- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1485-713/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūros Viešojo
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl prokuroro nutarimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (3-AP-6056) nepagrįstu ir jį panaikinti; įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016-08-23 kreipimąsi Nr.8SD-5285-(14.8.7) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (41-46 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, priimant Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 02-01-5153 bei 2000 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 2669 dalį, kuria A. L. už 0,20 ha suteikta piniginė kompensacija - 15360 Lt;
Kauno apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymo Nr. 02-01-6180 ir 2003-09-29 d. sprendimo Nr. 4524, kuria P. M. J. atkurta nuosavybės teisė į jo senelio J. J. žemės sklypo 2,38 ha dalį, nustatant už 0,40 ha kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis);
Kauno apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymo Nr. 02-01-6180 ir 2003-09-29 sprendimo Nr. 4523 dalį, kuria K. J. atkurta nuosavybės teisė į jos senelio J. J. žemės sklypo 2,38 ha dalį, nustatant už 0,39 ha kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis);
bei 2003-10-08 Kauno apskrities išvados Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dalį, pagal kurią A. L. į senelio J. J. turėto žemės sklypo 2,38 ha dalį, suteiktas 0,2281 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 1dalies, 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Tokią išvadą ieškovė padarė dėl to, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-587/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., mirusio 1938 m. kovo 28 d., mirties iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d., 2,38 ha ploto žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius prašė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus inicijuoti minėtų administracinių aktų panaikinimą dalyse, kuriomis J. J. sūnaus A. J. pretendentams buvo atkurta daugiau tenkančios žemės dalies kito sūnaus S. J. pretendento V. J. sąskaita. Prokurorė R. J. 2016-09-02 nutarimu Nr. 3T-2172 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesnysis prokuroras 2016-10-27 išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus skundą, nutarimu Nr.(3-AP-6053) skundą atmetė.
Ieškovės nuomone, aukštesniojo prokuroro nutarimas ir jo išvados nepagrįsti, kadangi prokuroras netyrė faktinių aplinkybių, o iš karto taikė ieškinio senaties terminą. Prokurorės R. J. 2016-09-02 nutarimas Nr. 3T-2172 turėjo būti panaikintas, kadangi tik teismui priklauso diskrecijos teisė taikyti ieškinio senatį ar ginti pažeistą viešąjį interesą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ne vien tik pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, laikytini esminiais ir sudaro pagrindą naikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros. Nuosavybės teisių atkūrimas laikantis teisės aktų reikalavimų yra susijęs su visos visuomenės, t.y. viešuoju interesu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (56-59 b.l.). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu. Nurodė, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundų dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimu argumentus, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, teismas gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus. Skunde pareiškėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui. Atsakovė neginčija, kad pagrindinis ir svarbiausias atsisakymo ginti viešąjį interesą argumentas yra senaties terminas, kadangi nuo priimto ginčijamo akto praėjo daugiau nei 14 metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2016-08-24 Kauno apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškime buvo prašoma nustačius pažeidimus, kreiptis į teismą su prašymais pripažinti negaliojančiais dalyje Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. priimtus įsakymą Nr. 02-01-5153 ir sprendimą Nr. 2669; Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 02-01-6180 ir sprendimus Nr. 4524 bei Nr. 4523; 2003 m. spalio 08 d. priimtą Kauno apskrities išvadą Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“. Šiais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. (iš viso valdžiusio 2,38 ha; mirusio 1938-03-28) nuosavybės teise valdytą 1,19 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) valsčiuje, J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J., A. L., Pranciškui M. J. (28-34, 10-15 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016-05-17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-587/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., mirusio 1938 m. kovo 28 d., mirties iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. 2,38 ha ploto žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį žemės sklypo. Taip pat teismas atnaujino pareiškėjui V. J. įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (16-19 b.l.).
Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. J. 2016 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso įgyvenimo priemones (20-23 b.l.).
Nutarime prokurorė nurodė, jog kiekvienu atveju, siekiant nustatyti ar yra padarytas teisės pažeidimas, ir ar pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Prokuroro teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo negali būti absoliutinama, yra svarbu nustatyti ar nėra suėję senaties terminai pareiškimui paduoti. Prokurorė nustatė, jog pareiškimas gautas 2016-08-24, prašoma kreiptis į teismą dėl aktų, priimtų 2000 m. - 2003 m. panaikinimo. Šiems administraciniams aktams ginčyti jau yra suėjęs 10 metų ieškininės senaties terminas. Šiuo pagrindu nutarta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant teisinio pagrindo.
Nacionalinė žemės tarnyba 2016-10-03 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė skundą dėl prokurorės R. J. nutarimo, nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūrai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nėra kliūčių, o senaties terminai neturėtų būti taikomi (10-15 b.l.).
2016-10-27 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. priėmė skundžiamą nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-10-03 skundą atmetė, nurodė, jog 2016-09-02 prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (24–27 b.l.).
CPK 5 straipsnio 3 dalis nustatyto, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešąjam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši prokuroro funkcija detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Teismas neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, t.y. teismas nesprendžia klausimų, kuriuos spręsti priklauso prokuroro diskrecijai, o gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgaliojimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme.
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d.). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Ieškovė prašo panaikinti tik Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. nutarimą, tačiau neprašo panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas pagal byloje surinktą byloje medžiagą ir išklausęs šalių atstovų pasisakymų, patikrino ar Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. J. nagrinėdama pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 23 d. skundo prašymus, taip pat skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokurorės R. J. 2016 m. rugsėjo 02 d. nutarimo, nepažeidė proceso normų, nustatančių tyrimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas.
Ieškovės skundų nagrinėjimo medžiaga (Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J. Nr.10.7-63-16 1t., 2 t., 3 t.), civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad prokurorai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei faktinius duomenis, taip pat įvertino prokuratūrai pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus medžiagą. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2016-09-02 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nustatyta, jog prokurorė, priimdama nutarimą, analizavo visas aplinkybes, jas vertino ir padarė išvadą, atsižvelgdama į teismų suformuotą praktiką. Prokurorė nurodė, jog nuo ginčijamo administracinio akto iki Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į prokuratūrą dienos dėl viešojo intereso gynimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Prokurorė rėmėsi teismų suformuota praktika, jog tuomet, kai nustatoma, kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, reikia aiškintis, ar nėra pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą. Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Teisinėje valstybėje negali būti leidžiama neribotą laiką kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Ieškinio senaties institutas civilinėje teisėje yra savarankiškas pažeistos teisės gynimo būdas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. (Teisės aktų registras – toliau TAR, 2016, Nr. 2016-16849) numato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Prokurorui termino tokiam skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tačiau 2016 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujajai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d., nauja redakcija nuo 2016-07-01, TAR 2016-06-02 įstatymo Nr. XII-2399 redakcija).
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. išnagrinėjo pareiškėjos skundą, atsižvelgdamas į skunde nurodytus motyvus bei argumentus dėl prokurorės nutarimo, dar kartą įvertino visas aplinkybes, surinktus duomenis ir sprendė, kad prokurorė R. J. 2016 m. rugsėjo 02 d. nutarimu pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustačiusi, kad nuo priimtų administracinių aktų yra praėjęs 10 metų terminas.
Kauno apygardos prokuratūra, tirdama Nacionalinės žemės tarnybos kreipimąsi, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorė, priimdama sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skunde nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, neįvardijo pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. 2016-10-27 nutarime iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurių pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. J. atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skyriaus vyriausiasis prokuroras, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2016-09-02 nutarimą, paliko jį galioti.
Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, posėdžio metu šalių atstovių išdėstytus argumentus, aptarus prokurorų nutarimuose nurodytus įrodymus, darytina išvada, jog ieškinys nepagrįstas, prokuroras motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016-10-27 nutarimą nepagrįstu ir jį panaikinti (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.).
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.