Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. gruodžio 10 d. pagal LR BK 206 str., 272 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimo, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 18 dienų;

2) 1998 m. gegužės 18 d. pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) 2004 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. - 1000 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2004 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir 1000 Lt bauda;

5) 2004 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimo ir (8 MGL) 1000 Lt bauda;

6) 2005 m. sausio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo ir (8 MGL) 1000 Lt bauda;

7) 2005 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo ir (8 MGL) 1000 Lt bauda;

20) 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

21) 2012 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 2 metams laisvės atėmimo;

22) 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 2 metams laisvės atėmimo;

23) 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 2 metams 10 dienų laisvės atėmimo;

24) 2013 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. – 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

25) 2016 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 30 parų areštu,

26) 2017m. vasario 21d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d.,178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė T. M. nustatyta laisvės atėmimas 10 mėnesių 20 dienų. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016-06-17 apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB „Pasaulio optika“ parduotuvę „Optikos pasaulis“, esančią Vikingų g. 3, Vilniuje, nuėjo į prekybos salę, kur nuo lentynos paėmė akinius nuo saulės „Prada“ 299 eurų vertės, tokiu būdu viso padarydamas UAB „Pasaulio optika“ 299 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą - pagrobė svetimą turtą. Apklaustas teisme jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo parodymai neprieštarauja su ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais (liudytojos parodymais, byloje esančiais rašytiniais dokumentais). Minėti duomenys gauti teisėtu būdu, jie visi kartu sudaro įrodomąją grandinę, jų visuma pakankama faktinėms įvykio aplinkybėms atskleisti ir T. M. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pagrobė svetimą UAB „Optika“ priklausantį turtą - akinius, kurių vertė 299 eurai.

Dėl pavogtų akinių vertės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte nurodyta, kad turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai.

Advokatas baigiamųjų kalbų metu pasisakydamas, kad akinius reikia vertinti pagal jų įsigijimo kainą, ignoruoja akinių pardavimo kainą.

Pagal LAT formuojamą teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t.y. remiantis tokio daikto pardavimo kaina (kasacinės bylos Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007; 2K–564/2011). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu akiniai buvo „Nordika“ prekybos centro UAB „Pasaulio optika“ priklausančios parduotuvės prekybos salėje, taigi šie akiniai buvo mažmeninėje prekyboje parduodama prekė, kurios pardavimo kaina viešai nurodyta prekės etiketėje. Būtent ši kaina ir yra šios prekės rinkos kaina, t. y. parduodamos prekės vertė pinigais. Jei pasikėsinti pagrobti akiniai tą dieną būtų parduoti, tai bendrovė gautų būtent 299 eurų sumą. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Pasaulio optika“ raštas, kur nurodyta, kad akinių Prada pardavimo kaina – 299 eurai. Todėl ta aplinkybė, kad kaltinamasis vogdamas akinius nematė jų pardavimo kainos, šiuo atveju reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo T. M. asmenybę nustatyta, kad T. M. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus. Teismas pažymi, jog kaltinamasis veikos padarymo metu buvo teistas 24 kartus, nuosprendžio priėmimo metu teistas 26 kartus. Visi ankstesni ir šis T. M. teistumai susiję išimtinai su nusikalstamų veikų nuosavybei darymu. Nusikalstamų veikų pakartotinumas ir sistemingas jų vykdymas rodo akivaizdų kaltinamojo T. M. įstatymų nepaisymą ir nenorą laikytis visuomenėje priimtų normų. T. M. baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis nedirba, Darbo biržoje neregistruotas.

Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.3d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtoji bausmė BK 63 str. 9 d. pagrindu bendrinama su 2017-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Dar pažymėtina, kad 2017-02-21 nuosprendžiu T. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams, nustatant įpareigojimus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir VšĮ „Naujas gyvenimas“ pateiktą pažymą, patvirtinančią T. M. gydymąsi.

Teismui taip pat pateikta VšĮ „Naujas gyvenimas“ pažyma, patvirtinanti, kad T. M. nuo 2017-03-11 atvyko į reabilitacijos centrą nuo priklausomybių, kurso trukmė 1 metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymosi rezultatų.

Teismo vertinimu, nors T. M. šiuo nuosprendžiu teisiamas ne pirmą kartą, tačiau įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių (T. M. šiuo metu gydosi nuo priklausomybių reabilitacijos centre, turi norą keistis, kuris vertinamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių) teismas tebemano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje.

Dėl išlaidų

Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos T. M. išlaidų priteisimo. Kaltinamajam T. M. gynėjas šioje byloje buvo koordinatoriaus parinktas ir teismo paskirtas BPK 51 str. 2 d. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam T. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Dėl BPK 167 straipsnio reikalavimų laikymosi

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas nurodė, kad byloje nėra nukentėjusio asmens ar jo atstovo pareiškimo, o prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, nes nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės, o žala nebuvo padaryta asmeniui, kuris pats dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas dėl nurodytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas tais atvejais, jei ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą. Tokiame reikalavime (rezoliucijoje, atskirame rašytiniame dokumente ar nutarime) turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2013, 2K-26/2014, 2K-346/2014).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Taigi vieni iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra nukentėjusiojo teisinė padėtis, nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė taikoma bendrąja tvarka, glaudžios sąsajos su nusikalstama veika, dėl kurios reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, visuomenės susidomėjimas nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2008, 2K-171/2013, 2K-37-942/2015). Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai)( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-746/2015).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad prokuroro Š. Š. 2016-10-28 reikalavime nurodyta, jog T. M. įtariama padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, turi neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto vagystėmis, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes. Dėl besikartojančių priešingų baudžiamajam ir administraciniam įstatymams T. M. veiksmų jis yra pavojingas visuomenei, todėl jo 2016-06-17 padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę(b.l.4-5).

BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Iš šios bylos matosi, byloje yra prokuroro reikalavimas tęsti procesą dėl vagystės. Prokuroro 2016-10-28 reikalavime nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas. Ir kaip minėta toks reikalavimas reiškia valinį prokuroro sprendimą. Vertinant prokuroro reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats ikiteisminis tyrimas pradėtas UAB „Pasaulio optika“ darbuotojos pareiškimo pagrindu. UAB „Pasaulio optika“ raštų (b.l.8,17), kad ieškinys keliamas nebus, negalima vertinti kaip atsisakymo tęsti baudžiamąjį procesą, o tik kaip išreikštą poziciją dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo klausimo (kasacinė byla Nr. 2K-93/2008).Be to, rašto turinys leidžia spręsti, kad tokią poziciją nukentėjęs asmuo išreiškė tik dėl vaizdo įrašo nebuvimo. Taigi baudžiamojo proceso dėl galimo turto pagrobimo pradėjimas sudarė prielaidas užtikrinti ir galimai UAB „Pasaulio optika“ padarytos žalos atlyginimą. Kartu tai vertintina ir kaip vienos iš Lietuvos Respublikos prokuratūros priedermių – ginti viešąjį interesą – realizavimas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad nurodyto nusikaltimo ištyrimas turėjo visuomeninę reikšmę, o ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo pradėtas bei atliktas nepažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju aiškiai išreikšta prokuroro valia tęsti ikiteisminį tyrimą.( b.l.4-5).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti T. M. nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2017-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1-3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

2) gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-11 16,59 val. iki 2016-08-12 13,04 val.( vieną parą).

Kardomąją priemonę T. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam T. M., netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.