- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- I-55-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01780-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- L. D. J., O. J., R. J., A. L., A. K., R. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Janinos Vitunskienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D. J., O. J., R. J., A. L., A. K., R. Š. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-06-12 (skunde neteisingai nurodyta sprendimo priėmimo diena – 2017-06-11) sprendimą Nr. lSS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę ir įpareigoti iš naujo spręsti S. J. (įpėdinis V. J.) nuosavybės teisių atkūrimo klausimą; panaikinti NŽT 2017-06-12 sprendimą Nr. lSS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalyje dėl nuosavybės teisių į M. J. valdytą žemę atkūrimo proceso ir įpareigoti iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą; panaikinti NŽT 2017-06-12 sprendimą Nr. lSS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalyje dėl M. J. iki 1940 m. valdyto žemės ploto; panaikinti NŽT 2017-06-12 sprendimą Nr. lSS-1570-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ dalyje dėl S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė); panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017-01-11 raštą Nr. 8SD-128-(14.8.94.) dalyse dėl M. J. iki 1940 m. valdyto žemės ploto ir S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žemė) (1 t., b. l. 8-26).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas 2017-02-06 NŽT pateikė skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmų (neveikimo) bei padarytų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į jo tėvo S. J. ir senelės M. J. žemę. Atsakovas 2017-06-12 sprendime Nr. lSS-1570-(7.5.) nurodė, jog reikalavimai dėl M. J. iki nacionalizacijos valdyto žemės ploto, dėl buvusio savininko S. J. iki nacionalizacijos valdyto žemės ploto naudojimo kitai paskirčiai, dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, dėl nuosavybės teisių į M. J. valdytą žemę atkūrimo yra nepagrįsti. Pareiškėjas su tuo nesutinka. 1991-12-16 pareiškėjo tėvas S. J., pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo tėvo J. J. žemę (J. J. mirė (duomenys neskelbtini) ). 1997-12-23 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. C1-4696 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises S. J. teisių perėmėjams į jo tėvo J. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėto 2,38 ha žemės sklypo 1/3 dalį - 0,7933 ha. Suteikti neatlygintinai S. J. turtinių teisių perėmėjams Vasarvietės g. 41 2000 kv. m naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, o 0,5933 ha žemės išpirks valstybė, pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Pareiškėjas 2000-12-21 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog už 0,5933 ha žemės pasirenka kompensavimo būdą – žeme. 2015-03-09 NŽT jį informavo, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti nepakanka. 2016-03-02 Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu atnaujino V. J. įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo S. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) , pateikti. 2016-05-17 Kauno apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise 2,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį 2,38 ha žemės sklypo kiekvienas ir atnaujino V. J. įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentus pateikti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT informavo, kad A. J. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į 1/3 dalį minėtos žemės, o į 1/2 dalį žemės, kad NŽT kreipsis į prokuratūrą dėl neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių į ½ dalį žemės panaikinimo A. J. įpėdiniams. Tačiau prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pažymėjo, jog tokia situacija susidarė tik dėl NŽT Kauno skyriaus kaltės, dėl to pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, buvo sąmoningai vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Nors nuosavybės teisės A. J. įpėdiniams K. J., A. L., Pranciškui M. J. buvo atkurtos neteisėtai, valstybės institucijai netinkamai vykdant jai priskirtas funkcijas, viršijant teismo sprendimu nustatytą A. J. valdytą žemės plotą, neigiamos valstybės institucijos padarytų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese pasekmės (padariniai) nepagrįstai perkeliami pareiškėjui.
Analogiška situacija susiklostė ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės M. J. valdytą žemę. Paaiškėjo, jog Kauno apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. iki 1940 m. valdytą žemę, t. y. 0,2250 ha. Nors prašymus į M. J. valdytos žemės dalį 0,2250 ha, esančią (duomenys neskelbtini) , pateikė K. J. ir pareiškėjas, todėl kiekvienam priklausė po ½ dalį, t. y. po 0,1125 ha, tačiau K. J. atkurtos nuosavybės teisės viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą. NŽT pažeidė teisėtų lūkesčių principą, teisinio tikrumo bei valdžios įstaigų pareigos tarnauti žmonėms principus, kadangi esant įstatymo nustatytais terminais pateiktam prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, esant tinkamai ir laiku išreikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jam bus atkurtos nuosavybės teisės į senelės M. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Pažymėjo, jog NŽT išvada, kad M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį, t. y. - 0,2250 ha, yra nepagrįsta. Pareiškėjo senelė M. J. nuosavybės teise turėjo ir 5000 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Tai patvirtina 1938-08-30 M. J. pareiškimas Kauno miesto mokesčių inspektoriui, kuriame ji nurodo, kad yra savininkė nuosavos žemės 5000 kv. m, vieno gyvenamojo namo ir vieno negyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu po senelio J. J. mirties ((duomenys neskelbtini) ) M. J. kartu su vaikais (A., S., B. ir A. J., bei dukromis O. G. ir E. R.) paveldėjo dalį 9000 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) . Tai patvirtina 1940-08-08 Kauno apskrities ipotekos įstaigos pranešimas Kauno miesto savivaldybei, kuriame įrašyta, kad 1939-09-09 Kauno apylinkės teismo teisėjo nutarimu J. J. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) , susidedantis iš 9000 kv. m žemės su trobesiais perėjo M. J. teise į ¼ dalį, o A., S., B. ir A. J., O. G. ir E. R. - į 1/8 dalį kiekvienam. Taigi, minėtais archyviniais dokumentais nustatyta, kad 1938-08-30 M. J. priklausė 5000 kv. m žemės, o 1939-09-09 Kauno apylinkės teismo teisėjo nutarimu ji paveldėjo dar ¼ dalį J. J. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) , susidedančio iš 9000 kv. m žemės su trobesiais.
Taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai nepripažino S. J. žemės kitos paskirties žeme. 1952-01-14 teismo nutartimi esant nustatytam faktui apie namų valdos statybos metus (1937 m.), bei kitoje civilinėje byloje esant nustatytam faktui, kad J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. naudojo žemę, statė joje trobesius, darytina išvada, kad dėl to laikmečio sunkumų, namų valdų atskyrimas į atskiras valdas buvo atliktas vėliau, t. y. 1952 m. Be to, S. J., A. J. ir B. J. paveldėjo vieną žemės sklypą ir visi trys, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, jame statėsi trobesius, sklypas buvo namų valda (kitos paskirties žemė). Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (1 t., b. l. 63-72) nurodė, kad Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę 1991-12-16 pateikė S. J., prašydamas atkurti nuosavybės teises natūra, o Kauno miesto valdybai 1992-08-04 V. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. ir M. J. valdytą žemę, nurodydamas pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą - ekvivalentine natūra. V. J., kaip S. J. turtinių teisių perėmėjas, Kauno apskrities viršininko administracijai 2006-12-12 pateikė prašymą grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę natūra, o 2007-02-20 prašyme nurodė „kompensavimo būdą pasirenku žeme“. Kauno miesto valdybai prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. valdytą žemę 1992-03-30 pateikė K. J. (A. J. sutuoktinė), Kauno apskrities viršininko administracijai 2000-06-08 P. M. J., 1999-10-28 A. L. (A. J. vaikai). Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybes teises į J. J. valdytą žemę 1991-12-30 pateikė R. Š., A. K., P. A. J., V. J. (B. J. vaikai) bei E. J. (B. J. sutuoktinė) ir J. J. (B. J. vaikas) (pastarieji mirė).
Kauno apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22 2,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ., nuosavybės teise valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį (po 0,7933 ha) 2,38 ha žemės sklypo. Kauno apygardos administracinio teismo 2016-03-02 sprendimu V. J. atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo S. J. E. I k., (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Tačiau, atnaujinus terminą, prašymo atkurti nuosavybės teises į S. J. valdytą žemę V. J. nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-12-23 įsakymu Nr. 01-4696 S. J. atkurtos nuosavybės teisės į tėvo J. J. valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Vasarvietės g. 41, Kaune; 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. valdytos žemės dalį, t. y. 0,39 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis); 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4524 P. M. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. valdytos žemės dalį, t. y. 0,40 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis); 2000-06-30 įsakymu Nr. 02-01-5153 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 2669 A. L. už 0,20 ha žemės, jai atsisakius naujo žemės sklypo individualiai statybai, paskirta piniginė kompensacija, kuri yra išmokėta; 2003-10-08 A. L. vardu patvirtinta išvada Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią už 0,20 ha J. J. valdytos žemės, A. L. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Taigi, J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir P.M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t.y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) 0,3966 ha viršijant teismo sprendimu nustatytą A. J. valdytą žemės plotą. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, jog pagal teismo sprendimą A. J. įpėdiniams atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, nei nustatyta dalis, kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtiems asmenims nėra panaikinti.
Pažymėjo, jog V. J., P.A. J., R. Š. ir A. K. bendrai nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,7933 ha žemės, t. y. neviršijant teismo sprendimu nustatyto B. J. valdyto žemės ploto po buvusio savininko J. J. mirties.
Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto valdybai K. J. (M. J. marti) 1992-03-30 ir V. J. 1992-08-04 pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 m. valdytą žemę. Kauno apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. iki 1940 m. valdytą žemę, t. y. 0,2250 ha. Atsižvelgiant į nustatytą faktą, kad prašymus į M. J. valdytos žemės dalį 0,2250 ha, esančią (duomenys neskelbtini) , pateikė K. J. ir V. J. (kiekvienam priklauso po 1/2 dalį, t. y. po 0,1125 ha), darytina išvada, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1125 ha žemės plotu viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą. Kauno apygardos prokuratūra taip pat atsisakė ginti viešąjį interesą dėl sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės K. J. panaikinimo, kadangi nuo priimto administracinio akto yra praėjęs 10 metų terminas.
Archyviniai duomenys apie M. J. turėtą žemę nurodyti tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 žemės sklypus, kurie buvo tuo pačiu adresu.
Pažymėjo, jog pagal 1952-02-15 teismo nutartį namų valda buv. adresu (duomenys neskelbtini) ), susidedanti iš medinio vieno aukšto su priestatu gyvenamojo namo, medinių ūkio pastatų, kiemo įrenginių, nuosavybės teise priklauso A. J., J. (pastatų statybos metai teismo nutartyje nenurodyti). Pagal 1952-01-14 teismo nutartį namų valda buv. adresu (duomenys neskelbtini) susidedanti iš gyvenamųjų namų, nuosavybės teise priklauso B. J., J. (teismo nutartyje esančiais duomenis B. J. „1937 m. pasistatęs namų valdą savo vardu“). V. J. pateiktuose archyviniuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad S. J. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ar kitus statinius ir jo iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.). Prašė skundą atmesti.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys L. D. J., O. J., R. J., A. L. su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti pareiškėjo nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2017-06-12 sprendimo Nr. lSS-1570-(7.5.) dalies ir dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2017-01-11 sprendimo Nr. 8SD-128-(14.8.94) (1 t., b. l. 28-42) (dėl M. J. iki nacionalizacijos valdyto žemės ploto, dėl buvusio savininko S. J. iki nacionalizacijos valdyto žemės ploto naudojimo kitai paskirčiai, dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, dėl nuosavybės teisių į M. J. valdytą žemę atkūrimo), pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. J. į buvusio savininko J. J. valdytą žemę
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius sąlygas, tvarką, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kiti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2884 duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę 1991-12-16 pateikė pareiškėjo tėvas S. J., prašydamas atkurti nuosavybės teises „natūra“. Pareiškėjas Kauno miesto valdybai 1992-08-04 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. ir M. J. valdytą žemę „ekvivalentine natūra“. Pareiškėjas 2006-12-12 Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – ir KAVA) pateikė prašymą grąžinti visą laisvą neužstatytą žemę natūra, o 2007-02-20 prašyme nurodė kompensavimo būdą - žeme.
Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. J. valdytą žemę taip pat pateikė: 1992-03-30 K. J. (A. J. sutuoktinė), 2000-06-08 P. M. J. ir 1999-10-28 A. L. (A. J. vaikai), 1991-12-30 R. Š., A. K., P. A. J., V. J. (B. J. vaikai) bei E. J. (B. J. sutuoktinė) ir J. J. (B. J. vaikas) (pastarieji mirė).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-587/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22 2,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ., nuosavybės teise valdė J. J. sūnūs S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį (po 0,7933 ha) 2,38 ha žemės sklypo.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016-03-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2101-402/2016 pareiškėjui atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo S.J. E. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Tačiau, atnaujinus terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę pateikti, tokio prašymo pareiškėjas nepateikė.
Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003-04-01, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pasisakydamas prašymo atkurti nuosavybės teises turinio klausimu, yra konstatavęs (2003-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-709-2003), kad vien tai, jog prašyme nėra visų Atkūrimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų faktų, nepakankama sąlyga teigti, jog asmuo, pateikęs tokį prašymą, nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektų, įstatymu įpareigotų vykdyti žemės reformą, vaidmuo, kurių veiksmai apima ir priimto prašymo trūkumų šalinimo procedūras, nors tiesiogiai tuometiniuose įstatymuose neformalizuotas, tačiau būtinas tikslams, kuriems pasiekti agrarinės reformos tarnybos veikė, įgyvendinti. Tokiu atveju, t. y. kai prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodyti visi teisės aktuose reglamentuoti duomenys, teismas turėtų vertinti tokį asmens prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad sprendžiant, ar pilietis yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, lemiantis veiksnys - piliečio išreikšta valia atkurti nuosavybės teises, nepaisant pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises esančių netikslių duomenų (turint omenyje tai, kad tiksli iki turto 1940 m. nacionalizacijos informacija objektyviai gali būti nežinoma, prarasta ir pan.), atitinka ir kasacinio teismo
formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2003).
Taigi, atsakovas pagrįstai 2017-06-12 sprendime konstatavo, jog pareiškėjo 1992-08-04 pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į J. J. valdytą žemę, kuriame nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ (lygiavertis turėtajam žemės sklypas kitoje vietoje), laikė prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo dėl buvusio savininko S. J. valdytos žemės, kadangi pagal minėtą teismo sprendimą tai yra ta pati J. J. žemė.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2884 duomenys taip pat patvirtina, kad KAVA 1997-12-23 įsakymu Nr. 01-4696 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ S. J. atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo J. J. valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Vasarvietės g. 41, Kaune. KAVA 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. valdytos žemės dalį, t. y. 0,39 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Kauno apskrities viršininko (toliau – ir KAV) 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4524 Pranciškui M. J. atkurtos nuosavybės teisės į J. J. valdytos žemės dalį, t. y. 0,40 ha, kompensuojant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). KAV 2000-06-30 įsakymu Nr. 02-01-5153 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo ir kompensavimo pinigais piliečiams, atsisakiusiems naujo žemės sklypo Kaune“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 2669 A. L. už 0,20 ha žemės, jai atsisakius naujo žemės sklypo individualiai statybai, paskirta piniginė kompensacija, kuri yra išmokėta. KAV 2003-10-08 A. L. vardu patvirtino išvadą Nr. 359 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią už 0,20 ha J. J. valdytos žemės, A. L. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) .
Taigi, minėti sprendimai ir įsakymai patvirtina, jog J. J. sūnaus A. J. įpėdiniams K. J. (A. J. sutuoktinė), A. L. ir Pranciškui M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės, t. y. į 1/2 dalį J. J. nuosavybės teise iki mirties valdytos 2,38 ha žemės, (duomenys neskelbtini) ., 0,3966 ha viršijant teismo sprendimu nustatytą A. J. turėtos žemės plotą. Tačiau minėti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J. įpėdiniams yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
Taip pat Nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 2884 ir Nr. 3372 duomenimis nustatyta, kad KAVA 1999-11-19 sprendimu Nr. 2324 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) V. J., B.“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1806 ha plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą 0,1806 ha žemės sklypą, esantį Kalniečių g. 216B, Kaune. NŽT 2017-04-24 sprendimu Nr. 8S-139-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. J.“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į B. J. valdytos 0,1100 ha (iš šio ploto J. J. valdytos žemės dalis – 0,0176 ha), atlyginant pinigais. KAV 2007-04-04 sprendimu Nr. 7219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) A. K.“ A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1983 ha buvusio savininko J. J. valdytos žemės, išmokant už 0,1983 ha piniginę kompensaciją (išmokėta). KAV 2007-04-04 sprendimu Nr. 7217 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) R. Š.“ R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1984 ha buvusio savininko J. J. valdytos žemės, išmokant už 0,1984 ha piniginę kompensaciją (išmokėta). KAV 2005-03-29 sprendimu Nr. 5658 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) P. A. J.“ Povilui A. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1984 ha buvusio savininko J. J. valdytos žemės, išmokant už 0,1984 ha piniginę kompensaciją (išmokėta).
Taigi, V. J., P. A. J., R. Š. ir A. K. bendrai nuosavybės teisės yra atkurtos į 0,7933 ha žemės, t. y. neviršijant teismo sprendimu nustatyto B. J. valdyto žemės ploto po buvusio savininko J. J. mirties.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Pagal šias nuostatas institucija, kuri įgaliota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, negali asmenims atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės plotą, nei įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Akivaizdu, atkuriant nuosavybės teises K. J., A. L. ir Pranciškui M. J., nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau Kauno apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Kauno apylinkės teismas 2017-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1485-713/2017 pripažino, kad prokuroras, motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. J. likusį buvusio savininko J. J. valdytos žemės plotą, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės, t. y. į 0,1967 ha (dėl šio žemės ploto ginčo nėra), taip pat pareiškėjas turi galimybę savo pažeistas teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl šioje dalyje skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. valdytą žemę
Nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 5727 ir Nr. 2884 duomenys patvirtina, kad Kauno miesto valdybai K. J. (M. J. marti) 1992-03-30 ir pareiškėjas 1992-08-04 pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 m. valdytą žemę. KAV 2003-09-29 įsakymu Nr. 02-01-6180 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 4523 K. J. atkurtos nuosavybės teisės į visą M. J. iki 1940 m. valdytą žemę, t. y. 0,2250 ha. Pažymėtina, kad minėtu sprendimu K. J. iš viso atkurtos nuosavybės teisės į 0,6431 ha (į J. J. valdytos žemės dalį - 0,39 ha, į M. J. valdytą žemę - 0,2250 ha, į vyrui A. J. tenkančią dalį - 0,0281 ha). Akivaizdu, kad K. J. atkurtos nuosavybės teisės 0,1126 ha žemės viršijant jai priklausantį atkurti žemės plotą, kadangi prašymus į M. J. valdytą žemę - 0,2250 ha, esančią (duomenys neskelbtini) , pateikė K. J. ir pareiškėjas (kiekvienam priklauso po 1/2 dalį, t. y. po 0,1125 ha). Kauno apygardos prokuratūra taip pat atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir KAV 2003-09-29 sprendimas Nr. 4523 bei įsakymas Nr. 02-01-6180 nėra panaikinti, todėl ginčijami administraciniai aktai šioje dalyje yra pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjas pažeistas teises taip pat turi teisę ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Kauno valstybinio archyvo 1991-11-26 pažymėjime Nr. J-230 „Dėl žemės“, esančiame Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 5727, nurodyta kad ,,<...> Kauno miesto savivaldybės mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, yra 1938-1942 metų J. M. nekilnojamojo turto buv. (duomenys neskelbtini) mokesčių byla.
Joje yra 1938-08-30 nekilnojamojo turto savininkės M. J. pareiškimas Kauno miesto mokesčių inspektoriui, kuriame pateikiamos tokios žinios apie nekilnojamąjį turtą: 5000 kv. m nuosavos žemės sklypas, medinis gyvenamasis namas ir sandėlis.
Toje pačioje byloje yra 1940-08-08 Kauno apskrities ipotekos įstaigos pranešimas Kaimo miesto savivaldybei, kuriame įrašyta, kad 1939-09-09 Kauno apylinkės teismo teisėjo nutarimu nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) , susidedantis iš 9000 kv. m žemės su trobesiais perėjo “M. J. teise į ¼ dalį, o A., S., B. ir A. J., O. G. ir E. R. teisės į 1/8 dalį kiekvienam <...>“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame pažymėjime duomenys apie M. J. valdytą žemę nurodyti tuo pačiu adresu, t. y(duomenys neskelbtini) . Pažymėjime nėra nurodyta, kad M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 žemės sklypus, kurie buvo tuo pačiu adresu. Taip pat 1938-08-30 nekilnojamojo turto savininkės M. J. pareiškime Kauno miesto mokesčių inspektoriui pateikiamos tik paties savininko žinios apie nekilnojamąjį turtą „nuosavos žemės - ha 5000 kv. m“, o pažymėjime remiamasi Kauno apylinkės teisėjo 1939-09-09 nutarimu, kad M. J. priklauso 9000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ¼ dalis, t y. - 0,2250 ha.
Tvarkos 13 punkte nustatyta, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Pagal LVAT praktiką - nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940-07-22 išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2017-01-11 raštu Nr. 8SD-128-(14.8.94.) pagrįstai nurodė, jog M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ¼ dalį, t y. - 0,2250 ha. Kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių M. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės kiekį byloje nėra, todėl šioje dalyje skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl S. J. žemės pripažinimo namų valda (kitos paskirties žeme)
Kaip jau minėta, pagal Tvarkos 13 punktą, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Tuo atveju, jeigu žemė iki 1940 m. buvo naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.) ir tai patvirtinta iki nustatyto termino (2003-12-31) pateiktais dokumentais, arba ir po šio termino pateiktais dokumentais, kai praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti yra atnaujintas teismo sprendimu, ir tik tuo atveju, jei nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose yra nurodytas konkretus žemės plotas, kuris iki 1940 m. buvo naudotas kitai paskirčiai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog S. J. neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5933 ha žemės plotą, tačiau šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimas būtų sprendžiamas tik į 0,1967 ha žemės plotą.
Ankščiau minėtame 1991-11-26 Archyvo pažymėjime Nr. J-230 nurodyta, kad „<...> Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas J. J., kuris (duomenys neskelbtini) turėjo 2,38 ha žemės (II rūšies - 1,50 ha, III rūšies - 0,88 ha) <...>“. Kauno apylinkės teismas minėtu 2016-05-17 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties iki nacionalizacijos 2,38 ha ploto ginčo žemės sklypą valdė S. J., A. J. ir B. J. lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 1/3 dalį. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 5727 duomenų matyti, kad pagal 1952-02-15 teismo nutartį namų valda buv. adresu (duomenys neskelbtini) .), susidedanti iš medinio vieno aukšto su priestatu gyvenamojo namo, medinių ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, nuosavybės teise priklauso A. J., J. (pastatų statybos metai teismo nutartyje nenurodyti), o pagal 1952-01-14 teismo nutartį (civ.b. Nr. 2-93-52 m.) namų valda buv. adresu (duomenys neskelbtini) susidedanti iš gyvenamųjų namų, nuosavybės teise priklauso B. J., J.(teismo nutartyje esančiais duomenis B. J. „1937 m. pasistatęs namų valdą savo vardu“). Duomenų, kaip nurodytuose 1952 m. teismo sprendimuose, apie S. J. iki nacionalizacijos valdytą kitos paskirties žemę (namų valdą) byloje nėra. Pagal bylos duomenis J. J. (po teismo sprendimo žemės savininkais buvo S. J., A. J. ir B. J.) valdyta 2,38 ha žemė buvo II ir III rūšies, todėl skaičiuojant valstybės išperkamos žemės sklypo vertę, taikytina Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikoje nurodyta atitinkamos žemės rūšies piniginė išraiška: II rūšies - 419,95 Eur/ha; III rūšies - 304,10 Eur/ha, (proporcingai sumažinant žemės plotą, nes rūšys nustatytos visam 2,38 ha plotui), kadangi kitų duomenų apie S. J. turėtos žemės ploto paskirstymą rūšimis nėra, todėl skundo reikalavimas pripažinti buvusio savininko S. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę namų valda (kitos paskirties žeme) yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti S. J. (įpėdinis V. J.) ir M. J. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo. V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.