Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-393-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-05
Bylos Nr.: e2A-393-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00537-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: S. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. G.
Trečiasis asmuo: J. G. K., J. G., R. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-393-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00537-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. G., tretieji asmenys J. G. K., J. G., R. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) dalį, kurioje buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geovitara“ matininkės S. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1854479. Taip pat prašė nustatyti bendrą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai yra Nr. 1 (X-6198488.12, Y-327322.29) ir Nr. 5 (X-6198482.30, Y-327343.51), pažymėti MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtame žemės sklypo plane. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Teigė, kad minėtas žemės sklypas yra suformuotas 2002 m. vasario 15 d. matininkui S. U. atlikus kadastrinius matavimus ir sklypo ribos buvo pažymėtos vietinėje Kretingos koordinačių sistemoje.

2.2. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Ieškovas teigia, kad apie atliktus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei tai, kad naujai suformuoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribos neatitinka (gali neatitikti) faktinės sklypų situacijos ir gali kirsti ieškovui priklausantį statinį, sužinojo 2021 m. gegužės mėnesį, todėl nedelsiant, t. y. 2021 m. gegužės 11 d., kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, kaip į gretimo žemės sklypo valdytoją, prašydamas neatlikti jokių veiksmų su nuosavybės įforminimu žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad suformuoto žemės sklypo ribos kerta jam nuosavybės teise priklausantį ir rekonstruojamą statinį, esantį gretimame žemės sklype.

2.3. 2021 m. vasario 5 d. buvo ženklinamos gretimo žemės sklypo ribos ir 2021 m. vasario 5 d. parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 1. Nurodė, kad iš šio akto matyti, kad ženklinant žemės sklypo ribas ieškovas nedalyvavo. Ieškovui apie gretimo žemės sklypo ribų paženklinimą žinoma nebuvo, kvietimo atvykti į ribų ženklinimą jis negavo, nei žodžiu, nei raštu apie tai nebuvo informuotas, todėl jokių pastabų matininkui nepareiškė. Teigia, kad MB „Pajūrio matininkai“ parengė situacijos schemą, kurioje yra pažymėtos įregistruotos ieškovo ir kaimyninių žemės sklypo ribos, taip pat pažymėtos faktinės sklypų ribos bei žemės sklypuose esantys statiniai, pamatai. Mano, kad įregistruotos pastatų koordinatės neatitinka esamos situacijos, taip pat, jog pastatyti pamatai, statomi pagal 2008 m. spalio 20 d. statybos leidimą Nr. 333, patenka į gretimą žemės sklypą, tai, ieškovo nuomone, reiškia, jog įregistruotos gretimo žemės sklypo ribos kerta ieškovui priklausančius pastatus, kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgiant į esamą situaciją ir į žemės sklypuose esamus bei statomus statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytojos J. Š. (UAB „Geovitara“ projektuotoja) bei S. S. (matininkė, atlikusi kadastrinius matavimus) patvirtino faktą, kad kadastrinių matavimų byloje yra išrašas iš pašto, jame nurodyta, kad laiškas gavėjui (ieškovui) su informacija apie gretimame žemės sklype atliktus kadastrinius matavimus buvo įteiktas 2021 m. vasario 12 d. Teigė, kad pirmasis laiškas su informacija apie tai, kad gretimame žemės sklype bus atliekami kadastriniai matavimai ieškovui, taip pat buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys duomenys iš pašto apie detalią siuntų informaciją, iš kurios matyti, jog ieškovas buvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, nes matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, kvietė gretimo besiribojančio sklypo savininką (ieškovą), kuris, nesutikdamas su matininkės atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo.

4.2. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas remiantis teritorijų planavimo dokumentu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Teigia, jog šis dokumentas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra teisėtas ir galiojantis, privalomas institucijoms ir kitiems asmenims. Pažymėjo, kad UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nr. 1854479 informacija visiškai atitinka Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame detaliai nurodomos žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, koordinatės, posūkio taškai ir kt.). Konstatavo, jog atsakovui K. G. priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reglamentavimo.

4.3. Nustatė, kad ieškovas rekonstruoja jam priklausantį garažą pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. 333, kuriuo ieškovui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį garažą pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra žemės sklypų bendros ribos nustatymo klausimas, o ne statinio teisėtumo klausimas, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

4.4. Nurodė, kad, vertinant liudytojos S. S., atsakovo K. G. duotus paaiškinimus, teismas pritaria atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovas, pradėjęs statinio rekonstrukcijos darbus esant nepaženklintoms žemės sklypo riboms ir tokiu būdu neįgyvendindamas savo pareigų, elgėsi nepakankamai atsakingai, atidžiai ir apdairiai.

4.5. Teigia, jog ieškovas, įrodinėdamas gretimų žemės sklypų ribos neaiškumą, remiasi byloje esančiu MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtu žemės sklypo planu bei MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtu suvestiniu planu, iš kurių, ieškovo teigimu, matyti, kad jo sklype esančio rekonstruojamo garažo pamatų dalis patenka į atsakovams priklausantį kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad minėti dokumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. atsakovo K. G. į bylą pateiktai UAB „Vakarų valda“ 2021 m. lapkričio 22 d. parengtai situacijos schemai, iš kurios matyti, kad žemės sklypus iš vienos pusės skiria 0,14 m atstumas, o iš kitos pusės – 0,34 m atstumas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nr. 1854479 informacija visiškai atitinka Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame detaliai nurodomos žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, koordinatės, posūkio taškai ir kt.). Darė išvadą, kad kadastrinių matavimų bylos duomenys visiškai atitinka teritorijų planavimo dokumentą. Akcentavo, kad ieškovas teigdamas, jog sumažėja jo žemės sklypo plotas, neprideda jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kiek sumažėja, todėl darė išvadą, kad nėra galimybės įvertinti, ar tas sumažėjimas galėtų būti neperžengiant leistinas paklaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo tenkinti visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad pažymėjus ieškovo žemės sklypo ribas pagal S. U. kadastrinius matavimus valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ieškovo žemės sklypo ribos pasislinko į šiaurinę pusę. Taip pat konvertavus koordinačių sistemą, kadastro žemėlapyje nebeatitinka ir pastatų išdėstymo žemės sklype. Darė išvadą, kad nors ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas geodeziniais matavimais, tačiau šio sklypo ribos valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje neatitinka faktinės žemės sklypo vietos, tai, apelianto vertinimu, reiškia, jog bendra žemės sklypų riba nėra aiški ir ji turi būti nustatoma teismo sprendimu, o ne atsakovės sprendimu.

6.2. Nurodė, kad pagal valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje įregistruotas ieškovo žemės sklypo ribas, jos šiaurinėje pusėje kerta kitame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantį statinį. Taip pat ieškovo žemės sklype esantis statinys nebeatitinka valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje pažymėtos statinio vietos žemės sklype. Mano, kad šios aplinkybės rodo, jog valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje pažymėtos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nėra tikslios, o UAB „Geovitara“, atlikdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, vadovavosi tik kadastro žemėlapyje pažymėtomis ieškovo žemės sklypo ribomis.

6.3. Teigia, jog pagal UAB „Geovitara“ sudarytą 2021 m. kovo 3 d. planą įregistravus atsakovų sklypo ribas, ne tik keičiasi ieškovui priklausančio žemės sklypo konfigūracija, tačiau sumažėja ir šio žemės sklypo plotas. Nurodo, jog iš byloje esančios žemės sklypų suvestinio plano matyti, kad, įregistravus atsakovų žemės sklypą, pasikeitė ieškovui priklausančio žemės sklypo riba pietinėje sklypo dalyje. Mano, kad dėl šio pokyčio nėra užtikrinama ieškovui teisė rekonstruoti žemės sklype esantį statinį pagal išduotą statybas leidžiantį dokumentą, kadangi dalis jau rekonstruoto statinio patenka į atsakovų žemės sklypą.

6.4. Nurodo, kad, pagal MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų planą, ginčo riba nėra siejama su atsakovų žemės sklype esančio pastato siena, tai yra ieškovas neprašo nustatyti ginčo ribos šalia atsakovui K. G ir kitiems tretiesiems asmenims priklausančio pastato sienos. Todėl mano, kad UAB „Vakarų valda“ 2021 m. lapkričio 22 d. situacijos schema ir MB „Pajūrio matininkai" 2021 m. gegužės 25 d. suvestinis ir kadastrinių matavimų planai nėra prieštaraujantys, o vienas kitą papildantys. Pažymi, kad MB „Pajūrio matininkai“ planuose nėra nurodyti atstumai nuo prašomos nustatyti bendros ribos iki atsakovų žemės sklype esančio pastato sienos, o teismui patvirtinus ieškiniu prašomą nustatyti bendrą žemės sklypų ribą, šie atstumai ir išliktų.

6.5. Pažymi, jog MB „Pajūrio matininkai“ parengtas kadastrinių matavimų planas esminių teritorijų planavimo dokumentų ar kadastrinių matavimų bylos rengimo ir tvirtinimo taisyklių nepažeidžia, todėl mano, kad teismas galėjo juo vadovautis tvirtinant ginčijamą žemės sklypų bendrą ribą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pridedamas dokumentas patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM jokių administracinių procedūrų, siekiant išsiaiškinti sklypų persidengimo priežastis, neatliko ir neatliks, todėl teismo sprendimo išvados, jog ieškovas galėjo išnaudoti neteismines ginčo sprendimo procedūras, yra nepagrįstos.

6.6. Nurodo, kad pranešimas apie atliekamus kadastrinius matavimus buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atkreipė dėmesį, jog byloje duomenų apie tai, kam buvo įteikta siunčiama korespondencija, nėra. Ieškovas pažymi, kad viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jis apie atliekamus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus nieko nežinojo, jokio pranešimo negavo. Jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jokie pranešimai nebuvo siunčiami. Todėl darė išvadą, kad nors ir formaliai pranešimas apie atliekamus kadastrinius matavimus buvo siunčiamas, tačiau teigti, jog ieškovas de facto žinojo apie atliekamus kadastrinius matavimus ir kartu galėjo įgyvendinti savo teises žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese, teikiant matininkui pastabas dėl bendros žemės sklypo ribos, negalima.

6.7. Nurodė, kad garažo rekonstrukciją atlieka pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. 333, kuriuo apeliantui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį statinį pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Teigia, jog iš statybos techniniame projekte esančių sklypo planų su pažymėta užstatomo sklypo dalimi matyti, kad statinys turėjo būti statomas iki sklypo ribos, kuri buvo pažymėta geodeziniais matavimų prietaisais. Tiek išduodant statybos leidimą, tiek pradedant 2018 metais pastato rekonstrukciją, sklypo ribos buvo aiškios, tai yra ribos buvo nustatytos 2002 m. vasario 15 d. S. U. kadastrinių matavimų plane. Atkreipė dėmesį, kad iš 2021 m. balandžio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PN-412 bei 2021 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 2D-19233 matyti, kad apeliantas statybas vykdo nepažeisdamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, statybos techninių reglamentų reikalavimų, tai yra apelianto vykdoma statyba yra teisėta, nėra savavališka ir statybos metu laikomasi techninio projekto sprendinių.

Šalies argumentai

6.8. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui K. G. dydžiu, kadangi priteista atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Teigia, kad iš apelianto atsakovui buvo priteista 1 000 Eur bylinėjimosi už advokato byloje suteiktas teisines paslaugas. Pažymi, kad atsakovui atstovavęs advokatas byloje procesinių dokumentų nerengė, o atstovavo atsakovui dviejuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas prašys sumažinti atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato paslaugas iki 639,24 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti pagal byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes teismo nuožiūra. Nurodė, kad savivaldybės administracija, būdama trečiuoju asmeniu byloje, bei esant ginčui dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų teisingumo bei šio ir ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos nustatymo, neturi kompetencijos pasisakyti dėl ginčo esmės. Teigia, kad žemės valdos (duomenys neskelbtini), projektas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau ieškovas neginčija šio administracinio akto, kuriuo kadastriniai duomenys buvo patvirtinti ir kurių pagrindu jie yra įregistruoti Registrų centre.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą nepakeistą.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas teritorijų planavimo dokumentu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. Al-65 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Pažymi, kad minimas teritorijų planavimo dokumentas teisėtas, galiojantis ir nepanaikintas ir priešingai byloje neįrodyta.

10.2. Nurodė, kad byloje pateikta kadastro duomenų byla, kurioje pateikti kvietimai, kad ieškovas S. A. registruotu paštu buvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus gretimame žemės sklype. Informacija asmeniui buvo siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Darė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo priimto 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kurioje buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtą kadastro duomenų bylą Nr. 1854479, yra teisėta ir pagrįsta, parengta pagal patvirtintą projektą, suderinta, patikrinta ir patvirtinta pagal teisinį reglamentavimą ir galiojančius teisės aktus.

10.3. Atkreipė dėmesį, jog teismas nenustatė, kad esama riba žymiai pažeistų ieškovo teises, jo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimą neproporcingai apsunkintų. Taip pat mano, kad ieškovas, riboženkliais nepaženklintame sklype pradėjęs statybos darbus, elgėsi neatsakingai.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad iš byloje esančio UAB „Geovitara“ parengto Formavimo projekto sprendinių brėžinio bei aiškinamojo rašto matyti, kad juo buvo nustatytas ne tik sklypo plotas, bet ir visų sklypo ribų linijų ilgiai, posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, iš jų ir gretimybė tarp taškų „3-4“ su ieškovo sklypu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog lyginant šiuos teritorijų planavimo dokumentu nustatytus žemės sklypo duomenis su NŽT sprendimu nustatytais kadastro duomenimis, matyti, kad jie visiškai sutampa, t. y. žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyti kadastro duomenys neprieštarauja aukštesnę teisinę galią turinčiam teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo matininkė S. S., remiantis LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų sutikrinimo bei tikslinimo taisyklių 6-ju punktu, privalėjo vadovautis nustatant sklypo kadastro duomenis.

12.2. Pažymėjo, kad, apelianto teigimu, sumažėjo jo žemės sklypo plotas, tačiau atkreipė dėmesį, kad jis nenurodė, kokiu dydžiu ir ar šis sumažėjimas, jei toks yra, viršija maksimalią leistiną ploto paklaidą. Teigia, jog įrodymų nepateikė, todėl šiuos skundo teiginius laikė neįrodytais.

12.3. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog jo vykdoma garažo rekonstrukcija yra teisėta, nes tai konstatavo Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija, tačiau atkreipė dėmesį, jog iš šios institucijos teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį inspekcija vertino tik atliekamų statybos darbų atitikimą R. L. parengtam projektui, tačiau nevertino ir netyrė paties projekto sprendinių ir jam išduoto statybos leidimo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, atsakovai bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o bylos šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo prie bylos pridėti 2022 m. sausio 14 d. NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-4124-(10.9 E.). Nurodo, kad šis dokumentas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes jis buvo gautas tik po teismo sprendimo paskelbimo dienos, tai reiškia, jog šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašyme nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog pateikti įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl 2022 m. sausio 14 d. NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-4124-(10.9 E.) prie bylos pridėtinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti pridėtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas); ii) pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita, t. y. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą; iii) tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų; iv) galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą; v) ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti; vi) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas ir tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir galima derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-701/2020, nutarties 32, 40 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, nutarties 88 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas pagal 2002 m. vasario 15 d. matininko S. U. atlikus kadastrinius matavimus, o sklypo ribos buvo pažymėtos vietinėje Kretingos koordinačių sistemoje. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2008 m. spalio 20 d. ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. 333, kuriuo ieškovui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį garažą pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Rekonstrukcijos metu yra planuojama padidinti pastato – garažo – užstatymo plotą iki žemės sklypo ribos. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), jo savininkai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra Lietuvos Respublika, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei K. G.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ribos yra nustatytos UAB „Geovitara“ 2021 m. kovo 3 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Taip pat nustatyta, kad MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į faktinę situaciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsisakė suderinti šiuos kadastrinius matavimus, nurodant, jog matuojamas žemės sklypas persidengia su gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, sklypas išmatuotas geodeziniais prietaisais.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliaciniu skundu ieškovas nurodo iš esmės analogiškus argumentus ieškinyje išdėstytiems argumentams, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tai reiškia, kad ieškovas nesutinka su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų teisingumu bei šio ir ieškovo S. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos nustatymo. Mano, kad sklypus skirianti riba nėra aiški, todėl prašo teismo ją nustatyti. Pažymėtina, jog sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Jeigu teismas nusprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018).

21. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje pažymėtos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nėra tikslios, o UAB „Geovitara“, atlikdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, vadovavosi tik kadastro žemėlapyje pažymėtomis ieškovo žemės sklypo ribomis. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog byloje nėra sprendžiamas žemės sklypo ribų nustatymo klausimas, kadangi, kaip minėta, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Minimas teritorijų planavimo dokumentas yra teisėtas, galiojantis ir nepanaikintas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas keisti minėtu sprendimu suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas, t. y. ar minėtu sprendimu nustatytos ribos pažeidžia ieškovo nuosavybės teises ir ar yra pagrindas šias ribas ne nustatyti, bet ar yra pagrindas jas keisti.

22. Akcentuotina, jog apeliantas siekia, kad būtų iš naujo nustatyta ginčo sklypų riba, remdamasis trimis argumentais, t. y. ieškovo teigimu, jog jis nebuvo informuotas apie vykdomus kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl neturėjo galimybės pareikšti pastabų dėl nustatomų sklypo ribų, ieškovo nuomone, kad nustatyta ginčo sklypo riba kerta jo sklype esantį rekonstruojamą pastatą bei kad nustačius ginčo žemės sklypų ribas pagal UAB „Geovitara“ parengtą sklypo kadastrinių matavimų planą sumažėja ieškovui priklausančio sklypo dalis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

23. Pasisakant dėl argumentų, jog, ieškovo teigimu, jis nebuvo informuotas apie vykdomus kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ((Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jis apie atliekamus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus nieko nežinojo, jokio pranešimo negavo, kadangi jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jokie dokumentai nebuvo siųsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo siunčiami laiškai su informacija apie gretimame žemės sklype atliekamus kadastrinius matavimus, o toks pranešimas buvo įteiktas 2021 m. vasario 12 d. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos J. Š. (UAB „Geovitara“ projektuotoja) bei S. S. (matininkė, atlikusi kadastrinius matavimus). Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika aiškiai rodo, jog kadastrinių matavimų metu ieškovui buvo sudaryta teisė teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo nepažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai (nesudaryta asmens galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudarytos sąlygos bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose užtikrintas).

25. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pažymėjus ieškovo žemės sklypo ribas pagal S. U. kadastrinius matavimus valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, ieškovo žemės sklypo ribos pasislinko į šiaurinę pusę. Taip pat konvertavus koordinačių sistemą, kadastro žemėlapyje nebeatitinka ir pastatų išdėstymo žemės sklype. Apelianto nuomone, nors ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas geodeziniais matavimais, tačiau šio sklypo ribos valstybinėje LKS‑94 koordinačių sistemoje neatitinka faktinės žemės sklypo vietos, tai, apelianto vertinimu, reiškia, jog bendra žemės sklypų riba nėra aiški.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2012). Vien aplinkybės, jog konvertavus koordinačių sistemą iš vietinės į valstybinę pasislinko S. U. kadastriniais matavimais nustatytos sklypo ribos ar konfigūracija, dar nereiškia, jog buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, kadangi, kaip minėta nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, tobulėjant žemės matavimo prietaisams gali atsirasti nesutapimų su ankstesniais matavimais ir tai nelaikytina nuosavybės teisių pažeidimu.

27. Nors ieškovas nurodo, kad pagal UAB „Geovitara“ sudarytą 2021 m. kovo 3 d. planą įregistravus atsakovų sklypo ribas ne tik keičiasi ieškovui priklausančio žemės sklypo konfigūracija, tačiau sumažėja ir šio žemės sklypo plotas, tačiau tokie skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ginčo sklypai persidengtų ir dėl to galėtų sumažėti ieškovo žemės sklypas. Be to, ieškovas taip pat nenurodo jokių argumentų, kiek sumažėjo jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tik deklaratyviai teigia, kad jis sumažėjo, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų.

28. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pagal valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje įregistruotas ieškovo žemės sklypo ribas, jos šiaurinėje pusėje kerta kitame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantį statinį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuos argumentus apeliantas grindžia tuo, jog garažo rekonstrukciją atlieka pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. 333, kuriuo apeliantui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį statinį pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Apelianto teigimu, tiek išduodant statybos leidimą, tiek pradedant pastato rekonstrukciją sklypo ribos buvo aiškios, tai yra ribos buvo nustatytos 2002 m. vasario 15 d. S. U. kadastrinių matavimų plane. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad statybos leidimas Nr. 333 ieškovui buvo išduotas 2008 m. spalio 20 d., o rekonstrukcijos darbus, kaip pats nurodo, pradėjo 2020 metų pabaigoje, t. y. praėjus 12 metų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovo žemės sklypas nebuvo paženklintas riboženkliais, o byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad renkant duomenis kadastro bylai ir ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje, ieškovo žemės sklype nebuvo atliekami jokie statybos darbai, nesimatė jokių pamatų, statybinių medžiagų ar technikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2021 m. kovo 3 d. UAB „Geovitara“ plano rengimo metu nebuvo jokių požymių, jog nustatomos atsakovų sklypo ribos kerta ieškovo rekonstruojamą statinį.

29. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai ir rūpestingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, tačiau šiuo atveju ieškovo veiksmai nurodytų kriterijų neatitinka. Kaip minėta, statybos leidimas Nr. 333 ieškovui buvo išduotas 2008 m. spalio 20 d., o rekonstrukcijos darbus, kaip nurodo pats ieškovas, pradėjo 2020 metų pabaigoje, t. y. praėjus 12 metų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas suprasdamas, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo praėjus ypač ilgam laiko tarpui, taip pat esant neaiškioms sklypo riboms (sklypo ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais), turėjo ir galėjo pasitikslinti, ar jo ketinama atlikti pastato rekonstrukcija vis dar yra galima, o to nepadaręs elgėsi nepakankamai atsakingai, atidžiai ir apdairiai.

30. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami teigti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) nustatytos ginčo sklypo ribos pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų.

31. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Apeliaciniu skundu teigiama, kad atsakovui K. G. priteista atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Teigia, kad iš apelianto atsakovui buvo priteista 1 000 Eur bylinėjimosi už advokato byloje suteiktas teisines paslaugas. Pažymi, kad atsakovui atstovavęs advokatas byloje procesinių dokumentų nerengė, o atstovavo atsakovui dviejuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas prašo sumažinti atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato paslaugas iki 639,24 Eur.

35. Iš į bylą pateikto atsakovo K. G. atstovo advokato R. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, jog atsakovo atstovavimo išlaidas sudaro 1) 400 Eur – susipažinimas su bylos dokumentais, teisinis ginčo situacijos vertinimas, kliento konsultacijos; 2) 100 Eur – už prašymo pateikti papildomus dokumentus parengimą bei pateikimą teismui; 3) 500 Eur – už atstovavimą teismo posėdžiuose. Kartu su šiuo prašymu atsakovo atstovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1082881, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui 500 Eur, bei 2021 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1082887, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui 500 Eur.

36. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 koeficiento nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį sudarė 1 566,40 Eur. Tai reiškia, kad už atsakovo atstovo prašymo pateikti papildomus dokumentus parengimą bei pateikimą teismui maksimalus priteistinas dydis sudaro 626,56 Eur. Nustatyta, jog atsakovas už prašymo pateikti papildomus dokumentus parengimą bei pateikimą teismui prašė priteisti 100 Eur, todėl šiuo atveju akivaizdu, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

37. Taip pat akcentuotina, jog Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 koeficiento nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tai reiškia, jog už kiekvieną teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimali priteistina suma sudaro 156,64 Eur. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo atstovas susipažinimo su bylos dokumentais, teisinį ginčo situacijos vertinimą, kliento konsultacijas įvertino 400 Eur suma ir, nors savo prašyme atsakovo atstovas nedetalizavo, kiek laiko skyrė šiai veiklai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį bei sudėtingumą, mano, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio.

38. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 koeficiento nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tai reiškia, jog už kiekvieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma sudaro 156,64 Eur. Nustatyta, kad atsakovo atstovas dalyvavo 2021 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko nuo 8.47 val. iki 9.20 val., ir dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės 2021 m. gruodžio 22 d. ir šis teismo posėdis truko nuo 13.01 val. iki 15.40 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkte nustatytą teisinių paslaugų laiko sumos skaičiavimo taisykles, iš viso teisinės paslaugos buvo teikiamos 4 val. Darytina išvada, kad maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 626,56 Eur. Atsakovo atstovas už atstovavimą teismo posėdžiuose prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prašoma priteisti suma Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo K. G. atstovo advokatas R. P. prašo priteisti iš ieškovo 800 Eur patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 102891, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui 800 Eur sumą už dokumento surašymą. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 koeficiento. Tai reiškia, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 036,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, atsakovui K. G. iš ieškovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

40. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. A. atsakovui K. G. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė