Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-3132-1180/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-23
Bylos Nr.
e2-3132-1180/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00338-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Ieškovas
I. Š.
Atsakovas
P. P.
Advokatai
Ramūnas Girevičius, Svajūnė Šidlauskaitė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3132-1180/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00338-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6;3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.12(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 23 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovei I. Š. ir jos atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,atsakovui P. P. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone įgaliotai atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimo Nr. e2-36-904/2016 dalį dėl dviejų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo:

1.1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamąją vietą su motina I. Š.;

1.1.2. nustatyti nepilnamečio vaiko V. P. gyvenamąją vietą su motina I. Š.;

1.1.3. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. P. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

1.1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. P. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

1.2. priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimu byloje Nr. e2-36-904/2019 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė nustatyti nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbiami), V. P., gim. (duomenys neskelbiami), V. P., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su tėvu P. P. Ieškovė įvertinusi savo turtinę padėtį, galimybes ir tai, kad vaikai iki tol augo ir gyveno tėvui liksiančiame būste, nusprendė, kad reiktų nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir tokiu būdu apsaugoti vaikų gyvenimo sąlygų pastovumą. Tačiau nuo 2021 m. rugsėjo mėn. abu sūnūs gyvena kartu su motina. Šalių dukra ieškovės namuose gyveno apie dvi savaites, po to nutarė grįžti gyventi pas tėvą. Ieškovė sūnų prašymu ir sutikimu yra pakeitusi jų mokymosi įstaigas. Abu vaikai pageidauja likti gyventi su mama. Atsakovas abiejų sūnų išlaikymui perveda 120,00 Eur per mėnesį (šalys susitarė, kad ieškovė neperves 120,00 Eur už dukrą, o atsakovas neperves 120,00 Eur už vieną sūnų, abu tas sumas skirs tiesiogiai vaikams). Taip pat atsakovas perveda valstybės išmokas – 222,40 Eur (po 111,20 Eur už kiekvieną). Dabar šalių nepilnamečiai sūnūs V. ir V. gyvena su ieškove ir jos vyru jų gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiams vaikams yra skirtas atskiras kambarys. Abu sūnūs noriai bendrauja su motinos sutuoktiniu, teigiamai atsiliepia apie jį ir jo klauso. Ieškovės namuose yra taisyklės – vaikai privalo atlikti savo pareigas, pirmoje eilėje turi būti nuosekliai padarytos pamokos. Vaikų kambaryje turi būti tvarka: kiekvienas susideda savo rūbelius, mokyklinius reikmenis, iš vakaro susideda knygas rytojui bei pasiruošia rūbus rytojui. Taip pat kiekvienas pavalgęs išsiplauna savo indus, paeiliui tvarkosi kambarį, išneša šiukšles ir pan. V. lanko ledo ritulio treniruotes. V. sportuoja kasdien namie. Nepilnamečiai sūnūs tvirtai nurodo nenorintys grįžti gyventi su tėvu. Sūnūs yra (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) metų, pakankamai brandūs ir gali laisvai išreikšti savo tikruosius norus ir pažiūras. Tačiau paskutinį kartą bendraudamas su ieškove atsakovas išdėstė nuomonę, kad sūnūs privalo ruoštis grįžimui gyventi su juo, kaip numatyta galiojančiame teismo sprendime. Iš to ieškovė daro išvadą, kad šalims nepavyks gražiuoju susitarti dėl šalių nepilnamečių sūnų V. P. ir V. P. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė turi visas reikalingas materialines ir finansines galimybes užtikrinti nepilnamečiams sūnums tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Ieškovė gyvena sėsliai, jos sutuoktinio mamos vardu įregistruotame 46 kv. m. dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbiami). Šiuo metu bute atliekamas remontas – naujai įrengta elektros instaliacija, sienos ir lubos ruošiamos perdažymui, ruošiamasi įrengti naują vonią su tualetu, yra užsakytas naujas virtuvinis komplektas. Sūnūs turi bendrą atskirą kambarį, kuris yra pritaikytas vaikams – televizorius, pastatytos lovos, spintos, rašomieji stalai su kėdėmis, yra spintos rūbams, atskiros lentynos knygoms, internetas, televizija. Ieškovė sudaro sūnums visas sąlygas sveikai vystytis, užtikrino tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, pramogų sąlygas, vaikų teisę į mokslą ir kitokias sąlygas priklausomai nuo jų amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja prekėmis el. parduotuvėje. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. ji gauna vidutiniškai 900,00 Eur pajamas į rankas. Ji yra finansiškai pajėgi išlaikyti nepilnamečius sūnus.

3. Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-904/2019, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitė aplinkybės (šalių liga, nedarbingumas ir kt.). Ieškinyje dėstomi deklaratyvūs bendro pobūdžio jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, susiję su pageidavimu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nurodoma apie abiejų šalių dabartinę situaciją, gyvenimo sąlygas, darbinę veiklą, jų nepilnamečių vaikų veiklą ir panašiai, tačiau tai nesudaro nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo ieškovės reikalavimus tenkinti. Visas sąlygas augti vaikai turi ir atsakovo namuose. Mano, jog ieškovė nenurodė ir neįrodė po 2019-01-14 teismo sprendimo iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

4. 2022-05-10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodė, jog atsižvelgiant į šioje proceso stadijoje žinomas faktines aplinkybes, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgiant į išreikštą vaikų nuomonę bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su ieškove. Reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pareikštas vaikų interesais, o prašoma 270,00 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

5. Teismas nutarė skirti šalių nepilnamečiams vaikams atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei). 2022-07-14 teisme gauta Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiosios specialistės teismo psichologės K. Č. – R. teismo psichologo išvada raštu, nurodyta, jog buvo išreikštas nepilnamečių sūnų noras gyventi su ieškove; teismo psichologė pritaria nepilnamečių vaikų pasirinkimui.

6. 2022-12-06 teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog palaiko ieškinį ir pateiktus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

7. 2022-12-06 teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina (ieškove), tačiau su reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sutinka tik iš dalies, t. y. atsakovas sutinka mokėti po 200,00 Eur per mėnesį kiekvieno nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, jog atsakovas dirba individualiai, jam priklauso mažoji bendrija, jo gaunamos pajamos į rankas vidutiniškai yra apie 1 200,00 – 1 400,00 Eur. Taip pat turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą ir žemės sklypų, tačiau pastarieji nuosavybės teise priklauso ne jam vienam, juos pardavus pinigines lėšas tektų dalintis su bendraturčiais. Be to, iš viso atsakovas turi 4 nepilnamečius vaikus (tris su ieškove ir vieną su naująja sužadėtine). Taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, jog teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, turėtų apsvarstyti, ar nebūtų teisinga iš atsakovo priteisti išlaikymą tik vienam sūnui, nes atsakovas augina ir išlaiko šalių nepilnametę dukrą, tokiu būdu ieškovei netektų mokėti išlaikymo dukrai ir atitinkamai atsakovas išlaikymo neteiktų vienam sūnui. Be to, prašė teismo atsižvelgti ir įvertinti tai, jog atsakovas bandė ginčą užbaigti taikiai, siekė su ieškove susitarti, sūnų pasirinkimui gyventi su mama neprieštaravo, o vienintelis dalykas, kuris sutrukdė ieškovei pasirinkti taikų ginčo sprendimo būdą byloje – tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Prašo, įvertinus atsakovo procesinį elgesį, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovo.

8. 2022-12-06 teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė žodžiu pateikė išvadą, nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat nurodė, jog prašoma 270,00 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra trijų nepilnamečių vaikų, t. y. V. P., gim. (duomenys neskelbiami), V. P., gim. (duomenys neskelbiami), ir V. P., gim. (duomenys neskelbiami), tėvai.

10. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimu byloje Nr. e2-36-904/2019 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė nustatyti nepilnamečių vaikų V. P., V. P. ir V. P. gyvenamąją vietą su tėvu P. P.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

11. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių sūnų V. P. ir V. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja – nepilnamečių vaikų motina. Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo reikalavimo nereiškia, nes dukra nori gyventi su tėvu (atsakovu). Atsakovas atsiliepime pateikė prieštaravimus dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, teismo posėdžių metu nurodė, jog sutinka, kad sūnūs gyventų su motina (ieškove), sūnų pasirinkimui jis neprieštaraus.

12. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

13. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė apsilankė ieškovės I. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbiami), ir nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais sūnumis V. P. ir V. P. bei dabartiniu sutuoktiniu A. Š. gyvena dviejų kambarių bendrabučio tipo gyvenamajame būste, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės dabartinio sutuoktinio motinai. Tai apie 40 kv. m būstas, kuris yra dalinai suremontuotas. Virtuvės erdvė ne pilnai įrengta, tačiau, pasak mamos, jau yra užsakytas virtuvinis komplektas. Namuose pakankamai tvarkinga, šilta, jauku. V. ir V. namuose dalijasi vienu apie 14 kv. m kambariu, kuriame yra viena didelė ištiesiama sofa - lova, didelis televizorius, dvejos rūbų spintos, kompiuteris, stalas. Ieškovės teigimu, vaikams bus artimiausiu metu nupirkta dviaukštė lova. Kitame kambaryje pagal poreikį vaikai taip pat gali ruošti namų darbus, yra stalas - konsolė, ofisinė kėdė. Nors kambaryje vietos nedaug, tačiau gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis. Nurodo, kad V. mokosi (duomenys neskelbiami) gimnazijoje, (duomenys neskelbiami) klasėje. Pasak mamos, sūnus šešis kartus savaitėje lanko sporto salę (25,00 Eur / mėn. + asmeninis treneris 330,00 Eur / 20 treniruočių). Taip pat, anot mamos, V. kartais su jos dabartiniu sutuoktiniu eina į salę pasimokyti boksuotis. Motinos teigimu, berniukas sveikas, jokių sveikatos problemų ir/ar sutrikimų neturi. Skyriaus specialistė su V. bendravo pokalbyje nedalyvaujant mamai. Vaikinas papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbiami) gimnazijoje, (duomenys neskelbiami) klasėje. Pasak V., pradžioje jam buvo sunku pakeisti mokyklą, klasė buvo nelabai draugiška, tačiau šiuo metu jau viskas gerai, V. susirado draugų. Taip pat berniukas bendrauja su draugais iš (duomenys neskelbiami), susitinka su jais, važiuoja į gimtadienius. Pasak vaikino, su sese V. jiedu matėsi jau seniai. Anot vaikino, su tėčiu nebuvo stipraus tarpusavio ryšio, kai tėtis grįždavo iš darbo, su V. nepasikalbėdavo, nepaklausdavo, kaip jam sekėsi mokykloje. Pasak berniuko, jis nuolat palaikydavo ryšį su mama, su ja bendraudavo telefonu. V. nurodo, kad nori likti gyventi kartu su mama. Vaikino teigimu, visas mokymosi priemones ir reikalingus daiktus jis turi, nes mama viską jam nupirko, kai tik jis persikėlė gyventi pas ją. V. teigimu, mama su tėčiu bendrauti leidžia ir nedraudžia, tačiau pats V. nenori, nes tėtis įkyriai lenda, vis kartoja, kad mama kažką prikalbėjo, nors tai netiesa. Skyriaus specialistė su kitu šalių nepilnamečiu vaiku V. bendravo pokalbyje nedalyvaujant mamai. Nurodo, kad V. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbiami) klasėje. Mama nurodo, kad sūnus lanko ledo ritulį (pirmus tris mėnesius už treniruotes mokėjo po 35,00 eurus, nuo gegužės mėn. mokės po 70,00 Eur / mėn.) bei papildomai kainuos apranga. Pasak mamos I. Š., V. nešioja regėjimui skirtus akinius, kuriuos ji pirko rugpjūčio mėn. (100,00 Eur). Daugiau rimtesnių sveikatos sutrikimų ir / ar problemų, anot mamos, sūnus neturi. Specialistei V. papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbiami) klasėje. Anot berniuko, jei lauke geras oras, į mokyklą jis nueina pats, jei blogas, tuomet nuveža mama. V. teigimu, jam patinka gyventi (duomenys neskelbiami), čia jis jau susirado draugų. Anot V., mama nuperka jam visko, ko reikia, ir V. gali drąsiai jos paprašyti. Tėtis, pasak berniuko, taip pat nupirkdavo, tačiau dažnai pamiršdavo, nurodo, kad trūkdavo lapų dailei, paprastų pieštukų, flomasterių. V. nurodo, kad su tėčiu matėsi seniai, nelabai pamena, kada. Pasak berniuko, su tėčiu susitikti jis nenori, nebent tik su sese V. V. pyksta ant tėčio, dėl jo negero elgesio. Nurodo, kad sesės V. tėtis neskriausdavo, tačiau ant jo ir brolio V. beveik kiekvieną dieną rėkaudavo. Berniukas nurodo, kad mama gamina valgyti kasdien, o pas tėtį valgydavo tik koldūnus, dešreles. Pasak vaiko, šaldytuve būdavo maisto, bet jį reikėdavo pasigaminti, o nei jis, nei brolis V. to daryti nemoka. Mama kiekvieną rytą paruošia pusryčius, o tėtis namuose pusryčių neruošdavo, jie pavalgydavo mokykloje. Pasak V., su mama jis sutaria gerai, mama nešaukia. Jei V. padaro kažką negerai, tuomet jiedu su mama pasikalba ir mama liepia daugiau taip nedaryti. Su mama V. patinka važiuoti į gamtą, prie jūros. V. teigimu, jam patinka gyventi pas mamą, jis norėtų likti gyventi kartu su ja. Berniuko teigimu, jis labai pasiilgo sesės V.

14. 2022-07-14 teisme gauta Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiosios specialistės teismo psichologės K. Č. – R. teismo psichologo išvada raštu. Dėl nepilnamečio V. P., gim. (duomenys neskelbiami), nurodo, kad dabartinėje savo gyvenamoje vietoje, nepaisant privatumo trūkumo, V. jaučiasi gerai. Gyvendamas kartu su tėvu, vaikas galimai patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei nepriežiūrą (kokybiško, naminio maisto trūkumą, nesirūpinimą jo fizine sveikata, atsakomybės perkėlimą už jaunesnius brolį ir seserį, emocinį apleistumą ir t.t.). V. buvo sunku palikti savo draugus, kurie jam teikė didžiausią palaikymą, tačiau, anot vaiko, jis ir toliau randa būdų, kaip su jais susitikti, bei turi naujų draugų. V. ir toliau ketina išlaikyti bendravimą su savo seserimi V. tiek telefonu, tiek apsilankymais, tačiau nepageidauja susitikti su savo tėvu. V. ir jo tėvo ryšys šiuo metu yra neigiamas: vaikas nejaučia pasitikėjimo, supratimo bei nuoširdaus rūpesčio iš tėčio pusės. Su mama V. sieja šiltas, abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįstas emocinis ryšys. Motinos namuose berniukas jaučiasi saugus ir mylimas, džiaugiasi teigiamais išvaizdos pokyčiais, pagerėjusia fizine sveikata bei mokymosi rezultatais. Dėl išvardintų priežasčių, vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, nepilnamečio vaiko V. P. noras gyventi kartu su savo motina atitinka vaiko interesus. Dėl nepilnamečio V. P., gim. (duomenys neskelbiami), nurodo, kad vaikui galimai trūksta emocinio bendravimo įgūdžių, jam sunku apibūdinti ir išreikšti savo jausmus. V. teigimu, tėvas prieš jį su broliu nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko vaikas jaučia nuoskaudą. Tėvas, vaiko teigimu, nesidomėjo jo gyvenimu bei vidine savijauta. Teigiamas emocinis ryšys tarp V. ir jo tėvo taip ir nesusiformavo. V. save sieja su mama ir netgi įžvelgia fizinius jų tarpusavio panašumus, kurie, jo manymu, atstumia tėvą. Nei susitikti, nei bendrauti su savo tėvu V. šiuo metu nepageidauja, ypač kai jaučia spaudimą tai daryti (iš tėvo pusės). Berniukas ir toliau žada palaikyti ryšius su savo jaunesne sesute, bendrauja su ja telefonu. Nors V. pasakojime kai kur galimai išryškėja neigiama mamos įtaka vaiko nuomonei, teismo psichologė mano, kad tai nėra sąmoningas ieškovės noras dar labiau nutolinti V. nuo atsakovo. Vaikas iš savo tėvo nejaučia nuoširdaus rūpesčio, supratimo ir meilės. Pirmiausiai pagalbos V. kreiptųsi į savo mamą, kuri jam daugiau padeda mokymosi procese, užimtumo planavime, su sveikatos priežiūra, mityba susijusiais klausimais ir pan. Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomone, vaiko V. P. noras gyventi su savo mama atitinka jo interesus, kadangi vaiko ryšys su mama, nepaisant ilgo atsiskyrimo, šiuo metu yra stiprus ir abipusis.

15. Kaip anksčiau aptarta, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau jis savo nuomonę bylos nagrinėjimo metu pakeitė, nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina (ieškove), sūnų pasirinkimui gyventi su mama neprieštaraus.

16. Teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas (raštu ir žodžiu), Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiosios specialistės teismo psichologės K. Č. – R. teismo psichologo išvadą, ieškovės savo nepilnamečiams sūnums sukurtas gyvenimo sąlygas namuose, šalių pasisakymus pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, taip pat tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai V. ir V. ne kartą išreiškė norą gyventi su ieškove (mama), o atsakovas galiausiai tokiam sūnų pasirinkimui pritarė, daro išvadą, jog yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų V. P. ir V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai).

17. Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį, kad ieškovė netiksliai yra suformulavusi ieškinio reikalavimus. Teismo nuomone, tikslios rezoliucinės dalies suformulavimas yra teismo pareiga, todėl netikslus ieškinio reikalavimo suformulavimas, kai iš esmės reikalavimas yra aiškus, negali lemti ieškinio reikalavimo atmetimo, tokio prašymo galiausiai neteikė ir atsakovas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

18. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą – kiekvienam nepilnamečiui sūnui po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2019-01-14 sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas nustatė, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė moka po 120,00 Eur, likusią sumą suteikia tėvas. Tačiau vaikai paaugo, jų poreikiai pasikeitė. Jie pradėjo lankyti sporto būrelius. Už V. ledo ritulį reikia mokėti 100,00 Eur / mėn., V. sporto užsiėmimai kainavo 400,00 Eur trims mėnesiams, tai sudaro apie 133 Eur / mėn. Papildomai nupirktas visas sportui būtinas inventorius kiekvienam sūnui. Ieškovės (iki ieškinio padavimo) mokamos ir atsakovo pridedamos sumos nepakako visiems vaikų poreikiams patenkinti. Kadangi abiejų tėvų kiekvienam vaikui teikiamos visos 240,00 Eur nepakanka būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, ieškovė prašo priteisti didesnę sumą. Ieškovės skaičiavimu reikėtų beveik 540,00 Eur kiekvieno sūnaus poreikiams visiškai patenkinti (nupirkti visus trūkstamus drabužius, priemones, padėti su apleistais mokslais, pasirūpinti fizine sveikata sportuojant ir vitaminais). Kadangi ieškovė nenori, kad ateityje sūnus V. turėtų didelių bėdų su fizine sveikata, ji surado sporto klubą, kur sūnus turi asmeninį mokytoją – trenerį. Ieškovė tikisi, kad dėl sporto pagerės ne tik vaiko fizinė savijauta, bet jis įgaus ir pasitikėjimo savimi. Šalių jaunesnysis sūnus V. P. turi problemų su regėjimu. Sūnus lankėsi pas oftalmologą ir gavo receptą akiniams. Todėl patiriamos papildomos išlaidos perkant akinius.

19. Atsakovas, kuris augino sūnus laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m., su reikalavimu mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą sutinka iš dalies. Pažymėjo, jog pati ieškovė išlaikymo vaikams mokėdavo po 120,00 Eur ir niekada nėra pasakiusi, kad vaikams tokios sumos nepakanka, niekada nesiūlė ir neteikė vaikams didesnio išlaikymo. Vaikams gyvenant pas ją, ieškovė susivokė, kad 120,00 Eur suma yra nepakankama ir prašo daugiau nei dvigubai, t. y. kiekvienam vaikui po 270,00 Eur. Su ieškovės prašomu išlaikymo vaikams dydžiu atsakovas negali sutikti, jo nuomone, vienam vaikui per mėnesį visiškai pakanka 400,00 Eur sumos, o iš kiekvieno iš tėvų – 200,00 Eur. Šalių vaikai specialių poreikių neturi (išskyrus V. regėjimą, akinukus jis jau turi ir ši prekė nėra keičiama kas mėnesį, o dažniausiai pagal poreikį vieną kartą per metus ar rečiau), todėl papildomų išlaidų tokiems poreikiams nėra. Ieškovės akcentuojamas sportas yra visiškai natūralus ir būtinas ir sveikiems vaikams, tačiau sportuoti galima ir gryname ore, mokyklos neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, kurie kainuoja simboliškai. Tam visiškai nebūtina samdyti asmeninių trenerių ar lankyti brangias sporto šakas, jeigu tam nėra finansinių galimybių. Atsakovo gaunamos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1700,00 Eur, tačiau šių lėšų dalis yra naudojama veiklai ir sudaro veiklos sąnaudas, faktiškai atsakovui lieka disponuoti tik apie 1200,00 – 1400,00 Eur. Atsakovas privalo išlaikyti ne tik sūnus V., V., bet ir nepilnametę dukrą V. bei ketvirtąjį savo vaiką, (duomenys neskelbtini) gimusį atsakovui ir jo dabartinei gyvenimo draugei. Tokiu būdu atsakovo galimybės teikti išlaikymą visiems vaikams vienodai, neišskiriant nė vieno iš vaikų, yra gana ribotos. Atsižvelgiant į vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, net ir tenkinant ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, iš atsakovo negalėtų būti priteistas didesnis nei 200,00 Eur dydžio išlaikymas.

20. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

21. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Kaip minėta, pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligos (sloga, peršalimas ir pan.). Todėl teismas sutinka, jog šalių kiekvieno vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia minimaliąją mėnesinę algą.

23. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie tai, kad kuri iš šalių turėtų sveikatos problemų, kas ribotų jų galimybes dirbti ir gauti pajamas, iš kurių galėtų teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams jų būtiniausiems poreikiams patenkinti, teismui nėra pateikta. Ieškovė šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja prekėmis elektroninėje parduotuvėje, nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio ji gauna vidutiniškai 900,00 Eur pajamas į rankas. Teismo posėdžio metu papildomai ieškovė nurodė, jog planuoja dirbti papildomai kirpėja, tad atitinkamai jos pajamos didės. Tuo tarpu atsakovas užsiima individualia veikla, nurodo, kad jo pajamos, kuriomis jis gali disponuoti, yra apie 1200,00 Eur per mėnesį, tokias pajamas deklaravo už praėjusius metus, šiuo metu gaunamos pajamos yra padidėjusios iki maždaug 1400,00 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog išlaikyti turi 4 nepilnamečius vaikus.

24. Ieškovė taip pat pripažįsta, jog ji gauna „vaiko pinigus“ (jai juos perveda atsakovas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta nuo 2023-01-01 būsianti minimali mėnesinė alga – 840,00 Eur (633,00 Eur „į rankas“). Kadangi teismas skelbia sprendimą 2022-12-23, atsižvelgiant į tai, kad minimali alga bus keičiama po savaitės, kad priteisiamas išlaikymas bus galimai taikomas ilgą laikotarpį ateityje, tai, kad ieškovė patyrė papildomas išlaidas vaikams persikėlus pas ją gyventi (buvo perkama apranga, baldai, mokymosi priemonės, rūpinamasi vaikų fizine savijauta), teismas laiko, kad nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos dydį nuo 2023-01-01.

26. Ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus, tad išmoka vienam vaikui („vaiko pinigai“) ieškinio pateikimo metu siekė 111,20 Eur, nuo 2022-06-01 ši išmoka siekia 127,50 Eur, o nuo 2023-01-01 sieks 136,22 Eur vienam vaikui, kai šeimoje auga trys ir daugiau vaikų.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikams nuo 2023-01-01 bus mokama kiekvienam po 136,22 Eur suma („vaiko pinigai“), kuri, vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaikų poreikių, todėl iš vieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 633,00 Eur sumos atimtina ši suma ir nustatytina, kad šalys vaikams papildomai iš savo pajamų turi teikti bendrą 497,00 sumą (633,00 Eur – 136,22 Eur), o vienam iš tėvų tenka pareiga teikti 250,00 Eur (suapvalinus nuo 248,39 Eur) dydžio išlaikymą vieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžiu nuo 2023 m. sausio mėn., kadangi be anksčiau jau nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog ieškovei, su kuria gyvena vaikai, neabejotinai tenka didesnė vaikų priežiūros, auklėjimo, iš anksto nenumatytų ir neplanuotų išlaidų našta. Todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui sūnui priteistinas 250,00 Eur išlaikymas, kurio dydis kiekvienam iš jų šiuo metu yra pakankamas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti.

28. Papildomai teismas pažymi, jog teikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad sūnus V. lanko ledo ritulį (pirmus tris mėnesius už treniruotes mokėjo po 35,00 eurus, nuo gegužės mėn. mokės po 70,00 Eur / mėn.) bei papildomai kainuos apranga, be to, V. nešioja regėjimui skirtus akinius, kuriuos ji pirko rugpjūčio mėn. (100,00 Eur). Tuo tarpu dėl sūnaus V. buvo nurodžiusi, jog V. buvo samdomas treneris, sporto užsiėmimai kainavo 400,00 Eur trims mėnesiams, tai sudaro apie 133 Eur / mėn. Papildomai nupirktas visas sportui būtinas inventorius kiekvienam sūnui. Tačiau 2022-12-06 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus V. ledo ritulio treniruočių nebelanko, o dėl sūnaus V. pažymėjo, jog šiuo metu kas mėnesį perkamas tik sporto klubo abonementas už 20,00 Eur, trenerio paslaugos dar nėra visos pilnai išnaudotos, dėl trenerio individualios pagalbos ateityje svarstys, galbūt jis nebebus V. reikalingas. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas šio posėdžio metu nurodė sutinkantis vaikams, esant poreikiui, teikti ir papildomą finansinę pagalbą. Ieškovė patvirtino, jog atsakovas savo iniciatyva sūnui nupirko naujus sportinius batelius, duoda pinigų smulkioms išlaidoms. Šios aplinkybės vis dėlto leidžia teismui spręsti, kad šalių nepilnamečių sūnų išlaikymui suma, atitinkanti minimalios mėnesinės algos dydį, yra pakankama jų poreikiams patenkinti.

29. Teismas taip pat vertina ir atsakovo padėtį, jis išlaikyti privalės ne tik savo du sūnus, kurie gyvens su ieškove, bet ir dar du savo nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su juo, tad preziumuojant, kad kiekvienam vaikui skirs atsakovas vienodo dydžio išlaikymą, jis privalės kas mėnesį skirti vaikams bent 1 000,00 Eur sumą (250,00 x 4). Jam liekanti suma iš darbo santykių bus apie 400,00 Eur.

30. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

31. Dėl baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovo išsakytos nuomonės, jog teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, turėtų apsvarstyti, ar nebūtų teisinga iš atsakovo priteisti išlaikymą tik vienam sūnui, nes atsakovas augina ir išlaiko šalių nepilnametę dukrą, tokiu būdu ieškovei netektų mokėti išlaikymo dukrai ir atitinkamai atsakovas išlaikymo neteiktų vienam sūnui, – pažymėtina, jog teismas šiuo atveju tokio sprendimo savo iniciatyva nepriima, kadangi teismas iš esmės netyrė šalių nepilnametės dukros poreikių ir negali neabejotinai konstatuoti, kad jos poreikiai nėra didesni, o yra labai panašūs kaip ir šalių nepilnamečių sūnų. Be to, šalys, būdamos geranoriškos, savo iniciatyva gali tarpusavyje susitarti dėl tokio išlaikymo būdo vaikams teikimo, ir teismo sprendimas jiems nėra reikalingas, jeigu jos sutaria tarpusavyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos reikalavimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (tenkinta 100 proc.); 2) išlaikymo vaikams priteisimo (tenkinta 93 proc.). Iš viso patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų.

34. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 88,20 Eur išlaidas žyminio mokesčio apmokėjimui, 1400,00 Eur advokato pagalbos išlaidas (nurodyta, jog už dokumento surašymą, patarimą) ir 170,00 advokato padėjėjos pagalbos išlaidas (prašymo dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų prijungimo parengimas, pasirengimas 2022-08-22 parengiamajam posėdžiui ir atstovavimas jame), iš viso – 1658,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 97 proc., ieškovei priteistina iš atsakovo 1608,45 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsakovo atstovas prašė nepriteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas pažymi, jog teismas vertina atsakovo norą ir siekį ginčą byloje baigti taikiai, tačiau vis dėlto reikia įvertinti aplinkybes, dėl ko susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2022-03-02. Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu kategoriškai nesutiko. Tad akivaizdu, jog ieškinys buvo reiškiamas dar tuo metu, kai atsakovas su ieškovės reikalavimais iš esmės nesutiko. Pirmasis parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2022-08-22 9.30 val., ir tik šio posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atstovams būtų mokėjusi už kitus teismo posėdžius. Įvertinęs šias aplinkybes, susijusias su ieškovės patirtomis išlaidomis atstovų pagalbai byloje apmokėti ir šių išlaidų susidarymo aplinkybes, teismas vertina, jog jas ieškovei jos patenkintų reikalavimų apimtyje privalo atlyginti atsakovas.

36. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo nespręstinas.

37. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ieškinį dėl šių reikalavimų iš dalies tenkinus, atitinkamai iš atsakovo priteistina valstybei 135,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((250,00 Eur + 250,00 Eur) x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.).

38. Kadangi procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, byloje nepatirta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-904/2019 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą „Vaikų išlaikymas ir auklėjimas“ ir:

- nustatyti nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbiami), ir V. P., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su motina – ieškove I. Š. jos gyvenamojoje vietoje;

- priteisti iš atsakovo P. P. nepilnamečiams vaikams V. P., gim. (duomenys neskelbiami), ir V. P., gim. (duomenys neskelbiami), išlaikymą kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-03-02) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbiami), ir V. P., gim. (duomenys neskelbiami), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. Š.

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo P. P. 1608,45 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuonis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. P. valstybei 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

Teisėja Laura Kačinskienė