Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams K. S. ir D. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo byloje – AB „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams K. S. ir D. S., prašydama: 1) priteisti natūra ieškovei 62,23 m2 bendro ploto negyvenamąją patalpą – poilsio patalpas, esančią (duomenys neskelbtini); 2) priteisti natūra atsakovams 64,15 m2 bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) – kiekvienam po 1/2 dalį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų po 3 845,95 Eur pinigines kompensacijas; 4) bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė ieškovei A. S. terminą per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. primokėti 1355 Eur dydžio trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pridėti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.Teismas nustatė, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai priteisti ieškovei natūra patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovams – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 3 845,95 Eur piniginę kompensaciją. Tokiu būdu ieškinio dalykas yra 7691,90 Eur (po 3 845,95 Eur iš kiekvieno atsakovo) kompensacijos priteisimas ir 42200 Eur vertės turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 33000 Eur turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimas asmenine nuosavybe. Teismo vertinimu, pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovė ieškinio reikalavimais siekia tam tikros turtinės naudos – piniginės kompensacijos ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).Pasak teismo, nagrinėjamoje byloje ieškinio dalyką sudaro trys turtinio pobūdžio reikalavimai. Ieškovė yra sumokėjusi 113 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo ne tik priteisti 7691,90 Eur piniginę kompensaciją, tačiau ir nekilnojamąjį turtą pripažinti ieškovės ir atsakovų nuosavybe. Teismo vertinimu, ieškovės prašymai sudaro tris turtinio pobūdžio reikalavimus, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo teismas privalės pasisakyti, priimdamas sprendimą. Taigi šie ieškovės reikalavimai taipogi turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovei nustatė terminą – per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pažymėjo, jog žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus nagrinėjamojoje byloje sudaro 1468 Eur, kuris paskaičiuotas atsižvelgiant į prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydį bei turto vidutinę rinkos vertę. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 113 Eur, trūkstamo žyminio mokesčio dalis sudaro 1355 Eur, kurį teismas įpareigojo ieškovę sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Teismas ieškovei išaiškino, jog nustatytu terminu pašalinus nurodytus trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo yra 231 Eur, už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 50 Eur, viso 281 Eur. Kadangi ieškinys teismui teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, tai mokamas 75 proc. mokėtinos sumos žyminis mokestis - 211 Eur. Sumokėta 113 Eur, todėl už du reikalavimus reikėtų primokėti 98 Eur žyminio mokesčio. Tokio dydžio žyminį mokestį ieškovė ir primokėjo pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateikimo metu.Nutarties dalis dėl ieškinio reikalavimų atidalinti natūra bendrasavininkams atitinkamus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus laikymo savarankiškais ir turtiniais yra niekuo nepagrįsta ir neteisėta. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ginčijamojoje nutartyje pasisakydamas dėl ieškinio pobūdžio (turtinis ar neturtinis) bei žyminio mokesčio dydžio, netiesiogiai pasisakė ir dėl bylos rūšinio teismingumo, t. y. dėl to, kad byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį už reikalavimus atidalinti natūra bendrasavininkams atitinkamus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartis pripažintina teisėta bei pagrįsta.Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė pareiškė turtinius reikalavimus dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto, todėl jie yra įkainojami priklausomai nuo prašomo atidalinti turto rinkos vertės (sumos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau su tokia išvada negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra Reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010). Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės jai jokių tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, apeliantė nesiekia įgyti naujo turto. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovės turtinė padėtis nepagerės, jos turto dydis nepadidės, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto pripažino turtiniu reikalavimu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė viso yra sumokėjusi 211 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji turėtų primokėti 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto laikė turtiniu reikalavimu bei įpareigojo ieškovę už šį reikalavimą primokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, o ne kaip už neturtinį, todėl skundžiama nutartis iš dalies keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams (75 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti) pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį pakeisti ir nustatyti ieškovei A. S. terminą iki 2018 m. vasario 5 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą – primokėti 75 Eur žyminio mokesčio dalį.