- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1503-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02416-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- M. A. K.
- Ieškovas
- I. N.-K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N.-K. patikslintą ieškinį atsakovui M. A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N.-K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo M. A. K. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – „N.“, o atsakovui – „K.“; nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir A. S. K. (toliau – nepilnamečiai vaikai) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais atvykęs į Lietuvą, iš anksto su ieškove suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš 48 valandas, penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apribojimus, t. y. atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tik dalyvaujant ieškovei; atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečių vaikų iš jų gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio ieškovės sutikimo; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 315 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės; nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams bendrą 7 852,47 Eur įsiskolinimą; atsakovui natūra priteisti šeimos investicijas, kurių vertė 255 000 JAV dolerių (ekvivalentas 228 846 Eur), o ieškovei iš atsakovo priteisti 114 423 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ja, ieškovės gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 315 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos į jos banko sąskaitą; nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ja Lietuvoje, todėl būtent ji užtikrina kasdienę vaikų priežiūrą, rūpinasi jų ugdymu, sveikata, mityba ir kt. Atsakovas gyvena kitoje valstybėje, todėl laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Naudodamas ekonominį spaudimą, jis siekia priversti ieškovę pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus jai nepalankiomis sąlygomis, kurios iš esmės pažeistų ieškovės ir nepilnamečių šalių vaikų interesus. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovei vienai sudėtinga finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Tuo tarpu išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra reikalingas nuolat, o ne kada nors ateityje. Ieškovės vertinimu, iš tėvo pusės kiekvienam vaikui išlaikyti būtina suma per mėnesį yra po 315 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. S. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su ieškove. Ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo – (duomenys neskelbtini), šalys gyvena skyrium. Kadangi nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji rūpinasi jų priežiūra ir poreikiais. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečiai vaikai ir toliau gyventų su atsakove, kadangi jie yra pripratę prie gyvenimo (duomenys neskelbtini), o jaunesnysis sūnus tik čia ir gyveno nuo gimimo, todėl tai labiausiai atitinka jų teisėtus interesus.
6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Vien ta aplinkybė, jog šalys gyvena skyrium, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaikų laikinos gyvenamosios vietos. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, todėl remiantis byloje esančia medžiaga pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Todėl šią ieškovės prašymo dalį nutarė atmesti.
Atsiliepimas
7. Ieškovės nurodymu, tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovas turėtų prisidėti prie jų išlaikymo 315 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkantis mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 100 Eur. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, todėl yra pagrindas spręsti dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vadovavosi orientaciniu kriterijumi, t. y. minimaliu darbo užmokesčiu, kuriuo gali būti tenkinami minimalūs būtinieji žmogaus poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Minimalus darbo užmokestis nuo 2023 m. sausio 1 d., neatskaičius mokesčių, sudaro 840 Eur, o atskaičius mokesčius – 633 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomo laikino išlaikymo suma sutampa su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma kiekvienam sūnui po 315 Eur turėtų patenkinti ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius vaikų poreikius, kurie gali būti išsamiai ištirti ir įvertinti, tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. turi būti užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai.
10. Teismas padarė išvadą, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra galimybės tiksliai nustatyti šalių turtinės padėties, kadangi faktinės aplinkybės, t. y. tėvų turtinė padėtis ir/ar vaikų poreikiai, gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės. Šiuo atveju pilna apimtimi tenkinus ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo po 315 Eur dydžio laikinąjį išlaikymą kiekvienam vaikui, būtų iš esmės patenkinami ieškiniu reiškiami reikalavimai, nors dėl jo pagrįstumo turi būti pasisakoma tik priimant galutinį teismo sprendimą.
11. Teismas taip pat atsižvelgė į šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)), duomenis apie šalių sveikatos būklę, turtą, pajamas bei tuo remiantis ieškovės prašymą tenkino iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai būtų patenkinti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas nepajėgus nurodyto dydžio laikiną išlaikymą. Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir nustačius visus nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, kt., ir priėmus sprendimą byloje. Ieškovę paskyrė iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas M. A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; priteisti iš ieškovės atsakovui 871,2 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neišsiaiškino realios faktinės situacijos dėl apelianto teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jo finansinių galimybių ir įsipareigojimų. Rėmėsi tik ieškovės pateiktais duomenimis, todėl teisiškai netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes, pažeidė materialinės teisės normas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir procesinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo tvarkos.
12.2. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė, kad apeliantas pagal finansines išgales išlaiko savo nepilnamečius vaikus, teikia 200 Eur periodinį išlaikymą. Duomenų, kad atsakovo teikiamas 200 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams neužtikrina jų būtinų vystyti sąlygų byloje nepateikta. Ieškovė suklaidino teismą nepagrįstai nurodžiusi, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas deda visas pastangas pagal galimybes užtikrinti reikiamus nepilnamečių vaikų interesus ir patenkinti jų poreikius, iš ieškovės nėra gavęs jokio prašymo ar duomenų, kad vaikų interesams ir poreikiams reikia didesnio išlaikymo, kadangi išlaikymas teikiamas gera valia, nėra jokios grėsmės vaikų teisėms į išlaikymą.
12.3. Teismo priteistos laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinės sumos yra ženkliai per didelės ir viršija atsakovo galimybes. Atsakovo mėnesinės pajamos siekia (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – apie 720 Eur). (duomenys neskelbtini) šiuo metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 420–450 Eur, o teismo priteistas 500 Eur per mėnesį išlaikymo suma sudaro apie 70 procentų visų atsakovo pajamų. Be to, ieškovas vykdo šalių prisiimtus įsipareigojimus dėl gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimo, atlieka mokėjimus bankui ir dėl to yra priverstas prašyti tėvų pagalbos, nes už šeimos būstą moka apytiksliai po 1 500 Eur per mėnesį. Nutartimi priteistas daugiau nei du kartus didesnis išlaikymo dydis yra nesuderinamas su atsakovo turtine padėtimi, taip pažeidžiant CK 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
12.4. Teismas nevertino ieškovės pareigos ir finansinių galimybių išlaikyti vaikus. Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, tačiau teismas padarė išvadą, kad būtent jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė turėtų gauti mėnesines išmokas vaikams po 85,75 Eur kas mėnesį. Todėl nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
12.5. Turėdamas duomenis, kad apeliantas teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėjo nagrinėti išklausęs atsakovą ir gavus reikiamus dokumentus bei paaiškinimus. Neišklausęs atsakovo teismas neužtikrino jam procesinių teisių pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, taip pažeidė atsakovo procesines teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, neužtikrino atsakovo teisės į teisingą teismą reikalavimų.
13. Ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą. Priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų (klastojant įrodymus) ir kreiptis į atitinkamas institucijas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir pagrįstai nustatė laikinojo išlaikymo teikimo dydį nepilnamečiams vaikams.
13.2. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, priimant sprendimą byloje, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šiuo atveju teismas, laikydamasis suformuotos teismų praktikos ir neturėdamas pareigos vertinti tėvų finansines galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą teisingai nustatė kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį bei priteistą laikiną išlaikymą.
13.3. Apeliantas klaidina teismą dėl savo turtinės padėties. Tai, jog apelianto turtinė padėtis nėra bloga, patvirtina ir tai, jog jis be gaunamų pajamų turi pakankamai daug turto bei finansinių investicijų, apie kurias ne kartą yra minėjęs ieškovei, tačiau vykstant santuokos nutraukimo bylai, slepia savo turimą turto masę siekdamas išvengti santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė pažymėjo, kad tai, jog apelianto finansinė padėtis nėra bloga, patvirtina ir aplinkybė, jog jis gali išleisti 871,2 Eur advokato išlaidoms tik už atskirojo skundo parengimą, tačiau nesugeba rasti pinigų savo vaikų išlaikymui. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, kuri negali būti nepagrįstai sumažinama vienam iš tėvų.
13.4. Apeliantas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors toks išlaikymas vaikams yra reikalingas nuolat. Apeliantas vengia vykdyti pareigą mokėti vaikams išlaikymą, nėra jokio apibrėžtumo ir neaišku, kokią sumą jis konkretų mėnesį skirs nepilnamečių vaikų poreikiams ir ar iš viso ją skirs. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio apeliantas neteikė jokio išlaikymo. 2023 m. kovo – liepos mėnesiais teikta 200 Eur suma, kai vienam vaikui tenkinti išlaikymo suma buvo 100 Eur, tačiau ši suma negali būti vertinama kaip adekvati vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Be to, net ir teikiant tam tikrą minimalią sumą vaikams išlaikyti, tai nepanaikina teisinio pagrindo priteisti pastovų laikiną išlaikymą, kadangi mokamos sumos yra itin mažos ir neužtikrina net būtinųjų vaikų poreikių finansavimo.
13.5. Teikti išlaikymą apeliantas nustojo jau nuo 2023 m. rugpjūčio. Šią aplinkybę patvirtina apelianto pateikti rašytiniai įrodymai iš kurių matyti, kad jokie pavedimai 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atlikti nebuvo. Šiuo metu apeliantas nemoka jokių sumų, todėl jo teiginys, kad jis gera valia teikia išlaikymą yra teisiškai nepagrįstas.
13.6. Apeliantui neteikiant jokio išlaikymo savo vaikams bei nevykdant teismo priimtos nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo, tokiu būdu jis piktybiškai visą mažamečių vaikų išlaikymo pareigą perkelia ieškovei. Dėl šių neteisėtų jo veiksmų nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė neturi galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių, kuriais šiuo metu ji išimtinai rūpinasi ir visas vaikų būtiniesiems poreikiams reikalingas išlaidas finansuoja iš savo asmeninių lėšų, dėl ko jai teko imti net vartojimo kreditą pragyvenimui. Net ir nustačius laikiną išlaikymo priteisimą vaikams, jai tenkanti išlaikymo dalis yra didesnė nei apeliantui. Todėl apelianto argumentas, jog teismas nevertino ieškovės teikiamo išlaikymo dydžio yra nelogiškas ir nekomentuotinas.
13.7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo pareigos išlaikyti šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nevertino vaikų būtinųjų poreikių, motinos teikiamo išlaikymo dydžio ir tėvo turtinės padėties. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą po 315 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Orientacinė neįrodinėtina išlaikymo suma vienam vaikui, priteistina iš skyrium gyvenančio tėvo, šiuo metu sudaro 316,50 Eur (633/2). Teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 250 Eur laikino išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Taigi, teismo priteista 250 Eur laikino išlaikymo suma vienam vaikui yra mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos (316,50 Eur). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo neišlaikyta šalių teisių ir interesų pusiausvyra, nes teismas įpareigojo teikti atsakovą laikino išlaikymo sumą, siekiančią tik 250 Eur vienam vaikui ir šis dydis net nesiekia būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos orientacinės sumos (316,50 Eur).
13.8. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė turėtų gauti mėnesines išmokas vaikams po 85,75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Be kita ko, valstybės finansinė parama ieškovei, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, negali atleisti atsakovo nuo jo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ar ją sumažinti. Nei vienas iš tėvų negali būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, taip pat tokios pareigos jie negali perkelti niekam (taip pat ir valstybei), ką šiuo atveju bando padaryti atsakovas. Valstybės pinigai yra tiesioginė lengvata, siejama su vaikų turėjimu, todėl bet kokiu atveju tai negali būti pagrindas mažinti išlaikymą, skiriamą vaikams.
13.9. Ieškovė vertinimu, iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matomas jų klastojimo faktas. HSBC banko paskolos išrašas su vertimu į lietuvių kalbą (atskirojo skundo priedas Nr. 3) yra su suklastotu ieškovės parašu. Ieškovė niekada nepasirašinėjo šios banko paskolos sutarties, tačiau atsakovas suklastojo ieškovės parašą ir pateikė teismui šį dokumentą kaip tikrą. Grįsdamas savo turtinius įsipareigojimus atsakovas klaidiną teismą, nes pateikta banko paskolos sutartis nėra šalių prisiimtas įsipareigojimas. Tai yra asmeninis atsakovo turtinis įsipareigojimas, kuris negali sukurti teisių ir pareigų ieškovei, nes ieškovės parašas ant dokumento yra akivaizdžiai suklastotas ir fiktyvus. Todėl ieškovė, vadovaudamasi CPK 299 straipsnio nuostata, prašo teismą priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į atitinkamas institucijas ar pareigūnus, informuojant apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas 250 Eur dydžio laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: duomenis apie atliktus mokėjimus ieškovei, t. y. atliktus pavedimus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio, taip pat – kovo–gegužės mėnesio laikotarpiais; 2022 m. gruodžio 1 d. raštą dėl sutarties nutraukimo, apelianto atleidimo iš vykdančiojo direktoriaus pareigų ir jo paskyrimo nepriklausomu direktoriumi bei būsto paskolos išrašą.
18. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neturėjo galimybės teikti įrodymus, taip pat į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ir išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neišsiaiškinus realios faktinės situacijos, atsakovo finansinių įsipareigojimų ir galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
21. Apeliantas teigia, kad jis nėra nusišalinęs nuo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimo, nes kas mėnesį ieškovei perveda po 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Laikinas išlaikymas būtent ir turi garantuoti nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra nereguliarus ir nepakankamas, o nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio apeliantas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia iš viso. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais ir mokėjimų datomis, sutinka su ieškovės pozicija. Atlikti mokėjimai yra epizodiniai, nėra pastovūs, sumos įvairios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog epizodiškas atsakovo prisidėjimas prie vaikų išlaikymo negali būti pakankamas spręsti, jog atsakovas tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl pirmosios instancijos teismas, siekiant sureguoliuoti situaciją ir užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą, pagrįstai vertino, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą.
22. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino pačios ieškovės pareigos ir finansinių galimybių išlaikyti vaikus, tačiau su tokia apelianto pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Bylos duomenys patvirtina, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje būtent didesnė vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei.
23. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nutartimi iš jo priteistas daugiau nei du kartus didesnis išlaikymo dydis yra nesuderinamas su atsakovo turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teismas, preliminariai įvertinęs vaikų poreikius ir tėvų materialines galimybes, nagrinėjamu atveju rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientaciniu. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tačiau visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.
24. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kurio dydis siekia 840 Eur (bruto), o tai yra 633 Eur „į rankas“, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur, apeliantui šiuo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma yra 273,63 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur)/2). Šiuo atveju iš apelianto priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui, net ir atėmus valstybės mokamą išmoką, nesiekia vaiko minimaliems poreikiams patenkinti tenkančios išlaidų sumos, todėl galima konstatuoti, kad ieškovė prie vaikų išlaikymo šiuo atveju prisidėtų didesne dalimi negu atsakovas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus ir yra būtinas patenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
26. Kita vertus, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nors apeliantas teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
28. Apeliantas teigia, kad jo neišklausęs, teismas neužtikrino jam procesinių teisių pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus ir tokiu būdu neužtikrino jo teisės į teisingą teismą reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė klausimą, susijusį su nepilnamečių vaikų interesais, todėl pagrįstai vadovavosi prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu ir klausimą išnagrinėjo nedelsdamas, vadovaudamasis šio klausimo išsprendimui įstatyme nustatytu terminu. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, apeliantas pateikė atskirąjį skundą ir taip pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl pripažinti, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės bei neužtikrinta jo teisė į teisingą teismą, nėra pagrindo.
30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Ieškovė prašė priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į atitinkamas institucijas ar pareigūnus, informuojant apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas. Ieškovės vertinimu, HSBC banko paskolos išrašas su vertimu į lietuvių kalbą (atskirojo skundo priedas Nr. 3) yra su suklastotu ieškovės parašu, kadangi ji šios sutarties nėra pasirašiusi.
32. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į atitinkamas institucijas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, tačiau civilinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su šios paskolos sutarties sudarymu, neišklausyta tuo klausimu atsakovo nuomonė, todėl spręstina jog priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo. Tuo pačiu teismas išaiškina, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio ieškovei, esant pagrindui, savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas, informuojant apie galimai daromus teisės aktų pažeidimus.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apelianto atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo suabejoti priteisto laikino išlaikymo būtinybe ar pagrįstumu, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atskirąjį skundą.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-219/2018). Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.