- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1746-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23139-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- K. M., N. M.
- Atsakovas
- L. S., A. K., R. K., S. M., O. Č., S. S., I. M., E. M., D. M. J., A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) K. M. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir N. M. ieškinį atsakovams L. S., A. K., R. K., S. M., O. Č., S. S., I. M., R. K., E. M. (E. M.), D. M. J., A. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ ir antstolė Irena Beliačic, dėl teisės įteisinti paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. M. ir N. M. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami:
1.1. pripažinti neteisėtu atsakovų R. K., R. K., I. M., A. K., L. S., E. M., S. M., O. Č. ir S. S. (toliau – ir atsakovai, bendraturčiai), atsisakymą duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų įteisinimui pagal UAB „Architektūros projektai“ parengtus gyvenamojo namo projektinius pasiūlymus, projekto Nr. PP-AP-2020/01-000;
1.2. pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pagal projektinius pasiūlymus, projekto Nr. PP-AP-2020/01-000, remonto darbų (stogo dangos pakeitimo, dūmtraukių bei karnizų remonto ir restauravimo; pastogės medinės konstrukcijos remonto, esamų 3 (trijų) tūrinių stoglangių 1,40*1,10*2,50 m išmontavimo, atstatant 2 pirminio dydžio, mažesnius tūrinius stoglangius, tose pačiose autentiškose vietose, rytiniame ir pietiniame fasaduose, o vieną esamą stoglangį suremontuojant) atlikimui;
1.3. ieškovų naudai iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. 2008 m. vasario 25 d., UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai apžiūrėję pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), nustatė, kad Pastato stogo čerpės vietomis sutrupėjusios, stogo kraigas įlinkęs, pastogės konstrukcijos medinės sijos stipriai paveiktos puvinio, įlinkusios. Be to, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008 m. vasario 25 d. gyvenamojo namo apžiūros aktu nurodė, kad yra būtinas stogo dangos bei pastogės konstrukcijos remontas. Atsižvelgiant į tai, kad pro stogo konstrukcijas į Pastato vidaus patalpas skverbėsi vanduo, žala buvo padaryta ir bendrojo naudojimo patalpoms, ir ieškovų turtui. Dėl to, ieškovai 2010 m. išsiuntė visiems atsakovams prašymus, kuriuose prašyta sutikimų dėl Pastato stogo remonto darbų atlikimo ir išlaidų šių darbų atlikimui atlyginimo. Atsakovams nesutikus, ieškovai 2012 m. liepos 9 d. pranešimais raštu informavo atsakovus, kad jiems neveikiant ir neduodant sutikimo, siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo patalpoms bei privatiems butams bus pradėti avarinės būklės Pastato konstrukcijų šalinimo darbai.
3. 2013 m. gegužės 15 d., UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai dar kartą apžiūrėję Pastatą nustatė, kad stogo dangoje prie įrengtų tūrinių stoglangių skardiniai atskardiniai yra paveikti korozijos, trūksta dalies apskardinimo, stogo danga yra nesandari, lietaus vanduo prasiskverbia į Pastato patalpas, sugadintos medinės stogo konstrukcijos, dėl pastovaus lietaus vandens prasiskverbimo pažeistos perdangos, yra kaminų galvučių plytų mūras, įtrūkimai, supleišėjimai, neapskardinti kaminai, korozijos paveikta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema. Tuo pagrindu surašytas aktas Nr. PA-SKA10-20130515, kuriuo nustatyta, kad Pastato stogas yra avarinės būklės, būtina keisti jo dangą, apskardinimus, tvarkyti stogo laikančiąsias konstrukcijas, stiprinti arba keisti naujas perdangas, tvarkyti kaminus, kritulių surinkimo ir nuvedimo sistemą.
4. Ieškovai su UAB „Kauno skliautai“ sudarė rangos sutartį Nr. 14-05-1, kurios pagrindu turėjo būti atlikti Pastato pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkybos darbai. Šie darbai buvo vykdomi per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. spalio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovai, nesutikdami su šiais Inspekcijos aktais, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami juos panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2- 782-819/2016 ieškinio netenkino ir nustatė 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šioje byloje 2016 m. spalio 17 d. priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams įteisinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 taip pat pripažino, kad ieškovų vykdyti Pastato remonto darbai – savavališki.
7. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, ieškovai pasirašė su UAB „Senamiesčio projektai“ projektavimo darbų sutartį Nr. 497a/PER, tačiau sutartyje nurodyti darbai iki sutarties pabaigos, t. y. 2019 m. sausio 31 d., nebuvo atlikti. 2019 m. balandžio 12 d. ieškovai pasirašė kitą projektavimo darbų sutartį Nr. 2019/04/12 su UAB „Virilina“, kuri turėjo darbus atlikti iki 2020 m. kovo 11 d., t. y. jau po teismo nustatyto 9 (devynių) mėnesių termino savavališkai atliktiems statybos darbams įteisinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašė teismo atidėti terminą savavališkai atliktiems statybos darbams įteisinti, todėl šis terminas buvo atidėtas iki 2020 m. kovo 12 d. UAB „Virilina“ sutartyje nurodytų darbų neatliko, todėl ieškovai pasirašė naują sutartį su UAB „Architektūros projektai“.
8. Nors ieškovams yra taikoma Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ieškovai prašo įteisinti savavališkos statybos padarinius, vietoje to, kad Pastato stogas, vykdant teismo įpareigojimą, būtų tiesiog nugriautas, kas yra laikoma kraštutine priemone. Nurodo, kad ieškovai statybos darbus atliko saugodami jiems po Pastato pastoge priklausantį butą (turtą) ir rūpindamiesi viso Pastato bendrąja konstrukcija – stogu.
9. Projektuotojas parengė projektą Nr. PP-AP-2020/01-000 ir jo projektinius pasiūlymus: „Namo (kodas 37657) (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus“ bei „Daugiabučio projektinio namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus“ (toliau – Projektas). Projektu buvo numatyta pakeisti pastato stogo dangą, remontuoti, restauruoti dūmtraukius bei karnizus, remontuoti pastogės medinę konstrukciją, išmontuoti esamus 3 (tris) tūrinius stoglangius 1,40*1,10*2,50 m ir atstatyti 2 pirminio dydžio, mažesnius tūrinius stoglangius, tose pačiose autentiškose vietose, rytiniame ir pietiniame fasaduose, o vieną esamą stoglangį (kuris nėra savavališkos statybos objektas ir iki tol nebuvo remontuotas) – suremontuoti. Ieškovų teigimu Projektas pilnai atitinka tiek savavališkos statybos pašalinimo, tiek minėtų teismo sprendimų esmę.
10. Gavus Projektą, pastato administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ organizavo atsakovų balsavimą raštu dėl pritarimo projektiniam pasiūlymui, su tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkas statybas – Pastato stogo rekonstrukciją. Nepaisant dar kartą ieškovų inicijuoto bandymo gauti atsakovų sutikimą, balsavimas pripažintas neįvykusiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašo pripažinti teisę įteisinti savavališkos statybos rezultatą – gauti statybą leidžiantį dokumentą, be atsakovų sutikimo.
Šalies argumentai
11. Atsakovai A. J. D. M. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visi statybos ir remonto darbai yra atlikti prieš jiems įsigyjant pastogės dalis. Atsakovų teigimu, ieškovai piktnaudžiauja teise, byla inicijuota tik tam, kad nebūtų vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl savavališkų statybos darbų ir įteisintas savavališkai įvykdytas stogo pakėlimas 40 cm ir kiti neteisėti savavališkai atlikti statybos darbai. Nurodė, kad ieškovai, manydami, kad namo stogas yra avarinės būklės, turėjo užsakyti avarinės būklės ekspertizę ir prieš pradėdami darbus turėti stogo avarinę būklę patvirtinantį ekspertizės aktą, padaryti avarinės būklės likvidavimo darbų sąmatą, su sąmata supažindinti bendrasavininkus. Teigia, kad ieškovai, prisidengdami avarinės būklės šalinimu, siekė padidinti savo turto dydį ir vertę, neturėdami jokio juridinio pagrindo, reikiamų leidimų ir bendrasavininkų sutikimo.
12. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti, jeigu teismas nuspręs civilinės bylos nenutraukti, ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai procesu naudojasi kaip priemone nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo. Teigė, kad ieškovai ne tik siekia „įteisinti“ savavališką statybą, bet ir atlikti papildomą neteisėtą pastato rekonstrukciją, o vėliau neteisėtų statybos darbų išlaidas prisiteisti iš kaimynų. Iš teismui pateiktų projektinių dokumentų yra visiškai neaišku, koks yra teismui pateikto ieškinio dalykas, t. y. kokios tiksliai apimties darbus ieškovai prašo teismo leidimo atlikti be atsakovų sutikimo – savavališkos statybos įteisinimo, siauresnės ar platesnės. Teigia, kad ieškovai privalo pašalinti visus savavališkos statybos padarinius, inter alia, atkurti buvusį stogo aukštį pagal Valstybinės planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario15 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150211-00021. Kitoks (pvz. dalinis) savavališkos statybos padarinių šalinimas ar „įteisinimas“ yra negalimas, nes pastato tūris ir fasadai yra Nekilnojamosios kultūros vertybės (Pastato) vertingosios savybės. Projektinių pasiūlymų sudėtis privalo būti papildyta iki savavališkos statybos buvusios stogo formos (įskaitant aukštį) atkūrimo sprendiniais. Nurodo, kad privalo būti atkurta buvusi stogo struktūra, su mažais (buvusiais iki savavališkos statybos) tūriniais stoglangiais, vientisa stogo danga. Pastato fasadų, stogo keitimas yra draudžiamas, nes tai yra Nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
14. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 nustatė ieškovui K. M. 9 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150211-00018, neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įteisinti.
15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 nurodė konkrečias pasekmes, jei K. M. per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkos statybos, t. y. jis įpareigotas per tris mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius, o neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigotas mokėti 3 (trijų) Eur baudą kas dieną.
16. Ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iki 2020 m. kovo 12 d. buvo atidėtas (pratęstas) terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, ieškovas statybą leidžiančio dokumento negavo, neišardė pastogės stogo konstrukcijos, demontuodamas tris stoglangius, vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 buvo išduotas 2020 m. liepos 9 d., o ieškovų ieškinys nagrinėjamoje byloje teisme buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 13 d.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dar Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarties 50 punkte nurodė, jog „duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama ir teismo posėdžio metu išaiškinta teise kreiptis į teismą su prašymu pripažinti teisę be gyventojų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra“. Nors ieškovai nurodė priežastis, dėl kurių jie nepareiškė ieškinio anksčiau, teismas pažymėjo, kad ieškovų „pasiteisinimai“ negali paneigti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais nustatyti terminai įteisinti savavališką statybą.
Šalies argumentai
18. Įvertinus, kad ieškovai į teismą nagrinėjamoje byloje su ieškiniu kreipėsi po to, kai buvo suėjęs terminas įvykdyti teismo sprendimą, dėl kurio nevykdymo jau yra išduotas vykdomasis raštas, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dar kartą kreipęsis į teismą atidėti (pratęsti) terminą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, o teismas buvo nustatęs teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, teismas padarė išvadą, kad ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas, kadangi jį tenkinus, būtų sudaryta galimybė ieškovams įteisinti savavališką statybą, nors toks terminas, nustatytas teismų procesiniais sprendimais, jau yra pasibaigęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
19. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas ieškovų reikalavimus suprato kaip siekį įteisinti savavališką statybą, t. y. siekį teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150211-00018, įteisinti. Ši teismo išvada, yra klaidinga – ieškovai nesiekia įteisinti tokios situacijos, kokia yra nustatyta savavališkos statybos akte. Per teismo nustatytą laiką ieškovai neatliko nei vieno į tokį tikslą nukreipto veiksmo, nes tokių darbų įteisinimas objektyviai nėra įmanomas (prieštarauja specialiesiems saugomos teritorijos ir objekto tvarkymo ir apsaugos reikalavimams).
19.2. Iš byloje esančių aukštesniąją galią turinčių rašytinių įrodymų (projektinės dokumentacijos, esančios patikslinto ieškinio pagrindu) ir pačios patikslinto ieškinio esmės akivaizdu, kad ieškovų prašomi atlikti darbai, kuriems yra reikalingas bendraturčių sutikimas, atitinka antrąją įsiteisėjusio teismo sprendime nurodytą dalį, susijusią su neįrengtos pastogės, stogo konstrukcijos pertvarkymu bei trijų stoglangių demontavimu. Bylos esmė yra įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas – ne įteisinant savavališką statybą, tačiau teisiškai ir praktiškai atliekant veiksmus, kuriais bus ištaisyti savavališkos statybos akte nurodyti pažeidimai, tokius veiksmus atliekant bendraturčių sutikimu arba teismo sprendimo, nustatančio atsisakymą duoti tokį sutikimą neteisėtu, pagrindu.
19.3. Skirtingai nei sprendė teismas, gyvenamojo namo savavališkos statybos pašalinimo darbai negali būti įvykdyti / pabaigti tik atlikus teismo sprendimuose nurodytus darbus (t. y., atliekant tik pastogės išardymo ir stoglangių demontavimo darbus), nes tai reikš namo be stogo konstrukcijos atsiradimą, kas sąlygos šiam objektui kur kas didesnę žalą, nei ji buvo padaryta kapitališkai suremontuojant stogo konstrukcijas. Vien įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas darbų atlikimas nėra pakankamas savavališkai atliktų darbų pašalinimo būdas. Teismo sprendimo įvykdymas turi apimti ne tik tiesiogiai sprendime nurodytus darbus, bet ir kitus organizacinius / teisinius veiksmus, kurie yra susiję su būtent tokio tikslo (savavališkos statybos padarinių pašalinimo) įgyvendinimu. Taigi, akivaizdu, kad turi būti atliekami ir nauji statybos darbai (pvz., projekte numatytas trijų stoglangių išmontavimas, atstatant du pirminio dydžio, mažesnius tūrinius stoglangius, tose pačiose autentiškose vietose). Kaip minėta, vienas iš būtinų tokios proceso etapų ir juridinių faktų ir yra namo bendraturčių sutikimas.
19.4. Ginčo esmė buvo ne savavališkai atliktų darbų, nurodytų savavališkos statybos akte, įteisinimas, bet savavališkos statybos pasekmių pašalinimas įstatymų nustatyta tvarka parengiant reikalingą dokumentaciją ir kreipiantis į teismą dėl bendraturčių sutikimų gavimo tokių darbų atlikimui. Tai, kad pasekmės nebuvo pašalintos per teismo nustatytą laikotarpį, nereiškia, kad ieškovai jų apskritai nebegali pašalinti. Ieškovai pagrindė, dėl kokių priežasčių to nepavyko padaryti per teismo nustatytą laikotarpį, ir viena iš pagrindinių priežasčių buvo namo gyventojų sutikimo nebuvimas. Todėl teismo sprendimo įvykdymo terminai turi būti vertinami ne tik visiškai formaliu požiūriu, bet faktiškai ieškovų ir atsakovų atliktų veiksmų kontekste bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ieškovai patikslintu ieškiniu sukonkretino planuojamus atlikti statybos darbus, teismo prašo pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pagal pateiktus projektinius pasiūlymus.
19.5. Teismas, priimdamas sprendimą, paneigė atitinkamų institucijų įgaliojimus bei jų priimtus administracinius sprendimus, įsikišdamas į administracinę veiklą, kuri yra pavesta kitoms institucijoms. Projektą, kurio pagrindu buvo reiškiamas ieškinys, iš esmės yra įvertinęs Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir 2020 m. rugsėjo 15 d. leidimu leidęs atlikti numatomus tvarkybos darbus (tvarkybos darbų projekte numatytas ginčo pastato remontas, restauravimas, avarijos grėsmės pašalinimas). Teismo sprendimu yra sukurta sunkiai suprantama situacija – Kultūros paveldo departamentas priėmė administracinį aktą – 2020 m. rugsėjo 15 d. leidimą, kuriuo leista atlikti civilinio ginčo objektu esančius statybos darbus, tuo tarpu teismas, esant nenuginčytam administraciniam aktui, tokią ieškovų teisę paneigė. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei administracinio akto sukurtoms teisėms ir pareigoms.
19.6. Savavališkos statybos pasekmių pašalinimo tikslui visiškai neprieštarautų tas faktas, jei išduodant statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos pasekmių pašalinimas galėtų būti įvykdytas paliekant pertvarkytą stogo konstrukciją, tačiau atstatant du pirminio dydžio, mažesnius tūrinius stoglangius, tose pačiose autentiškose vietose, rytiniame ir pietiniame fasaduose, jei tai neprieštarautų specialiesiems paveldosauginiams reikalavimams, kurių atitiktį turi pareigą ir įgalinimus vertinti ne teismas, o Kultūros paveldo departamentas. Atsakovai neįrodė ir nepagrindė, kuo 40 cm padidėjęs stogo aukštis pažeistųjų teises, kaip dėl to nekentėtų jų interesai. Stogo aukščio atitikties klausimas yra Kultūros paveldo departamento, Inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės priežiūros ir kontrolės kompetencijų objektas. Tai, kad savavališkos statybos aktu buvo konstatuoti ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbai, paneigia atsakovų argumentus dėl realiai įvykdytos rekonstrukcijos ir statinio išorės matmenų pakeitimo. Ginčo pastato stogo aukštis bus patikrintas eilės įgaliotųjų institucijų tiek projektavimo ir statybos leidimo išdavimo metu, tiek ir priimant šį pastatą eksploatuoti.
19.7. Pirmosios instancijos teismas, bendraturčių atsisakymo priežasčių pagrįstumo apskritai nevertino. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija ne bet kaip, o iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Tai, kad statinys yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi pagrįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovo teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priimti bei prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, susijusius su juridiniais faktais, paaiškėjusiais po šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovai aiškiai, ieškinio pavadinime, argumentuose ir dalyke nurodė, kad ieškiniu buvo siekiama savavališkos statybos įteisinimo, o ne savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
20.2. Tvarkybos darbų projektas nepatvirtina ieškovų įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad ieškovai nepažeidė kultūros vertybės vertingųjų savybių. Tvarkybos darbų projekto analizė patvirtina, kad jame net neužsimenama apie ieškovų galimybę atlikti visus ieškinyje nurodytus darbus, taip pat, įteisinti 0,4 m stogo pakėlimo darbus, kurių faktas ir neteisėtumas konstatuotas 2015 m. vasario 11 d. Inspekcijos aktu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016.
20.3. Inspekcija 2015 m. vasario 11 d. konstatavo stogo aukščio pakitimus, susijusius su naujomis stoglangių konstrukcijomis. Apeliantai, tapačiais argumentais prašo iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo išsamiai išnagrinėtas faktines aplinkybes, išimtinai jų naudai. Atsakovė prieštarauja apeliantų išreikštiems reikalavimams, nes tokiu būdu nebus išsaugota Pastato architektūra.
Atsiliepimas
21. Atsakovai A. J. ir D. M. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamo sprendimo nepakeisti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad savavališkos statybos darbai vykdyti prieš atsakovams įsigyjant Pastato pastogės dalis. Atsižvelgiant į tai, atsakovams nuosavybės teise priklauso mažiau negu 25 proc. neįrengtos pastogės. Taigi atsakovų nuomonė dėl stogo konstrukcijos pokyčių balsavimo atveju tesudaro apie 2 proc. Atsakovai pritaria atsakovės I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų (bendraturčių) atsisakymo duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą pripažinimo neteisėtu ir ieškovų teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų (bendraturčių) sutikimo Pastato stogo remonto darbams atlikti.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Atsakovė I. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus ir informaciją iš puslapio www.evarzytines.lt. Nurodo, jog minėti įrodymai galimai patvirtina ieškovų bandymą išvengti pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi ieškovai siekia parduoti Pastate turimas patalpas.
25. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
26. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
27. Atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
28. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą apeliacinės instancijos teisme tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo nemotyvavo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
30. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė priimti sprendimą dėl to tenka teismui.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
32. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovų (apeliantų) prašymo netenkina.
Dėl įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių bei šių sprendimų teisinių pasekmių
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog ieškovai K. M. ir N. M. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovo iniciatyva (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso viso namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, atliktų darbų savavališkumo faktas ir jų neteisėtumas konstatuotas 2015 m. vasario 11 d. Inspekcijos aktu ir įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi.
34. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-150211-00018 nustatyta, kad ieškovo užsakymu namo (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento atlikti darbai prilygo statinio kapitalinio remonto darbams. Aktu konstatuota, kad pastatas buvo remontuojamas savavališkai – darbų mastas: pakeistos stogo laikančios konstrukcijos (gegnės), pakeista stogo danga, apie 0,40 m. padidintas stogo aukštis, įrengti trys tūriniai stoglangiai (1,40m x 1,10m x 2,50 m).
35. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150211-00021, kuriuo ieškovui nurodė ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, įrengtus tūrinius stoglangius arba kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 bylą dalyje dėl 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-150211-00018 panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Nustatė ieškovui K. M. 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150211-00018, neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įteisinti.
37. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, rezoliucinėje sprendimo dalyje papildomai nurodant: „nustatyti, kad jeigu K. M. per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkos statybos, jis įpareigojamas per 3 (tris) mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant 3 (tris) stoglangius. Neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigoti K. M. mokėti po 3 (tris) Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.“ Taigi, remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, ieškovas turėjo pareigą įteisinti savavališką statybą, o to nepadarius – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas Pastato dalis.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 atidėtas (pratęstas) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo įvykdymas dalyje, kurioje leista ieškovui K. M. teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150211-00018, įteisinti, iki 2020 m. kovo 12 d.
39. Ieškovui K. M. savavališkos statybos nustatytu terminu neįteisinus, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 2020 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0011/20/01630. Ieškovų (apeliantų) K. M. ir N. M. ieškinys nagrinėjamoje byloje teisme buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 13 d.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 K. M. buvo nustatytas terminas savavališkai atliktiems darbams įteisinti. Vėlesnė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis ieškovo teisės norminių aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams įteisinti nepanaikino, papildomai nustatė konkrečias pasekmes, jei ieškovas K. M. per teismo nustatytą terminą savavališkos statybos neįteisins. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 12 d., tačiau ieškovas statybą leidžiančio dokumento negavo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dar kartą kreipęsis į teismą atidėti (pratęsti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo įvykdymą dalyje, kurioje leista ieškovui K. M., teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas savavališkai atliktiems darbams įteisinti nagrinėjamos bylos atveju yra pasibaigęs.
41. Pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 buvo išduotas 2020 m. liepos 9 d., ieškovų ieškinys nagrinėjamoje byloje teisme buvo gautas jau po vykdomojo rašto išdavimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Taigi teise kreiptis į teismą su prašymu pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovai pasinaudojo jau po to, kai buvo suėjęs terminas įvykdyti teismo sprendimą, dėl kurio nevykdymo jau yra išduotas vykdomasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 konstatuota, kad nagrinėjant bylą ieškovui K. M. buvo sudarytos galimybės spręsti klausimus dėl namo gyventojų sutikimo atlikti statybos darbus pagal esamą projektą, kuris būtinas norint gauti statybos leidimą, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama ir teismo posėdžio metu išaiškinta teise kreiptis į teismą su prašymu pripažinti teisę be gyventojų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.
42. Nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, nagrinėjamu atveju negali paneigti jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais buvo nustatyti, o vėliau ir pratęsti konkretūs terminai įteisinti savavališką statybą.
43. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo procesiniame sprendime, taip pat teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o priešingi veiksmai ar neveikimas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovai patikslintu ieškiniu iš esmės prašo pakartotinai revizuoti aukščiau nurodytus teismų sprendimus, jais nustatytas šalių teises ir pareigas, teismų įvertintas aplinkybes ir dėl jų padarytas išvadas, įrodymų tyrimą ir vertinimą, bei siekia, kad jiems būtų sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, nors, minėta, toks terminas, nustatytas teismų procesiniais sprendimais, jau yra pasibaigęs ir civilinėje byloje Nr. 2-782-819/2016 yra išduotas vykdomasis raštas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų patikslintame ieškinyje išdėstytų reikalavimų tenkinimas būtų reiškęs įsiteisėjusio ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo revizavimą ir pakeitimą, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, terminas ieškovams įteisinti savavališką statybą, nustatytas teismų procesiniais sprendimais, jau yra pasibaigęs.
45. Apeliaciniame skunde ginčydami savo esme analogiškas pirmosios instancijos teismo išvadas ieškovai teigia, kad šios bylos esmė yra įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas ne įteisinant savavališką statybą, tačiau atliekant veiksmus, kuriais bus ištaisyti/pašalinti savavališkos statybos akte nurodyti pažeidimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais.
46. Visų pirma pažymėtina, kad kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė I. M., ieškovai patikslinto ieškinio pavadinime, argumentuose ir dalyke nuosekliai nurodo, kad ieškiniu buvo siekiama savavališkos statybos įteisinimo, o ne savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliaciniame skunde ieškovai jau nurodo, kad bylos esmė yra įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas ne įteisinant savavališką statybą, tačiau atliekant veiksmus, kuriais bus ištaisyti savavališkos statybos akte nurodyti pažeidimai.
47. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Apeliaciniame skunde ieškovai pažymi, kad ieškinyje pavartota sąvoka įteisinti savavališkos statybos darbus, turėjo būti vertinama ne pagal formalią frazę, bet pagal patikslintame ieškinyje nurodomus konkrečius darbus, kurie aiškiai atspindi, jog jų turinys pilnai atitinka savavališkos statybos pasekmių pašalinimą. Taigi ieškovai neaiškiai ir nevienareikšmiškai apeliaciniame skunde bando performuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Pažymėtina, kad ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo keitimas yra draudžiamas (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
48. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 nustatė konkrečias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: neįteisinus savavališkos statybos ieškovas K. M. įsiteisėjusiu ir privalomu teismo sprendimu buvo įpareigotas savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad skirtingai nei nagrinėjamoje byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, gyvenamojo namo savavališkos statybos pašalinimo darbai negali būti įvykdyti/pabaigti tik atlikus teismo sprendimuose nurodytus darbus (t. y. atliekant tik pastogės išardymo ir stoglangių demontavimo darbus). Ieškovų vertinimu, vien įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas darbų atlikimas nėra pakankamas savavališkai atliktų darbų pašalinimo būdas, o teismo sprendimo įvykdymas turi apimti ne tik tiesiogiai sprendime nurodytus darbus, bet ir kitus organizacinius/teisinius veiksmus, kurie yra susiję su savavališkos statybos padarinių pašalinimo įgyvendinimu.
49. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesiniais sprendimais konstatavus, kad K. M. turi besąlyginę pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius išardant savavališkos statybos objektą, minėtais apeliacinio skundo argumentais vėlgi yra bandoma revizuoti ir išvengti res judicata galią turinčių teismo sprendimų vykdymo. Pastogės stogo konstrukcijos išardymo (nugriovimo) aspektas, aplinkybės, ar šis būdas yra tinkamiausias, ar jis vienintelis, ar nėra galimybių savavališkos statybos padarinius šalinti kitu, alternatyviu, būdu, jau buvo įvertintos teismų, suteikusių teisę ieškovui įteisinti savavališką statybą ir pratęsusių terminą įvykdyti teismo sprendimą.
50. Nors ieškovai apeliaciniame nurodė, kad projektinė medžiaga pilnai atitinka savavališkos statybos pasekmių pašalinimo turinį ir esmę, aplinkybės, kad nurodytas darbų mastas yra pakankamas siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepagrindė, be to, kaip minėta, dėl savavališkos statybos pašalinimo būdo ir jo tinkamumo teismų jau buvo pasisakyta šioje nutartyje nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose.
51. Galiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai apeliaciniame skunde siekia iš naujo nustatyti faktines aplinkybes, t. y. teikia argumentus dėl stogo aukščio, bendraturčių neva nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą stogo remonto darbams. Šiais argumentais ieškovai pateikia subjektyvų jų procesinę poziciją atitinkantį įrodymų vertinimą, siekdami paneigti teismų jau nustatytas faktines aplinkybes, todėl šie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos nevertinami.
52. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atmetus apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai, kurie priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė. Atsakovai D. M. J. ir A. J. nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo nespręstinas. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėjo pirmojoje instancijoje, neperskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.