Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1114-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2S-1114-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32091-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: A. V.
Suinteresuotas asmuo: S. M.
Advokatai: Giedrė Gabrielė Stepankevičienė

Kategorijos

3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1114-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32091-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.3; 3.3.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022, suinteresuotas asmuo S. M..

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. V. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė:

1.1 atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) 4.1 punktą, eliminuojant iš jo žodžius: „periodinės išmokos mokėjimo mėnesį“, kitos dalies nekeičiant: „4.1 Pareiškėjas A. V. nepilnamečių vaikų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsipareigoja nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės kiekvieno jų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti periodinę išmoką, lygią pusei periodinės išmokos mokėjimo mėnesį Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne mažiau kaip 234 Eur kiekvienai. Šios Sutarties pasirašymo dieną Lietuvoje nustatytos ir galiojančios minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 468 Eur, todėl Sutarties pasirašymo dienai pareiškėjo mokamo išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 234 Eur (468 : 2).“;

Šalies argumentai

1.2 nurodyti, kad pakeista Sutarties 4.1 punkto redakcija laikoma Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendimo dalimi ir galioja nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos;

1.3 kitą teismo sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

2. Pareiškėjas A. V. nurodė, kad:

2.1. procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikоs civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendimu patvirtino Sutartį ir jos 4.1 punktą, kuriame numatyta teisės aktų reikalavimų neatitinkanti, imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti Sutarties sąlyga. Šalys aptarė išlaikymo dydį, S. M. surado advokatę, kuri turėjo parengti Sutartį pagal šalių susitarimą bei pateikti teismui patvirtinti, atstovavimo išlaidas padengė bendrai;

2.2. Sutartyje buvo nurodyta didesnė, nei sutarta, išlaikymo suma. Sutuoktinė paaiškino, kad teismas priteisia pusės minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymą, nereikalaudamas įrodymais pagrįsti vaikų poreikių. 468 Eur dydžio išlaikymas nustatytas bendrai abiem vaikams. A. V. dėl prastos finansinės padėties ir pasitikėdamas sutuoktine, nesamdė advokato, buvo įsitikinęs, kad viskas bus įforminta teisingai. Advokatas turėjo vadovautis šalių susitarimu. Abejoti teisininko parengtos Sutarties tinkamumu ar ieškoti išimtinai vienai šaliai naudingų sąlygų nebuvo pagrindo;

2.3. teismui patvirtinus Sutartį, A. V. ją vykdė, mokėjo 468 Eur sumą, atliko indeksavimą. S. M. prašydavo papildomų lėšų stambesniems pirkiniams, tačiau nenurodė, kad išlaikymas mokamas netinkamai, nereiškė pretenzijų dėl dydžio. S. M. nežinojo, kad periodinės išmokos turi būti indeksuojamos, taip pat nežinojo, kad teismui pateiktame Sutarties variante neliko punkto, kad A. V. turi dengti ½ didesnių pirkinių sumos. Tai rodo asmeninę advokatės iniciatyvą į ją pasikreipusios šalies naudai Sutartyje įrašyti tokią sąlygą, pagal kurią periodinė išmoka buvo susieta su MMA, MMA pokyčiu bei indeksuojama, ir išbraukti Sutarties punktą apie pusės pirkinių kainos dengimą. Advokatė S. M. nepaaiškino Sutarties sąlygos esmės, neinformavo apie 4.2 punkto eliminavimą. Tai patvirtina, kad Sutarties turinys šalims nebuvo išaiškintas, liko nesuprastas ir neatitiko tikrosios šalių valios. Sutarties sąlyga neatitinka A. V. valios. Suvokdamas, kas sutarta Sutarties 4.1 punkte, jis tokios Sutarties nebūtų pasirašęs. Sutarties projektas buvo vienintelis pateiktas A. V., konsultacijų su advokate neturėjo. Vėliau pasirašymui gavo galutinę Sutartį su S. M. parašu;

2.4. aplinkybės pasikeitė: A. V. neteko darbo, kito darbo nerado, neturėjo finansinių galimybių gyventi Vilniuje ir išsikraustė gyventi pas tėvus į kaimą. Iškilo būtinybė naujai nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes pagal Sutartį nustatyta bendravimo tvarka (vaikus prižiūrėti per pusę) tapo neįgyvendinama. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesutarimų nekilo, tačiau S. M. pareiškė, kad nori didesnio išlaikymo vaikams. S. M. prašymu advokatė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir atsiuntė reikalavimą A. V. pakeisti bendravimo tvarką bei nustatyti naują išlaikymo dydį – 854 Eur abiem vaikams;

2.5. apie vykdomąjį raštą A. V. sužinojo atsitiktinai, 2024-01-10 prisijungęs prie elektroninės teismų sistemos (toliau – EPP). Tuomet A. V. išsiaiškino, kas sutarta Sutarties 4.1 punktu, kad dėl tokios formuluotės nebuvo šalių susitarimo. Susitarimo esmė buvo paslėpta nesuprantamu tekstu ir neatitiko A. V. valios, sąlyga prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Mediacijos procesui pasibaigus, A. V. kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tikėtina, kad S. M. kreipsis dėl išlaikymo padidinimo, todėl, prieš pradedant naujus procesus, būtina atnaujinti procesą ir panaikinti Sutarties sąlygą, kuri blogina A. V. padėtį ir neatitinka jo valios bei prieštarauja teisės aktams;

2.6. ginčijamoje dalyje sprendimas nebuvo vykdomas, išlaikymas nebuvo siejamas ir mokamas pagal MMA pasikeitimą, o tik indeksuojamas. Periodinės išmokos nustatomos konkrečia pinigine išraiška. Teisės aktuose nenumatyta galimybė periodinės išmokos dydį sieti su kokiu nors kitu dydžiu, taip pat ir MMA. Jei laikyti, kad MMA dydis yra konkreti pinigų suma, tai indeksavimas negalėtų būti taikomas, nes jis netaikomas nustatytoms periodinėms išmokoms per 6 mėn. iki vasario 1 d., kuomet paskelbiamas indekso koeficientas. MMA dydis visuomet kinta nuo sausio 1 d., t. y. mėnesį prieš indeksavimo dydžio paskelbimą. Sutartyje numatyta sąlyga dėl išlaikymo dydžio kitimo ir indeksavimo yra neteisėta ir negali būti vykdoma;

2.7. nelogiška, kad periodinės išmokos dydis ne tik kinta pasikeitus MMA dydžiui, bet ir turi būti indeksuojamas. MMA didėja sparčiau, nei dėl infliacijos nustatytas indekso koeficientas. Šie dydžiai ir jų pokyčiai negali būti susiejami tarpusavyje pagal teisės aktų reikalavimus, periodinė išmoka negali būti didinama kelis kartus, atsižvelgiant į infliaciją;

2.8. teismas sprendimo 9 punkte nurodė, jog A. V. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po ne mažiau kaip 234 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Išlaikymas abiem vaikams buvo priteistas 468 Eur dydžio išmoka, kas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas to nepakartojo rezoliucinėje dalyje, nukopijuodamas Sutarties tekstą (kartu ir 4.1 punktą);

2.9. Sutartį parengė ta pati advokatė, į kurią S. M. kreipėsi ir naujoje byloje, kuri vyks ginčo tvarka. Iš advokatės laiškų A. V., akivaizdu, kad neva abiejų šalių interesus atstovavusi advokatė negali oponuoti prieš kitą šalį. Dėl interesų konflikto buvo nutraukta sutartis tarp S. M. bei advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimu prašė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad:

3.1 Sutarties parengimui teisinės pagalbos kreipėsi į advokatę Giedrė Gabrielę Stepankevičienę, sudarė teisinių paslaugų sutartį. Pareiškėjas nesudarė teisinių paslaugų sutarties, pasirinko santuokos nutraukimo procese nesinaudoti advokato pagalba. Sutarties sąlygos buvo derinamos, pareiškėjas gavo parengtą Sutarties projektą, bylos dokumentus bei informaciją. 2021-11-05 pareiškėjui nusiųstas pradinis suderintas Sutarties tekstas, po to tekstas buvo tikslinamas. 2021-11-19 nusiųstas galutinis variantas, Sutartis pasirašyta 2021-12-29. Pareiškėjas turėjo laiko susipažinti ir įvertinti, ar Sutartis atitinka jo valią ir šalių susitarimus;

3.2 derybų metu šalys aiškiai ir laisva valia sutarė, kad išlaikymo vaikams dydį susies su MMA dydžiu ir kasmet tas dydis skirsis. Tokia sąlyga sutarta, kad nereikėtų spręsti klausimų dėl išlaikymo padidinimo. Susitarimas buvo įtvirtintas Sutarties 4 dalyje. Pareiškėjas nei prieš Sutarties pasirašymą, nei po to nekėlė klausimų dėl neaiškios Sutarties sąlygos;

3.3 prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu suformuluotas kaip reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Tai nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Procesas, santuokos nutraukimo bendru sutarimu byloje galėtų būti atnaujintas tik jei nebūtų išspręsti turtiniai ar kiti klausimai;

Šalies argumentai

3.4 3 mėn. terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, nenurodytos svarbios priežastys, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Šalys Sutartį pasirašė 2021-12-29, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimu. Pareiškėjui teismo sprendimas žinomas nuo 2022-02-10 ir vėliausiai apie teisės taikymo klaidą pareiškėjas galėjo sužinoti 2022-02-10. Pareiškimas pateiktas po 2 metų. Laikotarpį nuo 2022-02-10 šalys bendravo dėl Sutarties sąlygų vykdymo, pareiškėjas turėjo galimybę išsiaiškinti Sutarties sąlygas;

3.5 Pareiškėjas neįrodė, kad apie netinkamas Sutarties sąlygas sužinojo tik mediacijos metu 2024 m. sausio mėn. Jeigu taip atsitiko, tai yra subjektyvios, nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, jo nerūpestingumas. Jeigu pareiškėjui neaiškus teismo sprendimas, tai jis gali kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo;

3.6 iš prašymo turinio neaišku, kokia aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendime. Sutarties 4 dalyje sutarta sąlyga dėl išlaikymo dydžio, siejant jį su MMA, skiriant vaikui po pusę MMA dydžio išlaikymą, galiojančio tą mėnesį, laikytinas susitarimu dėl konkretaus dydžio periodinės išmokos mokėjimo. Sutartyje ir sprendime nurodyta, kad periodinės išmokos vienam vaikui negali būti mažesnės nei 234 Eur, kas atitinka pusę susitarimo metu galiojusio MMA dydžio, atskaičius mokesčius. Jeigu šalys būtų siekę susitarti ar sutarę dėl 234 Eur / mėn. vienam vaikui skyrimo, tai nebuvo būtina įtraukti sąlygų dėl MMA;

3.7 aiškinimas, kad advokatei padedant Sutarties sąlyga buvo užmaskuota nesuprantamu tekstu, yra nepagrįstas. Advokatė buvo sudariusi sutartį ir atstovavo tik S. M. interesus, ji neturėjo teisinių santykių su pareiškėju. Pareiškėjas dalyvavo Sutarties sąlygų derinime ir jam buvo žinomos visos formuluotės. Pareiškėjas galėjo konsultuotis su teisininkais;

3.8 pasikeitus aplinkybėms, sąlygos gali būti pakeistos. Atnaujinus procesą, susiklostytų ydinga situacija, kuomet ypatingosios teisenos tvarka teismo sprendimu užbaigtas santuokos nutraukimo procesas būtų atnaujintas ir sprendžiamas ginčas, kilęs dėl teismo patvirtintos Sutarties sąlygos aiškinimo, keičiant šalių suderintą valią. Toks procesas nebūtų tinkamas, būtų pažeistos privalomos ikiteisminės mediacijos taisyklės šeimos bylose. Be ginčo ir apeinant rungimosi principą bei įrodinėjimo pareigą, pareiškėjas atsidurtų geresnėje padėtyje nei S. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

4.1. pareiškėjas 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoja nuo 2024-01-10, kai prisijungė prie EPP ir pamatė, kad išduotas vykdomasis raštas. Apie 2022-02-10 priimtą teismo sprendimą, pareiškėjui tapo žinoma 2022-02-21, paštu gavus sprendimo kopiją. Nesikreipus į teismą dėl proceso atnaujinimo per 3 mėn. iki 2022-05-21, laikytina, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą;

4.2. iš pareiškėjo paaiškinimų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo neformaliai po sprendimo priėmimo aptarė kitokio dydžio išlaikymo sumų mokėjimą (papildomų išlaidų apmokėjimo klausimą), tačiau šalių susirašinėjimas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir patvirtino pareiškėjo teises pažeidžiančią Sutartį. Pareiškėjas, elgdamasis dviprasmiškai (pasirašydamas Sutartį ir atskirai su S. M. tardamasis dėl kitokių sąlygų), turi prisiimti atsakomybę už elgesio pasekmes. Nėra įrodymų, kad A. V. dėl savo emocinės būsenos ar sveikatos sutrikimų negalėjo suprasti ginčijamų Sutarties punktų. Pareiškėjas turėjo galimybę prieštarauti ar atsisakyti Sutarties punktų dėl išlaikymo dydžio, tačiau to nepadarė, sprendimo apeliacine tvarka neskundė, savo elgesiu patvirtino, jog su Sutarties sąlygomis sutinka;

4.3. aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato, nėra pagrindas proceso atnaujinimui, atstovo pasirinkimas yra proceso dalyvio teisė. Pareiškėjas teismine gynyba nesirūpino, elgėsi pasyviai, toks nerūpestingumas nesukuria atskiro pagrindo nei proceso atnaujinimui, nei kitokiam įrodymų vertinimui byloje;

4.4. 2021-12-29 Sutartį pateikė suinteresuoto asmens advokatė. Sutartyje yra abiejų pareiškėjų parašai, nėra aplinkybių, dėl kurių teismas galėjo abejoti Sutarties teisėtumu ir originalumu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo parašas suklastotas. Nėra duomenų, kad pasirašydamas Sutartį A. V. būtų nesupratęs tam tikrų punktų. Sutartyje nurodytas išlaikymo dydis yra pasirašymo dieną galiojusios MMA dydis;

4.5. pasikeitus aplinkybėms, negalėdamas mokėti sutarto išlaikymo dydžio, pareiškėjas turi teisę paduoti ieškinį dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Proceso atnaujinimo instituto pagalba pareiškėjas siekia ne ištaisyti galimas klaidas, o nori bylos pernagrinėjimo iš esmės pagal aplinkybes, atsiradusias po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 priėmimo, ko įstatymas nenumato;

4.6. pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, nenustatyta, prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį, procesą atnaujinti ir klausimą dėl Sutarties normos teisėtumo išspręsti iš esmės arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:

5.1. teismas nepasisakė dėl argumentų apie sužinojimo momentą bei apie netinkamą teisės normos taikymą, kaip proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo nurodytą sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentą. Neaišku, kodėl sužinojimo momentą teismas sieja su teismo sprendimo kopijos įteikimu. Tai, kad pareiškėjas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, patvirtina, kad jis nesuprato Sutarties sąlygų, tikėjo, kad sutartos sąlygos įtvirtintos tinkamai, o ne kad jis elgėsi pasyviai ir nesirūpino savo galbūt pažeistų teisių gynyba;

5.2. teismas, matydamas, kad santuoka nutraukiama šalių susitarimu, o Sutartį teikia tik vieną šalį atstovaujanti advokatė, turėjo patikrinti Sutarties sąlygų turinį, galimai paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad galima būtų įsitikinti, jog šalys dėl tokių sąlygų susitarė abipusiu sutarimu, kad Sutarties sąlygos šalims suprantamos ir nepažeidžia nė vienos jų interesų, o ne kaltinti pareiškėją pasyvumu ir aiškinti, kad jis turėjo suprasti sąlygos esmę, nes nebuvo nei kritinės emocinės būsenos, nei turėjo psichinių sutrikimų. Faktas, kad skirtingi teisininkai skirtingai skaičiuoja įsiskolinimą pagal tą pačią Sutarties sąlygą rodo, kad sąlyga tikrai nėra aiški;

5.3. prieš Sutarties pasirašymą ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimo buvo kalbama apie tokias pat sąlygas, t. y. konkrečią minimalią sumą ir papildomų stambių išlaidų dengimą per pusę. Kad pusė MMA yra minimalus valstybės nustatytas išlaikymo vienam vaikui dydis ir mažiau negalima tikėtis, kad bus priteista, nurodė S. M.. Pareiškėjas pasitikėjo sutuoktine ir MMA paminėjimas Sutartyje jam nesukėlė įtarimų. Buvo kalbėta buvo apie tuo metu galiojantį MMA dydį, kurio pagrindu Sutartyje atlikti skaičiavimai, o ne apie išlaikymo dydžio pokyčius kasmet;

5.4. pareiškėjo išsilavinimas yra profesinis – virėjas, todėl nėra pagrindo reikalauti teisės normų subtilybių suvokimo. Sutartis pasirašyta 2021-12-29, kai išlaikymas už gruodžio mėn. buvo sumokėtas ir žinomas nuo 2022-01-01 taikytinas naujas MMA dydis. Sutarties pateikimui ištaisyti trūkumus nustatytas terminas iki 2022-01-15, o prašymas dėl trūkumų pašalinimo su naujai pasirašyta Sutartimi teismui pateiktas 2022-01-05, jau galiojant naujam MMA. Tai leidžia daryti išvadą, kad klaidinanti formuluotė pasirinkta tikslingai, tikintis, kad pareiškėjas nesupras paslėptos Sutarties nuostatos prasmės. Negalima pareiškėjui perkelti atsakomybės už tai, kad jis elgėsi pasyviai. Šalys nutarė bendru susitarimu per pusę pasidalinti išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Nelogiška samdyti du teisininkus vienai taikos sutarčiai įforminti;

5.5. aplinkybėms, apie sužinojimo momentą pagrįsti pridėtas laiškas rodo, kad pareiškėjas kreipiasi į savo atstovę, nesuprasdamas, už ką paskaičiuotas įsiskolinimas, nes jis išlaikymą mokėjo ir indeksavo. Teismas nenurodė argumentų, kodėl netiki pateiktu įrodymu, apsiribojo išvada, jog Sutarties nuostatą pareiškėjas turėjo suprasti gavęs teismo sprendimo kopiją. Pareiškėjui esant įsitikinusiam, kad moka visą išlaikymo dydį, nekilo abejonių dėl Sutarties nuostatų, kol nepaaiškėjo, kad S. M. išsiėmė vykdomąjį raštą. Net ir išsiaiškinus tikrąją Sutarties sąlygos prasmę, bandant suskaičiuoti, koks įsiskolinimas galėjo susidaryti, nepavyko gauti sumos, kokią buvo nurodžiusi S. M.. Paaiškėjus šiai aplinkybei, S. M. nutraukė mediaciją, o pareiškėjui kreipusis dėl proceso atnaujinimo, ji kreipėsi į antstolį su prašymu pradėti priverstinį išieškojimą. Antstolio įsiskolinimo apskaičiavimas buvo dar kitoks nei šalių;

5.6. Sutartis negali būti teisėta, kai Sutarties sąlygų formuluotės neatitinka šalių valios ir viena iš šalių pasirašė Sutartį, nesuprasdama sąlygos reikšmės ar būdama suklaidinta. MMA pokyčiai nėra susiję su vaikų poreikių pasikeitimu ar infliacija. Periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad periodinės išmokos, nustatytos konkrečiu dydžiu, indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Šis punktas detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnio taikymą. Nusprendus, kad MMA yra tinkamas dydis, negalima sutikti, kad kintamam periodinės išmokos dydžiui gali būti taikoma nuostata dėl indeksavimo. Susidaro situacija, kad infliacija įvertinama du kartus. Išlaikymas turi būti priteisiamas konkrečia pinigine išraiška ir tik tokiu atveju jis indeksuojamas. Sutarties sąlygoje nurodyta, kad išlaikymas siejamas su MMA dydžiu, atskaičius mokesčius. Tam, kad tinkamai laikytis šalių pasirašytoje Sutarties, reikia išmanyti ir sekti MMA apmokestinimą. Sutarties formuluotė yra neaiški ir sudėtinga;

5.7. teismas tik iš dalies pasisakė dėl prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – citavo bylai nereikšmingas nutartis, dėstė nesusijusius argumentus apie parašo klastojimą ir psichinius sutrikimus. Teismas galėjo pasisakyti, kad Sutarties nuostata yra teisinga ir teisėta bei gali būti taikoma. Proceso atnaujinimo esmė yra užtikrinti, kad Sutartyje numatyta sąlyga atitiktų Sutarties pasirašymo metu buvusią šalių valią. Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, o tik patvirtino šalių pasirašytą Sutartį, neįsigilindamas į jos esmę.

6. Suinteresuotas asmuo S. M. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 423,50 Eur atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, o ne taikos sutarties sąlygos naikinimo ar keitimo klausimas. Jeigu pareiškėjas siekė panaikinti ar pakeisti Sutarties sąlygą, jis turėjo kreiptis ginčo teisenos tvarka;

6.2. įstatymo nustatytas imperatyvus ir naikinamasis terminas atnaujinti procesą praleistas, nepateiktas prašymas atnaujinti ir nenurodytos svarbios priežastys. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą. Teismas pagrįstai neteikė reikšmės 2024-01-10 el. laiškui advokatei, kadangi tai subjektyvus įrodymas, kuris prieštarauja objektyviomis aplinkybėmis. Nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą;

6.3. apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-10 sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2022-02-21, gavus sprendimo kopiją. Nesikreipus dėl proceso atnaujinimo per 3 mėn. iki 2022-05- 21, pagrįstai pripažinta, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą;

6.4. samprotavimai apie išsilavinimą, teisinių žinių neturėjimą, neturi reikšmės, kadangi niekas netrukdė kreiptis į teisininkus dėl neaiškios Sutarties sąlygos. Asmens veikimas ar neveikimas vertinamas pagal vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens standartus. Nežinojimas ar neišmanymas neatleidžia nuo atsakomybės;

6.5. prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje patvirtinta šalių taikos sutartis nėra galimas. Byla nebuvo užbaigta nagrinėti, šalys supaprastinta tvarka, nesant ginčo ir jo nenagrinėjant byloje, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti Sutartį bendru sutarimu. Visi santuokos nutraukimo klausimai buvo išspręsti, o pareiškėjas dabar siekia sąlygos pakeitimo, kas galima tik kitu šalių susitarimu arba ginčo teisenos tvarka. Sutarties 4 dalies sąlyga dėl išlaikymo dydžio, siejant jį su MMA, skiriant kiekvienam vaikui po pusę MMA dydžio, galiojančio tą mėnesį, laikytinas susitarimu dėl konkretaus dydžio periodinės išmokos mokėjimo. Apelianto samprotavimai apie tai, kaip jis suprato ar nesuprato Sutarties sąlygą dėl išlaikymo vaikams dydžio, yra nesusiję su proceso atnaujinimo pagrindais ir tariama teismo padaryta teisės normos taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, nenustatyta.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

11. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjas A. V. nepilnamečių vaikų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsipareigoja nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės kiekvieno jų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti periodinę išmoką, lygią pusei periodinės išmokos mokėjimo mėnesį Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne mažiau kaip 234,00 Eur kiekvienai. Šios Sutarties pasirašymo dieną Lietuvoje nustatytos ir galiojančios minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 468 Eur, todėl Sutarties pasirašymo dienai pareiškėjo mokamo išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 234 Eur (468 : 2).

Dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą

12. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, konstatavęs, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui Sutarties sąlygos tapo žinomos 2022-02-21, paštu gavus sprendimo kopiją. Pareiškėjui nesikreipus į teismą dėl proceso atnaujinimo per 3 mėnesius, t. y. iki 2022-05-21, laikytina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

15. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo nurodytą sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentą, sprendė, kad sužinojimo momentas siejamas su teismo sprendimo kopijos gavimo momentu, t. y. terminas procesui atnaujinti, anot teismo, skaičiuojamas nuo 2022-02-21 ir todėl yra praleistas. Pareiškėjas prašė vertinti, kad tik 2024-01-10 atsitiktinai prisijungęs prie EPP, kad surinktų reikiamus dokumentus iš buvusios bylos ir perduotų savo atstovei, išsiaiškino, kas turima mintyje Sutarties 4.1 punkte ir kad tokia formuluote buvo nepaisyta šalių susitarimo ir pareiškėjo valios sudarant Sutartį.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 išaiškinta,, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

17. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2838-1090/2022 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Civilinės bylos Nr. e2YT-2838-1090/2022 procese A. V. dalyvavo. Abiejų šalių pasirašytas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme buvo gautas 2021-11-26, prie pareiškimo pridėta abiejų pareiškėjų pasirašyta 2021-11-29 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nutartimi nustatė terminą pašalinti trūkumus, kuri išsiųsta A. V. jo deklaruotos vietos adresu, byloje 2021-12-13 pažymėta, kad dokumentai pareiškėjui įteikti. Šalys 2021-12-29 pasirašė patikslintą Sutartį ir advokatė pateikė ją teismui, teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022-02-10, apie posėdį pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims. A. V. 2022-01-14 teismo pranešimu siųsta pareiškimo su pridedamais dokumentais kopija, 2021-12-29 patikslinta sutartis, suinteresuotiems asmenims, šie dokumentai nebuvo įteikti. Teismo sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka 2022-02-10, jis pareiškėjui įteiktas 2022-02-21. Apeliaciniu skundu sprendimas nei vienos iš šalių apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2022-03-15. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie skyrybų procesą, bei buvo teismo informuotas apie pradėtą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Taigi yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 pateiktu aiškinimu ir sužinojimo terminą skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.

18. Pareiškėjas pažymi, jog jis vykdė teismo sprendimą ir jam nekilo abejonių dėl Sutarties turinio, kol jis 2024-01-10 atsitiktinai nesužinojo Sutarties sąlygos. Sutarties 4.1 punkto sąlygos nesupratimą pareiškėjas grindžia tuo, kad jo išsilavinimas yra profesinis – virėjas, todėl nėra pagrindo iš jo reikalauti teisės normų subtilybių suvokimo. Apeliantas nurodo, kad klaidinanti formuluotė buvo pasirinkta tikslingai, kad jis pasitikėjo sutuoktine ir buvo apgautas.

19. Teismo sprendimu buvo patvirtinta Sutartis, kurios sąlygos buvo šalių derinamos, buvo pasirašytas 2021-12-29 patikslinimas, Sutartį pasirašė abi šalys, kas rodo, jog pareiškėjui turėjo būti žinomas Sutarties turinys. Nagrinėjamu atveju Sutarties tekstas nėra sudėtingas ir ilgas. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad jis savarankiškai išsiaiškino Sutarties 4.1 punktą, kai paskaitė teismo sprendimą, prisijungęs prie EPP. Pareiškėjas nurodo, kad pasinaudojo konkrečiai nenurodytos atstovės pagalba, tačiau tokia pagalba jis galėjo pasinaudoti ir Sutarties sudarymo metu ar gavęs teismo sprendimą. Vadinasi, nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl ko pareiškėjas nebūtų galėjęs suprasti Sutarties 4.1 punkto turinio, jei būtų perskaitęs teismo sprendimą po to, kai jį gavo. Tai, kad pareiškėjo išsilavinimas yra profesinis, negali būti vertinama kaip svarbi ir objektyvi aplinkybė, lemianti termino skaičiavimo pradžią, pareiškėjo išsilavinimas ir žinios buvo pakankamos Sutarčiai suprasti, jei jis būtų elgęsis atsakingai.

20. Nustatyta, kad Sutartį teismui pateikė suinteresuoto asmens atstovė. Nesuprasdamas turinio, pareiškėjas galėjo klausti atstovės, kuri šalindama teismo nurodytus trūkumus, tikslino Sutarties tekstą, paprašyti atstovės aiškiai nurodyti, kokiu būdu bus mokamas išlaikymas. Pareiškėjas, nepasitikėdamas advokate, su kuria susitarimą buvo pasirašiusi jo sutuoktinė, turėjo procesinę teisę pats asmeniškai konsultuotis su teisininku, turėti atstovą tiek sudarant Sutartį ir tariantis dėl jos sąlygų, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, šia savo procesine teise nesinaudojo, savo atstovavimu nesirūpino. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo galimybės gauti teisinių konsultacijų ir / ar turėti atstovą – teisininką, nėra. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi savo įstatymų numatytomis procesinėmis teisėmis, nesirūpino tinkamu savęs atstovavimu bylos nagrinėjimo metu, tai yra subjektyvios, nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės. Nors apeliantas nesutinka, kad jis pats turėjo suprasti Sutarties sąlygos 4.1 punkto esmę ar rūpintis teismine gynyba, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo į tokias aplinkybes atsižvelgti.

21. Apeliantui pranešimas buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apeliantas žinojo apie procesą, pasirašė 2021-12-29 Sutartį, todėl jis galėjo iki teismo sprendimo priėmimo galėjo prieštarauti dėl Sutarties, kurią buvo pasirašęs ir pateikę teismui tvirtinti, turinio, atsiimti pareiškimą, keisti, tikslinti Sutarties sąlygas ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau pareiškėjas tokių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie civilinės bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo eigą ir joje priimtą teismo procesinį sprendimą pareiškėjui buvo žinoma. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ne kada apeliantas sužinojo apie teismo sprendimo priėmimą, o kada turėjo suprasti teismo sprendimo turinį.

22. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo patikrinti Sutarties sąlygų turinį, galimai paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad galima būtų įsitikinti, jog šalys dėl tokių sąlygų susitarė abipusiu sutarimu, kad Sutarties sąlygos šalims suprantamos ir nepažeidžia nė vienos jų interesų.

23. Santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tik tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, esant abiejų pareiškėjų suderintai valiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokiu atveju teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog šalių pateiktos Sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad Sutartis neatitiko šalių valios ir dar kažkaip papildomai įsitikinti (rengiant žodinį posėdį, gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ar pan.), jog šalys dėl tokių sąlygų susitarė ir jos šalims yra suprantamos.

24. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tik 2024-01-10 apeliantas turėjo objektyvią galimybę suvokti, kas nustatyta Sutarties 4.1 punkte. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė ženkliai praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą. Termino pradžia procesui atnaujinti skaičiuotina nuo 2022-02-21, pareiškėjui gavus teismo sprendimo kopiją.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės – profesinis išsilavinimas ir nesinaudojimas profesionalaus teisininko pagalba bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu – nelaikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis apie tariamą teisės taikymo klaidą sužinojo tik 2024-01-10 su atstovės pagalba, vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui per du metus, nuo 2022-02-10 sprendimo įteikimo, nebuvo kliūčių pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba. Nepagrįstai ilgas delsimas įgyvendinant savo procesines teises negali būti grindžiamas profesinio išsilavinimo turėjimu. Termino pradžia negali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių, nepakankamo rūpestingumo ir atidumo laipsnio. Termino pradžios momento negali lemti pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

26. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 16 punktą ir joje nurodytą praktiką). Galutinis teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 17 punktas).

27. CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-957-1120/2021).

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir patvirtino Sutartį, pažeidžiančią pareiškėjo A. V. teises.

30. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad sudarytas šalių susitarimas prieštarauja įstatymų nuostatoms ir apelianto tikrajai valiai jos pasirašymo metu, kad tikrąją formuluotės esmę pareiškėjas suvokė tik vėliau. Teigia, kad susidaro situacija, kada infliacija jam taikoma du kartus. Sutartyje netinkamai nustatytos periodinės išmokos, nes indeksuojamos tik konkrečia suma (pinigais) teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos.

31. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu. CK 3.208 straipsnyje įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

32. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog kiekvienais metais išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams kinta pagal Vyriausybės nustatomą tų metų MMA dydį, t. y. šalys laisva valia susitarė, jog pareiškėjas kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį moka išmoką, lygią pusei periodinės išmokos mokėjimo mėnesį Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios MMA, atskaičius mokesčius. Taip pat šalys susitarė ir dėl išmokos indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutiktina su pareiškėju, kad tokiu atveju išmoka iš esmės dėl infliacijos didinama du kartus ir didinant MMA, ir indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tai, ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o indeksuoti išmoką vadovaujantis įstatymu privaloma visais atvejais, nepriklausomai nuo to ar tai yra nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis. Kaip jau buvo minėta, indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje, o jo tvarka Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas nėra indeksavimas, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė iš anksto kasmet didinti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymą, atsižvelgiant į orientacinį 1 MMA kriterijų atskaičius mokesčius, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog indeksacija nėra privaloma. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsniu. Nors apeliantas teigia, kad infliacija jam įvertinama du kartus, tačiau jis tapatina išlaikymo nepilnamečiams vaikams didinimą su indeksavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo didinimas nėra išlaikymo indeksavimas, kuris turi būti atliekamas kasmet, atsižvelgiant į padidėjusį vartotojų kainų indeksą. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodomi argumentai dėl dvigubo indeksavimo atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo spręsti, jog tokiu būdu buvo padaryta aiški CK 3.208 straipsnio taikymo klaida.

34. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Sutartis neatitinka jo valios. Tam, kad tinkamai laikytis Sutartyje įtvirtintos nuostatos, reikia išmanyti ir sekti MMA apmokestinimo pakeitimus. Kaip matyti iš antstolio paskaičiavimų, 2022 m. MMA dydis keitėsi sausio 1 d., o antroje metų pusėje dar keitėsi MMA apmokestinimas, dėl ko pasikeitė MMA atskaičiavus mokesčius dydis antrą kartą per metus. Tai rodo, kad Sutarties formuluotė yra pakankamai neaiški ir ją sudėtinga taikyti.

35. Šalys Sutarties 4.1 punktu nedviprasmiškai susitarė, kad pareiškėjas A. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigoja, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, kiekvieno jų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti periodinę išmoką, lygią pusei periodinės išmokos mokėjimo mėnesį Lietuvos Respublikoje nustatytos ir galiojančios MMA atskaičius mokesčius, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 4 dalis nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinama, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta Sutarties 4.1 punkto sąlyga nėra akivaizdžiai prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžianti nei šalių, nei trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių sprendimu patvirtindamas šalių Sutartį, teismas būtų padaręs aiškią teisės taikymo klaidą.

36. Pareiškėjas savo prašyme dėsto argumentus, cituoja pavienes teisės normas, tačiau neišskiria, kuri konkreti teisės norma buvo aiškiai neteisingai pritaikyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-10 sprendime patvirtinta Sutarties 4.1 punkto sąlyga, jos taikymas ir aiškinimas, nėra teisės taikymo klaida.

37. Siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Jei pareiškėjui Sutarties formuluotė yra nepakankamai aiški, pareiškėjas gali pasinaudoti procesine teise kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kaip tai numato CPK 278 straipsnis.

38. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad pasikeitė aplinkybės – apeliantas neteko darbo, nerado kito, nebeturėjo finansinių galimybių gyventi Vilniuje (nuomotis butą, išsilaikyti pats ir išlaikyti vaikus), todėl išsikraustė gyventi į kaimą pas tėvus, jo finansinė padėtis sudėtinga dėl susidariusių įsiskolinimų (pragyvenimui teko imti vartojimo paskolas, greituosius kreditus). Manytina, kad prašymu apeliantas siekia, jog procesas būtų atnaujintas vien todėl, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis. Tačiau toks tikslas nėra suderinamas su proceso atnaujinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto teigimu jis nesuprato pasirašomos Sutarties sąlygos ar galimai suprato ją kitaip, nėra galima atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

39. Pažymėtina, kad 2022-02-10 teismo sprendimu šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Taigi pasikeitus aplinkybėms ir nebegalint mokėti sutarto išlaikymo dydžio, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti minėta galimybe paduodamas ieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (išlaikymo dydžio) pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

43. Suinteresuotas asmuo S. M. prašo priteisti patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 423,50 Eur. Pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo pavedimą. Išlaidos už rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmetamas, suinteresuotam asmeniui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 423,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens S. M. naudai iš pareiškėjo A. V. priteisti 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė