- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2K-93/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Vytautas Masiokas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- M. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. R. kaltinamas padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies), nutraukta, nesant nukentėjusiosios skundo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. spalio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai A. G. priklausančią piniginę, kurioje buvo apie 450-500 Lt bei jai priklausančią asmens tapatybės kortelę.
Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad M. R. nukentėjusiajai priklausantį turtą pagrobė ne įsibrovęs į butą pro neužrakintas duris, o būdamas bute, ir nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau nesant nukentėjusiosios skundo, nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartį.
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, nepagrįstai nurodė, kad bylos nutraukimo klausimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti išspręstas ne nutartimi, o nuosprendžiu, tačiau BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose (šiuo atveju – BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte) numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis BPK 254 straipsnio 4 dalimi tik tuo atveju, jeigu veikos kvalifikacija būtų aiški. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai perkvalifikavo kasatoriaus veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, o kadangi ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamas veikos pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį gali būti pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, o byloje tokio nukentėjusiosios skundo nėra, ji pati kasatoriui jokių pretenzijų nereiškia. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalimi nustatęs BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę, bylą nutraukė teismo nutartimi.
Kasatorius pažymi, kad jis nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturėjo. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas tik gavus kitos baudžiamosios bylos, kurioje nukentėjusiosios A. G. vyras R. G. buvo kaltinamas dėl kasatoriui padaryto sveikatos sutrikdymo, teisiamojo posėdžio protokolą, iš kurio turinio paaiškėjo nukentėjusiosios vyro panaudoto prieš kasatorių smurtą motyvai (pavogta piniginė).
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas su veikos perkvalifikavimu susijusių klausimų nenagrinėjo. Taigi apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. R. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo
Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, arba prokuroro reikalavimą. Nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, arba prokuroro reikalavimą, sąrašas yra pateiktas BPK 167 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į A. G. butą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas, kai, nagrinėjant teisme R. G. baudžiamąją bylą dėl M. R. sumušimo, paaiškėjo, kad M. R. 2005 m. pabaigoje įsibrovęs į būstą pagrobė A. G. turtą. Įstatymas nereikalauja nukentėjusiojo skundo kaip įstatyminio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bylą kartu su kaltinamuoju aktu, kuriuo M. R. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perdavus pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis BPK 232 ir 233 straipsniais, 2007 m. gegužės 4 d. buvo priimta teismo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje ir išėjęs priimti sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. R. svetimą turtą pagrobė įsibraudamas į patalpą ir jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka į BPK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas nesant byloje nukentėjusiosios skundo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 44 straipsnį, jeigu pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuojama nusikalstama veika, už kurią asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, procesas yra tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, ar prokuroras. Teismas turi išsiaiškinti ir pažymėti protokole, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas reikalauja tęsti procesą, jei šie asmenys anksčiau nebuvo padavę skundo (pareiškimo). Įrašas protokole apie reikalavimą tęsti procesą prilygsta tokiam skundui (pareiškimui). Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja prokuroras. Prokuroro nutarimas reikalingas ir tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas prokuroro iniciatyva.
Analogiškai turėtų būti sprendžiami baudžiamojo proceso tęsimo ar nutraukimo klausimai ir tais atvejais, kai nusikaltimai padaryti jau galiojant naujiems baudžiamiesiems ir baudžiamojo proceso įstatymams. Todėl pirmosios instancijos teismas M. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavęs iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, turėjo išsiaiškinti ir teisiamojo posėdžio protokole pažymėti, ar nukentėjusioji, kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padavusi skundo, reikalauja tęsti procesą, tačiau to nepadarė. Nors iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji pareiškė, jog M. R. jai padarytą turtinę žalą atlygino, todėl ji civilinio ieškinio nereiškia, tačiau to dar negalima vertinti kaip nukentėjusiosios atsisakymo tęsti baudžiamąjį procesą, o tik kaip jos poziciją dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo klausimo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, todėl ją panaikino, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apygardos teismas pagrįstai nepasisakė dėl prokuroro apeliaciniu skundu ginčijamos M. R. padarytos veikos kvalifikavimo, kadangi grąžino bylą nagrinėti dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, tačiau nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti patikrintas padarytos veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį teisėtumas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. R. kasacinį skundą atmesti.