- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-698-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27035-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- K. S., D. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams K. S. ir D. S. bei trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų K. S. bei D. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti natūra ieškovei 62,23 kv. m. bendro ploto negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 2) priteisti natūra K. S. ir D. S. 64,15 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) – kiekvienam po ½ dalį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų K. S. ir D. S. po 3 845,95 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų po 3 845,95 Eur pinigines kompensacijas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės sutuoktinis M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties ieškovė paveldėjo 1/2 dalį palikėjo turto. Kitą 1/2 dalį jo turto paveldėjo palikėjo tėvai - atsakovai K. S. ir D. S. lygiomis dalimis. Paveldėtą nekilnojamąjį turtą sudaro 62,23 m² bendro ploto negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir 64,15 m² bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Swedbank“ (tuometinis AB bankas „Hansabankas“) su ieškovės būsimuoju sutuoktiniu M. S. 2007 m. spalio 12 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-114927-FA (toliau ir- kredito sutartis) dėl 120 000 Lt (34 754,40 Eur) kredito būstui pirkti. M. S. šį kreditą panaudojo poilsio patalpų įsigijimui. Pagal kredito sutartį neįvykdytų įsipareigojimų bankui suma 2017 m. birželio 16 d. yra 16 891,91 Eur. M. S., užtikrindamas prievoles pagal kredito sutartį, šias patalpas įkeitė AB „Swedbank“. Ieškovė siekia atidalinti paveldėtą nekilnojamąjį turtą taip, kad jai atitektų hipoteka suvaržyta negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos Vilniuje, o atsakovams - butas Šiauliuose. Teigia, kad tokiu atveju ieškovė faktiškai perimtų M. S. kreditorinius įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį. Ieškovei su atsakovais taikiai susitarti nepavyko. Atsakovai siūlo ieškovei jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis išpirkti už nerealią, ženkliai viršijančią rinkos vertę, kainą. Pažymėjo, kad nekilnojamus daiktus padalinti į dar smulkesnius be neproporcingos žalos jų paskirčiai yra netikslinga ir neįmanoma; jie yra nedalūs.
2. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti natūra atsakovams po ½ dalį 62,23 m² bendro ploto negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2) priteisti natūra ieškovei 64,15 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje; ieškovė yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, todėl jos tiek su Lietuva, tiek su konkrečia gyvenamąja vieta nesieja jokie ryšiai. Ieškovę su Lietuva siejo tik jos sutuoktinis M. S.. Atsakovas K. S. dirba (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), tik nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip poilsio patalpa, tačiau yra įrengta kaip butas, t. y., pritaikyta nuolatiniam gyvenimui. Atsakovai šiuo butu negalėjo naudotis, nes jis tiek iki M. S. mirties, tiek jam mirus buvo nuomojamas, o vėliau - dėl šalių tarpusavio nesutarimo. Atsakovų siūlomas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitiktų protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Atsakovai, siūlydami savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, sutinka, kad jiems priteisus butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai per 1 dieną sumokėtų trečiajam asmeniui Swedbank, AB likusią nesumokėtą kredito dalį, užtikrinant tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens interesus. Pažymėjo, kad ieškovė, paveldėjo ir po 1/2 įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB. Atsakovai prašo, kad jiems natūra būtų priteista po 1/2 62,23 m² bendro ploto negyvenamosios patalpos - poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 42 200 Eur, o ieškovei - 64,15 m² bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nemokant šalims viena kitai piniginės kompensacijos.
3. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu priėmė ieškovės A. S. atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovų K. S. ir A. S. po 3 845,95 Eur ir civilinę bylą dėl šių reikalavimų nutraukė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, - priteisė natūra ieškovei A. S. 62,23 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); priteisė natūra atsakovams K. S. ir D. S. 64,15 m² bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – kiekvienam po ½ dalį. Taip pat priteisė iš ieškovės A. S. lygiomis dalimis atsakovams K. S. ir D. S. 9 200 Eur piniginės kompensacijos, kiekvienam po 4 600 Eur piniginės kompensacijos; priteisė iš atsakovų ieškovei 2 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 1 056,50 Eur; priteisė iš atsakovų valstybei pašto išlaidas, iš kiekvieno po 4,76 Eur; grąžino ieškovei 124,99 Eur žyminio mokesčio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis dėl rašymo apsirikimų).
5. Teismas nustatė, kad būstą, esantį (duomenys neskelbtini), M. S. (ieškovės vyras, o atsakovų sūnus) įsigijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau pradinius įnašus už būstą, bei vėlesnius mokėjimus grąžinant paskolą bankui atlikinėjo ieškovė kartu su M.. Kurį laiką būste, adresu (duomenys neskelbtini), jie gyveno ir jį įrenginėjo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nors gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau pakankamai gerai moka lietuvių kalbą; be to, ieškovė teigia, jog neatmeta galimybės apsigyventi Vilniuje. Teismas pažymėjo, jog byloje yra įrodymai, kad ieškovė būstą (duomenys neskelbtini) g. išlaiko, moka už jį banko paskolą bei komunalinius ir kitus mokesčius. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovų pagrindinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); tai yra atsakovų būstas, kurį jie padovanojo sūnui M. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinis atmetamas, o tenkinama ieškinio dalis, kuria ieškovė prašo priteisti jai būstą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovams priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei atitinkančio būsto vertė yra didesnė negu buto Šiauliuose, teismas iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteisė 9 200 Eur piniginę kompensaciją.
6. Teismas ieškovės prašomas priteisti 8 709,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino iki 2 000 Eur. Nurodė, kad byloje vyko 2 parengiamieji ir 1 teismo posėdis, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, be to, teismas tenkino ieškinį iš dalies. Teismas padarė išvadą, kad priteisti maksimalių dydžių pagal Rekomendacijas nėra pagrindo. Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 2 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 1056,50 Eur (2 000 Eur už atstovavimą + 113 Eur žyminio mokesčio). Kadangi ieškovės atstovavimo išlaidas teismas ženkliai sumažino, atsakovams iš ieškovės jų patirtų atstovavimo išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovai K. S. ir D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; iš ieškovės A. S. priteisti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Ieškovė ieškinyje nenurodė faktinio pagrindo, neargumentavo reikalavimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtent jai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovams butas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra būtinas gyvenimui, nes atsakovai, ieškovės teigimu, gyvena Šiaulių mieste ir ten yra jų faktinių interesų vieta, nors pati ieškovė yra Estijos pilietė,14 metų gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, ten dirbanti, turinti namą, paveldėtą mirus sutuoktiniui M. S. ir finansinių įsipareigojimų šioje šalyje.
7.2. Priimant mirusiojo M. S. palikimą tarp šalių nekilo ginčas dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su finansinių įsipareigojimų vykdymu įsigyjant nekilnojamąjį turtą neturi įtakos atidalijant šalių bendrąją dalinę nuosavybę.
Atsiliepimas
7.3. Teismas pasisakydamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymo nevertino atsakovų teiginių ir įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė ir pateikė banko išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovei naudojantis mirusiojo M. S. sąskaita nuo (duomenys neskelbtini) (mirties dienos), už minėto buto nuomą, nuomininkai į mirusiojo banko sąskaitą pervedė 7 460,84 Eur. Pagal 2007 m. spalio 12 d. kredito sutartį, AB „Swedbank“ nuskaitė nuo banko sąskaitos 5 370,74 Eur, o atsakovė savo poreikiams tenkinti panaudojo 2 548,49 Eur. Pasak apeliantų, už buto nuomą perverstos piniginės lėšos yra bendroji dalinė nuosavybė priklausanti šalims po 1/2, todėl ieškovės teiginiai, kad ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo įsiskolinimą bankui ir moka einamąsias įmokas yra nepagrįsti. Taip pat teismas, spręsdamas dėl buto Vilniuje išlaikymo, visiškai nevertino atsakovų pateiktų kvitų, patvirtinančių, kad atsakovai mokėjo už buto išvalymą, einamąsias komunalines paslaugas. Ieškovė įmokas už komunalines išlaidas pradėjo mokėti tik tarp šalių kilus ginčui.
7.4. Skundžiamo sprendimo teiginiai, kad ieškovė ir M. S. kurį laiką būste, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir jį įrenginėjo, nepagrįsti leistinumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančiais įrodymais, grindžiami prielaidomis. Visą laiką nuo buto įsigijimo, iki M. S. mirties šį butą prižiūrėjo, juo rūpinosi atsakovai. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad niekada neturėjo buto (duomenys neskelbtini) raktų. Byloje pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai iš esmės patvirtina, kad nurodytą butą valdė ir naudojosi atsakovai. Pasak apeliantų, ieškovės teiginiai, kad ji naudojosi butu prieš 10 metų, negali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą dėl konkretaus buto priteisimo.
7.5. Teismas nevertino, kad M. S., ieškovė iš D. B. grįždavo į butą (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė bei jos mama A. S.. Apeliantų manymu, akivaizdu, kad ieškovė su konkrečia gyvenamąja vieta Vilniuje niekada nebuvo susijusi. Dovanodami M. S. butą Šiauliuose, atsakovai planavo keisti gyvenamąją ir apsigyventi naujos statybos bute Vilniuje.
7.6. Ieškovės vertinimas dėl gebėjimo komunikuoti lietuvių kalba negali turėti prioriteto atsakovo atžvilgiu. Pažymi, kad atsakovai yra Lietuvos piliečiai, kurių interesų sritis yra susijusi būtent su Lietuva, jų gyvenamojo vieta yra Lietuvoje.
7.7. Teismas iš esmės nenustatė, kad ieškovės prašomas priteisti butas bus naudojamas jos gyvenimui, juo labiau, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Estijoje. Atsakovai yra pensininkai, Lietuvos piliečiai, visą laiką gyvenę Lietuvoje, nuo pat buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo visą laiką jį prižiūrėję. Atsakovams, kaip pensininkams naujos statybos būstas dėl mažesnių išlaikymo išlaidų yra žymiai racionalesnis gyvenimui. Ieškovės teiginiai, kad mokami už butą (duomenys neskelbtini) komunaliniai mokesčiai (taip pat mokamai komunaliniai mokesčio ir už butą (duomenys neskelbtini)), naudojama elektros energija, ar tai, jog atsakovai nuo 2006 m. registruoti (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, nepaneigia atsakovų teiginių, kad atsižvelgiant į jų amžių, interesų sritį, apsigyvenimas bute Vilniuje labiausiai atitiktų jų poreikius.
7.8. Teismas visiškai neatliko įrodymų vertinimo, nepasisakė, kodėl vienus šalių argumentus ir įrodymus atmeta, o kitais argumentais ir įrodymais vadovaujasi. Taip pat nemotyvuotas priešieškinio atmetimas, nevertinti atsakovų pateikti argumentai ir įrodymai. Nenurodyta, kokiais leistinumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančiais įrodymais teismas grindžia savo teiginius. Motyvuojamojoje skundžiamoje sprendimo dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
7.9. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovei atsisakius vieno iš pareikštų reikalavimų bei teismui iš dalies tenkinus ieškinį, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
8. Ieškovė prašo atmesti atsakovų K. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo bei priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis atsiliepimo į minėtą apeliacinį skundą parengimo išlaidas - 1 120 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantai nenurodo, kaip apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos į atitinkamas teisės normas ir kasacinio teismo nutartis bei ten jų nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina jų ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Atsiliepimas
8.2. Apeliantai apeliaciniame skunde neteisingai nurodo savo adresą - (duomenys neskelbtini); jie tuo adresu negyvena. Teismo procesiniai dokumentai siunčiami atsakovams šiuo adresu grįžo neįteikti; jie įteikti tik adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į priešieškinį ieškovė paaiškino, kad atsakovas K. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo 2014 m. gruodžio 18 d., o atsakovė D. S. - 2015 m. vasario 24 d.; šis butas 2015 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas D. Š. ir Ž. Š., kurie teismui iškėlus šią bylą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu atsakovų gyvenamosios vietos minėtu adresu deklaravimo duomenys buvo panaikinti. Apeliantai neginčija teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, jog atsakovų pagrindinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra atsakovų būstas.
8.3. 25 288 Lt avansą už ketinamas įsigyti poilsio patalpas Vilniuje M. S. sumokėjo savo būsimosios sutuoktinės (ieškovės) pinigais; 111 753,50 Lt pradinis įnašas už poilsio patalpas Vilniuje taip pat sumokėtas ieškovės pervestais į būsimojo sutuoktinio sąskaitą pinigais. Likusią poilsio patalpų kainos dalį - 120 000 Lt M. S. sumokėjo 2008 m. vasario 4 d., pasinaudodamas jau po santuokos su ieškove sudarymo gauta banko paskola (34 815,92 Eur), kuri buvo dengiama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismo nustatytos aplinkybės (į būsimojo sutuoktinio sąskaitą pervesti pinigai) yra ieškovės interesų į poilsio patalpas Vilniuje išraiška, todėl negalima teigti, kad tos aplinkybės neturi reikšmės byloje dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantų argumentai, kuriais jie nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo įsiskolinimą pagal kredito sutartį ir moka einamąsias įmokas, nepagrįsti. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovų pateiktos AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo ir kitų dokumentų kopijos nepatvirtintos. Paaiškino, kad į M. S. banko sąskaitą nuomininkai sumokėdavo nuomos mokestį, o bankas automatiškai nurašydavo lėšas poilsio patalpų Vilniuje įsigijimui paimto kredito ir kitų su tuo susijusių mokėjimų dengimui. Be ieškovės žinios 2017 m. gegužės 1 d. nuomos mokestis už šias patalpas jau buvo sumokėtas į atsakovo K. S. asmeninę sąskaitą, todėl nebeliko įplaukų banko kredito dengimui; ieškovė gavo banko pretenziją, kurioje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d pradelsta skola - 1 722,32 Eur ir nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 5 d. ją sumokėti. Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis tiksliai ir laiku pagal banko grafiką bankui sumokėjo 2 992,84 Eur asmeninių lėšų, todėl pradelstos skolos bankui nėra.
Atsiliepimas
8.5. Atsakovai nesąžiningai manipuliuoja AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo duomenimis. Nurodė, jog iš nuomininkų gautų pinigų be nurašymų kredito dengimui buvo daromi mokėjimai tiesioginio debeto būdu paslaugų teikėjui ir kt. Be to, šios lėšos buvo panaudotos jų sūnaus laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų daliai padengti. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad banko sąskaitoje esančiomis lėšomis naudojosi tik ieškovė.
8.6. Kol patalpos buvo išnuomotos ieškovės ir jos sutuoktinio nuomininkams, mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas mokėjo patys nuomininkai, todėl nepagrįstas apeliantų tvirtinimas, kad išlaidas už komunalines paslaugas ieškovė pradėjo mokėti tik tarp šalių kilus ginčui. Tačiau šiuo tvirtinimu apeliantai pripažįsta, kad ieškovė moka mokesčius. Pasak ieškovės, jos ir atsakovų mokėjimų santykis - 10:1.
8.7. Ieškovė neturi buto raktų, nes atsakovai be jos žinios nutraukė nuomą su ten gyvenančiais ieškovės ir jos sutuoktinio nuomininkais, paėmė iš jų visus raktų komplektus ir nei vieno raktų komplekto neatidavė ieškovei.
Šalies argumentai
8.8. Apeliantų teiginius, kad ieškovė niekada nesinaudojo patalpomis (duomenys neskelbtini), paneigia bylos medžiaga. Patalpos tinkamos gyventi buvo jau nuo 2008 m. birželio mėn.; sutuoktiniai ten galėjo gyventi 2008 m. birželio - lapkričio mėnesiais, t. y. šešis mėnesius, kaip ir nurodyta atsiliepime į atsakovų priešieškinį.
8.9. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė naują aplinkybę, kad dovanojant M. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai planavo keisti gyvenamąją vietą ir apsigyventi naujos statybos bute Vilniuje. Pabrėžė, kad draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pasak ieškovės, ji atsiliepime į priešieškinį paaiškino, kad su sutuoktiniu įsigijo butą Vilniuje, kad Jungtinėje Karalystėje užsidirbę pinigų patys atvyktų ir gyventų bei dirbtų Vilniuje.
8.10. Apeliantai nepagrįstai ieškovei taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus kalbos mokėjimo reikalavimus, siekiantiems įsigyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi. Ieškovė lietuviškai kalba pakankamai gerai ir aiškiai. Ieškovė kritiškai vertina savo lietuvių kalbos mokėjimą, suvokia esanti kitatautė, todėl jos manymu, susirasti darbą jai bus lengviau Vilniuje, negu Šiauliuose.
8.11. Tvirtindami, kad naujos statybos būstas dėl mažesnių išlaikymo išlaidų yra žymiai racionalesnis gyvenimui, įrodymų, kad poilsio patalpų Vilniuje išlaikymo išlaidos yra mažesnės, nei buto Šiauliuose atsakovai nepateikė.
8.12. Teismo sprendimas yra motyvuotas.
8.13. Apeliantai siekia, kad teismo priteistas ieškovės bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas būtų mažinamas, nes ieškovė atsisakė vieno iš trijų materialiųjų ieškinio reikalavimų - reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tačiau neteigia, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas būtent dėl šio ieškovės reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 12 d. M. S. su banku AB „Swedbank“ sudarė Kredito sutartį Nr. 07-114927-FA, kuria bankas suteikė M. S. 34 754,40 Eur kreditą, skirtą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti (1 t. 15-27). Iš Kredito sutarties atsiradusiems įsipareigojimams užtikrinti M. S. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0002573 perkamas patalpas įkeitė banko naudai (1 t. b.l. 27-35). 2008 m. vasario 2 d. M. S. sudarė santuoką su ieškove A. S. (1 t. b.l. 7-8). (duomenys neskelbtini). M. S. mirė (1 t. b. l. 10). Po M. S. mirties atsiradusį palikimą pagal 2016 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notaro Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. GŠ-8994 priėmė ieškovė, taip pat atsakovai D. S. bei K. S.. Paveldimą turtą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios (poilsio) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 95-99). Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. S. (1/4 dalis), D. S. (1/4 dalis), A. S. (1/2 dalis); negyvenamoji patalpa-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. S. (1/4 dalis), D. S. (1/4 dalis), A. S. (1/2 dalis) (1 t. b. l. 11-13). Pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. AB „Swedbank“ raštą Nr. VLR-SPAMKT-1319, neįvykdyti įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 07-114927-FA – 16 983,41 Eur (1 t. b. l. 100). 2017 m. birželio 22 d. pareiškimais dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti atsakovai nurodė ieškovei ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos pareikšti savo sutikimą pirkti ½ dalį negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur, o ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama aukščiau minėtas poilsio patalpas Vilniuje priteisti jai, o atsakovams priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (taip pat prašė iš atsakovų priteisti po 3 845,95 Eur piniginę kompensaciją, tačiau šio reikalavimo vėliau atsisakė). Atsakovai priešieškiniu prašė patalpas Vilniuje priteisti jiems, o butą Šiauliuose – ieškovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą.
11. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo, nemotyvavo priešieškinio atmetimo, nevertino atsakovų pateiktų argumentų ir įrodymų, motyvuojamojoje skundžiamoje sprendimo dalyje neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
12. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).
13. Šiuo atveju, atsakovai, nurodę nepakankamą teismo sprendimo motyvavimą, nekelia klausimo dėl sprendimo panaikinimo bei grąžinimo bylą nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Kita vertus, skundžiamame teismo sprendime detaliai išvardinti byloje surinkti įrodymai, iš jo turinio yra aišku, kokios nustatytos faktinės aplinkybės lėmė pirmosios instancijos teismo išvadas (paveldimą turtą teismas atidalino pagal ieškovės siūlomą variantą, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su sutuoktiniu mokėjo pradinius įnašus bei įmokas grąžinant paskolą bankui, kurį laiką bute Vilniuje gyveno ir jį įrenginėjo, į ieškovės paaiškinimus, kad ji neatmeta galimybės apsigyventi Vilniuje, kad būstą (duomenys neskelbtini) g. išlaiko, moka už jį banko paskolą bei komunalinius mokesčius; taip pat tai, kad atsakovų pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), taip pat nurodytos teisės normos, kuriomis rėmėsi teismas. Taigi, skundžiamas sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai (tai, kad nepasisakyta dėl apeliaciniame skunde akcentuojamų priešieškinio argumentų, konkrečių atsakovų pateiktų įrodymų vertinimo), atsakovams neįrodinėjant būtinumo rinkti papildomus įrodymus ar pan., gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.
14. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
15. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).
16. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019).
17. Nagrinėjamu atveju, apeliantai teigia, kad ieškovė ieškinyje nenurodė faktinio pagrindo, t. y. neargumentavo reikalavimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtent jai, o teismas pažeidė proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai atsakovų pozicijai.
18. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog paveldėtus nekilnojamuosius daiktus padalinti į smulkesnius be neproporcingos žalos jų paskirčiai yra netikslinga ir neįmanoma, išdėstė aplinkybes, kad su atsakovais taikiai susitarti nepavyko, nes atsakovai siūlo ieškovei jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis išsipirkti iš jų už nerealią, ženkliai viršijančią rinkos vertę, kainą, ir kad ieškovei nesutikus su jų pasiūlymu, jiems priklausanti dalis nekilnojamojo turto bus parduota kitam asmeniui. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuolat teikė naujus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą dėl paveldėto turto atidalinimo jos nurodytu būdu. Atsakovai priešieškinyje savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad jie gyvena Vilniaus mieste; atsakovas K. S. dirba (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), kad poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), pritaikyta nuolatiniam gyvenimui; bei tuo, kad atsakovės tiek su Lietuva, tiek su konkrečia gyvenamąja vieta nesieja jokie ryšiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus, paneigiančius atsakovų nurodytas aplinkybes apie jų gyvenimą bei darbą Vilniuje, o apeliaciniame skunde argumentai, paneigiantys teismo sprendimo išvadą, kad atsakovų pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), iš esmės nenurodyti. Apeliantai neneigia, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) jie niekada negyveno, butas visuomet buvo nuomojamas, o ketinimus ateityje juo naudotis išreiškė abi šalys. Aplinkybė, kad atsakovai yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Lietuvoje, savaime nesuteikia pranašumo parenkant vieną iš dviejų Lietuvoje esančių nekilnojamojo turto objektų.
19. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės neturi įtakos turto įsigijimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos pervestas lėšas pradinių įmokų už patalpas Vilniuje, mokėjimui, pateikti banko išrašai, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (įskaitant tai, kad šalių paveldėtas butas Šiauliuose iki dovanojimo sandorio nuosavybės teise priklausė atsakovams), padeda atskleisti kiekvienos iš šalių ryšį su turtu, interesą turėti konkretų objektą. Pažymėtina, kad kaip jau minėta, būtent atsakovai ieškovei siūlė pirkti jiems nuosavybės teise priklausančias paveldėto turto dalis bei nurodė, jog neišreiškus sutikimo, turtas bus parduotas tretiesiems asmenims. Tai rodo atsakovų poreikio į konkretų turtą nebuvimą. Išdėstytos aplinkybės, ieškovės nuosekli pozicija dėl siekio turėti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), iš esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad iš dalies patenkinus ieškinį buvo pažeisti proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai.
20. Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino atsakovų atsiliepime nurodytų teiginių, kad ieškovei naudojantis mirusiojo M. S. sąskaita nuo 2015 m. vasario 27 d., nuomininkai į šią sąskaitą pervedė 7 460,84 Eur; bankui pagal 2007 m. spalio 12 d. kredito sutartį nuskaičius 5 370,74 Eur, atsakovė savo poreikiams panaudojo 2 548,49 Eur, todėl, pasak atsakovų, ieškovės teiginiai, kad ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo įsiskolinimą bankui bei moka einamąsias įmokas yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais atsikirtimais, kad be kredito įmokų, iš paminėtos sąskaitos buvo daromi mokėjimai tiesioginio debeto būdu paslaugų teikėjui (tai patvirtina pateiktas banko sąskaitos išrašas), todėl atsakovų nurodyta suma nėra tiksli; be to, į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. nuomos mokestis buvo sumokėtas atsakovui K. S.. Tikslus vėlesnių šalių mokėjimų už komunalines paslaugas, kredito grąžinimą, santykis (esant ginčui teisme), iš esmės neturi įtakos sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
21. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismo teiginiai, kad ieškovė ir M. S. kurį laiką būste, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir įrenginėjo, nepagrįsti jokiais leistinumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančiais įrodymais, grindžiami prielaidomis. Pasak apeliantų, visą laiką nuo buto įsigijimo, iki pat M. S. mirties šį butą valdė ir naudojosi atsakovai. Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą paminėtos aplinkybės būtų reikšmingos, jei atsakovai įrodytų tokį turto valdymą bei naudojimą savo nuožiūra. Tačiau šioje byloje atsakovai įrodinėjo, kad nuo įsigijimo atsakovai negalėjo naudotis butu, nes jis buvo nuomojamas, o iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuomos pajamos buvo pervedamos į M. S. sąskaitą. Kita vertus, teigdami, kad teismo argumentai nepagrįsti įrodymais, kokie įrodymai patvirtina jų išdėstytas aplinkybes apie naudojimąsi ginčo turtu, apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nenurodė. Dėl buto nuomos fakto kitas apeliantų argumentas, kad ieškovė bei M. S. iš Didžiosios Britanijos grįždavo į butą (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo, kad ieškovės ryšys su šia gyvenamąja patalpa yra didesnis. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą.
22. Taip pat atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, jog ieškovei atsisakius vieno iš pareikštų reikalavimų bei teismui iš dalies tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vykusių posėdžių kiekį, tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios bei į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės prašomas priteisti 8 709,01 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai sumažino iki 2 000 Eur, taip pat priteisė jos sumokėtą žyminį mokestį. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinys patenkintas iš dalies. Įvertinus ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, advokato byloje atliktus veiksmus, tai, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kurio pastaroji atsisakė, buvo sudėtinė reikalavimo dėl turto atidalinimo dalis, nėra jokio pagrindo dar labiau mažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo materialinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų (apeliantų) K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. (a.k(duomenys neskelbtini) po 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.