrė, kažkuriuo metu pradėjo žaisti ir pamiršo pažiūrėti į skaitiklį. Išgirdo, kad atėjo D., pradėjo rėkti, kodėl jis nežiūrėjo pečiaus ir tada grubiai pastūmė, dėl ko jis nukrito ir krisdamas trenkėsi į skalbimo mašiną, prasimušė antakį. Tadas D. draugas jam uždėjo ledo, kad mažiau skaudėtų antakį. Vėliau D. dar prie jo kabinėjosi, bet nebestumdė, mama tuo metu buvo ligoninėje, nes operavo močiutę. Mamos draugas D. kol negeria būna geras, tada jis su juo sutaria, tačiau jis dažnai geria, o išgėręs kabinėjasi prie jo, kad jis triukšmauja, ne ten padeda daiktus, ne kartą yra sudavęs per nugarą, užpakalį, yra įspyręs. Kai D. būna girtas, kabinėjasi ir prie mamos, ją vadina visokiais negražiais žodžiais, tyčiojasi, jis tris kartus matė, kaip D. mušė mamą. 2012 02 01 pas D. buvo atėję 2 draugai ir jie visi gėrė. Šiek tiek išgėrė ir mama. D. prisigėrė daug ir buvo piktas, bet nei jo, nei mamos, nei brolio N. neskriaudė. D. užmigus mama pasakė, kad visi važiuos pas močiutę, nes bus blogai, nes D. kai atsikelia girtas, būna labai piktas, todėl jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas močiutę, ten ir nakvojo. Jam būnant pas močiutę kartu su mama, broliais A. ir N., jis žaidė kompiuteriu kartu su A., išgirdo, kad kieme loja šunys. Tada pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiuoja BMW automobilis. Močiutė atidarė duris ir į kambarį atėjo mamos draugas D. ir jo draugas R. Abu buvo labai girti, D. labiau. D. pasakė mamai, kad ji rengtųsi ir kad reiks važiuoti. Mama ant rankų laikė N. Mama pasakė kad nevažiuos ir tada D. supyko, pradėjo visokiais negražiais žodžiais rėkti ant mamos ir griebė jai už rankos ir ranką suko. Mama pradėjo rėkti, kad paleistų ranką, nes jai skauda, bet D. nepaleido, todėl mama ant žemės paleido N., tada D. pasakė, kad jis ir jo brolis A. rengtųsi, nes važiuos kartu, tada jis ir brolis išsigando. Močiutė pradėjo rėkti, o D. visokiais negražiais žodžiais ir toliau vadino močiutę. Tada jis su broliu A. nubėgo į kitą kambarį, uždarė duris, atidarė langą, pro jį iššoko ir nubėgo link kaimyno, kad pasislėptų už šiltnamio. A. buvo pasiėmęs telefoną, todėl pabėgo toliau ir paskambino į policiją, nes dar būnant kambaryje mama norėjo skambinti, bet D. jai neleido. Kai paskambino į policiją, jie laukė pasislėpę, namo eiti bijojo, nes bijojo D., kad jis jų nemuštų. Buvo labai šalta, nes išbėgo basi, tik su kojinėmis, be striukių, nebuvo kada apsirengti. Po kelių minučių paskambino mama ir pasakė, kad pareitų į namus, nes D. jau išvažiavo ir išsivežė N. Jis daugiau niekada nebenori gyventi pas mamos draugą D., nes jis blogas, skriaudžia jį, mamą, jis jo bijo (b.l.35-36).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. birželio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti A. Z. parodymai. Mažametis parodė, kad prisimena, kaip tą žiemą viskas vyko: atvažiavo D. N. pasiimti, jis pats tuo metu buvo kitame kambaryje. Kažkaip ten jie išlipo, nežino, kaip ten paskambino policijai, pareiškė, kad nenori apie tai kalbėti ir nenori pasakoti. Nurodė, kad jie šoko pro langą, prisimenu, kaip kalbėjo su tyrėja, prisimena ką jai pasakojo, nežino ar ką aš jai tada pasakiau yra viskas teisinga (b.l. 147).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. Z. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad jis gyvena pas mamos mamą (duomenys neskelbtini), lanko mokyklą. Pas mamą Kauno mieste būna retai, tik per atostogas, bet apskritai nenori ten važiuoti, nes blogai sutaria su mamos draugu D. J. D. bijo, nes jis ne vieną kartą yra jam sudavęs. Darius labai mėgsta jį „auklėti“ būdams girtas. Jam atrodo, kad D. taip pat jo nemėgsta, nes jam atvažiavus pas mamą, D. jam nieko neleidžia, vis ką nors prikaišioja. Be to, jis ne kartą yra matęs, kad D. muša mamą. 2012 02 02 d. atsibudęs rytą jis pamatė, kad yra atvažiavusi mama su broliais. Brolio paklausė, kodėl jie atvažiavo, M. pasakė, kad jie pabėgo, kol D. miegojo. Paskui, dieną, jis su M. sėdėjo prie kompiuterio, žaidė, o mama su N. buvo kitame kambaryje. Pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis, iš jo išlipo D. su draugu, dar vienas vyras liko sėdėti automobilyje. D. atėjo prie namo durų, močiutė jį įleido. Tik įėjęs D. liepė mamai rengtis, rengti N. ir važiuoti su juo namo. D. buvo girtas. Mama pasakė, kad nevažiuos, tada jis griebė mamai už rankos ir pradėjo jai laužti ranką. Tuo metu, kai laužė mamai ranką, liepė jam ir M. apsirengti, nes turės su juo važiuoti į Kauną. Mama dar pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Tada jis išsigando, kad D. neišsivežtų jo į Kauną, matė, kad išsigando ir M., todėl jie abu išbėgo į kitą kambarį, atsidarė langą ir iššoko pro langą į lauką. Apsirengti nespėjo, iššoko tik su kojinėmis, be batų, nes labai bijojo. Jis dar spėjo pasiimti mobilų telefoną, todėl iššokęs pro langą paskambino 112 ir pasakė, kad D. muša mamą. Su broliu M. ilgai buvo lauke, laukė, kol D. išvažiuos, labai sušalo. Nurodė, kad jis niekada nenorėtų gyventi kartu su D., nes pastarasis jį skriaudžia, taip pat skriaudžia mamą bei brolį M. Brolis jam ne kartą pasakojo, kad D. jį mušė, kad mušė mamą. Pasakojo, kad D. buvo prakirtęs antakį (b.l.43-44).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. birželio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos O. B. parodymai. Liudytoja parodė, kad D. yra geras, viską padaro, tą kartą jis atėjo į kambarį pasiimti vaiko, liepė R. atiduoti vaiką, kas jam užėjo, kad reikėjo tą vaiką pasiimti nežino. Ji dar iš karto sakė, kad neduosiu, tai jis puolė ją ir ar tą ranką laužė nežino, bet jis tą vaiką paėmė ir išvažiavo. Nežino, ar jis buvo girtas. Parodė, kad A. ir M. buvo kitame kambaryje, kai jie išvažiavo, tai vaikai atėjo į kambarį. Sakė, kad jie pro langą išlipo, tai ar jie išsigando, ar kaip buvo, nežino, bet atrodo, kad jis prie jų nelindo ir jiems nieko nedarė (b.l. 148).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos O. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu O. B. parodė, kad 2012 02 02 d., apie 12.30 val., jai būnant namie adresu (duomenys neskelbtini), su ja buvo anūkė R. S. ir trys jos vaikai: A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), M. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir N. R. gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu atvažiavo automobilis ir į namą užėjo R. S. (jos anūkės) draugas D. R. su draugu. D. R. buvo stipriai išgėręs, tai akivaizdžiai matėsi iš elgesio ir kalbos. Užėjęs į namus D. R. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, liepė R. rinktis daiktus ir važiuoti kartu su juo namo, į Kauną. R. atsisakė. Tada D. R. griebė R. už rankos ir pradėjo laužyti jai ranką. Tada R. paleido jaunesnįjį sūnų N. R. iš rankų. D. R. sugriebė N. ir išsinešė iš namų beveik be drabužių. N. buvo apsirengęs tik viršutiniais drabužiais. D. R. buvo stipriai supykęs ir agresyvus. Šaukė, todėl A. ir M. pabėgo į lauką pro miegamojo kambario langą išsirengę, nes buvo stipriai išsigandę. Po to D. R. su draugu išsivežė N. R. iš namų (b.l. 45-46).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. birželio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos M. S. parodymai. Liudytoja parodė, kad dukra tą vakarą atvažiavo išgėrusi, sakė, kad jie kažką šventė, lyg susipyko. Jos pasikalbėjo, ji apie 21.30 val. paguldė vaikus, ji pyko kad dukra vėlų vakarą su vaikais važinėja. Ji rytą išėjo į darbą, o kai grįžo pamatė namuose Raudondvario policijos pareigūnus. Nurodė, kad kai išgeria tarp dukters ir dariaus būna konfliktai, vaikams negerai, kad jie išgėrinėja, jie nenori matyti išgėrusių tėvų ir kad tėvai peštųsi. Jai pasakojo, kad atvažiavo D. ir pasiėmė mažąjį N., jai vaikai pasakojo, kad jie išsigando ir pabėgo. D. buvo išgėręs, agresyvus, todėl vaikai išsigando ir pabėgo. Jai pasakojo, kad dukra laikė berniuką, D. kažkaip ištraukė vaiką iš rankų, dukra nesakė, kad jai kažką darė. Nurodė, kad M. jai pasakojo, kad kartą, kai jai darė operaciją, M. lyg nukrito. Ar tai pastūmė, ar jis paslydo. Nuo to griuvimo M. ties antakiu buvo žaizdelė, tarsi prakirsta, nubrozdinta, randelis buvo naujas. Nurodė, kad D. kai būna neblaivus ne visada būna agresyvus, paaiškino, kad D. daug jiems yra padėjęs, padaręs daug vyriškių darbų, iškasė šulinį, aprūpina malkomis, iškasė gręžinį, įvedė vandentiekį, nupirko skalbimo mašiną. Mano, kad vaikai yra saugūs (b.l. 148-149).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos M. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jos dukra su D. R. pažįstama apie 7 metus, pastoviai su juo gyvena 4 metus. Kartu su juo turi sūnų N., taip pat R. turi dar 2 mažamečius vaikus A. Z. ir M. Z.. Dukrai išsikrausčius iš jos namų gyventi su D. R., vyriausias sūnus A. liko gyventi su ja, nes pats taip norėjo, kadangi tarp jo ir D. R. buvo kažkokie nesutarimai. D. yra neblogas žmogus, tačiau jos manymu jis išgerdavo per dažnai, o išgėręs jis mėgsta visus auklėti, tada jaučiasi labai protingas, moko visus gyventi, bando auklėti vaikus. Dėl šių priežasčių tarp jos dukters R. ir D. kildavo nesutarimai. Visus konfliktus tarp dukters ir D. matė M. ir jai apie tuos konfliktus pasakojo. Taip pat M. jai yra pasakojęs, kaip D. jį stumdamas į skalbimo mašiną, praskėlė jam antakį. M. jai yra minėjęs, kad D. girto bijo. 2012 02 02 d. kai į jos namus buvo atvažiavęs D. R. ir tarp jo ir jos dukros vyko konfliktas, jos pačios nebuvo namuose, tačiau jai grįžus į namus ir A. ir M. pasakojo, kad atvažiavus Dariui, jie labai išsigando, todėl pro langą iššoko į lauką, kur laukė, kol išvažiuos D., labai sušalo. Kiek jai pasakojo dukra R. ir M., po šio įvykio D. labai pasikeitė, nevartoja alkoholio, labiau rūpinasi šeima, daug gražiau elgiasi. M. su ja būna labai atviras, todėl jei tik išgirs iš jo kad D. su juo blogai elgiasi, nedelsdama apie tai praneš policijai (b.l. 47-48).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. rugpjūčio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo R. G. parodymai. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, parodė, kad 2010 m. įvykį žino, tada jie abu su kaltinamuoju buvo garaže, kažką remontavo, po kiek laiko D. nuėjo į kambarį, po kurio laiko ir jis nuėjo į kambarį, kur pamatė, kad D. vaikas buvo susimušęs akį ir prisidėjęs ledą. Vaikas žaisdamas buvo kažkur susimušęs (b.l. 160-162).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad jis yra jo draugas jau apie 5 metus. Taip pat pažysta ir jo sugyventinę R. S.. Žino, kad R. turi 3 vaikus, kad vyriausias jos vaikas gyvena su R. mama, o R. sūnus M. ir bendras R. ir D. sūnus gyvena kartu su jais. 2010 m. gruodį, dienos tiksliai neatsimena, jis buvo pas D. namuose, kažką kartu dirbo garaže. Kiek atsimena, R. namuose nebuvo, ji buvo pas mamą ligoninėje, nes mama buvo susilaužiusi koją. Kiek atsimena, D. liepė M. prižiūrėti pečių, kad neužliktų temperatūra, o jei užkils liepė pabelsti į garažo duris. Po kiek tai laiko D. išėjo iš garažo, R. jo ilgai nesulaukė, todėl nuėjo į namo vidų, išgirdo, kad D. piktai šaukia ant M., suprato, kad šaukia dėl to, kad buvo perkaitęs pečius. Atėjęs arčiau pamatė, kad M. iš antakio bėga kraujas, tačiau kaip ten kas atsitiko, jis neklausinėjo, tik sakė D., kad nupraustų M. veidą, uždėtų ką nors šalto. Kadangi antakis buvo prakirstas nesmarkiai, greitosios D. nekvietė. Jis nuprausė M. veidą, kažką šalto uždėjo ant veido. Paskui R. iš karto išėjo į namus. Tą vakarą abu su D. buvo šiek tiek išgėrę. 2012 02 01 d. jis buvo pas D. svečiuose. Jie visi t.y. jis, R. ir D. šiek tiek išgėrė. Jis apie 18 val. išėjo namo. 2012-02-02 d. ryte jam paskambino D., pasakė, kad R. su vaikais išvažiavo pas savo mamą, kad reikia ją parsivežti. Jis nuėjo iki D., jie paprašė kaimyno, kad nuvežtų iki R. namų. Bevažiuojant pakeliui nusipirko kelis butelius alaus, kuriuos bevažiuodami išgėrė. Atvažiavus iki R. tėvų namų, D. į namą nuėjo pirmas, o jis nuėjo po kelių minučių. Tuo metu N. žaidė kambaryje ant grindų, o D. su R. aiškinosi savo santykius. D. jam pasakė paimti N. ir nunešti jį į automobilį. N. buvo neaprengtas, bet automobilis stovėjo prie pat namo durų, be to automobilyje buvo šilta, todėl jis paėmė N. ir nunešė į automobilį. Kol jis buvo R. mamos name, D. su R. nesimušė, nesistumdė, jie tik stovėjo ir vienas ant kito šaukė. Paskui į automobilį atėjo D. ir jie visi išvažiavo. Važiuojant namo nusipirko degtinės, kurią vėliau D. namuose gėrė (b.l. 49-50).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. tvarka, buvo perskaityti 2012 m. rugpjūčio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos L. K. parodymai. Liudytoja nurodė, kad ji dirba ikiteisminio tyrimo tyrėja, ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, parodė, kad ji atliko mažamečio M. Z. apklausą, apklausoje dalyvavo vaiko motina ir brolis A. Z.. Nurodė, kad ji paklausė M. ar jam patinka gyventi su D. R., ir vaikas pradėjo pasakoti, kad jis nenori kartu gyventi, kad jis jaučiasi skriaudžiamas, kad su juo blogai elgiasi, pradėjo pasakoti, kad prieš kokius metus buvo toks atvejis, kada mamos nebuvo, ir jį iš darželio paėmė neblaivus D., kuris buvo su neblaiviu draugu. Parsivedė jį namo, liepė prižiūrėti pečių, o pats su draugu nuėjo į garažą. Vaikas pasakojo, kad jis užsižaidė ir nepastebėjo, kaip užkaito pečius. Atėjęs D. labai supyko, pradėjo ant vaiko šaukti, jį pastūmė ir jis trenkėsi galva į skalbimo mašiną ir prasikirto antakį, pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Pribloškė vaiko pasakojimas, kad D. ir toliau ant jo šaukė, kol neatėjo iš garažo jo draugas R. grikis, kuris liepė ištraukti iš kameros ledo ir uždėti ant žaizdos. Vaikas sakė, kad gydytojo nekvietė, nurodė, kad mama su močiute ligoninėje. Vaikas nuo pradžių iki galo viską labai sklandžiai pasakojo, mama tylėjo ir linkčiojo galvą pritardama, kad taip buvo. Nurodė, kad ji apklausė ir vaiko mamą R. S., kuri pasakojo, kad apie tą įvykį ji sužinojo grįžusi iš ligoninės, grįžusi pamatė sūnaus praskeltą galvą, apie tai jai sūnus pasakojo taip, kaip ir jai, tai yra tyrėjai L. K.. Ji pasakė, kad jis viską papasakojo teisingai, ir močiutė M. S. lygiai taip pat pasakojo, kad vaikas jai buvo atvežtas ir papasakojo tas pačias aplinkybes. Parodė, kad nuvykus pas R. S., kai buvo kviesta policija, buvo labai šalta diena, ji pasakojo, kad pas ją atvažiavo visiškai girtas vyras, su kuriuo ji turi bendrą vaiką, jis išsivežė tą vaiką neaprengtą, kiti jos du vaikai labai išsigando, kaip vyras atvažiavo girtas ir kėlė triukšmą, tai jie iššoko pro langą, tuo metu lauke buvo maždaug 27 laipsniai šalčio, ji sakė, kad vaikai iššoko neapsirengę, su kojinėmis. Parodė, kad jiems, tai yra liudytojai, atvažiavus, vaikai parlėkė, stovėdami drebėjo. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, kadangi motinai iš rankų išplėšė vaiką, suko jos ranką, ją stumdė ir jėga iš jos atėmė vaiką, prieš motiną buvo panaudotas smurtas. Parodė, kad R. S. pati skaitė protokolą, ji, tai yra tyrėja, kiekvieną žodį tikslino, klausė, ar tikrai taip buvo, taip klausinėjo ir pačios apklausos metu. Vaikui ji pati perskaitė protokolą, bet protokolą skaitė ir pati vaiko motina, nes pati jį ir pasirašė, prieštaravimų neturėjo. Apklausiant R., pastarasis aplinkybes dėl vaiko paėmimo pasakojo šiek tiek kitaip, tačiau apie vaiko sužalojimą labai panašiai nurodė aplinkybes su paties vaiko nurodytomis aplinkybėmis, jis prisipažino tai, kaip parašyta kaltinime. Patvirtino, kad apklausa vyko geranoriškai, jokio spaudimo nebuvo, tai buvo geranoriškas prisipažinimas. Nurodė, kad vaikas apklausos metu buvo pakankamai iškalbingas ir pasakojo visiškai savo žodžiais, labai sklandžiais sakiniais, jo pasakojimas buvo visiškai vientisas, jam nereikėjo uždavinėti klausimų, jis tiesiog pasakojo, pasakojo, po to ji tiesiog viską surašė ir patikslino kai kurias detales b.l. 158-161).

2012 02 02 Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2012 02 02 apie 13 val. policijos pareigūnai pagal pranešimą nuvyko pas R. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name buvo rasta R. S., kuri buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad neblaivus D. R. sugriebęs už dešinės rankos riešo suko jos ranką, sukėlė skausmą, riešas buvo paraudęs, du jos mažamečiai vaikai išsigandę buvo priversti bėgti iš namo, policijos pareigūnams jie pasirodė išsigandę ir sušalę. D. R. nustatytas 2, 19 promilės girtumas, sulaikomas priešinosi (b.l. 4-5).

2012 02 02 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nubraižytas planas - schema (b.l. 9-12).

2012 02 02 garso įrašas patvirtina, kad užfiksuotas A. Z. pranešimas policijai, kad D. R. muša mamą (b.l. 14-15).

2012 02 28 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pateiktos namo ir patalpų bei skalbimo mašinos, esančios virtuvėje, kur yra ir šildymo pečius – katilas, pateikta fotolentelė su įvyko vietos nuotraukomis (b.l. 18-23).

2012 02 02 asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2012 02 02, 15.08 val. D. R. buvo nustatytas 2.19 promilių girtumo laipsnis (b.l. 24).

2012 02 06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 358/12(02) patvirtina, kad M. Z. konstatuotas odos randas kairėje kaktos pusėje, galimai užgijus buvusiai muštinei žaizdai. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasiekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas, sugijęs randu bei nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52).

Pažyma apie galiojančias nuobaudas patvirtina, kad D. R. 2011 07 20 baustas administracine tvarka pagal ATPK 129 str. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. 2011 07 29 baustas pagal ATPK 178 str. 3 d. pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam ir 2011 11 03 baustas pagal ATPK 183 str. 1 d. už tai, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje garsiai šūkavo, rėkavo, triukšmavo, trikdė viešąją tvarką (b.l. 92-93).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų M. Z. ir R. S., liudytojų M. S., O. B., A. Z. ir R. G. parodymais, kurie buvo patikrinti perskaitant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojos L. K. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. R. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Griškabūdžio g. 7A, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stūmė mažametį M. Z. gimusį 2004 m. balandžio 16 d., dėl ko M. Z. galva atsitrenkė į skalbimo mašiną ir prasiskėlė antakį, taip mažametį M. Z.nežymiai sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, 2012 m. vasario 02 d., apie 12.30 val., gyvenamojo namo, esančio Bernatonių k., Raudondvario sen., Kauno r., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suko sugyventinės R. S. dešinės rankos riešą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad D. R. vartoja smurtą šeimoje ne pirmą kartą, tai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino jo sugyventinė nukentėjusioji R. S. ir nukentėjusysis M. Z., liudytojas A. Z.. M. u. sukelto fizinio skausmo aplinkybes nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiek M. Z., tiek pats kaltinamasis D. R., tiek nukentėjusioji R. S. bei liudytojai Arnas umaras, M. S. ir O. B.. Jų nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo tyrėja L. K., kuri apklausta liudytoja patvirtino, kad M. Z. pats, neklausiamas, nuosekliai papasakojo visas jo sužalojimo aplinkybes, kaip D. R. liepė jam prižiūrėti šildymo krosnį, kaip jis užsižaidė ir nepamatė, kad šiluma siekė 100 laipsnių, ir kaip tai pamatęs D. R. sviedė jį, dėl ko jis galva atsitrenkė į skalbimo mašiną, kuri stovi toje pačioje virtuvėje, kurioje stovi ir minėta krosnis, tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. savo kaltę pripažino visiškai, smulkiai nurodė visas aplinkybes, kurias nurodė ir nukentėjusysis M. Z., nukentėjusioji R. S. ir liudytojai M. S. ir A. Z., kuriems M. buvo papasakojęs apie antakio prakirtimo aplinkybes, tai yra, kad antakį jis prasiskėlė D. R. jį pastūmus ir jam krentant atsitrenkus galva į skalbimo mašiną. Apie tai, kaip 2012 02 02 D. R. tyčia suko nukentėjusiosios R. S. dešinės rankos riešą, sukeldamas fizinį skausmą, ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino D. R., tai ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusioji R. S., dešinės rankos riešo paraudimas užfiksuotas 2012 02 02 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pirmame punkte.

Nors nukentėjusieji R. S. ir M. Z. teisme nurodė, kad D. R. prieš juos smurto nenaudojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paties D. R. duoti parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų M. S., O. B. ir A. Z. parodymai, visos kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo smurto panaudojimą prieš nukentėjusiuosius visiškai sutampa. Liudytoja tyrėja L. K. nurodė, kad ji tiek įtariamasis, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodymus davė geranoriškai, niekieno neverčiami, M. Z. apie visas smurto prieš jį ir jo motiną aplinkybes papasakojo pats, nuosekliai, nesustodamas. Bylos dalyviai buvo apklausiami apie 2012 02 02 įvykių aplinkybes, kaip D. R. suspaudęs suko nukentėjusiosios R. S. ranką ir jėga paėmęs vaiką iš motinos jį išsivežė. Apie 2010 metų gruodžio umarą, dėl ko šis krisdamas susižalojo galvą, tyrėja nežinojo, todėl kaltinamojo teiginys, kad tyrėja pati surašė protokolą, o jis neskaitęs pasirašė, visiškai nepagrįstas. Nukentėjusioji R. S. nurodė, kad ji su D. R. bendrauja. Nors ji paneigė, kad kaltinamasis vartojo prieš ją ir vaiką smurtą, ji niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl žiemą naktį, esant 27 laipsniams šalčio, ji išvažiavo su dviem mažamečiais vaikais pas savo motiną į kaimą, ne ji nei vaikai negalėjo paaiškinti, kodėl jie esant 27 laipsnių šalčiui mažamečiai iššoko pro langą ir pabėgo iš namų, skambino į policiją, sakė, kad D. R. muša mamą ir kodėl sugrįžo į namus tik kada D. R. išvažiavo. Akivaizdu, kad tiek R. S. tiek vaikai bijo D. R., kuris nesibodi naudoti smurtą prieš artimuosius ne tik namuose bet ir atvažiavęs į R. S. mamos namus, kuriuose gyvena tik jos mama M. S. ir senutė jos motina O. B., be to, kartu gyvena ir R. S. sūnus A. Z., o šiuo metui gyvena ir ji pati su mažamečiais sūnumis M. ir N., todėl darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai kaltas ir vartojo smurtą prieš savo artimuosius sugyventinę bei dukterį, todėl yra baustinas. Pats D. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, poziciją pakeitė tik bylą perdavus teismui, nepagrįstai teigdamas, kad tokius jo parodymus surašė ikiteisminio tyrimo tyrėja.

Kaltinamojo D. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir aplinkybė, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 5 p. ir 9 p.).

Kaltinamasis D. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teistas du kartus, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, vartoja alkoholinius gėrimus, smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., 426 str., 427 str., 432 str., teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo; pagal BK 140 str. 2 d. – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1) p. b) pp, pritaikius bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, viena laisvės atėmimo dieną prilyginus dviems laisvės apribojimo dienoms, subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2012 m. vasario 3 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.