Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dvejus metus ūkvedžiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Jo cecho viršininkė Asta direktoriaus paliepimu davė jam nurodymą išvalyti angarą, išvežti visą šlamštą, iš alkoholio skyriaus vežimėlius parvežti į trečią aukštą. Liepos 6-7 d. grįžęs iš atostogų jis liepė, nors pats nedalyvavo, iš daržovių sandėlio, esančio trečiame aukšte pačiame viduje, išvežti viską. Dvi ar tris dienas, t.y. liepos 10-12 dienomis, darbininkai B.us ir R.us vežė tą šlamštą, vėliau vežimėlius kėlė į viršų. Tą angarą jis aplankydavo 1-2 kartus į savaitę, nes turėjo daug pareigų. Matė ten kompresorius, varinius vamzdžius - pagrindinius ir brangiausius daiktus. Garintuvai buvo neveikiantys ir labai nustebo pamatęs 26 d. aktą apie jų bandymus. Jis nurodė išvežti garintuvus į 12 sandėlį, atlaisvinant daržovių sandėlį. Jis tikrai nematė, kaip darbininkai vežė garintuvus į 12 angarą, tik matė per video medžiagą kaip vežė. 12 angare jis garintuvų nematė, o gal neatkreipė dėmesio. Liepos mėn. pabaigoje jis pasiėmė 2 ar 3 dienų atostogas, nes norėjo išeiti iš darbo, susitikti su darbdaviu ir susitarti sąlygas. Atostogų metu į valdišką mobiliojo ryšio telefoną paskambino sandėlių direktorius Š. R., pasakė, kad atvažiavo iš UAB „Baltic Master“ ir nori pasižiūrėti garintuvus, kurie yra 12 angare. Raktas būdavo pas traktorininką R. T., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam buvo pavaldus, antrą raktą turėjo tie du darbininkai R.us ir B.us bei jis. Direktoriui pasakė, kad atvažiuos po gero pusvalandžio, paskambino traktorininkui R. T., kad atrakintų angarą. R. T. atrakino 12 angarą. Angare rado panašų garintuvą, o tų dviejų garintuvų ir nerado. Visi kiti daiktai buvo. Prasidėjo direktoriaus Šarūno isterija, pradėjo kviesti policiją. Tą pačią dieną kai buvo policija jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jo darbininkai R.us ir B.us apkalba jį, kad jis tuos garintuvus pavogė. Važiuojant parašė lyg B.ui žinutę, kad jo neapkalbėtų. Mėnesį prieš tai yra buvęs atvejis, kai darbininkai buvo palikę prie angaro 30 šaldiklių ir po kelių dienų buvo nupjaustyti nuo 12 šaldiklių variniai vamzdeliai, dėl ko jis pagalvojo, kad galbūt ir šį kartą darbininkai nesaugiai paliko garintuvus lauke prie angaro, todėl 2012-08-01 jis prisiėmė kaltę, nes jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau jo parašo, kad jis šiuos šaldiklius gavo nebuvo, jų neprisiėmė savo žinion, nes buvo ką tik grįžęs iš atostogų, bet jautėsi atsakingas, kad nesukontroliavo jam pavaldžių darbuotojų, nepatikrino, kaip šie atliko darbą, kad galėjo garintuvus palikti lauke. Su darbuotojais kalbėjo ir jie patys sakė, kad garintuvus jie paliko prie durų, paskui kitą dieną jie jau aiškino, kad juos įvežė į vidų, todėl jis ir atsisakė savo to pranešimo. Jis filmuotą medžiagą žiūrėjo - tokių autobusiukų į mėnesį atvažiuoja apie 5-6 prie to angaro, nes ten pardavinėja stelažus, gaubtus, kasos aparatus ir visokius daiktus. Vairuotojo jis nematė, dėl patirto infarkto bėgant jo niekas negalėjo matyti, bent jau 3-4 mėn., nuo gegužės mėn., nesimato kaip pakraunama, nes įvažiuoja ir išvažiuoja. Jis nesupranta, kodėl du kartus įvažiuoja, į jį galima buvo iš karto pakrauti, nes garintuvų dydžiai maždaug 120x50 cm. Tų garintuvų pakrovime jis nedalyvavo ir nedavė nurodymų nei B.ui, nei R.ui pakrauti garintuvus į autobusiuką. Su B.umi jo santykiai ne labai kokie, nes šis nenorėdavo, nesistengdavo dirbti, dėl ko jis buvo nuėjęs pas pamainos cecho viršininkę R. A. prašyti, kad šį pasiimtų atgal. R.us kategoriškai atsisakė dirbti kitus darbus, bet jis su direktoriumi sutarė, kad šiam mokės 200 Lt už žolės pjovimą. Jo manymu, darbininkai šiuos garintuvus galėjo priduoti į metalo laužą, į kitoje angaro pusėje esančią metalo supirktuvę. Negali pasakyti kodėl jie tokius parodymus davė, gal kerštauja, nes rodė nepasitenkinimą, kai jis po darbo reikalavo, kad šie iškrautų „furas“, tad gal dėl to jam kerštauja.

Civilinio ieškovo atstovė V. R., parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004-09-16, šiuo metu yra daržovių ir taros sandėlių vadovė. Reiškia 7260 Lt civilinį ieškinį dėl pavogtų garintuvų G. K., nes tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vedėju ir buvo atsakingas žmogus, pasirašęs pilnos materialinės atsakomybės sutartį. Jam buvo duotas nurodymas atlaisvinti kažkokias patalpas. Jis turėjo savo žinioje tris darbuotojus, kuriems nurodo atlikti darbus. Ji yra visiškai įsitikinusi, kad tie žmonės be G. K. žinios negalėjo nieko išvežti, pakrauti, nes ji po G. K. nušalinimo nuo pareigų, t.y. nuo 2012-08-06 su tais žmonėmis dirba. Šie darbuotojai be vadovo nurodymo nieko savavališkai nedaro, yra pareigingi, su jais jokių konfliktų nebuvo. Šalia angaro yra metalo laužo supirktuvė, tačiau ji netiki, kad tie žmonės ten galėjo priduoti garintuvus be G. K. leidimo. Jai darbininkai R.us ir B.us sakė, kad G.o nurodymu pakrovė garintuvus į autobusiuką. Civilinio ieškinio suma yra pavogtų garintuvų rinkos kaina, kurią grindžia pateiktais dokumentais. Buhalterinėje pažymoje nurodyta garintuvų vertė 1 Lt – tai yra buhalterinė likutinė šių garintuvų vertė po nusidėvėjimo, skaičiuojamo procentais kiekvienais metais. UAB „Baltic master“ specialistai buvo nustatę, kad buvo išardyta veikianti šaldymo kamera, iš kurios buvo išimti garintuvai, todėl, remiantis UAB „Baltic master“ specialistų vertinimu, UAB „Rolvika“ komerciniu pasiūlymu ir buvo nustatyta pavogtų garintuvų rinkos vertė 7260 Lt, t.y. kaina, už kurią rinkoje buvo galima šiuos garintuvus parduoti. G. K. pats sau padarė neigiamą charakteristiką, juk jis dirbo atsakingą darbą, jis nieko nematė, jis nieko nežinojo, ką daro jo pavaldiniai.

Liudytojas Č. R. parodė, kad kaltinamasis G. K. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedys, jo tiesioginis viršininkas. 2012 m. liepos 10 d. ar 11 d. G. K. liepė iš trečio aukšto, daržovių sandėlio, išvežti agregatus - garintuvus į 12 angaro sandėlį, kuris randasi už teritorijos. Buvo du garintuvai, gal apie 3 metrus, o gal ir ilgesni, o plotis jų buvo 60-70 cm ir trečias ilgas garintuvas, gal apie 5 metrų ilgumo. Garintuvus keltu nuleido į apačią, sukrovė į mašiną „Volvo“, nuvežė ir iškrovėme į sandėlio vidų, sudėjo ant lentynų, užkėlė į patį viršų. Nuo angaro raktą turėjo traktorininkas ir jo spintelėje kabėjo kitas raktas. Buvo du raktai nuo angaro ir trečią raktą turėjo ūkvedys. Praėjus dviem savaitėms, liepos mėn. pabaigoje ryte G. K. jam pasakė, kad atvažiuos mašina ir tuos įrengimus reikės pakrauti. Jis su B.umi nuvažiavo į angarą ir tuos įrengimus nukėlė. Nukėlimo metu buvo ir K.us, atvažiavo baltos spalvos autobusiukas „Citroen“, ant viršaus stogelio buvo paaukštinimas, kaip šaldymas būtų. Išlipo vyriškis. Autobusiukas matytas, nes vieną kartą buvęs ir tas vyriškis vieną kartą yra buvęs. Kai įrangą nukėlė ant žemės, aplink ją vaikščiojo vyriškis bei dar trys vyrai ir G. K. buvo. G. K. paėmė garintuvą už vieno galo, nes jis ilgas apie 3 metrus buvo, jis privažiavo prie autobusiuko, atidarė autobusiuko dureles ir su padėklu įdėjo į vidų, o autobusiukas išvažiavo. G. K. pasakė, kad už valandos, ar pusantros valandos atvažiuos pasiimti antro agregato ir reikės jį pakrauti. Autobusiukas atvažiavo antrą kartą, juo atvažiavo kitas vyras. Agregatas jau buvo ant žemės, šį jis taip pat pakrovė į autobusiuką. Ir antro pakrovimo metu buvo G. K.. Po antro pakrovimo G. K. sėdo į autobusiuką ir išvažiavo. Autobusiukas nuvažiavo į aikštelę, kuri yra prie metalo supirktuvės. Toje aikštelėje jie užtruko apie 15 min. Vėliau autobusiukas apsisuko ir nuvažiavo link grūdų kombinato. G. K. išvažiavo kartu su tuo autobusiuku, jis sėdėjo priekyje, dešinėje pusėje, šalia vairuotojo. Jis net neįtarė, kad kažkas ne taip vyksta. Jis savavališkai be tiesioginio viršininko nurodymo jokių veiksmų neatlikinėjo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neseniai, nuo 2012 m. kovo 1 d., nuobaudų neturėjo, viską vykdė, ką liepdavo. Su G. K. piktumų nebuvo, tik darbo reikalai. Apie garintuvų dingimą sužinojo gal po dviejų savaičių, kai sandėlių direktorius Š. R. liepė garintuvus atvežti. Liepė rašyti pasiaiškinimus, kuriuos rašė G. K. kabinete ir negalėjo rašyti tiesos, o kai atvažiavo policija, išdėstė jai kaip buvo. Kai policijai parašė teisybę, G. K. jam neskambino ir nieko jo neprašė.

Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamasis – buvęs jo tiesioginis viršininkas, su kuriuo buvo darbo santykiai, jokių pykčių nebuvo. Tiksliai datų neprisimins, bet 2012 m. liepos mėn. ūkvedys G. K. liepė iš daržovių sandėlio 3 aukšto įrangą – garintuvus, varį išvežti į 12 angarą. Paliepimą vykdė. Dalį pakrovė į vietinę mašiną, kuria vežė R.us, jis asmeniškai varį vežė autokrautuvu. Nuvežė ir iškrovė pačiame angare - vieną užkėlė aukštai ant stelažo, o kitą padėjo ant padėklo tik įvažiavę, dešinėje pusėje ant grindinio, nes nebuvo vietos, varį supakavo ir pakėlė į viršų. Garintuvų ilgis buvo apie 3 metrus, plotis - metras, aukštis - 60 cnt. Praėjus gal dviem savaitėms G. K. gal R.ui, gal jam, tiksliai nepamena, pasakė, kad reikės pakrauti juos, nes žmogus atvažiuoja. Garintuvus krovė prie angaro aikštelėje į baltos spalvos nematyto autobusiuko, kurio markės tiksliai pasakyti negali – Citroen ar Peugeot, vidų per galines dureles. Autobusiuko vairuotojas buvo jam nematytas. Pirmą sykį kai krovė, G. K. tikrai buvo. Vienas pakrovimas buvo prieš pietus, iki 11 val., kitas - po pietų. G. K. sakė, kad antrą sykį atvažiuos po poros valandų ir reikės pakrauti antrą. Pirmą kartą pakrovė vieną garintuvą, antrą kartą - antrą garintuvą. Antrą kartą G. K. nebuvo. Tas pats vairuotojas buvo atsivežęs keleivį. Kai įkrovėme antrą, jis paskambino G. K. ir pasakė, kad įkrautas ir antras. Įtarimų nekilo, nes tiesioginis viršininkas yra šalimais ir davęs nurodymą. Be tiesioginio vadovo nurodymo nieko nedarytų. Su G. K. buvo darbiniai santykiai, tiesiogiai priekaištų iš jo pusės negirdėjo. Kai pirmą kartą pakrovė, šalimais esantis G. K. pasakė: „einu, išrašysiu popierius“. Pirmą kartą autobusiuke buvo tik vairuotojas. Antrą kartą autobusiuke buvo vairuotojas ir dar vienas žmogus. Apie dingusius garintuvus jis sužinojo, kai jam paskambino G. K. ir pasakė, kad yra problema dėl garintuvų, kuriuos išvežė. Jis klausė, ar galime pridengti, nesakyti. Kai prapuolė tie garintuvai, reikėjo eiti pas G. K. į kabinetą rašyti paaiškinimus pagal jo pateiktą raštelį, ką jie turėtų rašyti paaiškinime, tačiau jis paskaitė šio pavyzdžio pradžią, o paaiškinimą rašė savo galva, G. K. surašytais parodymais nesivadovavo. Nuo pat pradžių, kai jie pas G. K. kabinete rašė paaiškinimus, šis prašė sakyti, kad gal tų garintuvų jie neįvežė, pastatė lauke. Bet kai atvažiavo policija, nėra ką čia dengti. Jie garintuvų tikrai lauke nepaliko, viskas buvo įvežta į sandėlį.

Liudytojas J. U. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu. 2012 m. liepos mėn. į jį kreipėsi daržovių sandėlio vadovas J. R., kuris šiuo metu nebedirba, dėl įrangos, kad pasižiūrėti per kameras, atsukti veiksmų istorijas, kur ta įranga, kaip ji suvaikščiojo. Atsuko veiksmų istorijas per skaitmenines kameras ir surado pakrovimo laiką ir kas vežė. Jis bei jam pavaldi darbuotoja A. G. parodė iniciatyvą ir nuėjo į Kėdainių grūdus, kurie randasi šalia, į apsaugos padalinį ir per jų vaizdo kameras atsuko veiksmų istoriją, nes per savo vaizdo kameras tos teritorijos nematė. Norėjo susižinoti to autobusiuko migraciją. Pagal laikus viskas matosi, kaip sandėlių ūkio darbuotojai R.us, B.us įeina į 12 angarą, kur kraunama visa ta įranga. Matosi pagal laikus, kaip įvažiuoja tas baltas autobusiukas, kaip jis grįžta. Po to antras reisas, kaip įvažiuoja ir išvažiuoja autobusiukas iš angaro. Matyti, kaip praeina dar vienas darbuotojas, tačiau pagal tą medžiagą identifikuoti žmogaus negalima. Gaunasi tik prielaida. Buvo iškviesta policija, asmeniškai kalbėta su ūkio darbuotojais. Buvo jų klausiama kas vežė, kur dingo, t.y. įstaigos viduje aiškinosi įrengimų dingimo aplinkybes. Ūkio darbuotojai pasakė, kad buvo autobusiukas, į kurį buvo įranga pakrauta vadovo G. K. nurodymu. Taip pat jie pasakė, kad ant to autobusiuko buvo šaldymo įranga, kaip specifinis požymis identifikuoti autobusiuką, todėl pagal tai ir nustatė, kad būtent šitas autobusiukas pagal darbuotojų parodymus galėjo išvežti įrangą. Nei autobusiuko numerio nei markės nesimatė, todėl tik iš autobusiuko minėto specifinio požymio bei gabaritų padarė išvadą, kad anksčiau toks autobusiukas teritorijoje nebuvo užfiksuotas. Tyrėjai buvo pasiūlyta nuvažiuoti į Kėdainių grūdus, kad peržiūrėti tuos įrašus, kad būtų galima pritraukti skaitmeniniu būdu. Direktorius Š. R. parodė G. K. raštą, kuriuo jis prisiėmė visą atsakomybę už dingusią įrangą, kadangi jis yra materialiai atsakingas.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji 2012 m. liepos mėn. dirbo apsaugos poste kontroliere – operatore. 2012 m. liepos mėn., tikslių datų pasakyti negali, matė tik vaizdo įrašą, apie įrengimų dingimą tik girdėjo, apie tai sužinojo apsaugoje, kai pradėjo aiškintis. Pas save įrašų nerado, bet matė per Kėdainių grūdų kameras kaip važiuoja autokaras su vyriškiu, vienas nueina, kuris panašus į vieną iš liudininkų ir paskui kitas nubėga vyriškis. Tie vyriškiai panašūs į B.ų ir R.ų. Ėjo du žmonės ir vienas žmogus važiavo. Autobusiukas du kartus atvažiavo. Autobusiukas buvo baltos spalvos, ilgas ir viršuje su šaldymo įranga, numerio nesimatė, žmonių veidų nesimatė, galima tik manyti kokie tai žmonės buvo iš rūbų stiliaus. Pakrovimo momento nesimato. Matosi, tik kai autobusiukas įvažiuoja, išvažiuoja ir paskui antrą kartą įvažiuoja ir išvažiuoja. R.us buvo atėjęs pas juos prie kamerų ir pasakojo, kad jie neėmė, o buvo toks ūkvedžio G. K. nurodymas pakrauti. Toje vaizdo medžiagoje matyti tik kaip bėgo vyriškis stambaus sudėjimo, bet ji negali sakyti, kad ten būtent G. K.. Matosi kaip eina vienas vyriškis panašus į S. B., bent iš jo aprangos stiliaus, o kitas kaip bėga.

Liudytojas M. N. parodė, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsako pas juos darbus, kuriuos jie atlieka. Jis pasirašė dokumentą. Patikros aktas sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, kadangi kažkas tai buvo su ta įranga, ar dingusi. Tą įrangą, darbų metu demontavo, 2012-06-27 surašė aktą ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliams. Įrangą tikrino pasirašęs darbų vadovas V. M., kuris betarpiškai ją demontavo, ją perdavė, ją transportavo iki sandėlių. Buvo ir daugiau žmonių, kurie montavo tą įrangą. Jie demontavo tvarkingą įrangą, nes šaldymo kameros veikė, tačiau jis pats to nematė, tame techniniame procese nedalyvavo, tačiau, pasiremdamas žodine informacija, dokumentą pasirašė. Jie atvažiavo demontuoti pasenusios veikiančios įrangos. Ji nenauja, bet ji veikė, atitiko savo techninę charakteristiką pagal tą nudėvėjimą. Jo manymu šią įrangą buvo galima naudoti atlikus techninį aptarnavimą. Jis nėra diplomuotas šaldymo įrangos specialistas, jis yra pardavėjas.

Šaldymo įrangų specialistas V. B., kurio kvalifikaciją patvirtinantys duomenys yra II t., b.l. 84-86, paaiškino, kad įrenginius, kaltinime įvardintus garintuvais EO ICE 054-6ED, jie vadina EKO garintuvais, kurie priklausomai nuo šalia raidžių esančių skaičiukų, yra nuo mažų iki didelių. Jie naudojami šalčio pagaminimui, principas kaip buitinio šaldytuvo, tik daug didesni galingumai. Jų profilaktika turi būti atliekama keturis kartus per metus, t.y. vieną kartą į ketvirtį. Kad atlikti šituos darbus, susijusius su patikrinimu ar profilaktika, jeigu nėra akivaizdaus nuotėkio ir galima pašalinti nuotėkį freone, tai daroma vietoje, bet yra tokių vietų, kur negalima prieiti, kai yra alkūnės, kolektoriai, todėl juos tenka nusiimti, vežti į dirbtuves, merkti į vonią, nes su skylutėmis nėra taip paprasta. 50 procentų galima vietoje sutvarkyti ir 50 procentų vežasi į dirbtuves, merkia į vonias. Neįjungus kompresoriaus, neapkrovus, negalima pasakyti, kad jis veikia. Rinkoje, prieš porą metų tokie dėvėti, veikiantys, einamiausi 301 kompresoriai buvo už 600-700 litus, o praeitą rudenį tokie patys kompresoriai jau kainavo 1200-1500 litų. Kompresorių galima priduoti į metalo laužą, nes jie sveria nuo 5 kg iki 2-3 tonų. Kompresorių yra didelė įvairovė. EO ICE 054-6ED turėtų būti apie 20-30 kilovatų šalčio, išmatavimai - 2-3m x 80 cm X 80 cm, svoris - nuo 150-200 kg. Jie iš spalvoto metalo. Neveikiančius kompresorius superka metalo supirktuvės, vienos reikalauja tepalus išleisti, kitos su tepalais perka. Tuose garintuvuose nedaug tepalų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo, kaip su asmeniu atliekančiu apžiūrą, nebuvo sudariusi sutarties, buvo tik žodinis susitarimas. Jam neteko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kėdainiuose tvarkyti tokių garintuvų. Paskambinus telefonu į firmą „Genys“ sužinojo, kad tos ICE grupės garintuvo svoris - maždaug virš 300 kg ir kyla į viršų, reikia tikslinti raidę E, kuri eina po šešeto, ir yra nuo 10-80 kilovatų. Mažiausias jo ilgis apie 50 centimetrų vieno ventiliatoriaus, tačiau negali tiksliai ilgio pasakyti, nes reikia tikslinti raidę. Iš turimų duomenų negali tiksliai viską pasakyti, kokie yra išmatavimai, nes reikia tikslinti raidę. Šaldymo įrengimai turi garantinį terminą, o po to, priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Vidutinė jų eksploatacija iki 10 metų, bet ir tai priklauso nuo sąlygų. Konkrečių garintuvų, apie kuriuos eina kalba, nėra matęs.

Iš 2012-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinio sandėlio metalinis 60 m. ilgio angaras, pažymėtas Nr 12, esantis (duomenys neskelbtini), kuris perskirtas per vidurį metaline tvora, pirma angaro dalis yra 30 m. ilgio. Angare užfiksuotos vietos – grindys ir metalinis stelažas, iš kurių buvo pavogti ten buvę garintuvai CE 054-GED (I t., b.l. 3-7).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio mobiliojo ryšio abonento Nr. 65226981, kuriuo naudojosi G. K., sąskaitos išklotinių matyti, kad G. K. 2012-07-18 su jam pavaldžiais darbuotojais Č. R. tarnybiniu telefonu bendravo 10.02 val., 10.03 val., 12.58 val., su S. B. – 12 val., 13.43 val., R. T. – 11.22 val., 13.26 val. (I t., b.l. 58-81).

Iš S. B. ir Č. R. akistatų su G. K. protokolų matyti, kad liudytojai S. B. ir Č. R. patvirtino savo parodymus, kad garintuvus sukrovė ūkvedžio G. K. paliepimu į baltos spalvos mikroautobusiuką. Taip pat patvirtino, kad pasigedus ventiliatorių, G. K. skambino, rašė žinutes, prašė pridengti, prašė sakyti, kad neįvežė ventiliatorių į angarą. G. K. neigė davęs tokius nurodymus (I t., b.l. 117-119, 120-121).