Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-22 · Administracinė byla Nr. eI3-9377-438/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
eI3-9377-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01694-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-9377-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; (S) 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. (K. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98616 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760116541, galiojantis iki 2024 m. gegužės 23 d. (toliau – ir Leidimas), bei įpareigoti atsakovą prašymą leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva, LR) pratęsimo išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Paaiškina, kad 2018 m. sausio mėn. į Lietuvą atvyko teisėtai: buvo išduotos Šengeno vizos, Lietuvos nacionalinė viza, trys leidimai laikinai gyventi, paskutinis iš jų buvo išduotas tuo metu, kai Rusijos Federacija pradėjo karo veiksmus prieš Ukrainą. Nuo to laiko iki šiol faktiškai nuolat gyvena ir dirba Lietuvoje. Užsiregistravo išlaikyti lietuvių kalbos bei Konstitucijos pagrindų egzaminus. 2019 m. vasario 9 d. sudarė santuoką su LR piliečiu. Kartu su sutuoktiniu 2021 m. kovo 15 d. sudarė kredito sutartį su Luminor banku būstui įsigyti. Santuokoje 2022 m. sausio 27 d. gimė sūnus, kuriam suteikta LR pilietybė.

Tvirtina, kad nepalaiko jokių glaudžių ryšiu su artimaisiais iš Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija), neturi ten jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Per visą laikotarpį nuo tada kai gyvena Lietuvoje, t. y. per 5 metus, į Baltarusiją vyko tik 2 kartus – užsisakyti asmens dokumentą bei jį atsiimti.

Teigia, kad Baltarusijoje yra baigusi A. D. Sachararovo tarptautinį valstybinį ekologijos universitetą. Nors 2014-2018 m. Baltarusijoje dirbo operatyvinės paieškos departamente, tačiau nebuvo statutinė valstybės tarnautoja, nebuvo pareigūnė, neturėjo ryšių ar prieigų prie slaptos ar kitos informacijos, jos pareigos buvo vyr. specialistė, t. y. eilinė raštinės darbuotoja. Nuo 2019 m. spalio 21 d. nuolat dirbo UAB „llcgclmann transporte“ administratore, gavo oficialų atlyginimų, nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. yra vaiko priežiūros atostogose. Niekada nebuvo teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ar darbo drausmės pažeidimų. Yra lojali Lietuvos Respublikai ir atitinka visus kriterijus gauti LR pilietybę.

Akcentuoja, kad jos sutuoktinis nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 23 d. dirbo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje - šaulio pareigose. Ji palaiko glaudžius ryšius su R. K. (lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžią Lietuvoje) dukterėčia E. K. (mergautinė pavardė K.), kuri yra jos sutuoktinio dėdės žmona.

Teigia, kad bandė atsisakyti Baltarusijos pilietybės atvykusi j Baltarusijos ambasadą Vilniuje, bet jos pareiškimai buvo suplėšomi paaiškinant, kad jai atvykus j Baltarusiją ji bus sulaikytas kaip nelojali Lukašenkos režimui asmuo ir turės atlikti bausmę, kurią paskirs teismas baudžiamojoje byloje. Toliau siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Jei būtų išsiųsta į Baltarusiją, ji ten būtų persekiojama dėl politinių pažiūrų. Negali grįžti į Baltarusiją ir dėl to, kad ji yra susituokusi su buvusiu karininku, dirbusiu eilę metų Lietuvos kariuomenėje, palaiko glaudžius ryšius su R. K. dukterėčia. Apie tai gali būti žinoma Baltarusijos atitinkamoms institucijoms. Baltarusijos piliečiai grąžinti iš Lietuvos yra engiami, vengiami būti įdarbinti, neturi pragyvenimo šaltinio.

Pažymi, kad į Klausimyno 10-ą klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė „Ne“, į 11-ą klausimą „Kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ atsakė „Ukrainai“.

Mano, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, vadovavosi išskirtinai tik 2024 m. balandžio 5 d. LR Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-3246 (toliau – ir Išvada) pateikta informacija apie jos darbą Baltarusijoje, jos galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog jos buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad ji 2014-2018 m. Baltarusijoje dirbo operatyvinės paieškos departamente vyr. specialiste savaime nereiškia, kad jos buvimas Lietuvoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją, buvo vertinama ir kita informacija. Atsakovas negalėjo remtis vien tik pateikta VSD išvada, tačiau privalėjo individualizuoti jos situaciją. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl jos keliamos grėsmės, pvz., kad ji yra atlikusi ar atlieka kokius nors veiksmus vykdydama Baltarusijos žvalgybos užduotis. Sprendime turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent institucijos parinkta priemonė laikytina proporcinga konkrečiu atveju. Skundžiamame sprendime galima įžiūrėti asmens diskriminavimą dėl pilietybės, dėl buvusios darbo vietos.

Pažymi, kad tarptautinės žmogaus teisių konvencijos draudžia šeimų išskyrimą, draudžia asmenis siųsti į šalis, kuriose dėl savo pažiūrų asmuo būtų kalinamas ir kankinamas. Nagrinėjamu atveju turi būti ginami jos mažamečio vaiko interesai, kuris negali būti atskirtas nuo mamos, nes tai vaikui padarys nepataisomą psichologinę traumą. Sutuoktinis yra dirbantis asmuo, todėl niekas negalės pasirūpinti jos mažamečiu sūnumi.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas priėmė: 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100190, kuriuo pareiškėjai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 30 mėn. (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui; 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 24S114981, kuriuo pareiškėja iš Lietuvos išsiunčiama į Baltarusiją.

Teigia, kad gavo VSD 2024 m. balandžio 5 d. raštą, kuriame nurodyta, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas priėmė Skundžiamą sprendimą.

Mano, kad pareiškėja pasirinkdama darbą nuo 2014–2018 m. Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai. Pareiškėjos darbas baigtas 2018 m. leidžia spręsti apie jos likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos atžvilgiu priešiškų interesų. Skundžiamame sprendime buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD išvadoje minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (jos sutuoktinio darbas, duomenys apie sūnų ir kt.) nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui.

Tvirtina, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva – šeiminiai (nustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio), tačiau minėti ryšiai nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos teigiamą grėsmę kilmės valstybėje vertina kaip deklaratyvią, nes iš VSAT duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2016 m. balandžio mėn. iki šiol Lietuvos valstybės sieną iš viso kirto 34 kartus.

Pažymi, kad jeigu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tai nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas. Valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvoje. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nes pareiškėja nenurodo priežasčių ir argumentų, kodėl vaikas negali vykti kartu su ja. Pareiškėja su sūnumi 2023 m. vyko į Baltarusiją.

Akcentuoja, kad Skundžiamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama klausimyną, nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Vertina, kad ten dirbdama, pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos operatyvinės paieškos departamentu.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023 ir kt.). Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymi, kad pareiškėja nepateikia teismui įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginių apie konkrečias eitas pareigas. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pareiškėja nebedirba Baltarusijos operatyvinės paieškos departamente, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Baltarusijos įstaigomis ir tarnybomis yra išnykusi (pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023 ir kt.). Pareiškėjos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 24S98616, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760116541, galiojantis iki 2024 m. gegužės 23 d., konstatavus, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuriai nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo išduotos Šengeno bei Lietuvos nacionalinė vizos, nuo 2019 m. birželio 5 d. – trys leidimai laikinai gyventi. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais. Pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos tyrimų vykdymo departamente (operatyvinis įgaliotasis pareigūnas).

VSD 2024 m. balandžio 5 d. išvadoje Nr. 18-3246 nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Padaryta išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Remiantis Išvada bei vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu priimtas Skundžiamas sprendimas. Nurodyta, kad pareiškėjai buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 19 d. iki 2020 m. sausio 18 d., Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d., trys leidimai

laikinai gyventi, kurie galiojo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., iš kurių pastarasis galiojo iki 2024 m. gegužės 3 d. SODROS informacinės sistemos duomenimis, asmuo Lietuvoje dirba nuo 2019 m. spalio 21 d., nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja 2019 m. vasario 9 d. sudarė santuoką su LR piliečiu A. B.. Sutuoktinio gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 1991 m., A. B. Lietuvoje dirba nuo 2023 m.. Nepilnametis sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra LR pilietis, vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2022 m. vasario 4 d..

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą.

UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešai tvarkai ar žmonių sveikatai.

LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvoje ir/ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023).

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešai tvarkai ar žmonių sveikatai.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad VSD nustatoma pareiga pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui (LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024). Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Departamentas, net ir gavęs VSD išvadą, kurioje pateikiamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, turi pats pagrįsti priimamą sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą, laikytis proporcingumo, gero administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

VSD išvada ir Skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiami dvejomis aplinkybėmis: pareiškėjos darbu 2014–2018 m. Baltarusijos tyrimų vykdymo departamente (operatyvinis įgaliotasis pareigūnas) bei jos periodišku vykimu į Baltarusiją.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos darbo Baltarusijoje. Tačiau pareiškėja teigia, kad ji nebuvo statutinė valstybės tarnautoja, nebuvo pareigūnė, neturėjo ryšių ar prieigų prie slaptos ar kitos informacijos, jos pareigos buvo vyr. specialistė, t. y. eilinė raštinės darbuotoja. Iš Klausimyno matyti, jog ji nurodė, kad jos darbo funkcijos buvo – darbas su dokumentais, statistikos tvarkymas. Tai paneigiančių duomenų atsakovas teismui nepateikė.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja nuo 2016 m. balandžio mėn. iki šiol Lietuvos valstybės sieną iš viso kirto 34 kartus. Pareiškėja teigia, kad per pastaruosius 5 metus į Baltarusiją vyko tik 2 kartus – užsisakyti asmens dokumentą bei jį atsiimti.

Byloje esantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos IS duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo (2019 m. birželio 14 d.) iki 2024 m. gegužės 8 d. iš Lietuvos per Medininkų PKP, Vilniaus geležinkelio PKP, Vilniaus oro uosto PKP buvo išvažiavusi 6 kartus (2019 metais 3 kartus ir 2023 metais 3 kartus).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10774-473/2024 nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 14 d. 5.20 val. iš Vilniaus oro uosto skrido į Turkiją, o 2023 m. gegužės 21 d. 13.30 val. grįžo iš Turkijos į Vilniaus oro uostą.

Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos teiginius, kad per pastaruosius penkis metus ji du kartus vyko į Baltarusiją – 2023 m. spalio 5 d. 02.18 val. išvyko iš Lietuvos ir tą pačią dieną 17.42 val. atvyko į Lietuvą bei 2023 m. spalio 27 d. 01.58 val. išvyko iš Lietuvos ir 2023 m. spalio 28 d. 20.26 val. grįžo į Lietuvą. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 10 d. išduotas pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pasas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais dėl jos tikslingo (paso keitimas) vykimo į Baltarusiją.

Įvertinus tai, kad pareiškėja per pastaruosius penkis metus dėl pateisinamos priežasties (paso keitimas) du kartus vyko į Baltarusiją, paneigiami VSD ir Skundžiamo sprendimo teiginiai, kad pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 9 d. sudarė santuoką su LR piliečiu. Nuo 2019 m. birželio 14 d. gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvoje. Nuo 2019 m. spalio 21 d. pareiškėja dirba Lietuvoje (nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos). 2021 m. kovo 15 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis sudarė kredito sutartį, įkeičiant nekilnojamąjį turtą bankui. Santuokoje 2022 m. sausio 27 d. gimė sūnus, turintis LR pilietybę, gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Pareiškėja užsiregistravo valstybinės kalbos egzamino laikymui 2024 m. rugsėjo 19 d..

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėją nuo 2019 m. ir iki šiol su Lietuva sieja itin glaudūs ir ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad VSD Išvadoje yra pakankamai individualizuojama konkrečiai pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, joje tik formaliai nurodoma apie pareiškėjos darbą Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje bei apie tai, kad ji periodiškai vyksta į Baltarusiją. Egzistuojant stipriam ryšiui su Lietuva, tvirtai integracijai Lietuvoje, VSD turėtų atlikti kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl tokio asmens grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėtų būti išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar asmuo, dėl kurio leidimo gyventi yra sprendžiama, kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. VSD nepateikus išsamios individualizuotos išvados apie užsienietį, Migracijos departamentas turi pareigą pakartotinai kreiptis į VSD dėl tokios išvados pateikimo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai tvirtintų pareiškėjos akivaizdų Baltarusijos politikos palaikymą.

Egzistuojantys pareiškėjos itin glaudūs ir ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva paneigia tikėtinos jos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui galimybę. Kadangi surinkti įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą ar akivaizdumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, kad jos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos biografijos faktas apie 2014–2018 m. darbą Baltarusijos tyrimų vykdymo departamente (operatyvinis įgaliotasis pareigūnas) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Iš Skundžiamo sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas.

Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Skundžiamas sprendimas sukelia pasekmes ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui ir nepilnamečiui vaikui, kurie yra LR piliečiai). Sprendime neatsispindi vertinimas pasekmių, kurios bus sukeltos pareiškėjos mažamečiui vaikui panaikinus pareiškėjai leidimą laikinai gyventi LR. Sprendimu galėtų būti reikšmingai apribotos pareiškėjos ir jos mažamečio vaiko bendravimo galimybės. Neįvertintos pasekmės ir pareiškėjos sutuoktiniui.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į Skundžiamą sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimo proporcingumo principo aspektu.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjos skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Panaikinus Skundžiamą sprendimą, Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 750,00 Eur išlaidų už skundo parengimą ir 23,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą.

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistina 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. B. (K. B.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98616, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760116541.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjos K. B. (K. B.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 750,00 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų ir 00 centų) atstovavimo išlaidų ir 23,00 Eur (dvidešimt trys eurai ir 00 centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Romanas KlišauskasAušrelė MažrimienėHenrikas Sadauskas