Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-754-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2A-754-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12832-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Sergel“
Atsakovas
UAB „Kardos“
Civilinė byla Nr. e2A-754-278/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12832-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kardos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28362-910/2017 pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui UAB „Kardos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Sergel“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Kardos“ 3 220,11 Eur skolą, 115,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015-03-12 šalys pasirašė Bendradarbiavimo sutartį ir jos priedą Nr. 1, kuriais UAB „Sergel“ įsipareigojo atsakovui UAB „Kardos“ atlygintinai teikti Sutartyje nurodytas sąskaitų administravimo ir skolų išieškojimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatytais terminais ir tvarka. Laikotarpiu nuo 2015-03-12 iki 2017-02-25 atsakovas perdavė 454 vnt. savo klientų bylų sąskaitų administravimui ir 81 vnt. bylų skolų išieškojimui. Teigė, jog tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: suformavo bylas, atliko duomenų paiešką, siuntė pranešimus ir priminimus skolininkams, tačiau už suteiktas paslaugas, pagal išrašytas ir pateiktas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, UAB „Kardos“ neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2017-10-16 sprendimu ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį tenkino visiškai - ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Kardos“ priteisė 3 220,11 Eur skolą, 115,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (3 336,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 410,46 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, jog 2015-03-12 ieškovas UAB „Sergel“ ir atsakovas UAB „Kardos“ pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) bei priedą Nr. 1 „Atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiai“, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo atsakovui atlygintinai teikti Sutarties 1.8. punkte nurodytas sąskaitų administravimo ir skolų išieškojimo paslaugas, Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o atsakovas - sumokėti ieškovui Sutartyje numatytą atlyginimą už tinkamą sąskaitų administravimą ir išieškotos skolos grąžinimą atsakovui. Pagal Sutarties 14.2 punktą, atsakovas įsipareigojo ieškovo pateiktas sąskaitas apmokėti per 25 dienas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas suteikė atsakovui UAB „Kardos“ Sutartyje nurodytas paslaugas ir išrašė 9 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 3 220,11 Eur sumai. Atsakovas nustatytu terminu su ieškovu UAB „Sergel“, pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, neatsiskaitė, todėl ieškovas 2017-02-09 pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovą, kad nuo 2017-02-05 vienašališkai nutraukia Sutartį ir įpareigojo UAB „Kardos“ ne vėliau kaip iki 2017-02-25 sumokėti susidariusią 3 220,11 Eur skolą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo.

5. Teismas nurodė, jog keturiose PVM sąskaitose-faktūrose (su kuriomis nesutiko atsakovas) apskaičiuoto „sėkmės mokesčio“ skaičiavimo dydis ir tvarka buvo aptarta Sutartyje bei priede Nr. 1 prie Sutarties, todėl darė išvadą, jog ieškovas, suteikęs Sutartyje nurodytas paslaugas atsakovui, turi teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Kardos“ sumokėti šalių Sutartyje aptartą tokio pobūdžio mokestį.

6. Pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Kardos“ teiginius apie neaiškią „sėkmės mokesčio“ apskaičiavimo tvarką. Pažymėjo, jog atsakovas, nesutikdamas su apskaičiuotu „sėkmės mokesčio“ dydžiu, teismo proceso metu nepateikė jokių savo skaičiavimų, argumentuotai nepagrindė, kokio dydžio „sėkmės mokestis“, jo nuomone, yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovui paslaugos buvo suteiktos ir PVM sąskaitos-faktūros išrašytos dar 2015 metais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad, gavęs šias sąskaitas, UAB „Kardos“ kreipėsi į ieškovą, prašydamas pagrįsti apskaičiuotas sumas. Konstatavo, jog priešingai, byloje pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis, pagrindžia ieškovo apskaičiuotą sėkmės mokestį, kurio dydį šalys derino tarpusavyje. Darė išvadą, kad ieškovas tinkamai pagrindė prašomo priteisti „sėkmės mokesčio“ dydį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

7. Vadovaudamasis Sutarties 14.9. punktu, CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir dėl 115,92 Eur delspinigių priteisimo už 180 dienų bei CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisė iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 3 336,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kardos“ prašo sprendimą pakeisti – sumažinti priteistos skolos dydį iki 2 239,35 Eur, o delspinigių dydį iki 81,14 Eur.

9. Nurodo, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovo UAB „Sergel“ teiktų paslaugų nėra, tačiau nesutinka su apskaičiuotu „sėkmės mokesčiu“. Tvirtina, kad ieškovas teikė sąskaitas už „sėkmės mokestį“, tačiau minėtose sąskaitose pateiktos sumos yra nepagrįstos dokumentais, įrodančiais apie UAB „Kardos“ skolininkų realiai įvykdytus mokėjimus. Teigia, kad pradėjus vykdyti tarp šalių pasirašytą Sutartį kilo nesutarimai dėl „sėkmės mokesčio“ dydžio skaičiavimo. Nurodo, kad pagal Sutarties 1.20 punktą „sėkmės mokestis“ turėjo būti skaičiuojamas nuo realiai išieškotos skolos sumos, ar jos dalies. Iš Sutarties nuostatų visiškai neaišku, nuo kokių įmokų tiksliai minėtas mokestis buvo skaičiuojamas, t. y., ar nuo skolos grąžinimo įmokų, ar nuo einamųjų mokėjimų. Jokių tikslių ataskaitų, kur būtų aiškiai matoma, nuo kokių (kokiu pagrindu mokamų) sumų ieškovas skaičiavo sėkmės mokestį, negavo. Teigia, jog iš UAB „Sergel“ negavus tinkamo ir suprantamo paaiškinimo, atsisakė ieškovo paslaugų. Pažymi ir tai, kad ieškovas byloje savo reikalavimų dėl „sėkmės mokesčio“ dydžio pagrįstumo rėmėsi ir tokiais aktais, kurie UAB „Kardos“ nebuvo pasirašyti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai).

10. Tvirtina, jog atmetus reikalavimą dėl dalies skolos, susijusios su paskaičiuotu „sėkmės mokesčiu“, proporcingai turėtų būti mažinamas ir reikalavimas dėl delspinigių.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Sergel“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, jog atsakovui pateikti skolos išieškojimo išlaidų suderinimo aktai, kuriais remiantis buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros, pagrindžia ieškinio reikalavimą. Šie aktai buvo rengiami, vadovaujantis atsakovo teikiamomis ataskaitomis apie per praėjusią savaitę visiškai ar dalinai atsiskaičiusius skolininkus, kuriose būdavo aiškiai nurodytas skolininko pavadinimas, kodas, mokėjimo data ir sumokėta skolos suma. Teigia, jog apeliantės argumentas, kad jokių tikslių ataskaitų, iš kurių būtų aiškiai matoma, nuo kokių (kokiu pagrindu mokamų) sumų skaičiavo sėkmės mokestį, negavo, yra nepagrįsti.

13. Pažymi, jog Sutartis su UAB „Kardos“ buvo nutraukta ieškovo iniciatyva dėl apelianto skolos, Sutarties 17.4.2. punkto pagrindu. Nurodo, kad nėra gavęs atsakovo prašymo nutraukti Sutartį, kaip ir prieštaravimų dėl išrašytų ir pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų. Nurodo, kad UAB „Kardos“ elgiasi nesąžiningai, o šią išvadą patvirtina ir tai, kad iki šiol nėra apmokėtos ir tos PVM sąskaitos - faktūros, kurios neginčijamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo UAB „Kardos“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliantas UAB „Kardos“ nesutinka su teismo sprendimu priteistos skolos dydžiu, prašo jį sumažinti iki 2 239,35 Eur, tai yra ginčija keturias PVM sąskaitas-faktūras bendrai 980,76 Eur sumai, kurias ieškovas išrašė apskaičiavęs „sėkmės mokestį“ nuo iš UAB „Kardos“ skolininkų išieškotų skolų. Be to, mano, jog atmetus reikalavimą dėl dalies skolos, susijusios su paskaičiuotu „sėkmės mokesčiu“ priteisimo, proporcingai turi būti mažinamas ir reikalavimas dėl delspinigių.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-03-12 šalys pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą Nr. 1 „Atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiai“. Sutartimi ieškovas UAB „Sergel“ įsipareigojo atsakovui UAB „Kardos“ atlygintinai teikti Sutarties 1.8. punkte nurodytas sąskaitų administravimo ir skolų išieškojimo paslaugas Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o UAB „Kardos“ - sumokėti ieškovui Sutartyje numatytą atlyginimą už tinkamą sąskaitų administravimą ir išieškotos skolos grąžinimą. Sutarties 14.2 punktu UAB „Kardos“ įsipareigojo ieškovo pateiktas sąskaitas apmokėti per 25 dienas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas suteikė UAB „Kardos“ Sutartyje nurodytas paslaugas ir 2015-03-31 - 2015-09-30 laikotarpiu išrašė 9 PVM sąskaitas-faktūras, bendrai 3 220,11 Eur sumai. Nustatytu terminu UAB „Kardos“ neatsiskaičius, ieškovas UAB „Sergel“ 2017-02-09 pranešimu dėl sutarties nutraukimo minformavo atsakovą, kad nuo 2017-02-25 vienašališkai nutraukia Sutartį ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip iki 2017-02-25 sumokėti susidariusią 3 220,11 Eur skolą. Byloje nėra ginčo, jog minėta skola nebuvo apmokėta.

17. Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad apeliantas nesutinka su keturiomis ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2015-05-29 PVM sąskaita-faktūra Serija SRG Nr. (duomenys neskelbtini) – 450,85 Eur sumai, 2015-06-30 PVM sąskaita-faktūra Serija SRG Nr. (duomenys neskelbtini) – 229,57 Eur sumai, 2015-07-31 PVM sąskaita-faktūra serija SRG Nr. (duomenys neskelbtini) – 92,65 Eur sumai ir 2015-09-30 PVM sąskaita-faktūra Serija SRG Nr. (duomenys neskelbtini) – 207,69 Eur sumai, kurios išrašytos už apskaičiuotą „sėkmės mokestį“ nuo išieškotų iš atsakovo skolininkų skolų. Apeliantas teigia, jog nėra aišku kokiu būdu buvo apskaičiuotos sumos, nurodytos minėtose sąskaitose, o teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, tai darė netinkamai bei pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai).

19. Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

20. Šalių sudarytoje Sutartyje „sėkmės mokestis“ apibrėžiamas kaip Sutartyje ar jos prieduose nurodytas mokestis (išreikštas procentais), kurį Klientas įsipareigoja Bendrovei sumokėti nuo realiai išieškotos skolos sumos ar jos dalies, jeigu Skolininkas jo nesumoka Bendrovei (1.20 punktas). Priedo Nr. 1 „Atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžiai“ nuostatos numatė, jog „sėkmės mokestis“ ikiteisminėje skolos išieškojimo stadijoje sudaro (duomenys neskelbtini) procentus (jei skola pradelsta sumokėti iki 180 dienų) arba (duomenys neskelbtini) procentus (jei skola pradelsta sumokėti daugiau nei 180 dienų). Kaip matyti iš ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatų, šalys aptarė „sėkmės mokesčio“ skaičiavimo dydį ir tvarką, tai yra, jog jis skaičiuojamas nuo realiai išieškotos skolos sumos ar jos dalies, o pagrindo tvirtinti, jog šioje dalyje Sutarties nuostatos yra neaiškios, teisėjų kolegija neįžvelgia. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti „sėkmės mokestį“, o UAB „Kardos“ - prievolę šį mokestį sumokėti.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas pagrįstai atmetė UAB „Kardos“ teiginius dėl ginčo PVM sąskaitų-faktūrų pagrindimo bei sprendė, jog ieškovas savo reikalavimus įrodė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Sergel“ pateikė Skolos išieškojimo išlaidų suderinimo aktus, kuriuose detaliai nurodomas tiek skolininkas, tiek jo sumokėta skolos suma, tiek nuo šios sumos apskaičiuotas „sėkmės mokestis“, o bendros aktuose nurodytos „sėkmės mokesčio“ sumos atitinka nurodytas ginčo PVM sąskaitose-faktūrose. Be to, byloje pateiktas ir šalių susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis, patvirtinantis mokėtinų sumų derinimą tarp šalių. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Skolos išieškojimo išlaidų suderinimo aktus, nes dalis jų nepasirašyti UAB „Kardos“, tačiau visų bylos aplinkybių kontekste, teismas pagrįstai sprendė, jog vien ši aplinkybė negali būti pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais dokumentais, kaip rašytiniais įrodymais byloje. Įvertintina aplinkybė, jog UAB „Kardos“ ieškovo pateiktų skaičiavimų nenuginčijo.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apelianto ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos dar 2015 metais, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Kardos“ būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ar jam nepriimtinų, ar neaiškių paslaugų sutarties sąlygų, jog būtų kreipęsis į ieškovą, siekdamas išsiaiškinti, jo nuomone, nepagrįstų sąskaitų pagrindą, prašęs pagrįsti apskaičiuotas sumokėti sumas ir panašiai (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija aplinkybių, jog ieškovas jam suteikė Sutartimi aptartas paslaugas. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių sudaryta Sutartis nutraukta tik 2017-02-05, vienašališku ieškovo pranešimu, ir nors apeliantas tvirtina, jog jis ieškovo paslaugų atsisakė praėjus keletui mėnesių po Sutarties pasirašymo, šiuos teiginius patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks atsakovo elgesys – pripažįstant, jog sutartimi sulygtos paslaugos buvo suteiktos, tačiau nesumokant už jas bei nuo 2015 m. neapmokant ir neginčijamų sumų, nebendradarbiaujant su ieškovu dėl galimai kilusių neaiškumų išsprendimo, negali būti laikomas sąžiningu Sutarties šalies elgesiu bei tinkamu prisiimtų prievolių vykdymu.

23. Pažymėtina, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24. Įvertinus, jog apeliantas savo teiginių dėl neteisingai apskaičiuoto „sėkmės mokesčio“ nepagrindė, konstatuotina, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

25. Atmetus UAB „Kardos“ apeliacinį skundą, ieškovui UAB „Sergel“ priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 302,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.), kurių dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ (juridinio asmens kodas 124137827) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ (juridinio asmens kodas 125026242) naudai 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Birutė Valiulienė