- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eII-1641-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01714-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d., 12.44 val., (duomenys neskelbtini) R. S. vairuojama transporto priemonė „AUDI A8“ v. n. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 54 km/val. Važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje.
Vadovaujantis ANK 416 straipsnio 6 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo R. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės.
R. S. skunde nurodo, kad pripažįsta savo kaltę – tuo metu buvo labai susijaudinęs, dėl to pasielgė neapdairiai. Kelio ruože tuo metu nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų, todėl pavojus eismo saugumui realiai nebuvo kilęs. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir patikina, jog tai daugiau nepasikartos. Nuo pastarojo karto yra tapęs daug atidesnis, nuolat stebi kelio ženklus bei greičio ribojimus. Iki šiol yra baustas tik už nedidelius greičio viršijimus, niekada nėra viršijęs tokio masto ir niekada nėra baustas už chuliganišką vairavimą ar panašius pažeidimus. Šis atvejis buvo išskirtinė, emocinė situacija, o ne įprastas elgesys kelyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nors paskirta bauda iš karto buvo apmokėta, prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena už (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) km nuo (duomenys neskelbtini)) ir dirba (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) km nuo gyvenamosios vietos). Kasdien turi vykti į darbą ir grįžti atgal, o viešasis transportas šiuo atstumu yra labai nepatogus. Be to, pareiškėjas prižiūri savo mamą, kuri serga (duomenys neskelbtini) ir turi kelias (duomenys neskelbtini) ligas. Ji dirba (duomenys neskelbtini) pamaininį darbą ir pareiškėjui dažnai tenka ją pasiimti iš darbo bei parvežti namo, nes ji bijo naudotis pavežėjų paslaugomis. Tėvas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, pats gyvena ne (duomenys neskelbtini), todėl padėti šiuo klausimu negali. Taip pat kartais savanoriškai padeda „(duomenys neskelbtini)“ išvežioti produktus po įvairius rajonus, todėl laikinas teisės vairuoti praradimas ženkliai apribotų šią veiklą.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime prašoma nutarimą palikti neapkeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai sumažėjusio veikos pavojingumo, nes tuo metu kelyje nebuvo kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų, atmestini. Teismų praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad reikšmingas greičio viršijimas yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, o jo pavojingumas kyla ne dėl kitų eismo dalyvių buvimo ar nebuvimo, bet dėl paties didelio greičio objektinės rizikos. Tokiu greičiu vairuojant (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur eismo situacijos nuolat kinta, o netikėti pavojai gali atsirasti bet kuriuo momentu, rizika sukelti sunkius padarinius yra akivaizdžiai padidėjusi. Pareiškėjo paaiškinimai apie emocinę būseną taip pat neturi teisinės reikšmės. Kasacinėje ir apygardų teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad tokio pobūdžio subjektyvūs veiksniai nepaneigia veikos pavojingumo ir nėra aplinkybės, galinčios turėti reikšmingos įtakos sankcijos individualizavimui. Atvirkščiai, didelis greitis reikalauja didžiausio susikaupimo ir atsargumo, todėl vairavimas esant stresui ar susijaudinimui tik padidina riziką. Skunde nurodomos šeimos, socialinės ar darbo aplinkybės - gyvenimo vietos atstumas, poreikis vykti į darbą, mamos sveikatos problemos ar savanoriška veikla - nėra išskirtinės aplinkybės, galinčios sudaryti pagrindą netaikyti ar švelninti privalomą poveikio priemonę. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad tokios aplinkybės yra įprastos didžiajai daliai eismo dalyvių ir savaime nepaneigia būtinybės taikyti teisės vairuoti atėmimo, kuris šioje sankcijoje yra privalomas. Individualūs asmens interesai negali būti iškelti aukščiau viešojo intereso - užtikrinti eismo saugumą. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad jis anksčiau baustas už įvairius KET pažeidimus, įskaitant greičio viršijimus pagal ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalis, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimus pagal ANK 417 straipsnį bei naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant. Šios nuobaudos, fiksuotos skirtingu metu ir už skirtingus KET pažeidimus, apibūdina pareiškėją kaip nepakankamai drausmingą vairuotoją. Tai leidžia vertinti, kad nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinis ar vienkartinis, bet atitinka pakartotinio taisyklių nesilaikymo tendenciją, kas savaime mažina skundo argumentų įtikinamumą.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
R. S. skundas netenkinamas.
R. S. skundas vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. lapkričio 28 d. gautas pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Pareiškėjas skunde sutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas, pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. R. S. kaltę, patvirtina 2024 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, Administracinių nusižengimų registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (nuotrauka pavadinimu (duomenys neskelbtini)) apie užsiskuostą administracinį nusižengimą.
KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
ANK 416 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų <...>. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių <...>.
R. S. skunde prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. Pareiškėjas skunde neprašo teismo neskirti administracinio poveikio priemonės vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirtas minimalus sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju galima tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl teismas pasisako dėl šių nuostatų taikymo pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju R. S. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme nustatytai minimaliai ribai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbinę veiklą, pareiškėjas gyvena už (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) km nuo (duomenys neskelbtini)) ir dirba (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) km nuo gyvenamosios vietos). Kasdien turi vykti į darbą ir grįžti atgal, o viešasis transportas šiuo atstumu yra labai nepatogus, be to pareiškėjas prižiūri savo mamą, kuri serga (duomenys neskelbtini) ir turi kelias ligas, R. S. dažnai tenka mamą pasiimti iš darbo bei parvežti namo. R. S. kartais savanoriškai padeda „(duomenys neskelbtini)“ išvežioti produktus po įvairius rajonus, todėl laikinas teisės vairuoti praradimas apribotų šią veiklą.
Visgi, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-358-885/2021, AN2-240-312/2021).Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus sunkiau nuvykti į darbą, parvežti mamą namo po darbo bei savanoriauti, tačiau jo įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą. Akivaizdu, kad R. S. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad atlikti darbines funkcijas ir pasirūpinti mama jam pačiam naudojantis šia specialiąja teise yra kur kas patogiau, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo ir jo artimų giminaičių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso, siekiant užtikrinti saugumą keliuose.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008);
Padarytas administracinius nusižengimas (ANK 416 straipsnio 6 dalyje) nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą. Nors Pareiškėjas ir nurodė, kad nusižengimo padarymo metu nekilo pasekmių bei tuo metu kelyje nebuvo automobilių ar asmenų, tačiau tai pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina. Teismas pažymi, jog važiavimas viršijant greitį net 50 km/val. yra ne tik šiurkštus KET pažeidimas, bet ir itin pavojingas elgesys, keliantis grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl tokio pareiškėjo elgesio padidėjo realaus pavojaus rizika, o tai, kad nusižengimas nesukėlė skaudžių pasekmių, yra tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Nors skunde pareiškėjas patikino, jog administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo kitų transporto priemonių, visgi administracinio nusižengimo byloje užfiksuotoje nuotraukoje pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti, jog šalia R. S. automobilio yra užfiksuotas ir kitas važiuojantis automobilis, todėl toks pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus.
Institucija priimdama nutarimą nustatė, jog yra tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Tai, jog pareiškėjas nebuvo ankščiau viršijęs greičio kaip nagrinėjamu atveju 50 km/val., nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi laikytis visiems eismo dalyviams privalomų Kelių eismo taisyklių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai yra kiekvieno eismo dalyvio pareigos, kurios turi būti vykdomos visada. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo asmenybę charakterizuoti kaip teigiamą, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis R. S. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi 8 galiojančias nuobaudas už transporto priemonės vairavimą viršijant nustatytą greitį, vien 2025 metais pareiškėjas baustas iš viso 3 kartus (be nagrinėjamo atvejo), 2025 m. rugsėjo 2 d. viršijo leistiną greitį 17 km/val. (greitis buvo viršytas po nagrinėjamo įvykio), 2025 m. birželio 18 d. viršijo leistiną greitį 17 km/val., 2025 m. birželio 15 d. viršijo leistiną greitį 15 km/val. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas yra linkęs piktybiškai pažeisti svarbiausias eismo saugumo taisykles, tuo keldamas pavojų visuomenės saugumui bei nedaro išvadų dėl tokio savo elgesio, kadangi po šioje byloje nagrinėjamo atvejo vėl 2025 m. rugsėjo 2 d. vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį.
Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei išskirtinai teigiamo R. S. asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės nėra jokio pagrindo, būtų pažeidžiami teisingumo ir proporcingumo principai.
ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju R. S. paskirtas minimalus sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą R. S. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. S. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.