- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-926-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00813-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-926-582-2013
Teisėja: Dalia Buziliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00813-2012-1
2013 m. gruodžio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Mackevičiui, išteisintajam G. K., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. liepos 18 d., per laikotarpį nuo 10.25 val. iki 13.50 val., iš (duomenys neskelbtini) priklausančio angaro Nr. 12, esančio (duomenys neskelbtini), per du kartus pagrobė du garintuvus EO ICE 054-6ED, kurių bendra vertė 7260 litų.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė įrodymus, tačiau nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai išteisino G. K., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nepakanka patikimų įrodymų nustatyti kaltinamojo G. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime, be kaltinamojo G. K. parodymų, kurie yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokių duomenų, kad tarp darbuotojų S. B., Č. R. ir jų tiesioginio viršininko G. K. būtų buvę susiklostę blogi darbiniai santykiai. Priešingai, nei S. B., nei Č. R. apie jokius konfliktus su tiesioginiu viršininku G. K. nėra nurodę, jie patvirtino, kad visuomet vykdydavo savo viršininko nurodymus ir be jo nurodymų jokių darbų neatlikdavo. Šias aplinkybes visiškai patvirtino ir teisminio posėdžio metu apklausta civilinio ieškovo atstovė V. R., pabrėždama, kad ji yra įsitikinusi, jog liudytojai S. B. ir Č. R. be tiesioginio viršininko G. K. žinios negalėjo nieko išvežti, nes jie yra pareigingi ir su jais jokių konfliktų nėra buvę. Prieštaravimas, dėl kaltinamojo G. K. dalyvavimo garintuvų pakrovime, tiek pirmą, tiek antrą kartą nėra esminis atsižvelgiant j tai, kad tai yra kasdienis šių darbininkų darbas, todėl akivaizdu, kad dėl kaltinamojo G. K. dalyvavimo pirmame ar antrame pakrovime liudytojai S. B. ar Č. R. galėjo klysti, tačiau sureikšminus šį neesminį prieštaravimą abejojama jų parodymais, nevertinant jų parodymuose išsakytų esminių dalykų, kad garintuvai G. K. paliepimu buvo pakrauti į nenustatytą autobusiuką per du kartus ir išvežti iš teritorijos. Be to, liudytojai S. B. ir Č. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime buvo perspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir esminius parodymus dėl garintuvų dingimo yra davę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatas, tiek teisminiame bylos nagrinėjime. Teismas nenustatė, kad liudytojai S. B. ar Č. R. ikiteisminio tyrimo metu ar teisminiame bylos nagrinėjime melavo, bet jų parodymus vertino kaip keliančius abejones, nurodydamas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. K. darbo santykiuose buvę pavaldūs S. B. ir Č. R. galėjo jį apkalbėti. Akivaizdu, kad sąmoningas melagingų parodymų davimas, o šioje byloje sąmoningas kaltinamojo apkabėjimas, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turėtų būti vertintinas kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 235 str. 1 d., tačiau teisminiame tyrime ištyrus įrodymus, tam jokio pagrindo nėra. Teismas iš liudytojų S. B. ir Č. R. parodymų išskyrė neesminius prieštaravimus, visiškai nevertindamas esmės, iškėlė abejones ir parodymus vertino kritiškai, nors tam jokio pagrindo nebuvo. Be to, teisminiame bylos nagrinėjime, be tiesioginių liudytojų S. B. ir Č. R. parodymų, yra ir kiti, gana svarbūs įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina liudytojų S. B. ir Č. R. parodymus apie G. K. įvykdytą nusikaltimą ir jų pagrindu yra sudėliojama viso įvykio loginė seka, tai yra pasigedus garintuvų ir jų pradėjus ieškoti, minėti liudytojai atsakingiems darbuotojams iš karto pranešė aplinkybes apie garintuvų dingimą, tai yra G. K. nurodymą, pakrovimą į autobusiuką, todėl buvo imtasi veiksmų, siekiant išsiaiškinti garintuvų dingimo aplinkybes, renkami darbuotojų paaiškinimai, buvo peržiūrima apsaugos vaizdo medžiaga, kurioje buvo fiksuotas atvažiuojantis ir išvažiuojantis autobusiukas, kurio nei markės, nei numerio dėl prastos vaizdo kokybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime nebuvo galima nustatyti. Šias aplinkybes teisminiame bylos nagrinėjime patvirtino civilinio ieškovo atstovė V. R., liudytojai J. U., A. G., peržiūrėta vaizdo medžiaga. Teisminiame bylos nagrinėjime ištirti netiesioginiai įrodymai patvirtina liudytojų S. B. ir Č. R. parodymuose nurodytų veiksmų eigą, autobusiuko buvimą bei minėtų liudytojų duotų parodymų nuoseklumą, kas visiškai paneigia kaltinamojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad jis gali būti nepagrįstai apkalbamas.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai G. K. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad G. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinius faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas G. K. padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai identifikuoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nenustatyta, ir kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti neabejotini G. K. kaltės įrodymai.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. K. kaltės klausimą, išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, argumentavo, kodėl jie nelaikytini G. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir pagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė ne tik paties išteisintojo G. K. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma ir logine seka.
Apeliaciniame skunde prokuroras, analizuodamas liudytojų S. B. ir Č. R. parodymus, nepagrįstai tvirtina, kad šių asmenų parodymai, gretinant juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikytini neabejotinais G. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Kaltinamasis G. K. viso proceso metu savo kaltę neigė ir tvirtino, kad jokių nurodymų S. B. ir Č. R. pakrauti garintuvus į autobusiuką jis nedavė, pats jokiame šių įrenginių pakrovime nedalyvavo. Iš G. K. 2012-08-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis prisiėmė kaltę už dingusius garintuvus, kadangi jautė atsakomybę ir prašė išskaičiuoti padarytą nuostolį iš atlyginimo, tačiau 2012-08-06 tarnybiniu pranešimu atsisakė savo prieš tai rašyto tarnybinio pranešimo paaiškėjus, jog garintuvus išvežė įmonės darbuotojai S. B. ir Č. R., todėl jis atsisako prisiimti atsakomybę už jų pavogtus daiktus. Įvertinus šią įvykių eigą bei kaltinamojo ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išreikštos abejonės dėl liudytojų S. B. ir Č. R. yra pagrįstos, kadangi liudytojai nevienodai nurodė įvykio aplinkybes, skirtingai nurodė kaltinamojo G. K. buvimą įvykio vietoje pakraunant garintuvus, ir nors tai nėra esminė įvykio aplinkybė, kiti jų parodymai nepaneigė kaltinamojo pateiktos įvykių versijos. Kaltinamasis nurodė, kad liudytojų yra apkalbamas bei kad jie nepagrįstai siekia kaltę suversti jam, iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai S. B. ir Č. R. dalyvavo garintuvų krovime į autobusiuką, teigia tai darę kaltinamojo G. K. nurodymu, tačiau šių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog šiais dviejų liudytojų, tuo metu buvusių pavaldžiais G. K., parodymais kaltinamojo parodymai yra paneigti bei jų pakanka konstatuoti kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojų S. B., Č. R. ir kaltinamojo santykiai yra blogi, tačiau šis faktas nagrinėjamu atveju esminės įtakos neturi, kadangi liudytojai dalyvavo garintuvų krovime ir gali turėti motyvą apkalbėti kaltinamąjį net ir tuomet, jei iki tol jų santykiai blogi nebuvo. Civilinio ieškovo atstovė V. R., pabrėžė, kad yra įsitikinusi, jog liudytojai S. B. ir Č. R. be tiesioginio viršininko G. K. žinios negalėjo nieko išvežti, nes jie yra pareigingi ir su jais jokių konfliktų nėra buvę, tačiau šie liudytojus charakterizuojantys duomenys yra bendro pobūdžio ir nei patvirtina nei paneigia nagrinėjamu atveju liudytojų pateiktos įvykio versijos. Tai, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nesuponuoja neginčijamos išvados, jog jų parodymai yra visiškai teisingi bei atitinka objektyvią tiesą.
Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad be tiesioginių liudytojų S. B. ir Č. R. parodymų, yra ir kiti, gana svarbūs įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina liudytojų S. B. ir Č. R. parodymus apie G. K. įvykdytą nusikaltimą ir jų pagrindu yra sudėliojama viso įvykio loginė seka, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad mikroautobusas, kuriuo galimai buvo išvežti garintuvai, minėtą dieną važiavo būtent į (duomenys neskelbtini) angarą Nr. 12, jo vaizdo medžiagoje nematyti, autobusiuko važiuojama kryptimi galima patekti ne tik j angarą Nr. 12 bet ir į kitas toje teritorijoje esančias įmones, t.y. vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas garintuvų pakrovimo faktas, pagal CD pateiktą nekokybišką vaizdo medžiagą neįmanoma įžiūrėti žmonių veidų, juolab jų atpažinti, neįmanoma nustatyti mikroautobuso markės, valstybinio numerio, jo judėjimo chronologinės sekos bei tvirtinti, kad visose nuotraukose ir vaizduose yra užfiksuotas vienas ir tas pats mikroautobusas, todėl nėra galimybės patvirtinti ar paneigti liudytojų Č. R. ir S. B. parodymų bei pašalinti visus prieštaravimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik liudytojų S. B. ir Č. R. parodymai, nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga, negali būti pakankami siekiant patraukti G. K. baudžiamojon atsakomybėn.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. K. 2012 m. liepos 18 d., per laikotarpį nuo 10.25 val. iki 13.50 val., iš (duomenys neskelbtini) priklausančio angaro Nr. 12, esančio (duomenys neskelbtini), per du kartus pagrobė du garintuvus EO ICE 054-6ED.
Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje ištyrus visus įrodymus, teismui iškilo abejonių ir dėl pagrobto specifinio turto vertės, kas neabejotinai turi įtakos veikos kvalifikacijai, tačiau apeliacinės instancijos teismas G. K. veiksmuose nenustatęs nusikalstamos veikos požymių dėl šio klausimo nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, išteisintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.