Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-874-815/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-07
Bylos Nr.: A-874-815/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00094-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. A-874-815/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00094-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas), 261 800 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo tėvas S. J. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo, pareiškėjo senelio J. J. žemę. Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. C1-4696 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises S. J. turtinių teisių perėmėjams į jo tėvo J. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 2,38 ha žemės sklypo 1/3 dalį – 0,7933 ha, suteikiant neatlygintinai S. J. turtinių teisių perėmėjams (duomenys neskelbtini), 2000 kv. m naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, taip pat kad 0,5933 ha žemės išpirks valstybė, pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Pareiškėjas 2000 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl 0,5933 ha kompensuojamos žemės, taip pat 2013 m. balandžio 16 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas informuoti apie tolesnę nuosavybės teisių atkūrimo eigą. 2013 m. gegužės 31 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad žemės savininkas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, todėl nuosavybės teisių atkūrimo byla bus teikiama ekspertų komisijai svarstyti. 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sudaryta komisija 2015 m. vasario 24 d. išnagrinėjo turimus dokumentus dėl buvusio žemės savininko J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės ir nusprendė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, todėl pasiūlė dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų, todėl pareiškėjo buvo kreiptasi į teismą, o įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui, nedelsiant kreiptasi į NŽT Kauno miesto skyrių, kuris nurodė: kadangi 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 2,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį 2,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienas, o A. J. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į netinkamą žemės dalį, todėl skyrius kreipsis į prokuratūrą, nes nuosavybės teisės į dalį minėtos žemės A. J. įpėdiniams atkurtos nepagrįstai bei neteisėtai, dėl to pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus sustabdytas, kol prokuratūra atliks tyrimą bei bus pritaikyta restitucija.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija susidarė dėl atsakovo darbuotojų kaltės, kadangi po daugiau nei 23 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo paaiškėjo, kad prašant atkurti nuosavybės teises buvo neteisingai nurodytas žemės savininkas. Taigi, būtent dėl atsakovo kaltės pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, net ir nepaisant to, kad teismas nustatė juridinį faktą, vis vien reikėjo laukti, kol bus pritaikyta restitucija A. J. įpėdiniams ir atsakovas susigrąžins tai, ką suteikė nepagrįstai, ir tik tuomet bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas S. J. įpėdiniui, t. y. pareiškėjui. Tokia pati situacija yra ir su nuosavybės teisių atkūrimu į pareiškėjo senelės M. J. žemę. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jam turi būti nedelsiant atkuriamos nuosavybės teisės į jo tėvo S. J. žemę bei senelės M. J. žemę, o minėti nepagrįsto nuosavybės teisių atkūrimo ir restitucijos klausimai sprendžiami savo keliu, todėl atsakovo prašė įpareigoti Kauno miesto skyrių nedelsiant jam atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. J. ir į jo senelės M. J. iki nacionalizacijos valdytas žemes, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas. Dėl NŽT 2017 m. birželio 11 d. atsakymo Nr. 1SS-1570-(7.5.), taip pat dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. 8SD-128-(14.8.94.) dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. turėtą žemę, dėl nuosavybės teisių į M. J. turėtą žemę atkūrimo proceso, dėl M. J. iki 1940 m. turėtos žemės ploto ir S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė) kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-55-423/2019 pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam susipažinus su A. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo bylomis ir paaiškėjus neteisėtiems dokumentų taisymams, neteisėtiems žemėtvarkos specialistų veiksmams, kurie lėmė nuosavybės atkūrimą A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti nuosavybės dalis, buvo pateikta daug pareiškimų dėl dokumentų ir parašų klastojimo, galimai sąmoningų, turint suinteresuotumą, ar nusikalstamai aplaidžių valstybės institucijos darbuotojų (specialistų) neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises į žemę, tačiau pareiškėjo viltys, kad, nustačius nusikalstamas veikas, atsiras galimybė panaikinti administracinius aktus, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, žlugo, kadangi panaikinti administracinius aktus, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, pagal teisinį reglamentavimą nėra jokių galimybių. Nėra galimybių sugrąžinti to, kas A. J. įpėdiniams buvo neteisėtai atkurta ir taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias įstatymo normas.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam žala kilo iš žemėtvarkos specialistų veiksmais neteisėtai vykdyto nuosavybės teisių atkūrimo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atkūrus nuosavybės teises į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti dalis (šis faktas konstatuotas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-55-423/2019). Atsakovas pareiškėjui nurodė, jog nuosavybės teisės jam nebus atkuriamos, kadangi nuosavybės teisės į J. J. ir M. J. valdytas žemes, nors ir neteisėtai, tačiau jau atkurtos kitiems asmenims, o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtiems asmenims nebuvo panaikinti, prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas. Pareiškėjas pirmą kartą su nuosavybės teisių atkūrimo bylomis susipažino 2018 m. sausio 17 d., kuomet ir paaiškėjo neteisėti dokumentų taisymai, neteisėti žemėtvarkos specialistų veiksmai, kurie lėmė neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti nuosavybės dalis. Pareiškėjas prarado galimybę susigrąžinti 0,3966 ha ir 0,1125 ha ploto žemės sklypus, todėl patyrė 261 800 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas neturtinę žalą įvertino 200 000 Eur, atsižvelgdamas į savo patirtus per tris dešimtmečius neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

6. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą skundui paduoti, o netaikius senaties termino, pareiškėjo skundą atmesti.

7. NŽT nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais A. J. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. 0,3966 ha viršijant Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtos žemės plotą. B. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,7933 ha žemės, t. y. neviršijant Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyto B. J. valdyto žemės ploto. Įvertinus ir Kauno apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 01-4696, kuriuo S. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha, bendra jau atkurtos nuosavybės dalis yra 2,1833 ha, o likusi neatkurtos nuosavybės dalis yra 0,1967 ha, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas tenka S. J. įpėdiniams. Yra galiojantys ir nepanaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymai bei sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. J. įpėdiniams. Kauno miesto valdybai K. J. (M. J. marti) 1992 m. kovo 30 d. ir V. J. 1992 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 m. turėtą žemę ir K. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, tačiau nei nuosavybės teisių atkūrimo įsakymas, nei sprendimas nėra nuginčyti ir galiojantys.

8. NŽT atkreipė dėmesį, jog žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui), neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.)). Taigi, neįrodžius neteisėtos veikos, negalima įrodyti ir atsiradusios žalos, o tuo labiau priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos. Šie trys elementai yra būtini civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

9. NŽT CK 6.271 straipsnio 4 dalies kontekste nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai ir įsakymai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, o nuosavybės teisių atkūrimas į didesnį žemės plotą, nei yra įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, pažeistų teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo nurodoma patirta turtinė žala nėra adekvati, nes kaip ne kartą yra konstatavę teismai, atkuriant nuosavybės teises žemės vertė yra apskaičiuojama ne dabartine rinkos verte, o vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, pagal kurią Kauno mieste vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė – 312,79 Eur/ha.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teigė, kad neteisėti atsakovo veiksmai ar neveikimas turi būti apibrėžti laiko požiūriu ir konkrečia vieta bei turiniu ir jų prigimtis turi būti susijusi su nukentėjusiojo teisėtu reikalavimu. Tik tuo atveju teismas gali įvertinti, ar administravimo subjektas veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir ar tinkamai atliko jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjas tokių duomenų nenurodė, todėl abstrakčiais pareiškėjo teiginiais apie patirtą žalą teismas negali remtis. Pareiškėjo nurodoma patirta 200 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati, skunde nenurodomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumų pareiškėjui ar kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis. Atsakovas nėra atsakingas dėl pareiškėjui galimai kilusios žalos, kadangi nevykdė jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų veiksmų ir pareiškėjui galimai kilusios žalos, taip pat pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

II.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas iš NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 3372, Nr. 5727, Nr. 2884 nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentuodamas CK įtvirtintas viešajai atsakomybei nustatyti būtinas sąlygas, pagrindus civilinei atsakomybei atsirasti, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimais dėl civilinės atsakomybės paskirties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose, vertino, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš Kauno apskrities viršininko (administracijos) jai pavestų vykdyti funkcijų ir nustatytų uždavinių neįgyvendinimo, kuomet ji privalėjo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei teisingai juos taikyti, tačiau to nepadarė, ir dėl to atkuriant nuosavybės teises J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517- 587/2016 (toliau – Teismo sprendimas) nustatytą A. J. turėtą žemės plotą, o K. J. iš viso atkurtos nuosavybės teisės į 0,6431 ha (į J. J. turėtos žemės dalį – 0,39 ha, į M. J. turėtą žemę – 0,2250 ha, į vyro A. J. tenkančią dalį – 0,0281 ha), t. y. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą.

13. Teismas pripažino, kad atsakovo darbuotojai nagrinėjamu atveju veikė nepakankamai atidžiai, nes Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Pagal šias nuostatas institucija, kuri įgaliota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, negali asmenims atkurti nuosavybės teisių į didesnį žemės plotą, nei įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Akivaizdu, tai pripažino ir NŽT, kad atkuriant nuosavybės teises K. J., A. L. ir P. M. J. nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau Kauno apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1485-713/2017 pripažino, kad prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat akivaizdu, tai pripažino ir NŽT, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, o Kauno apygardos prokuratūra taip pat atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 4523 bei 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 02-01-6180 nėra panaikinti.

14. Teismas pripažino, kad pareiškėjas apie jo teisių atkurti nuosavybės teises į pretendento S. J. 1/3 dalį buvusio savininko J. J. turėtos žemės plotą ir į 1/2 dalį M. J. turėtos žemės plotą pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) veiksmų turėjo sužinoti jau 2017 m. sausio 30 d., kuomet Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Vyriausiasis prokuroras) 2017 m. sausio 30 d. nutarimu atmesti pareiškėjo skundą Nr. (AP-590) netenkino NŽT Kauno miesto skyriaus kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, kuris iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir Vyriausiojo prokuroro 2016 m. spalio 27 d. nutarime Nr. (3-AP-6056) išdėstyti (NŽT Kauno miesto skyriui prašant ginti viešąjį interesą dėl K. J., A. L. ir P. M. J. priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo) motyvai, t. y. nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas; 2017 m. kovo 21 d., kuomet Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1485-713/2017 pagal NŽT ieškinį atsakovui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Vyriausiojo prokuroro 2016 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (3-AP-6056) panaikinimo ir įpareigojimo Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo pagal NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi Nr. 8SD-5285-(14.8.7) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (K. J., A. L. ir P. M. J. priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo), sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nes pareiškėjas apie viešojo intereso gynimo procesą buvo informuotas NŽT Kauno miesto skyriaus raštais (2016 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 8SD-7290-(14.8.94) „Dėl informacijos suteikimo“, 2017 m. vasario 13 d. raštas Nr. 8SD-951-(14.8.94) „Dėl informacijos suteikimo“).

15. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste bei vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai buvo konstatuoti NŽT Kauno miesto skyriaus kreipimuose į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (2016 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. 8SD-5285-(14.8.7.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, 2016 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 8SD-7324.-(14.8.7.) „Dėl viešojo intereso gynimo“), o vėliausiai apie pažeistas teises turėjo sužinoti ir suvokti gavus NŽT 2017 m. birželio 11 d. raštą Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas vertino, kad pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) darbuotojų veiksmų žinojo jau tada, kai NŽT 2017 m. birželio 11 d. rašte Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, kad J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant pirmiau Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtą žemės plotą, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, ir esant pasibaigusiam viešojo intereso gynimo procesui, savo pažeistas teises dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. J. turėtą žemę atkūrimo, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjas turi teisę ginti Lietuvos CPK nustatyta tvarka (teisme). Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. sausio 18 d. (gauta teisme), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-758-525/2021 pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D. J., O. J., R. J., A. L., A. K., R. Š. dėl NŽT 2017 m. birželio 12 d. (skunde neteisingai nurodyta sprendimo data – 2017 m. birželio 11 d.) sprendimo Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti S. J. (įpėdinis V. J.) nuosavybės teisių atkūrimo klausimą bei kitų susijusių reikalavimų, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs NŽT 2017 m. birželio 12 d. rašto Nr. 1SS-1570-(7.5.) turinį, konstatavo, kad šiuo raštu nėra priimta jokių valdingų patvarkymų ar atsisakymo tokius patvarkymus priimti, rašte nėra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, kuri būtų privaloma ir skirta pareiškėjui, o tik pateikiama išsamesnė ir detalesnė informacija pareiškėjui apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą į buvusių savininkų S. J. bei M. J. turėtą nuosavybę. Taigi šis NŽT 2017 m. birželio 12 d. raštas Nr. 1SS-1570-(7.5.) yra iš esmės informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto sprendimas. Tai tik patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 11 d. turėjo suvokti, kad pagal aptartus Kauno apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus A. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. 0,3966 ha viršijant Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtos žemės plotą, ir kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. valdytą žemę, nes anksčiau minėtas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 02-01-6180 bei tos pačios dienos sprendimas Nr. 4523 yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, o nuosavybės teisių atkūrimas į didesnį žemės plotą, nei yra įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, pažeistų Atkūrimo įstatymą. Akivaizdu, jog net ir panaikinus NŽT 2017 m. birželio 12 d. raštą Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nebūtų atkurta faktinė situacija Teismo sprendimo įgyvendinimui.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl sprendė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 11 d. žinojo apie teisių pažeidimą, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taigi pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. kreipdamasis į teismą praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pasibaigus ieškinio senaties terminui pažeistai teisei apginti – pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas, taip pat netenkintinas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėjo teigimu, teismo vertinimas ir pareiškėjo sužinojimo apie pažeistas teises datos susiejimas su NŽT raštais yra nepagrįstas, kadangi reikšminga yra tai, kad jis su 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl NŽT 2017 m. birželio 11 d. atsakymo Nr. lSS-1570-(7.5.) dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. turėtą žemę ir dėl nuosavybės teisių į M. J. turėtą žemę atkūrimo. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad neteisėtą nuosavybės teisių į žemę atkūrimą lėmė valdžios institucijų klaidos, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo ir net negalėjo turėti jokios įtakos valdžios institucijų sprendimams, todėl jam neturi tekti ir atsakomybė už šias valdžios institucijų klaidas. Taigi, pareiškėjas siekė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į J. J. įpėdinio S. J. ir M. J. tenkančias pareiškėjui žemės dalis pareiškėjui būtų tęsiamas, nepaisant to, kad nuosavybės teisės buvo neteisėtai atkurtos kitiems asmenims. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Galutinis teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2021 m. vasario 10 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tuo atveju, jei teismai byloje būtų patenkinę pareiškėjo skundą, pareiškėjas nebūtų patyręs žalos. Be to, minėtoje byloje pareiškėjui tapo prieinamos susipažinti B. J. ir A. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylos, su kuriomis jis susipažino tik 2018 m. sausio 17 d., nes anksčiau NŽT Kauno miesto skyrius su šiomis bylomis pareiškėjui susipažinti neleido.

22. Pareiškėjas, išdėstydamas jo atliekamų veiksmų po susipažinimo su A. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo bylomis seką, kuri, pasak pareiškėjo, prasidėjo 2018 m. liepos 26 d. pareiškimo padavimu policijai dėl dokumentų ir parašų klastojimo, galimai sąmoningų, turint suinteresuotumą, ar nusikalstamai aplaidžių valstybės institucijos darbuotojų (specialistų) neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises į žemę bei akcentuodamas priimtus valstybės institucijų sprendimus baudžiamajame procese, pabrėžia, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl baudžiamojo proceso negalimumo galutinai tapo aišku, kad administraciniai aktai, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, nebus panaikinti, kaip ir jų pasėkoje pareiškėjo patirta žala nebus ištaisyta. Kitu atveju, t. y. įvykus pareiškėjo prašomam baudžiamajam procesui ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius nusikalstamas veikas, minėti administraciniai aktai būtų buvę panaikinti, būtų įvykdytas teisingumas – pareiškėjui jo pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (t. y. žeme) būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą jam tenkantį atkurti žemės plotą, t. y. pareiškėjas tokiu atveju nebūtų patyręs žalos.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjas nurodo, kad žalos paaiškėjimo momentas yra 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo momentas. Bylos dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį priskiriamos administracinių teismų kompetencijai ir turi būti nagrinėjamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. LAT išaiškinimų kontekste nėra galimybių sugrąžinti tai, kas A. J. įpėdiniams buvo neteisėtai atkurta, civilinio proceso tvarka, t. y. taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias įstatymo normas.

24. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties 62 punkte pateiktais išaiškinimais, tik išnaudojus visas galimybes, siekiant aktualių Kauno apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų panaikinimo, bei išnaudojus visas kitas galimybes, siekiant apginti pažeistas teises, ir jokiomis teisinėmis priemonėmis nepavykus apginti pažeistų teisių ir išvengti žalos, t. y. galutinai paaiškėjus žalos faktui, reikalautina iš Lietuvos valstybės patirtos žalos atlyginimo.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo institutą. Teismas nesigilino į faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad pareiškėjas nuosekliai ir rūpestingai siekė išnaudoti visas galimybes tikslu apginti savo pažeistas teises ir išvengti žalos atsiradimo ir tik jas išnaudojus, galutinai paaiškėjo žala, kuri atsirado Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. vasario 10 d. priėmus nutartį, konstatuojant, kad pareiškėjas neturi jokių galimybių gauti žemes natūra.

Atsiliepimas

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo dar 2015–2016 metais. Todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškinio senaties termino eigos pradžia ir yra būtent šie metai. Pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2018–2019 metais, nes skundas dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2021 m. sausio 13 d.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodė, kad neteisėtą nuosavybės teisių į žemę atkūrimą lėmė valdžios institucijų klaidos. Tai reiškia, jog pareiškėjas pripažįsta, kad jau tada žinojo apie neva tai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus. Taigi, pagal pareiškėjo pripažįstamas faktines aplinkybes, laikytina, jog jis pats sutinka, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. (iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.). Kita vertus, susipažinimo su byla momentas negali būti laikomas tinkama senaties termino skaičiavimo pradžia, kadangi apie galimai pažeistas teises ir neva tai kilusią žąlą pareiškėjas sužinojo (turėjo ir galėjo) iš 2016–2017 metų laikotarpio dokumentų. Juose buvo įvardinti visi „pažeidimai“, kuriuos pareiškėjas ir traktuoja kaip žalą. Svarbu ir tai, kad 2016–2017 metų laikotarpio dokumentai ir jų turinys nėra nuginčyti ar paneigti. Net ir pareiškėjo teiginys, kad jis su nuosavybės teisių atkūrimo byla susipažino tik 2018 m. sausio 17 d., vis tiek reiškia, kad terminas praleistas, nes į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip trejiems metams (2021 m. sausio 18 d.).

29. Atsakovo teigimu, kiti apeliacinio skundo motyvai dėl susipažinimo su nuosavybės teisių atkūrimo byla, dėl ikiteisminio tyrimo negali būti laikomi senaties termino skaičiavimo pradžia, nes tos aplinkybės jau buvo žinomos ir iš 2016–2017 metų laikotarpio dokumentų turinio, be to, nebuvo nustatyti jokie neteisėti veiksmai ar neveikimas. Be to, nuolat skundžiant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros bei teismo veiksmus, nepagrįsta tikėtis, kad net ir praėjus trims ir daugiau metų, bus panaikinti NŽT sprendimai ir bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas.

30. Atsakovas nurodo, kad atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog apie tai, kad nėra galimybių panaikinti administracinius aktus bei atgauti galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, pareiškėjas sužinojo tik iš Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. ar iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarčių. Būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas pats arba pasinaudodamas teisininkų pagalba, turėjo ir galėjo suvokti, jog praėjus daugiau kaip dešimčiai metų, administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebus panaikinti. Be to, tai buvo aišku ir iš 2016–2017 metų laikotarpio dokumentų turinio. Pareiškėjas dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

47. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 261 800 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nurodė, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, todėl netenkino pareiškėjo skundo.

48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad, esą, praleido ieškinio senaties terminą, pateikia tai, esą, pagrindžiančias aplinkybes, prašo skundą tenkinti.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

50. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo Lietuvos valstybei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant CK nuostatas, be kita ko, įtvirtinančias civilinės atsakomybės sąlygas, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-496-502/2018 konstatavo: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptardamas civilinės atsakomybės atsiradimo pagal CK 6.263 straipsnį sąlygas, yra konstatavęs, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurias jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).“ Šioje administracinėje byloje, kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos valstybės atstovas NŽT atliko neteisėtus veiksmus, tačiau kyla ginčas dėl ieškinio senaties termino.

51. CK 1.125 str. 9 d. (buv. 8 d.), be kita ko, nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018 ir kt.).

52. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018 ir kt.).

53. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino, kad pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) darbuotojų veiksmų žinojo jau tada, kai NŽT 2017 m. birželio 11 d. rašte Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, kad J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant pirmiau Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtą žemės plotą, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, ir esant pasibaigusiam viešojo intereso gynimo procesui, savo pažeistas teises dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. J. turėtą žemę atkūrimo, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjas turi teisę ginti Lietuvos CPK nustatyta tvarka (teisme). Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. sausio 18 d. (gauta teisme), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. paduodamas skundą teismui, siekė kitokia forma atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nereiškia, jog pareiškėjas nežinojo apie savo teisių pažeidimą, kad negalėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo laiku. Pareiškėjo bandymas atkurti nuosavybės teises teismine tvarka, žinant, jog NŽT veiksmai buvo neteisėti (pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodė, kad neteisėtą nuosavybės teisių į žemę atkūrimą lėmė valdžios institucijų klaidos), nereiškia ir negali būti aiškinama, kad pareiškėjas nežinojo apie jo teisių pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pasibaigus ieškinio senaties terminui pažeistai teisei apginti – pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) veiksmų, pareiškėjo skundas buvo atmestas pagrįstai.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis