Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovės atstovei prokurorei Solveigai Gradzevičienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl prokuroro veiksmų, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant ikiteisminį tyrimą, taikant procesines prievartos priemones, nepagrįstai skundžiant išteisinamąjį nuosprendį, kurie pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikštas baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų, atsakovo atstovu pasirinko Generalinę prokuratūrą, teismas teismo posėdyje atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad byloje yra ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktų procesinių veiksmų, tačiau prašymo laikyti atsakovės atstovu ir Teisingumo ministeriją nepareiškė bei teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų nenurodė, todėl nagrinėjamu atveju valstybę atstovauja tik Generalinė prokuratūra pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 ¹ straipsnio 4 dalies nuostatas kai valstybei atstovauja institucija, kurios neveikimas yra ginčijamas (Lietuvos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 puntas).

CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą atsakomybė už atsiradusią žalą tenka valstybei tik dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo.

Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas prokuroro procesinių veiksmų neteisėtumas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pritaikytų procesinių prievartos priemonių, todėl negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-09-23 nuosprendžiu ieškovą pagal BK 78 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius , kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad liudytojų S. B. ir Č. R., buvusių darbiniuose santykiuose su ieškovu, kuriam jie buvo pavaldūs, parodymais paneigtini kaltinamojo parodymai. Teismas konstatavo, kad CD neužfiksuotas garintuvo pakrovimo į mikroautobusiuką faktas, be to, pagal nekokybišką vaizdo medžiagą nebuvo galima nustatyta mikroautobusiuko markės, valstybinio numerio, vairuotojo bei šios transporto priemonės savininko, dėl ko nėra galimybės patvirtinti ar paneigti paminėtų liudytojų parodymus, pašalinti visus prieštaravimus tarp jų ir kaltinamojo parodymų, kas duotų pagrindą teismui daryti neabejotiną išvadą apie kaltinamojo kaltę ar nekaltumą. Teismas darė išvadą, kad baudžiamojoje byloje nepakanka patikimų įrodymų, kad nustatyti kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes jai įrodyti teismas negali remtis tik liudytojų S. B. ir Č. R. parodymais, kuriuose esančių prieštaravimų teismui pašalinti nepavyko, dėl ko teismas negalėjo neabejotinai paneigti ir kaltinamojo pateiktos versijos, kad šie liudytojai, darbo santykiuose buvę jam pavaldūs, gali jį nepagrįstai apkalbėti. Teismas nurodė, kad negalint remtis prielaidomis bei nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje ištyrus visus įrodymus, teismui iškilo abejonių ir dėl pagrobto specifinio turto vertės, kas neabejotinai turi įtakos veikos kvalifikacijai. Kauno apygardos teismo 2013-12-18 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-926-582-2013 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išreikštos abejonės dėl liudytojų S. B. ir Č. R. yra pagrįstos, kadangi liudytojai nevienodai nurodė aplinkybes, skirtingai nurodė kaltinamojo buvimo vietą pagrobiant garintuvus, ir nors tai nėra esminė įvykio aplinkybė, kiti jų parodymai nepaneigė kaltinamojo versijos. Apeliacinės instancijos teismas konstatvo, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pagrobė du garintuvus, todėl sprendė, kad ieškovas buvo išteisintas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Ieškovas buvo išteisintas reabilituojančiu pagrindu – neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau ne, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl ieškovo ieškinyje nurodoma kasacinio teismo praktika, suformuluota ne analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Bet šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad teisėsaugos pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikštas baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Šiuo aspektu toliau bus vertinama baudžiamojo proceso eiga tiek, kiek jį įtakoje prokuroro veiksmai (neveikimas).

BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo eigą kontroliuoja prokuroras (BPK 170 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad prokuroras nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, nepagrįstai teikė apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, todėl dėl jo neteisėtų veiksmų baudžiamasis procesas nepagrįstai užsitęsė. Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinios prendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą (Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgement of 13 November 2001). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Dedeman prieš Turkiją (Dedeman c. Turquie, no. 12248/03. 16 décembre 2008). Procesas byloje ieškovo atžvilgiu truko nuo 2012-08-09, kuomet jam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą, iki 2013-12-18, kuomet įsiteisėjo Kėdainių raj. apylinkės teismo 2013-09-23 išteisinamasis teismo nuosprendis, t.y. metus ir keturis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas vyko nesudėtingoje byloje, dėl vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, nes UAB „Rivona“ iki 2012-08-14 pateikė visus turimus duomenis, susijusius su vagyste iš jai priklausančio angaro, t.y. tarnybinius pranešimus ir paaiškinimus asmenų, kurie turėjo žinių apie įvykį, vaizdinę medžiagą, duomenis apie pavogtų garintuvų vertę, su ieškovu ir jo darbu susijusius dokumentus, todėl tiriamo nusikaltimo aplinkybės buvo aiškios ir nereikalavo sudėtingo tyrimo ir ikiteisminio tyrimo veiksmai galėjo būti atliekami gerokai sparčiau. Šiuo aspektu pažymima, kad LR BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet dėl nesunkių nusikaltimų ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas per nepilnus šešis mėnesius, t.y. beveik per paminėtoje teisės normoje nustatytą maksimalų terminą. Pirminis pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2012-08-09, tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, 2012-08-09 surengta jo akistata su liudytoju S. B. ir Č. R.. 2012-08-08 gauti ieškovą charakterizuojantys duomenys. 2012-08-14 buvo priimtas nutarimas susipažinti su ieškovo telefono įeinančiais ir išeinančiais skambučiais ir žinutėmis. Ikiteisminiame tyrime buvo apsiribota tik UAB „Rivona“ darbuotojų apklausa. Jie liudytojais buvo apklausiami 2012-08-02 – 08-07 dienomis, tačiau liudytojas J. U. buvo apklaustas tik po mėnesio - 2012-09-10, liudytoja A. G. – po dviejų mėnesių - 2012-11-15, o liudytojas D. L. dar po mėnesio – 2012-12-12, nors nebuvo jokių kliūčių juos apklausti anksčiau. Per 2012-10 mėn. nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai byloje. Prokuroras nesiėmė jokių veiksmų, kuomet jo prašymu 2012-08-08 nutartimi Kėdainių raj. apylinkės teismas sankcionavo kratą ieškovo namuose, tačiau ji buvo atlikta tik po nepateisinamai ilgo delsimo - 2012-11-22, kas neabejotinai buvo susiję su neigiamais ieškovo išgyvenimais. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą lemia valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo, pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai.

Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai atliekamos ekspertizės (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Girdauskas prieš Lietuvą (Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgement of 11 December 2003); Oblov prieš Rusiją (Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgement of 15 January 2009). Situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Schumacher prieš Liuksemburgą (Schumacher c. Luxembourg, no 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad iš esmės visi ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje buvo atlikti per 2012-08 mėn., t.t. 2012-08-14 prokuroras gavo iš ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimą susipažinti su informacija apie ieškovo telefoninius pokalbius mobiliuoju telefonu, kuri buvo gauta tą pačią dieną. Tačiau ši informacija buvo išnagrinėta ir dėl telefonų priklausomybės sužinojimo buvo kreiptasi tik po mėnesio laiko - 2012-09-17, o dėl informacijos gavimo prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimą gavo 2012-09-20. Dargi, tyrėja duomenų apie telefono 868604132, apie kurį sužinota iš 2012-08-14 gautos informacijos apie ieškovo pokalbius, kreipėsi tik 2012-11-22, todėl šiuos duomenis rinkti buvo delsiama. 2012-09-17 buvo surašytas daiktų apžiūros protokolas, kai filmuotą medžiagą (CD) UAB „Rivona“ pateikė su 2012-08-02 pranešimu apie nusikaltimą. Taigi, 2012 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta liudytojo J. U. apklausa, rinkti duomenys apie telefonų priklausomybę ir informaciją apie pokalbius bei apžiūrėta filmuota medžiaga. Visi šie veiksmai galėjo būti atlikti per 2012-08 mėn. ir dar iki ieškovo ligos - 2012-09-29 įvykusio miokardo infarkto, dėl kurio jis buvo gydomas iki 2012-12-14 ir apie nedarbingumo pabaigą duomenys iš Kauno teritorinės darbo biržos buvo gauti 2012-11-22. Tačiau apie galutinį įtarimą jam taip pat buvo pranešta tik dar po mėnesio - 2013-01-18, tą pačią dieną jis buvo apklaustas įtariamuoju, paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamasis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2012-01-24 su ja susipažino UAB „Rivona“ ir 2013-01-31 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir įteiktas ieškovui. 2012-10 mėn. jokie veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo atliekami. Kaip jau minėta 2012-11 mėn. buvo atlikta krata, sankcionuota ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-08-08 nutartimi, apklausiama liudytoja A. G., kuri neabejotinai galėjo būti apklausta dar 2012-08 mėn., todėl apibendrinant daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo intensyvus, jam buvo vadovaujama nepakankamai rūpestingai ir atsakingai.

Kėdainių raj. apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2013-03-04, į kurį neatvyko pats ieškovas, jo gynėjas teismui pranešė, kad pablogėjo ginamojo sveikata. 2013-04-09 teisiamasis posėdis buvo atidėtas teismui nutarus iškviesti liudytoją UAB „Baltic Master“ atstovą; 2013-04-25 - dėl specialisto V. B. iškvietimo; 2013-05-23 ir 2013-06-26 – dėl neatvykimo liudytojų, kuriuos prašė iškvieti prokuroras, vieną iš jų 2013-06-26 nutartimi buvo nutarta atvesdinti. Visi šie asmenys nebuvo nurodyti prokuroro sudarytame asmenų, šauktinų į teismo posėdį sąraše. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad baudžiamosios bylos procesas teisme akivaizdžiai užsitęsė dėl neišsamiai ir nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo – t. y. tos aplinkybės, kurias privalėjo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, buvo aiškinamos ir nustatinėjamos teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu – apklausiami liudytojai, specialistai, siekiama pašalinti prieštaravimus, kurie turėjo būti pašalinti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, įvertinus Kėdainių raj. apylinkės teismo 2013-09-23 išteisinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo 2013-12-18 nutartyje nurodytus argumentus yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad prokuroras turėjo pakankamo pagrindo svarstyti ar ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nenutrauktinas pagal LR BK 212 straipsnio 2 punktą, neperduodant bylos teismui. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad abi instancijos atkreipė prokuroro dėmesį į tai, kad kelia abejones pagrobto specifinio turto vertė, kuri neabejotinai turi įtakos veikos kvalifikacijai. Šiuo aspektu pažymima, jog UAB „Rivona“ 2012-08-02 pareiškime nurodė, kad pagrobto turto vertė 20 000 Lt ir nepridėjo jokių tą vertę pagrindžiančių įrodymų. Po to ji kreipėsi į UAB „Rivona“, kuri nurodė, kad šaldymo kamera nudėvėta iki likutinės 1,00 Lt vertės, o abiejų garintuvų rinkos kaina galėtų būti 7260 Lt pagal UAB „Rolvika“ pateiktą komercinį pasiūlymą. Tik tokių duomenų pagrindu UAB „Rivona“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu ir tokia pagrobto turto vertė buvo nurodoma ieškovui teikiamuose pranešimuose apie įtarimą. Prokuroras, neginčydamas turto vertės įtakos veikos kvalifikacijai, ikiteisminiame tyrime bei teisminiame bylos nagrinėjime nesiėmė priemonių turto vertei nustatyti, o tai jau ikiteisminio tyrimo metu galėjo turėti įtakos baudžiamojo proceso prieš ieškovą baigčiai. Tačiau nežiūrint į priimtą išteisinamąjį nuosprendį, prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuris nebuvo pripažintas pagrįstu ir atmestas, bet baudžiamasis procesas užtruko dar daugiau negu du mėnesius (2013-09-23 priimtas ir paskelbtas išteisinamasis nuosprendis; 2013-10-11 gautas ir priimtas prokuroro apeliacinis skundas, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2013-11-20 teismo posėdyje ir atmestas 2013-12-18 nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-926-582/2013).

Apibendrinant daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas truko 17 mėn., t.y. pernelyg ilgai dėl pirmiau nurodytų prokuroro, netinkamai organizavusio ikiteisminį tyrimą veiksmų ir veiksmų, kurie nepagrįstai prailgino baudžiamąjį procesą bylą nagrinėjant teisme, kuomet ikiteisminis tyrimas vyko tik dėl vieno epizodo nesunkaus nusikaltimo, kurio padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, vienintelis atsakomybėn trauktinas asmuo ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, apie juos nurodė UAB „Rivona“ 2012-08-02 pareiškime dėl prašymo surasti asmenį, pagrobusį garintuvus, tyrimo veiksmai galėjo būti nekliudomai vykdomi, priėmus išteisinamąjį nuosprendį prokuroras deramai neįvertino jo argumentų, todėl teikė apeliacinį skundą be svarių argumentų, nes jis buvo atmestas. Per tą laiką ieškovas patyrė įvairaus pobūdžio privataus gyvenimo suvaržymų, baudžiamasis procesas neišvengiamai buvo susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, jis patyrė miokardo infarktą, turtinių praradimų, todėl pripažintina ieškovo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo atlyginti turtinę žalą dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti. Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Ieškovas gynėsi nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą ir nuo pareikšto kaltinimo pats pasirinkdamas gynėją. Kadangi jis buvo išteisintas jam nepadarius veikos, numatytos LR BK 78 straipsnio 1 dalyje, tai jo turėtos 1737,72 Eur (6000 Lt) išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš atsakovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

Ieškovas prašė priteisti jam 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jos dydį siejo su tuo, kad dėl baudžiamojo proceso neteko darbo UAB „Rivona“, jam sutriko sveikata – įvyko miokardo infarktas, negalėjo įsidarbinti kitame darbe. Teismas pažymi, kad ieškovo ambulatorinės kortelės ir Darbingumo lygio vertinimo akto duomenimis ieškovui jau nuo 2008-05-16 diagnozuota Hipertenzinė (širdies) liga, o nuo 2009-01-23 ir su širdies nepakankamumu II“ R3 R. Jis serga lėtine inkstų liga (2 stadija), nuo 2012-06-15 gydomas nuo diabeto (+2). Todėl nėra pagrindo sutikti, kad miokardo infarktas įvyko tik dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, tačiau neabejotinai jis buvo susijęs su neigiamomis emocijomis ir išgyvenimais, todėl tikėtinai galėjo turėti reikšmingos įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui, apie ką paliudijo jį gydanti gydytoja R. N. (CPK 185 str.). Kasacinis teismas, EŽTT praktikos bylų prieš Lietuvą analizė pagrindu darė išvadą, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2010 m. vasario 12 d. nutartis į civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad baudžiamasis procesas užtruko tik 17 mėn., apie 2,5 mėn. ieškovas sirgo. Byloje nėra įrodymų, kad dėl jam taikytų procesinių prievartos priemonių ieškovas patyrė didesnius suvaržymus (negalėjo išvykti į užsienį atostogauti ir gydytis). Taip pat įvertinęs, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis jau yra tam tikra satisfakcija už patirtus išgyvenimus, remdamasi paminėta teismine praktika dėl priteisiamos žalos dydžio, priteisia iš atsakovės 435 Eur (1502 Lt) ieškovo neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, vadovaujasi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Ieškovas pareiškė du reikalavimus: dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimas atlyginti turtinę žalą patenkintas visiškai, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 proc. viso ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovo prašyta priteisti 43 443 Eur (150 000 Lt), teismo priteista 435 Eur (1502 Lt), t. y. patenkinta 1 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 51 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta 49 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Ieškovas turėjo 579,24 Eur (2000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 295,41 Eur (1020 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1737,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 435 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui G. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 295,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.