- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- AN2-251-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00032-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė Kenos pasienio užkarda
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties, kuria A. S. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta 75 Eur bauda subendrinta su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta 1 820 Eur bauda ir A. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda pagal Institucijų 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. kovo 7 d. nutarimus – 1 820 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2023 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., Vilniaus raj. sav., Kalvelių sen., Laukminų k., į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją įvažiavo degant draudžiamam (raudonam) signalui. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. skirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. S. jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pažymėjo tai, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde nurodė, kad jis 2023 m. vasario 10 d. jam priklausančiu automobiliu Ford Focus C-Max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie Šumsko perėjimo punkto, sustojo antroje eilėje už priekyje stovėjusio mikroautobuso, nes įleidžiami ir tikrinami be eilės tik automobiliai, kuriuos vairuoja neįgalieji. Pirmoje eilėje stovėjo kiti lengvieji automobiliai. Prie pasienio punkto stovėjęs pareigūnas mostelėjo ranka įvažiuoti, priekyje stovėjęs mikroautobusas ir pareiškėjas pajudėjo iki punkto. Pareiškėjas net nepastebėjo, kokia spalva degė ant įrenginio prie įvažiavimo į pasienio kontrolės punkto teritoriją. Pareiškėjas, įvažiuodamas į pasienio kontrolės punkto teritoriją, pakluso reguliuotojo nurodymui. Pareiškėjas nesupranta, kodėl reguliuotojas (pareigūnas) buvo labai nepatenkintas, kad pareiškėjas privažiavo prie patikros punkto, juk, jei būtų parodęs, kad nevažiuoti, pareiškėjas būtų sustojęs. Skunde pažymėjo, kad Šumsko pasienio kontrolės punkto teritorijoje įrengtas įrenginys yra ne šviesoforas, o įrenginys, panašus į pėstiesiems ir dviratininkams skirtus šviesoforus, bet be simbolių ir jis įrengtas ne kelyje, o prie įvažiavimo į pasienio kontrolės punkto teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi A. S. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta 75 Eur bauda subendrinta su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta 1 820 Eur bauda ir A. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda pagal Institucijų 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. kovo 7 d. nutarimus – 1 820 Eur dydžio bauda. Nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo A. S. pažeidimo padarymo aplinkybės yra aiškios ir įrodytos, A. S. skundo motyvai dėl aptarto reguliavimo nėra pagrįsti ir jis turėjo būti nubaustas už padarytą pažeidimą. Teismas konstatavo, jog 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjo A. S. veiksmuose buvo užfiksuoti trys administracinių nusižengimų padarymai vienu metu (įvažiavimas į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją degant draudžiamam (raudonam) signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis), kontrabandinių cigarečių gabenimas (ANK 208 straipsnio 2 dalis), transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 1,48 promilės neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis)). Teismas, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu paskirtą 75 Eur baudą už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą subendrino su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta 1 820 Eur bauda už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir paskyrė jam subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 1 820 Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., jam priklausančiu automobiliu Ford Focus C-Max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie Šumsko perėjimo punkto, sustojo antroje eilėje už priekyje stovėjusio mikroautobuso, nes į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės lengvieji automobiliai, kuriuos vairuoja neįgalieji ir vežantys mažamečius vaikus. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, prie patikrinimo posto privažiavo automobilis su mažamečiu vaiku, kurį pasienietis apžiūri. Matosi, kad ir pareiškėjas atvyko iš paskos šio automobilio. Pareigūnas neneigia, kad pakvietė įvažiuoti mostu, bet užsipuola pareiškėją, kad prieš tai šis nepriėjo ir neatsiklausė leidimo. Sutinka, kad pareiškėjas neatsiklausė leidimo, bet jis vykdė pasieniečio, kaip eismo reguliuotojo, nurodymą ir privažiavo paklusdamas eismą reguliuojančiam pareigūnui.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu prašoma dar kartą visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pažymima, kad remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Taip pat pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje jis yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kurio nepadarė, todėl Institucijos nutarimas bei pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas A. S. apeliacinio skundo patikslinimas, kurio prašo panaikinti Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
8. Apeliacinio skundo patikslinime akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punkte nurodoma, kad kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio nutarimo 2 punkte nurodoma, kad kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti šioms kelių eismo taisyklėms. Kelių eismo taisyklių X skirsnio „Eismo reguliavimo signalai“ 74 punkte yra aiškiai apibrėžiama, kas yra šviesoforas, t. y. trijų spalvų įrenginys, turintis raudonos, geltonos ir žalios spalvos signalus, ir ne koks kitoks. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII- 2043 3 straipsnyje nurodyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato kelių eismo taisyklės ir eismą gali riboti tik kelių eismo taisyklėse numatyti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.
9. Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje jis yra nubaustas už administracinį nusižengimą, numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kurio nepadarė, todėl Institucijos nutarimas bei pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.
10. Atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį, palikti nepakeistą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su pareiškėjo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti. Institucija taip pat nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalimi, kuria Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda subendrinta su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda ir A. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda, todėl prašoma panaikinti šią nutarties dalį kaip nepagrįstą, taip pat prašoma netenkinti pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo.
12. Atsiliepime pažymima, jog nors pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sustojo antroje eilėje už priekyje jo stovėjusios transporto priemonės, tačiau prie įvažiavimo į Šumsko pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos yra tik viena kelio juosta, kuri skirta įvažiuoti į Lietuvos Respubliką bei kartu patekti ir į Šumsko pasienio kontrolės punktą, o kita juosta yra skirta priešpriešiniam eismui, tai yra išvykstančioms transporto priemonėms iš Lietuvos Respublikos. Pažymima, kad transporto priemonių patekimas į Šumsko pasienio kontrolės punktą yra griežtai reguliuojamas šviesoforo raudonos ir žalios spalvos signalais. Be to, A. S. patekimo į Šumsko pasienio kontrolės punktą buvo puikiai žinoma, kadangi jis nuo 2022 m. gegužės 12 iki 2023 m. vasario 10 d. iš Lietuvos Respublikos išvyko 20 kartų ir 20 kartų atvyko į Lietuvos Respubliką, todėl teigti, kad pareiškėjas nesusigaudė ar nežinojo, kokia tvarka yra vykdomas atvykimas ar išvykimas į (iš) Šumsko pasienio kontrolės punktą, būtų neteisinga.
13. Atsiliepime taip pat pažymima, jog nors pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad prie pasienio punkto stovėjęs pareigūnas mostelėjo ranka įvažiuoti ir priekyje stovėjusi transporto priemonė pajudėjo, todėl pareiškėjas pajudėjo iš paskos, tačiau vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtinto 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4-481/1B-966 „Šumsko pasienio kontrolės punkto darbo nuostatais“, kurie reglamentuoja Šumsko pasienio kontrolės punkto veiklą bei darbo organizavimą, pareigūnai nereguliuoja jokiais reguliuotojų signalais transporto priemonių patekimo į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją, kadangi įleidimas ir išleidimas iš (į) patikrinimo zoną vykdomas šviesoforais ir pakeliamaisiais užtvarais. Be to, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstančias transporto priemones į pasienio kontrolės punkto teritoriją įleidžia tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, o iš patikrinimo zonos išleidžia muitinės pareigūnai. Todėl pareiškėjui A. S. kitų institucijų pareigūnai negalėjo duoti jokio leidimo ar parodyti gesto ranka, jog jis galėjo įvažiuoti į Šumsko pasienio kontrolės punkto tikrinimo zoną be eilės. Pareiškėjo A. S. teiginiai, jog jis vadovavosi pareigūno rankos mostu įvažiuoti į pasienio kontrolės punktą yra visiškai nepagristi ir neatitinkantys realios darbo praktikos.
14. Atsiliepime nurodoma, kad A. S. veiksmuose buvo užfiksuoti trys administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu, t. y. įvažiavimas į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją degant draudžiamam (raudonam) signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis), transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 1,48 promilės neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis), kontrabandinių cigarečių gabenimas (ANK 208 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo A. S. atžvilgiu administracinius pažeidimus nagrinėja trys institucijos – Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos pareigūnai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nepagrįstai Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą subendrino su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda ir paskyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
15. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. A. S. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus.
18. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
19. Nagrinėjamu atveju A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 73 punkte įtvirtintos šviesoforų signalų reikšmės. Pagal Kelių eismo taisyklių 73.11. papunktį raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.
20. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vyriausiosios specialistės Ž. K. 2023 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
21. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
22. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neginčija fakto, jog jis 2023 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., Vilniaus raj. sav., Kalvelių sen., Laukminų k., į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją įvažiavo ir buvo tikrinamas šio pasienio kontrolės punkto pareigūno, tačiau jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, aiškindamas, kad jis į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją įvažiavo, kai šio kontrolės punkto pareigūnas leido įvažiuoti savo rankos mostu, paskui kitą automobilį, galvodamas, jog ir jam galima įvažiuoti į šio pasienio kontrolės punkto teritoriją. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos A. S. skundo argumentus, vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdyje apklausė liudytoją M. B., rėmėsi paties A. S. parodymais, duotais administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, bei kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (fotonuotraukomis, Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos specialisto R. A. tarnybiniu pranešimu ir CD vaizdo įrašais), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai nuspręsti, kad A. S. 2023 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., Vilniaus raj. sav., Kalvelių sen., Laukminų k., į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją įvažiavo degant draudžiamam (raudonam) signalui.
24. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 11) matyti, jog prie įvažiavimo į Šumsko pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos yra viena kelio eismo juosta, kuri skirta įvažiuoti į Lietuvos Respubliką bei kartu patekti ir į Šumsko pasienio kontrolės punktą, o kita eismo juosta yra skirta priešpriešiniam eismui, tai yra išvykstančioms transporto priemonėms iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Įvažiuojant į Šumsko pasienio kontrolės punktą yra „STOP“ ženklas su linija, o prieš liniją yra šviesoforas, kurio neįmanoma nepamatyti ir kuris turi raudonos bei žalios spalvos signalus, kuriais vadovaudamiesi asmenys gali teisėtai patekti į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją tolimesnei patikrai. Pažymėtina, jog Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintu 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4-481/1B-966 „Šumsko pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai“, Šumsko pasienio kontrolės punkto pareigūnai nereguliuoja jokiais reguliuotojų signalais transporto priemonių patekimo į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją, kadangi įleidimas ir išleidimas iš (į) patikrinimo zoną yra griežtai reguliuojamas šviesoforo raudonos bei žalios spalvos signalais ir pakeliamaisiais užtvarais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad pats A. S. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino ir pats pareigūnui aiškino, kad jis važiavo paskui kitą automobilį, galvodamas, jog ir jam galima įvažiuoti į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją. Dėl įvažiavimo į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją be eilės su jokiu pareigūnu nekalbėjo ir jam niekas nesuteikė tokio leidimo. Apie tai, kad A. S. įvažiavo be leidimo, degant draudžiamam (raudonam) signalui, ir tai jis pats suvokė, patvirtina teismui pateiktas DVD su vaizdo įrašais (b. l. 26). Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, viename vaizdo įraše užfiksuota, jog kai A. S. atvyko į Šumsko pasienio kontrolės punktą, pareigūnai buvo savo darbo vietoje, atvykimo budelės patalpoje, ir nerodė savo rankomis jokių reguliavimo signalų ar kitokių panašių gestų, o jei ir būtų rodę, tai mostų nebūtų įmanoma pamatyti ar kitaip įžiūrėti iš lauko pusės dėl gana tolimo atstumo. Todėl pareiškėjo A. S. teiginiai, jog jis vadovavosi pareigūno rankos mostu įvažiuoti į pasienio kontrolės punktą yra visiškai nepagristi. Be to, tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas sveikinasi su A. S. ir paklausia jo, ar jis važiuoja vienas. Pareiškėjui atsakius, jog jis važiuoja vienas, pareigūnas paklausia, ar pareiškėjui kažkas pasakė įvažiuoti? Pareiškėjas atsako, kad jis tiesiog važiavo paskui prieš jį važiuojančią mašiną. Dėl įvažiavimo į Šumsko pasienio kontrolės punktą be eilės su jokiu pareigūnu pareiškėjas nekalbėjo ir jam niekas nesuteikė tokio leidimo. Tuo labiau, kad pareiškėjas įvažiavęs be leidimo, degant draudžiamam (raudonam) signalui, pats tai puikiai suvokė ir prisipažino pareigūnui, sakydamas „labai atsiprašau“, „kaltas, kaltas, kaltas“. Kitas vaizdo įrašas tik patvirtina, kad A. S. į Šumsko pasienio kontrolės punkto teritoriją įvažiavo degant draudžiamam (raudonam) signalui. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. nurodė, kad jis buvo savo darbo vietoje, t. y. atvykimo budelės patalpoje, kai pastebėjo priešpriešine eismo juosta judantį automobilį, kuris nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui. Tapačios įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos specialisto R. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 18), jog A. S. automobilis nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam pačiam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.
26. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis artimas ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkiui. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos bei jos subendrinimo su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirta 1 820 Eur bauda, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalimi, kuria Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda subendrinta su Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda ir A. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda, ir prašo panaikinti šią nutarties dalį kaip nepagrįstą. Kaip jau minėta, ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties, Institucija apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė, o tik pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl Institucijos atsiliepimo prašymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.