Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-3609-505/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-20
Bylos Nr.: I3-3609-505/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00094-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala
51.5Žodinis bylų nagrinėjimas
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I3-3609-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00094-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovei advokatei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 261 800 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo tėvas S. J. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo, pareiškėjo senelio J. J. žemę. Teigė, kad 1997 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. C1-4696 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises S. J. turtinių teisių perėmėjams į jo tėvo J. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 2,38 ha žemės sklypo 1/3 dalį – 0,7933 ha, suteikiant neatlygintinai S. J. turtinių teisių perėmėjams (duomenys neskelbtini), 2000 kv. m naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, taip pat kad 0,5933 ha žemės išpirks valstybė, pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Nurodė, kad pareiškėjas 2000 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl 0,5933 ha kompensuojamos žemės, taip pat 2013 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas informuoti apie tolesnę nuosavybės teisių atkūrimo eigą. Pažymėjo, jog 2013 m. gegužės 31 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad žemės savininkas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos, todėl nuosavybės teisių atkūrimo byla bus teikiama ekspertų komisijai svarstyti. 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sudaryta komisija 2015 m. vasario 24 d. išnagrinėjo turimus dokumentus dėl buvusio žemės savininko J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės ir nusprendė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, todėl pasiūlė dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų, todėl pareiškėjo buvo kreiptasi į teismą, o įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui, nedelsiant kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kuris nurodė: kadangi 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 2,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį 2,38 ha žemės sklypo, esančio Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), kiekvienas, o A. J. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į netinkamą žemės dalį, todėl skyrius kreipsis į prokuratūrą, nes nuosavybės teisės į dalį minėtos žemės A. J. įpėdiniams atkurtos nepagrįstai bei neteisėtai, dėl to pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus sustabdytas, kol prokuratūra atliks tyrimą bei bus pritaikyta restitucija.

Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, tokia situacija susidarė dėl atsakovės darbuotojų kaltės, kadangi po daugiau nei 23 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo paaiškėjo, kad prašant atkurti nuosavybės teises buvo neteisingai nurodytas žemės savininkas. Taigi, būtent dėl atsakovės kaltės pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, net ir nepaisant to, kad teismas nustatė juridinį faktą, vis vien reikėjo laukti, kol bus pritaikyta restitucija A. J. įpėdiniams, ir atsakovė susigrąžins tai, ką suteikė nepagrįstai, ir tik tuomet bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas S. J. įpėdiniui, t. y. pareiškėjui. Pažymėjo, jog tokia pati situacija yra ir su nuosavybės teisių atkūrimu į pareiškėjo senelės M. J. žemę. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jam turi būti nedelsiant atkuriamos nuosavybės teisės į jo tėvo S. J. žemę bei senelės M. J. žemę, o minėti nepagrįsto nuosavybės teisių atkūrimo ir restitucijos klausimai sprendžiami savo keliu, todėl atsakovės prašė įpareigoti Kauno miesto skyrių nedelsiant jam atkurti nuosavybės teises į jo tėvo S. J. ir į jo senelės M. J. iki nacionalizacijos valdytas žemes, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas. Pažymėjo, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 11 d. atsakymo Nr. 1SS-1570-(7.5.), taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. 8SD-128-(14.8.94.) dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. turėtą žemę, dėl nuosavybės teisių į M. J. turėtą žemę atkūrimo proceso, dėl M. J. iki 1940 m. turėtos žemės ploto ir S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė) kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškino, kad, pareiškėjui susipažinus su A. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo bylomis ir paaiškėjus neteisėtiems dokumentų taisymams, neteisėtiems žemėtvarkos specialistų veiksmams, kurie lėmė nuosavybės atkūrimą A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti nuosavybės dalis, buvo pateikta daug pareiškimų dėl dokumentų ir parašų klastojimo, galimai sąmoningų, turint suinteresuotumą, ar nusikalstamai aplaidžių valstybės institucijos darbuotojų (specialistų) neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises į žemę, tačiau pareiškėjo viltys, kad, nustačius nusikalstamas veikas, atsiras galimybė panaikinti administracinius aktus, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, žlugo, kadangi panaikinti administracinius aktus, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, pagal teisinį reglamentavimą nėra jokių galimybių. Taip pat pažymėjo, jog nėra galimybių sugrąžinti to, kas A. J. įpėdiniams buvo neteisėtai atkurta ir taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias įstatymo normas.

Pabrėžė, jog jam žala kilo iš žemėtvarkos specialistų veiksmais neteisėtai vykdyto nuosavybės teisių atkūrimo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atkūrus nuosavybės teises į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis (šis faktas konstatuotas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad atsakovė jam nurodė, jog nuosavybės teisės jam nebus atkuriamos, kadangi nuosavybės teisės į J. J. ir M. J. valdytas žemes, nors ir neteisėtai, tačiau jau atkurtos kitiems asmenims, o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtiems asmenims nebuvo panaikinti, prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas. Akcentavo, kad pareiškėjas pirmą kartą su nuosavybės teisių atkūrimo bylomis susipažino 2018 m. sausio 17 d., kuomet ir paaiškėjo neteisėti dokumentų taisymai, neteisėti žemėtvarkos specialistų veiksmai, kurie lėmė neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą A. J. įpėdiniams, viršijant jiems priklausančias atkurti nuosavybės dalis. Nurodė, jog pareiškėjas prarado galimybę susigrąžinti 0,3966 ha ir 0,1125 ha ploto žemės sklypus, todėl patyrė 261 800 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas neturtinę žalą įvertino 200 000 Eur atsižvelgdamas į savo patirtus per tris dešimtmečius neigiamus išgyvenimus. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais A. J. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. 0,3966 ha viršijant Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtos žemės plotą. B. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,7933 ha žemės, t. y. neviršijant Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyto B. J. valdyto žemės ploto. Įvertinus ir Kauno apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 01-4696, kuriuo S. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha, bendra jau atkurtos nuosavybės dalis yra 2,1833 ha, o likusi neatkurtos nuosavybės dalis yra 0,1967 ha, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas tenka S. J. įpėdiniams. Pažymėjo, kad yra galiojantys ir nepanaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymai bei sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. J. įpėdiniams. Paaiškino, jog Kauno miesto valdybai K. J. (M. J. marti) 1992 m. kovo 30 d. ir V. J. 1992 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 m. turėtą žemę ir K. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, tačiau nei nuosavybės teisių atkūrimo įsakymas, nei sprendimas nėra nuginčyti ir galiojantys.

Atkreipė dėmesį, jog žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str.). Taigi, neįrodžius neteisėtos veikos, negalima įrodyti ir atsiradusios žalos, o tuo labiau priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos. Šie 3 elementai yra būtini civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, „jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai ir įsakymai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, o nuosavybės teisių atkūrimas į didesnį žemės plotą, nei yra įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, pažeistų teisinį reglamentavimą. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma patirta turtinė žala nėra adekvati, nes kaip ne kartą yra konstatavę teismai, atkuriant nuosavybės teises žemės vertė yra apskaičiuojama ne dabartine rinkos verte, o vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, pagal kurią Kauno mieste vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė – 312,79 Eur/ha.

Atsakovės nuomone, neteisėti atsakovės veiksmai ar neveikimas turi būti apibrėžti laiko požiūriu ir konkrečia vieta bei turiniu ir jų prigimtis turi būti susijusi su nukentėjusiojo teisėtu reikalavimu. Tik tuo atveju teismas gali įvertinti, ar administravimo subjektas veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir ar tinkamai atliko jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjas tokių duomenų nenurodė, todėl abstrakčiais pareiškėjo teiginiais apie patirtą žalą teismas negali remtis. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma patirta 200 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati, skunde nenurodomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi sukelti nepatogumų pareiškėjui ar kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Mano, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis. Pažymėjo, jog atsakovė nėra atsakinga dėl pareiškėjui galimai kilusios žalos, kadangi nevykdė jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų veiksmų ir pareiškėjui galimai kilusios žalos, taip pat pareiškėjas neįrodė jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, o netaikius senaties termino pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skunde teismui pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra kildinami iš institucijų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir iki jo panaikinimo galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo ir yra suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus, tų pačių veiksmų ar neveikimo, apimančio laikotarpį nuo pareiškėjo prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo iki pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą.

Bylos duomenys (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 3372, Nr. 5727, Nr. 2884) patvirtina, kad tuometei Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę 1991 m. gruodžio 16 d. pateikė pareiškėjo tėvas S. J., prašydamas atkurti nuosavybės teises „natūra“, o pareiškėjas tuometei Kauno miesto valdybai 1992 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. ir M. J. turėtą žemę, nurodydamas pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą „ekvivalentine natūra“. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas, kaip S. J. turtinių teisių perėmėjas, tuometės Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę natūra, o 2007 m. vasario 20 d. prašyme nurodė: „kompensavimo būdą pasirenku žeme“.

Taip pat nustatyta, kad tuometei Kauno miesto valdybai prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą žemę 1992 m. kovo 30 d. pateikė K. J. (A. J. sutuoktinė), KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui 2000 m. birželio 8 d. P. M. J. ir 1999 m. spalio 28 d. A. L. (A. J. vaikai). Taip pat tuometei Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą žemę 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė R. Š., A. K., P.A. J., V. J. (B. J. vaikai) bei E. J. (B. J. sutuoktinė) ir J. J. (B. J. vaikas) (pastarieji mirė), o R. Š., A. K., P. A. J., V. J. tuometei Kauno miesto valdybai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Teismo sprendimas) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. 2,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį (po 0,7933 ha) 2,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvo S. J. E. I k., (duomenys neskelbtini), turėtą žemę pateikti. Iš atkūrimo bylų duomenų nustatyta, kad, atnaujinus terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į S. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą žemę pateikti, pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises į S. J. turėtą žemę nepateikė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) įvertino, kad pareiškėjo tuometei Kauno miesto valdybai 1992 m. rugpjūčio 4 d. pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą žemę, kuriame nurodytas pareiškėjo pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ (lygiavertis turėtajam žemės sklypas kitoje vietoje) iš esmės laikytinas prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo dėl buvusio savininko S. J. turėtos žemės, nes pagal Teismo sprendimą tai ta pati J. J. žemė.

Taip pat nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 01-4696 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ S. J. atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo J. J. turėtos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. turėtos žemės dalį, t. y. 0,39 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 4524 P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. turėtos žemės dalį, t. y. 0,40 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 02-01-5153 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo ir kompensavimo pinigais piliečiams, atsisakiusiems naujo žemės sklypo Kaune“ ir 2000 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 2669 A. L. už 0,20 ha žemės, jai atsisakius naujo žemės sklypo individualiai statybai, paskirta piniginė kompensacija, kuri yra išmokėta. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. spalio 8 d. A. L. vardu patvirtino išvadą Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią už 0,20 ha J. J. turėtos žemės A. L. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Taigi, J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant pirmiau Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtą žemės plotą.

Be to, nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2324 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) V. J., B.“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1806 ha plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,1806 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 8S-139-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į B. J. turėtos 0,1100 ha žemės (iš šio ploto iki J. J. turėtos žemės dalis – 0,01176 ha), atlyginant pinigais. Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 7219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) A. K.“ A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1983 ha buvusio savininko J. J. turėtos žemės, išmokant už 0,1983 ha žemės piniginę kompensaciją (išmokėta). Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 7217 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) R. Š.“ R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1984 ha buvusio savininko J. J. turėtos žemės, išmokant už 0,1984 ha žemės piniginę kompensaciją (išmokėta). Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 5658 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui P. A. J.“ P. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1984 ha buvusio savininko J. J. turėtos žemės, išmokant už 0,1984 ha piniginę kompensaciją (išmokėta).

Taigi, V. J., P. A. J., R. Š. ir A. K. bendrai nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,7933 ha žemės, t. y. neviršijant Teismo sprendimu nustatyto B. J. turėto žemės ploto po buvusio savininko J. J. mirties. V. J., P. A. J., R. Š. ir A. K., pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. turėtą žemę, teisės yra atkurtos į tokį plotą, kuris B. J. priklauso pagal minėtą Teismo sprendimą.

NŽT Kauno miesto skyrius, nustatęs, kad Kauno apskrities viršininko administracija, vykdydama pavestas funkcijas ir įgyvendindama nustatytus uždavinius, privalėjo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei teisingai juos taikyti, tačiau to nepadarė, ir dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises K. J., A. L. ir P. M. J. į žemę nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, pripažino, kad buvo pažeistas viešasis interesas, pagal kurį valstybės institucijų veikloje turėtų būti užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų visuomenei.

NŽT Kauno miesto skyrius, įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad po J. J. mirties iki nacionalizacijos jo turėtą 2,38 ha žemės plotą jo vaikai valdė lygiomis dalimis, ir nustatęs, kad A. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, negu jiems priklausytų, 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8SD-5285-(14.8.7.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydamas įvertinti dokumentų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 dalį (teisiškai priklausė atkurti į 1/3 dalį) J. J. iki mirties turėtos žemės jo sūnaus A. J. įpėdiniams K. J., A. L., P. M. J., atitiktį faktinėms aplinkybėms bei teisės aktams ir, nustačius pažeidimų, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 2 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorės nutarimą Nr. 3T-2172, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT Kauno miesto skyrius, nesutikdamas su juo, Kauno apygardos prokuratūrai 2016 m. rugsėjo 29 d. pateikė skundą Nr. 8SD-58S1-(14.8.94.) „Dėl Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 3T-2172 „Atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones“. NŽT Kauno miesto skyriuje 2016 m. spalio 28 d. gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (3-AP-6056), kuriuo NŽT Kauno miesto skyriaus skundas buvo atmestas, NŽT Kauno miesto skyrius, nesutikdamas su pastaruoju nutarimu, 2016 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. spalio 27 d. nutarimo atmesti pareiškėjo skundą Nr. (3-AP-6056) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs faktines aplinkybes, posėdžio metu šalių atstovių išdėstytus argumentus, aptarus prokurorų nutarimuose nurodytus įrodymus, pripažino, kad NŽT Kauno miesto skyriaus ieškinys nepagrįstas ir jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, o šiuo atveju nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. vasario 6 d. skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. J. į J. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)., turėtą žemę ir pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. iki nacionalizacijos Jonavos g. 178, Kaune, turėtą žemę proceso vilkinimo, taip pat S. J. turėtos žemės pripažinimo kitos paskirties žeme, ir NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. 8SD-128-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ ir 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 8SD-410-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktų atsakymų pagrįstumo, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 3IN-3685(8.1) „Dėl skundo nagrinėjimo“ persiųstą pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 25 d. skundą „Dėl Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 7 d. pateikto skundo nagrinėjimo“, 2017 m. birželio 11 d. rašte Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei įvertinus pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras nesikreipė dėl viešojo intereso gynimo, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, padarė išvadą, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. J. likusį buvusio savininko J. J. turėtos žemės plotą, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės, t. y. 0,1967 ha žemės plotą (0,1967 ha = 0,7933 ha (S. J. turėtos žemės plotas) – 0,20 ha (S. J. sprendimu atkurtas žemės plotas) – 0,3966 ha (pretendentams į A. J. turėtą žemę atkurtas žemės plotas, viršijant jiems atkurti nuosavybės teises priklausantį žemės plotą). Taip pat pripažino, jog išnaudojo visas galimybes siekdama panaikinti tuomečio Kauno apskrities viršininko priimtus iš dalies neteisėtus sprendimus, kuriais K. J., A. L., P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą nei jiems priklausė, todėl savo pažeistas teises dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. J. turėtą žemę atkūrimo pareiškėjas turi teisę ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (teisme).

Bylos duomenys (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat patvirtina, kad tuometei Kauno miesto valdybai K. J. (M. J. marti) 1992 m. kovo 30 d. ir pareiškėjas 1992 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 m. turėtą žemę.

Išnagrinėjus nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. iki 1940 m. turėtą žemę, t. y. 0,2250 ha. Minėtu 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 4523 K. J. iš viso atkurtos nuosavybės teisės į 0,6431 ha (į J. J. turėtos žemės dalį – 0,39 ha, į M. J. turėtą žemę – 0,2250 ha, į vyro A. J. tenkančią dalį – 0,0281 ha). Kadangi prašymus į M. J. turėtos žemės dalį 0,2250 ha, esančią (duomenys neskelbtini), pateikė K. J. ir pareiškėjas (kiekvienam priklauso po 1/2 dalį, t. y. po 0,1125 ha), darė išvadą, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą.

Dėl šio nustatyto fakto NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 8SD-7324.-(14.8.7.) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą „Dėl viešojo intereso gynimo“ su prašymu panaikinti dalį 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 02-01-6180 ir 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 4523. NŽT Kauno miesto skyriuje 2017 m. sausio 2 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 3T-AP-7909. Minėtą 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 3T-AP-7909 NŽT Kauno miesto skyrius Kauno apygardos prokuratūrai apskundė 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 8SD-77-(14.8.7.) „Skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones Nr. 3T-AP-7909“. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. vasario 2 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. sausio 30 d. nutarimą atmesti pareiškėjo skundą Nr. (AP-590), kuris iš esmės buvo grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso vyriausiojo prokuroro 2016 m. spalio 27 d. nutarime Nr. (3-AP-6056) išdėstyti (Kauno miesto skyriui prašant ginti viešąjį interesą dėl K. J., A. L. ir P.i M. J. priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo), t. y. nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas.

NŽT minėtame 2017 m. birželio 11 d. rašte Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjas savo pažeistas teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę turi teisę ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (teisme).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 261 800 Eur turtinę ir 200 000 Eur neturtinę žalą, kurią jis patytė dėl NŽT tarnautojų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjui 2018 m. sausio 17 d. pirmą kartą susipažinus su minėtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų (A. J. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiaga pareiškėjui paaiškėjo daug žemėtvarkos specialistų padarytų pažeidimų vykdant nuosavybės teisių atkūrimą A. J. įpėdiniams, dėl to J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į ½ dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą A. J. valdytos žemės plotą, o taip pat K. J. (A. J. sutuoktinė) atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. žemę (duomenys neskelbtini), 0,1125 ha viršijant priklausančią jai atkurti dalį. Taigi, susipažinus su A. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo bylomis, paaiškėjo neteisėti dokumentų taisymai bei galimas parašų klastojimas, neteisėti galimai sąmoningi ar nusikalstamai aplaidūs nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių žemėtvarkos darbuotojų (A. V.) veiksmai. Kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00169-2019 pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl dokumentų ir parašų klastojimo, galimai sąmoningų, turint suinteresuotumą ar nusikalstamai aplaidžių valstybės institucijos darbuotojų (specialistų) neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo nutrauktas, taigi, pareiškėjo viltys, kad, nustačius nusikalstamas veikas, atsiras galimybė panaikinti administracinius aktus, kuriais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis, žlugo. Šiuo atveju žala kilo iš žemėtvarkos specialistų veiksmais neteisėtai vykdyto nuosavybės teisių atkūrimo, neteisėtai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, atkūrus nuosavybės teises į J. J. iki mirties priklausiusią žemę ir M. J. žemę A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti dalis. Taigi, pareiškėjas prarado galimybę susigrąžinti 0,3966 ha ir 0,1125 ha ploto žemės sklypus. Pareiškėjui praradus galimybę susigrąžinti žemės sklypus, patirta turtinė žala sudaro 261 800 Eur (0,3966 ha žemės vertė yra 218 300 Eur + 0,1125 ha žemės vertė yra 43 500 Eur).

Atsakovė atsiliepime į skundą teigė, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo dar 2015–2016 metais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškinio senaties termino eigos pradžia ir yra būtent šie metai. Vadinasi, pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2018–2019 metais, o skundas dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2021 m. sausio 13 d. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra praleistas, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundui atmesti, todėl prašo teismo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; kt.).

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-520/2021; kt.).

Analizuojant ir vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad Lietuvos valstybės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, matyti, kad pareiškėjas mano, jog tą turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) jai pavestų vykdyti funkcijų ir nustatytų uždavinių neįgyvendinimo, kuomet ji privalėjo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei teisingai juos taikyti, tačiau to nepadarė, ir dėl to atkuriant nuosavybės teises J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtą žemės plotą, o K. J. iš viso atkurtos nuosavybės teisės į 0,6431 ha (į J. J. turėtos žemės dalį – 0,39 ha, į M. J. turėtą žemę – 0,2250 ha, į vyro A. J. tenkančią dalį – 0,0281 ha), t. y. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą.

Teismas pripažįsta, kad atsakovės darbuotojai nagrinėjamu atveju veikė nepakankamai atidžiai, nes Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Pagal šias nuostatas institucija, kuri įgaliota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, negali asmenims atkurti nuosavybės teisių į didesnį žemės plotą, nei įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Akivaizdu, tai pripažino ir NŽT, atkuriant nuosavybės teises K. J., A. L. ir P. M. J. nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau Kauno apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat akivaizdu, tai pripažino ir NŽT, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, o Kauno apygardos prokuratūra taip pat atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 4523 bei 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 02-01-6180 nėra panaikinti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjas apie jo teisių atkurti nuosavybės teises į pretendento S. J. 1/3 dalį buvusio savininko J. J. turėtos žemės plotą ir į 1/2 dalį M. J. turėtos žemės plotą pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) veiksmų turėjo sužinoti jau 2017 m. sausio 30 d., kuomet Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2017 m. sausio 30 d. nutarimu atmesti pareiškėjo skundą Nr. (AP-590) netenkino NŽT Kauno miesto skyriaus kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, kuris iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. spalio 27 d. nutarime Nr. (3-AP-6056) išdėstyti (NŽT Kauno miesto skyriui prašant ginti viešąjį interesą dėl K. J., A. L. ir P. M. J. priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo) motyvai, t. y. nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas; 2017 m. kovo 21 d., kuomet Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (3-AP-6056) panaikinimo ir įpareigojimo Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreipimąsi Nr. 8SD-5285-(14.8.7) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (K. J., A. L. ir P. M. J. priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo), kuomet teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nes pareiškėjas apie viešojo intereso gynimo procesą buvo informuotas NŽT Kauno miesto skyriaus raštais (2016 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 8SD-7290-(14.8.94) „Dėl informacijos suteikimo“, 2017 m. vasario 13 d. raštas Nr. 8SD-951-(14.8.94) „Dėl informacijos suteikimo“).

Kaip minėta, atsakovė atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai buvo konstatuoti NŽT Kauno miesto kreipimuose į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (2016 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. 8SD-5285-(14.8.7.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, 2016 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 8SD-7324.-(14.8.7.) „Dėl viešojo intereso gynimo“), o vėliausiai apie pareiškėjo pažeistas teises turėjo sužinoti ir suvokti gavus NŽT 2017 m. birželio 11 d. raštą Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; kt.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) darbuotojų veiksmų žinojo jau tada, kai NŽT 2017 m. birželio 11 d. rašte Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, kad J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 0,3966 ha viršijant pirmiau Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtą žemės plotą, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, ir esant pasibaigusiam viešojo intereso gynimo procesui, savo pažeistas teises dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. J. turėtą žemę atkūrimo, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjas turi teisę ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (teisme). Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. sausio 18 d. (gauta teisme), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas V. J. teigė, jog apie jo pažeistas teises jis galutinai suvokė tik pirmą kartą susipažinęs su nuosavybės teisių atkūrimo bylų medžiaga 2018 m. sausio 17 d. (šis faktas yra užfiksuotas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje), o susipažinus su A. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo bylomis, pareiškėjui paaiškėjo neteisėti dokumentų taisymai, neteisėti žemėtvarkos specialistų veiksmai, kurie lėmė neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą A. J. įpėdiniams viršijant jiems priklausančias atkurti nuosavybės dalis, taigi pareiškėjas, nepaisydamas to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi su skundu į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas nepraleisti trejų metų ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D. J., O. J., R. J., A. L., A. K., R. Š. dėl NŽT 2017 m. birželio 12 d. (skunde neteisingai nurodyta sprendimo data – 2017 m. birželio 11 d.) sprendimo Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti S. J. (įpėdinis V. J.) nuosavybės teisių atkūrimo klausimą; šio sprendimo dalies dėl nuosavybės teisių į M. J. valdytą žemę atkūrimo proceso panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą; šio sprendimo dalies dėl M. J. iki 1940 m. valdyto žemės ploto panaikinimo; šio sprendimo dalies dėl S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė) panaikinimo; NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. 8SD-128-(14.8.94.) dalies dėl M. J. iki 1940 m. valdyto žemės ploto ir S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė) panaikinimo, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pripažino, kad, įvertinusi NŽT 2017 m. birželio 12 d. rašto Nr. 1SS-1570-(7.5.) turinį, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad šiuo raštu nėra priimta jokių valdingų patvarkymų ar atsisakymo tokius patvarkymus priimti, rašte nėra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, kuri būtų privaloma ir skirta pareiškėjui, o tik pateikiama išsamesnė ir detalesnė informacija pareiškėjui apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą į buvusių savininkų S. J. bei M. J. turėtą nuosavybę. Taigi šis NŽT 2017 m. birželio 12 d. raštas Nr. 1SS-1570-(7.5.) yra iš esmės informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto sprendimas. Taigi, tai tik patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 11 d. turėjo suvokti, kad pagal aptartus Kauno apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus A. J. įpėdiniams yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. 0,3966 ha viršijant Teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtos žemės plotą, ir kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. valdytą žemę, nes anksčiau minėtas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 02-01-6180 bei tos pačios dienos sprendimas Nr. 4523 yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, o nuosavybės teisių atkūrimas į didesnį žemės plotą, nei yra įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, pažeistų Atkūrimo įstatymą. Akivaizdu, jog net ir panaikinus NŽT 2017 m. birželio 12 d. raštą Nr. 1SS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nebūtų atkurta faktinė situacija Teismo sprendimo įgyvendinimui.

Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 11 d. žinojo apie teisių pažeidimą, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taigi pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. (gauta teisme) kreipdamasis į teismą praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog, pasibaigus ieškinio senaties terminui pažeistai teisei apginti – pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko (administracijos) veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo V. J. skundas šioje byloje yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė