Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOMAFA“ atstovui (duomenys neskelbtini) R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOMAFA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos resursas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta (1 t., e. b. l. 8-14), kad ieškovė UAB „DOMAFA“ ir atsakovė UAB „Statybos resursas“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.1., 2.1. ir 2.1.1. punktais šalys susitarė, kad subrangovas (ieškovė) UAB „DOMAFA“ įsipareigoja sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis už sutartyje sulygtą kainą pagal techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitą projektinę dokumentaciją atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovei) UAB „Statybos resursas“ šildymo sistemos atnaujinimo darbus, o užsakovas (atsakovė) UAB „Statybos resursas“ įsipareigoja priimti subrangovo (ieškovės) tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Pagal sutarties 4.1. – 4.2. punktus, šalys susitarė, jog sutarties kaina yra konkreti ir galutinė 77 014,88 Eur, plius 21 procentai PVM – 16 173,12 Eur, iš viso 93 188,00 Eur, o kiekvieno tarpinio mokėjimo suma nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekį bei jų vertę. Sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad subrangovas (ieškovė) atliktų darbų aktus pateikia vieną kartą per mėn. iki einamo mėnesio 25 dienos. Subrangovo (ieškovės) išrašytos PVM sąskaitos – faktūros pagal užsakovo (atsakovės) patvirtintus atliktų darbų aktus sutartyje numatyta tvarka ir dalimis apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto patvirtinimo dienos ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo užsakovui (atsakovei) (pateikimas el. paštu yra laikomas tinkamu) laikantis atvirkštinio PVM apmokestinimo taisyklių. Tuo tarpu sutarties 4.3.1. punktu šalys nustatė, kad subrangovui (ieškovei) pateikus atliktų darbų aktus, užsakovas (atsakovė) per 5 darbo dienas privalo juos priimti arba motyvuotai atmesti, nurodžius trūkumus. Pagal sutarties 4.5. punktą, šalys sulygo, kad subrangovas (ieškovė) tik gavęs be išlygų visų šalių suderintą ir pasirašytą atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, suformuoja PVM sąskaitą – faktūrą ir pateikia ją užsakovui (atsakovei).

112.1. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta (1 t., e. b. l. 15-16, 17-25), kad 2021 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., ir buvo atlikti šildymo, vandentiekio VI, vandentiekio T3 ir nuotekų F1 darbai bendrai 22 535,53 Eur sumai. Minėtą statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, pasirašė ieškovės atstovė A. G. ir atsakovės atstovas Ž. P.. Tuo pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033, 22 535,53 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų.

112.2. 2021 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei lokalinę sąmatą Aktą Nr. S001, kuriame nurodyta, kad ataskaitinis laikotarpis yra 2021 m. spalio mėn., ir buvo atlikti šildymo darbai bendrai 15 396,61 Eur sumai. Minėtą lokalinę sąmatą Aktą Nr. S001, pasirašė ieškovės ir atsakovės atstovai. Tuo pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033A, 15 396,61 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų.

112.3. 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovė el. paštu pateikė atsakovei patikslintą lokalinę sąmatą Aktą Nr. S001, lokalinę sąmatą Aktą Nr. 1, lokalinę sąmatą Nr. S, bei 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0041, 14 011,76 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų.

112.4. 2022 m. vasario 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį, ieškovės teigimu, atsakovė patvirtino, kad yra skolinga ieškovei iš viso 41 915,16 Eur skolos (51 943,90 Eur – 4300,74 Eur – 5000,00 Eur – 728,00 Eur), atskaičius atsakovės 4300,74 Eur ir 5000,00 Eur dydžio atliktus mokėjimus bei įskaičius priešpriešinius reikalavimus su atsakovės ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis bendrai 728,00 Eur sumai.

112.5. 2022 m. vasario 12 d. ieškovė el. paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir nurodė atsakovei per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieškovei 39 915,16 Eur skolą, tačiau per nustatytą papildomą terminą skola nebuvo sumokėta. Tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 41 915,16 Eur skolos, 1298,10 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta (2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų buvo pareikštas teismo posėdžiu metu, o teismas išaiškino ieškovės atstovui, kad atsisakius nuo dalies reikalavimų, byla toje dalyje bus nutraukta ir ieškovė negalės jų pakartotinai pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra žinomi ir suprantami ieškinio dalies atsisakymo teisiniai padariniai, bei nenustačius, jog ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio dalies prieštarautų įstatymams, viešajam interesui ar pažeistų kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, konstatuotina, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos priimti ieškinio dalies atsisakymą, todėl ieškovės dalies ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla dalyje dėl 32 121,00 Eur skolos priteisimo nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Teismas pažymi, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, nuo nurodyto 32 121,00 Eur dydžio reikalavimo, t. y. 530,25 Eur (707,00 Eur x 75 procentai / 100 procentai).

17. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei atsisakius ieškinio dalies dėl 32 121,00 Eur skolos priteisimo, teismas toliau nagrinės civilinę bylą pagal likusius ieškinio reikalavimus, t. y. dėl 9794,16 Eur skolos, 1298,10 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl reikalavimo priteisti 9794,16 Eur skolą pagrįstumo

18. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo sistemos atnaujinimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Taigi, tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai statybos darbų rangos teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir statybos rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.

19. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės atlikti darbai bei sudaryti atliktų darbų aktai, įskaitant ir lokalines sąmatas, atsakovės buvo priimti be išlygų ir patvirtinti atsakovės tinkamai įgaliotų atstovų, nenurodant jokių pastabų ar atliktų darbų trūkumų. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo byloje nėra. Tuo pagrindu teigtina, kad atsakovei, priėmusiai ieškovės atliktus darbus, kilo pareiga už darbus atsiskaityti, todėl ieškovė pagrįstai, vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3. ir 4.5. punktais išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras Nr. Serija DOM Nr. 0041, Nr. 0033A, Nr. 0033.

20. Vertinant ieškovės 9794,16 Eur ieškinio reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymi, kad atsakovė prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo su minėto dydžio reikalavimu sutiko ir prašė priteisti būtent tokio dydžio įsiskolinimą, kadangi ieškovė dalį reikalavimo buvo perleidusi trečiajam asmeniui, o kitą skolos dalį atsakovė buvo apmokėjusi, todėl likusią atsakovės skolą sudaro 9794,16 Eur suma.

21. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

22. CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis).

23. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės likusios 9794,16 Eur skolos už atliktus ir priduotus statybos darbus. Teismas įvertina tai, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl darbų mokėtinų sumų, kas leidžia teigti, kad jie atitinka 2021 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sulygtas šalių sąlygas. Pažymėtina, kad teismas taip pat nenustatė pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėtų būti visiškai ar iš dalies atleista nuo pareigos vykdyti savo sutartinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9794,16 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

24. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

25. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 7.1. punkte nustatyta, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus pagal sutartį yra 0,02 procentų nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo pagrindu ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės iš viso 1298,10 Eur delspinigių – 468,06 Eur delspinigių už 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033A, paskaičiuotų už 152 dienas; 319,47 Eur delspinigių už 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0041, paskaičiuotų už 114 dienų; 510,57 Eur delspinigių už 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033, paskaičiuotų atitinkamai už 3 dienas, 45 dienas, 1 dieną, ir 133 dienas. Tuo tarpu atsakovė su ieškovės paskaičiuotais delspinigiais nesutiko ir prašė juos sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad buvo sumokėta dalis skolos, o kita skolos dalis buvo perleista.

26. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).

27. Tuo tarpu pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).

28. Remiantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

29. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovei papildomai sumokėjo 7121,00 Eur, t. y. 2000,00 Eur buvo sumokėta 2022 m. sausio 14 d., 2000,00 Eur buvo sumokėta 2022 m. vasario 2 d., 3000,00 Eur buvo sumokėta 2022 m. vasario 14 d., ir 121,00 Eur buvo sumokėta 2022 m. vasario 23 d., atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Minėtas aplinkybes pagrindžia tiek 2022 m. birželio 7 d. skolų suderinimo aktas, tiek atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai. Be to, 2022 m. gegužės 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perleido trečiajam asmeniui 25 000,00 Eur dydžio reikalavimą į atsakovės įsiskolinimą bei reikalavimą gauti su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus (reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. – 1.2. punktai). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai prašo sumažinti (perskaičiuoti) ieškovės prašomus priteisti delspinigius, kadangi dalis delspinigių buvo paskaičiuoti nuo didesnės įsiskolinimo sumos, nei atsakovė faktiškai buvo skolinga, bei nuo įsiskolinimo dalies, kuri buvo perleista trečiajam asmeniui.

30. Vertinant delspinigių sumą (510,57 Eur) pagal 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033, yra svarbu pažymėti, kad nors šalys 2021 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartimi nebuvo susitarę, kaip bus paskirstomi atsakovės atlikti mokėjimai, tačiau įvertinus 2022 m. birželio 7 d. skolos suderinimo akto turinį, teismas sprendžia, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, kad visais atsakovės atliktais mokėjimais bus dengiamos senesnės skolos, o vėliau einančios. Taigi, atsakovei 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. vasario 14 d., ir 2022 m. vasario 23 d. atlikus mokėjimus, teigtina, kad pagal 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033, mokėtini delspinigiai sudaro 396,67 Eur, kurie buvo apskaičiuoti tokia tvarka – 13,37 Eur (22 291,53 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 3 d.) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. spalio 29 d.; 161,92 Eur (17 990,79 Eur x 0,02 procentai / 100 x 45 d.) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d.; 2,60 Eur (12 990,79 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 1 d.) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.; 77,54 Eur (12 506,79 Eur x 0,02 procentai / 100 x 31 d.) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. sausio 14 d.; 44,13 Eur (10 506,79 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 21 d.) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. vasario 2 d.; 20,42 Eur (8506,79 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 12 d.) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 14 d.; 9,91 Eur (5506,79 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 9 d.) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 23 d.; 66,78 Eur (5385,79 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 62 d.) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. balandžio 26 d.

31. Vertinant delspinigių sumas (468,06 Eur ir 319,47 Eur) pagal 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033A, ir 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0041, yra svarbu pažymėti, kad ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido tiek reikalavimą į 25 000,00 Eur įsiskolinimą, tiek į reikalavimą gauti su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus (įskaitant ir delspinigius). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gegužės 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje šalys nenurodė, pagal kurias būtent PVM sąskaitas – faktūras yra perleidžiamas 25 000,00 Eur reikalavimas. Tokių aplinkybių ieškovė taip pat nenurodė ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, remiantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad net ieškovei ir perleidus reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, ieškovė ir atsakovė sudarė 2022 m. birželio 7 d. skolų suderinimo aktą, kuriame, be kita ko, šalys patvirtino, kad atsakovės mokėjimai dengia seniausią skolą, teigtina, jog ieškovė perleido reikalavimo teisę pagal 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033A, ir 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0041, o būtent į PVM sąskaitos – faktūros Serija DOM Nr. 0041, 14 011,76 Eur sumą, bei į PVM sąskaitos – faktūros Serija DOM Nr. 0033A, 10 988,24 Eur sumą. Vadovaujantis tuo, yra pagrindas perskaičiuoti ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Kadangi ieškovė reikalavimo teisę į 25 000,00 Eur įsiskolinimą perleido kartu su reikalavimu į delspinigius (reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. – 1.2. punktai), delspinigiai pagal 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0033A, sudaro 134,01 Eur (4408,37 Eur x 0,02 procentai / 100 procentai x 152 d.), kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. Tuo tarpu delspinigiai pagal PVM sąskaitos – faktūros Serija DOM Nr. 0033A, perleistą reikalavimą (10 988,24 Eur) ir PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOM Nr. 0041, ieškovei nėra priteistini, kadangi ieškovė reikalavimo teisę į delspinigius perleido trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš viso 530,68 Eur delspinigių (396,67 Eur + 134,01 Eur).

32. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio (normos) pagrįstumo, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

34. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

35. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovės priskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, neproporcingi, todėl turi būti mažinami. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, šalys statybos rangos sutartyje sulygo, kad delspinigių dydis yra 0,02 procentai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys verslo patirties. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta pagrindų ar aplinkybių, leidžiančių mažinti netesybas (delspinigius), kadangi pačios šalys laisva valia susitarė dėl tokio jų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog sudarydama statybos rangos sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų (delspinigių)), kad sutarties sudarymo metu 0,02 procentų dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Priešingai, iš statybos rangos sutarties 12.3. punkto matyti, kad šalys vienodai dalyvavo rengiant sutartį. Taigi, atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas dėl netesybų (delspinigių), įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių sulygtas netesybų dydis nepagrįstas, neprotingas ar yra per didelis, dėl ko turėtų būti sumažintas.

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo

36. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

37. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

38. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-649-933/2022).

39. Atsakovė pateiktame atsiliepime, be kita ko, prašė atidėti sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui arba išdėstyti priteistą sumą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Savo prašymą atsakovė grindė tuo, jog šiuo metu įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir trūksta apyvartinių lėšų. Ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko ir prašė netenkinti, nurodant, jog tokiu būdu atsakovė siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove.

40. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad atsakovė neįrodė ir nepateikė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas. Pažymėtina, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. Serija DOM Nr. 0033, Nr. 0033A, ir Nr. 0041, kurias atsakovė turėjo apmokėti atitinkamai iki 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. sausio 2 d., tačiau daugiau nei per pusės metų laikotarpį atsakovė sumokėjo tik nedidelę įsiskolinimo sumą, nesiėme jokių veiksmų dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo dalimis ar kitokio atsiskaitymo, kas leidžia teigti, kad atsakovė piktybiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, įvertinant ir tą faktą, kad statybos rangos sutartis buvo pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 3 d., o pirmoji PVM sąskaita – faktūra turėjo būti apmokėta iki 2021 m. spalio 26 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią finansinę padėtį, ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsno 3 dalis), buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2584-880/2022, atsakovei 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, konstatavus, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, yra nemoki. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog civilinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės realias galimybes ateityje įvykdyti teismo sprendimą, t. y. atsiskaityti su ieškove. Be to, atsakovei iškėlus bankroto bylą, su ieškove, kaip ir su kitais kreditoriais, bus atsiskaitoma bendra tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatomis. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės prašymas dėl sprendimo atidėjimo ar išdėstymo atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 9794,16 Eur skolos ir 530,68 Eur delspinigių.

42. Ieškovė taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

44. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslininkai, o atsakovei 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d.), ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (10 324,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 13 d.) iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacija.

46. Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo 32 121,00 Eur dydžio reikalavimo, t. y. 530,25 Eur (707,00 Eur x 75 procentai / 100 procentai). Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl likusios 25 procentų žyminio mokesčio dalies priteisimo, t. y. 176,75 Eur, teismo vertinimu, yra pagrindas vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, bei minėto žyminio mokesčio iš atsakovės nepriteisti. Teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl 41 915,16 Eur skolos priteisimo, tačiau byloje buvo nustatyta, kad iki ieškinio pareiškimo momento atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi 7121,00 Eur skolos, t. y. pareikštu ieškiniu buvo siekiama priteisti didesnę sumą, nei tuo metu atsakovė buvo skolinga, nors apie atliktus atsakovės mokėjimus ieškovė neabejotinai žinojo. Be to, bylos nagrinėjimu metu buvo nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido dalį reikalavimo trečiajam asmeniui. Teismo vertinimu, ieškovei perleidus dalį reikalavimo ir vėliau atsisakius, ieškovė taip pat neteko teisės reikalauti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) už minėtą reikalavimo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio nulėmė ne atsakovės veiksmai, atsakovė negali būti atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas, todėl likusi 25 procentų žyminio mokesčio dalis ieškovei iš atsakovės nepriteistina.

47. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (93,08 procentai), proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina likusio žyminio mokesčio dalis, t. y. 154,51 Eur (166,00 Eur x 93,08 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.

48. Byloje taip pat nustatyta (1 t., e. b. l. 44-45), kad ieškovė patyrė 1270,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą byloje rengiant procesinius dokumentus. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti dokumentai. Ieškovės nurodytos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1182,58 Eur (1270,50 Eur x 93,08 procentai / 100 procentai) išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

49. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, 45,00 Eur dydžio žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones nėra priteistinas.

50. Kadangi atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šių išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės naudai nėra sprendžiamas.

51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOMAFA“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 32 121,00 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro ir 00 ct) skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos resursas“ priimti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DOMAFA“, juridinio asmens kodas 302900040, 530,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2022-04-22 mokėjimo nurodymas Nr. 515, (duomenys neskelbtini), ir 2022-05-12 mokėjimo nurodymas Nr. 538, (duomenys neskelbtini)), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DOMAFA“, juridinio asmens kodas 302900040, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos resursas“, juridinio asmens kodas 305244495, 9794,16 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 16 ct) skolos, 530,68 Eur (penkių šimtų trisdešimt eurų ir 68 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 324,84 Eur), skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme (2022 m. gegužės 13 d.) iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo (2022 m. rugpjūčio 29 d.) ir 1337,09 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt septynių eurų ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.